Gruodžio 2-osios pavakarę į miesto centrą plūstančios minios šiauliečių tik patvirtino, kad kalėdinės eglutės įžiebimas – viena laukiamiausių švenčių. Prisikėlimo aikštėje susibūrę miesto gyventojai ir svečiai pirmiausia išvydo muzikos ir šviesų pasirodymą.

Aikštę ir dangų vieš jos nušvietė įvairiausiu spalvų spinduliai, sugriaudėjo grupės „Ritmas kitaip“ mušamųjų serijos. Artėjant eglutės įžiebimui, atlikėjai Živilė Gedvilaitė ir Mantvydas Riškus publikai dovanojo kalėdinės nuotaikos kupinas dainas, o finalu tapo amerikietiškos giesmės „Mažasis būgnininkas“ lietuviškoji versija.

Į šventę susirinkusius šiauliečius pasveikino Šiaulių miesto meras Artūras Visockas.

„Sveiki sulaukę ypatingo laikotarpio, pažiūrėkite, kiek mūsų čia daug! Artėjant Kalėdoms žmonės iš viso pasaulio skubės namo prie Kalėdų stalo. Noriu palinkėti, kad ir švenčių laukimas, ir pačios Kalėdos šiauliečiams būtų pačios geriausios! Daug saulėtų dienų, puikios nuotaikos, daug apsikabinimų! Dar labai svarbu, kad visi vaikai sulauktų Kalėdų senelio apsilankymo!“ – linkėjo Šiaulių meras.

Po ilgokos pertraukos į Šiaulių miesto centrą grįžo natūrali žaliaskarė eglutė, puošta tradiciniais  burbulais bei gausybe žybsinčių lempučių. Pagrindinė miesto kalėdinė puošmena atkeliavo ne iš miško, ją ilgus metus savo valdoje puoselėjo šiauliečių šeima. Įžiebus Šiaulių eglutę, šventinį vakarą tęsė ir gyvai atliekamų žinomų dainų ritmais judėti kvietė grupės „Biplan“ atlikėjai. Uždarytoje Varpo gatvės atkarpoje vyko Kalėdinė mugė.

Šių Kalėdų miesto puošmena – 13 metrų aukščio eglutė – padabinta 400 auksinės, sidabrinės ir baltos spalvos, įvairių dydžių burbulais ir žybsinčia, daugiau nei 2 kilometrų ilgio girlianda. Prie pagrindinės eglės išdėliotos 26 supakuotos įvairių dydžių Kalėdų dovanos, kurių „popierius“ kurtas specialiai šiai kompozicijai – jis papuoštas žiemos motyvais ir šiaulietiškais simboliais: geležine lape, auksiniu berniuku ir meška. Šalia pagrindinės Kalėdų eglės šviečiančiomis girliandomis išsidriekė mažesnių natūralių eglučių „miškas“, kuris šventinei aikštės kompozicijai suteikia magiškos dvasios.

Prie pagrindinės Šiaulių eglutės iki gruodžio vidurio veiks Kalėdų Senelio paštas, vaikučiai kviečiami rašyti laiškus Seneliui ir įmesti juos į specialią paštadėžę.

Tradiciškai skvere prie Šiaulių miesto savivaldybės įkurdinta prakartėlė, kuri atvaizduoja Jėzaus Kristaus gimimą. Apžiūrėti gipsines Jėzaus, Marijos, Juozapo, piemenų ir avių statulėles bus galima visą šventinį laikotarpį.

Plačiau apie pakeltus atlyginimus papasakojo Šiaulių rajono meras Artūras Visockas.

– Ar pajautėte tą atlyginimo pakilimą?

– Jei gyvenčiau nuo algos iki algos, tai sakyčiau, kad pajaučiau. Geresnis klausimas būtų, ar tas atlyginimo pakėlimas yra teisingas, palyginus su tuo, kas buvo. Taip, jis yra teisingas. Mero atlyginimas dažnu atveju būdavo netgi mažesnis nei skyriaus vadovo ar administracijos direktoriaus. Meras buvo vienintelė pozicija, kur negali gauti jokios premijos. Lieki tokioje įdomioje pozicijoje, kai visi aplink tave turi didesnius atlyginimus. Dabar mero atlyginimas yra didesnis. Tačiau išlieka ta pati problema, kad negauname jokių premijų. Ilgainiui neaišku, kaip vėl viskas apsivers. Kur yra problema? Valstybė įstatymu nustato atlyginimą, kuris yra tabu.

– Ar jaučiate tokį įvertinimą, kad pagaliau mero pozicija šiek tiek pakilo?

– Taip. Meras nebėra pajuokos objektas. Kai tavo atlyginimas yra mažesnis nei kito dirbančio žmogaus, tai atsiranda net proga iš tavęs šaipytis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar taupote dabar, kai gaunate daugiau? O gal tie pinigai savaime į šalis pasisklaido, kad net nejaučiate, kad pakilo atlyginimas?

– Nejaučiu. Aš gal kitaip pasakysiu. Kai pakeitė vietos savivaldos įstatymą, lygiagrečiai padidino atlyginimą. Merui gali kilti mintis nenorėti prarasti darbo dėl atlyginimo. Tada tu tiesiog nutyli, nes alga yra tokia pat nepaisant to, ar tu stengiesi, ar nesistengi. Pagal pakeistą įstatymą merui dabar sukrauta labai daug darbų. Tas pakeistas įstatymas yra labai blogas. Jis sumažina galimybes visai Lietuvai. Jo žala kainuos daug. Merai apie tai jau nebekalba. Kodėl? Nes tas kalbėjimas tau sukuria riziką, kad tave pašalins iš darbo. Dabar mero pozicija tapo be galo nestabili. Bet kurią sekundę bent vieną iš visų merų gali išsivesti. Meras dabar kiekvieną dieną pasirašo labai daug dokumentų kartais net neskaitydamas. Jei skaitysi, sustabdysi visą procesą. Gerai, jei turi komandą, kuria pasitiki ir tie dokumentai būna tinkamai parengti. Dėl to merai ir nutilo. Jei tu dar kalbėsi ir kritikuosi valdžią, pasakysi, kad tas pakeistas įstatymas neša žalą Lietuvai, atsiranda pavojus, kad meras bus tiesiog nušalintas. Dabar nušalinti merą yra labai lengva. Pakeltą atlyginimą traktuoju kaip paskatą tylėti ir nieko nesakyti.

Gyventojai išsakė nuomonę dėl pakeltų merų atlyginimų.

Dabar mero pozicija tapo be galo nestabili.

„Aš galvoju, kad gerai. Galėjo ir daugiau pakelti, nes jie daug dirba. Kai pamatai, kiek žmonės dirba po darbo, kiek dalyvauja renginiuose, kiek jie įdeda savo laiko, tai aš už tai, kad pakilo atlyginimas. Manau, kad tokie vadovai turėtų gauti apie 5 tūkst. eurų“, – nuomonę išreiškė senjorė.

„Miesto vadovui tokia didelė atsakomybė. Čia ne gatves šluoti. Galėtų atlyginimas būti ir didesnis“, – sakė moteris.

„Jei gerai, sąžiningai atlieka darbus, yra atviras su rinkėjais, tai tegu būna tas atlyginimas ir didesnis. Svarbu, kad matytųsi rezultatai. Svarbu, kad dirbtų meras, kad būtų geri atsiliepimai, kad žmonės būtų patenkinti“, – kalbėjo moteris.

„Papildomi rangos darbai baigsis gruodžio 31 dieną, o visi trys darbai – apšvietimas, įgarsinimas ir scenos įranga – jau bus sumontuota balandžio 30 dieną“, – BNS sakė A. Bartulis.

Jo teigimu, 700 vietų salės rekonstrukcijos terminą teko pratęsti rangovei – Šiaulių statybų bendrovei „Akmens takas“ – nustačius, jog būtina sustiprinti virš žiūrovams skirtų vietų esančias nesaugias pakabinamas lubas, rekonstruoti vėdinimo sistemą, taip pat atlikti papildomus scenos įrangos, apšvietimo sistemos, apdailos darbus.

Spalio pradžioje Šiaulių miesto taryba pritarė, kad papildomiems „Saulės“ rekonstrukcijos darbams būtų skirta dar 250 tūkst. eurų.

Birželį A. Bartulis BNS teigė, jog rekonstruota koncertų salė duris turėtų atverti rugsėjį–spalį, o darbai nepaisant kelis kartus skelbto rangovo konkurso ir teisminių ginčų pabrangti neturėtų.

Pirmojo rekonstrukcijos etapo metu prie sovietmečiu statyto ir vėliau koncertų sale tapusio kino teatro pastato buvo pastatytas atlikėjų ir meno kolektyvų repeticijoms skirtas priestatas, išplėsta scena. Dabar, antrojo etapo metu statoma nauja scena bei įrengiamos garso ir apšvietimo įrangai reikalingos konstrukcijos.

Darbus atlieka „Akmens takas“ – Lietuvos apeliacinis teismas birželį nusprendė, kad įmonė teisėtai laimėjo beveik 1,1 mln. eurų vertės „Saulės“ antrojo rekonstrukcijos etapo konkursą. Jo nelaimėjusi statybos įmonė „HSC Baltic“ prašė teismo ją paskelbti laimėtoją iš konkurso pašalinant „Akmens taką“ dėl esą dažnai nemokamų mokesčių.

Vis dėlto net ir užbaigus koncertų salės rekonstrukciją joje nebus įrengta nauja akustinė sistema. Šio sprendimo buvo atsisakyta pritrūkus lėšų bei iš Kultūros ministerijos nesulaukus tam prašyto finansavimo. Pasak A. Bartulio, akustinės sistemos įrengimo klausimas „neuždarytas“, prie jo tikimasi grįžti ateityje.

„Suprantu, kad jokia įgarsinimo sistema neatstoja akustinės, tačiau kaip mums ekspertai ne vieną kartą yra pasakę – jūs nenorėkite iš kino salės, kuri buvo tarybiniais metais, turėti koncertinę salę su sklandžia ir ypatingai geros kokybės akustine sistema“, – kalbėjo A. Bartulis.

„Mes nesakome, kad mes jos nedarysime niekada ir uždarome klausimą. Mes sakome – paleiskime „Saulės“ koncertų salę jau dabar su ta įranga, kurią mes instaliuosime (...), pasižiūrėkime, kokią mes galime su šita rekonstruota sistema pasiekti garso kokybę ir tada spręsime, ką daryti“, – kalbėjo administracijos direktorius. 

Pernai vasarą Šiaulių meras Artūras Visockas kreipėsi į Kultūros ministeriją ir Seimo Kultūros komitetą, prašydamas 579 tūkst. eurų pramos arba 70 proc. reikalingos sumos baigti „Saulės“ rekonstrukciją.

„Saulės“ interneto svetainėje skelbiama, kad visa salės rekonstrukcijos kaina yra 3,5 mln. eurų, iš kurių 1,7 mln. eurų sudaro Europos Sąjungos fondų, o 1,8 mln. eurų – savivaldybės lėšos.

Humanizmo idėjas įprasmins 101 medelis.

Miesto meras Artūras Visockas į talką Dainų parke pakvietė Izraelio, Vokietijos, JAV, Nyderlandų, Japonijos ambasadų atstovus, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovą Marių Vaščegą.

„Šiandien susirinkome į mūsų puikų Šiaulių miestą prisiminti išskirtinius žmones, vadinamus Pasaulio tautų teisuoliais. Šis atminimas turi ypatingą reikšmę, atsižvelgiant į dabartinius iššūkius, su kuriais Izraelis susiduria per karą su „Hamas“, – kalbėjo A.  Visockas.

Prieš sakurų sodinimą svečiai pakviesti į Chaimo Frenkelio vilą, kur parodytas trumpametražis filmas „Kaunas – Vilties Vartai“.

Filmas pasakoja apie dvi Lietuvoje gyvenusias asmenybes: Nyderlandų garbės konsulą Janą Zvartendijką (Janą Zvartendeiką) ir Japonijos vicekonsulą Č. Sugiharą.

Kaune dirbęs Č. Sugihara 1939–1940 metais su olandų konsulu J. Zvartendijku čia išdavė „vizas gyvenimui“, išgelbėjusias ne mažiau kaip 6 tūkst. žydų gyvybių.

Po filmo peržiūros svečiai kartu su žydų gelbėtoja Genovaite Dugniene aplankė Pasaulio Tautų Teisuolių skverą – pirmąjį paminklą Pasaulio Tautų Teisuoliams Lietuvoje, jis stovi buvusioje Šiaulių geto teritorijoje.

Izraelio ambasadorė Lietuvoje Hadas Wittenberg Silverstein dėkojo šiauliečiams ir žydų bendruomenėms už paramą ir solidarumą sunkiais laikais.

„Mes visi vertiname puikų darbą, nuveiktą čia, Šiauliuose, pagerbiant mūsų bendrą istoriją. Šiauliečių atsidavimas ir įsipareigojimas išsaugoti savo krašto praeitį yra išties nepaprastas, tai yra simbolis mūsų įsipareigojimo išsaugoti istoriją, suprasti jos pamokas ir užtikrinti, kad ji niekada nebūtų pamiršta“, – sakė ambasadorė.

Japoniškų vyšnių sodą Šiauliuose inicijavo bendrovė „Ltintus“ 2020-aisiais, šie metai  buvo paskelbti Č. Sugiharos metais.

Tuomet Dainų parke pasodinta 30 medelių. Po metų miesto bendruomenė ir svečiai pasodino dar 30 sakurų.

Šiemet Šiaulių meras Artūras Visockas pakvietė Japonijos, Nyderlandų, JAV, Izraelio ir Vokietijos ambasadorius drauge užbaigti sakurų sodą Dainų parke.

„Džiaugiuosi, kad dvi šalys, esančios taip toli viena nuo kitos, gali džiaugtis šiltais draugystės santykiais. Šios sakuros yra japoniškos kultūros atstovės Šiauliuose ir Lietuvoje. Švęsdami 101-uosius draugystės metus nusprendėme pasodinti dar 41 japoniškos vyšnios medelį, užbaigtas sodas turės 101 sakurą ir ši simbolika ilgus metus džiugins šiauliečius“, – sakė meras.

1922 metrais Japonijos vyriausybė pasirašė Lietuvos Respublikos pripažinimo aktą.

Tradicinę Vaikų gynimo dieną vyko tradicinis renginys Šiauliuose – „Aš – mažasis Šiaulietis“. Šiemet jis vyko jau 19-tą kartą. Apie šventę LNK žurnalistai kalbėjosi su Šiaulių meru Artūru Visocku.

– Kodėl organizavote šį renginį?

– Kodėl, kad atkreiptume dėmesį į Šiaulių miestą. Čia yra daug tikrosios Lietuvos – tautiniai šokiai, dėmesys vaikams. Birželio 1-oji yra ta diena, kai sveikinamas kiekvienas gimęs vaikas, o tai daro meras. Kiekviena šeima, kiekvienas vaikas gauna atminimo dovanėlę, pasveikinimo tekstuką. Ateina šeimos su seneliais, broliais. Ši šventė, vyksta 19 kartą, reiškia, kad pirmasis pasveikintas jau užaugo – jis pilnametis. Mes lydime ir pirmokus, žengiančius pirmuosius žingsnius mokykloje. Vėliau, kai mokyklą baigia, rodome tikrą dėmesį šeimai.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Vaikų Iki vienerių metų buvo pakviesta kiek daugiau nei 800. Skaičiai šiek tiek mažesni nei ankstesniais metais. Kaip manote, kodėl?

– Šventė yra skirta, kad parodytume, jog mums yra svarbu. Keliaukite gyventi į Šiaulius ir vaikų pradės daugėti. Šeimos, kurios susilaukia vieno vaiko, kviečiu ir antro ir trečio susilaukti. Patys turime sukurti savo miestus ir Lietuvą. Jeigu nebus vaikų, kokia bus ta Lietuva? Apie tai ir yra šventė. Čia bus daug geros nuotaikos, tai reiškia, kad Šiauliuose bus gera nuotaika. Šiauliai – Lietuvos miestas, vadinasi Lietuvoje bus gera nuotaika.

Per šventę žurnalistai ir dalyvių teiravosi, kokios jų nuotaikos.

„Labai gerai, labai smagiai. Nusifotografavome su meru, dabar eisime žiūrėti šventės“, – pasakojo kalbinta moteris.

„Ar smagu, kad yra tokia iniciatyva, nes kituose miestuose to nėra?“ – klausė žurnalistė.

„Žinoma, Beatričė jau prieš 12 metų savo diplomą pasiėmė ir puodelį dar turime tą patį. Labai smagu“, – sakė kita pašnekovė.

„Kaip nauja tradicija šeimoje?“ – teiravosi žurnalistė.

„Taip, ir laukėme, ir registravomės iš anksčiau“, – atviravo dar viena moteris.

„Smagios nuotaikos – labai smagiai leidžiame laiką. Svarbiausia – balionai vaikams ir saldainiai. Smagu, geras oras“, – atviravo šventėje kalbintas vyras.

„Ar reikalinga tokia šventė, kuri įprasmina, kad vaikas užauga ir tampa šiauliečiu?“ – teiravosi žurnalistė.

„Žinoma, kad reikalinga. Gauna diplomą“, – patvirtino vyras.

„Pirmoji šventė buvo prieš beveik dešimt metų. Smagu, kad tokios šventės vyksta. Greitai laikas lekia, smagu, kad po tiek metų, kviečia dar tuos vaikučius susirinkti“, – džiaugėsi kalbinta moteris.

„Kaip planavote įprasminti šią šventę, kaip suprantu, jums ji – pirmoji?“ – klausė žurnalistė.

„Vaikučiui dar tik dvi savaitės. Labai džiaugėmės, labai patenkinti esame, kad teko sudalyvauti tokioje šventėje šiais metais“, – džiaugėsi dar viena pašnekovė.

„Ką dar veiksite?“ – šventės dieną teiravosi žurnalistė.

„Nežinau, žiūrėsime, švęsime toliau šventę. Priklausys nuo mažylės, nes dar yra labai mažutė“.

Jų teigimu, darbą kai kuriose savivaldybėse pradės tik po vieną vicemerą. Be to, esą už nedidelį atlygį, siekiantį apie 1800 eurų į rankas, į šią poziciją profesionalai nesiveržia.

Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) savo ruožtu teigia, kad savivaldai siekiant savarankiškumo su vicemero funkcijomis jis duodamas, nes būtent meras gali nuspręsti, kokias sritis bei funkcijas jiems deleguoti. Vicemerai gali būti skatinami priedais, kurie gali siekti iki 40 proc. jų atlyginimo.

Funkcijos „apie nieką“

Šiaulių miesto meras Artūras Visockas BNS teigė, kad kol kas žada skirti vieną vicemerą – praėjusią kadenciją jo patarėju dirbusį Justiną Švėgždą, nes pagal naują įstatymą ši pareigybė susilpninta, tad vicemerai turės itin mažai galių ir veiklos. A. Viscokas vicemero funkcijas pavadino „tarsi apie nieką“.

Panašios nuomonės laikosi ir Neringos meras Darius Jasaitis.

„Kol kas visiškai nesuprantu, norėčiau būti vicemeru“, – BNS sakė jis.

„Politinio pasitikėjimo, kaip ir patarėjas, kažką nežymiai galės merui nesant nedideles funkcijas atlikti, o merui esant nedidelės funkcijos – patarėjas mero dar vienas, vadinamas vicemeru. Konkretumo pasigendu“, – teigė D. Jasaitis.

Šioje savivaldybėje darbą turėtų tęsti praėjusioje kadencijoje vicemeru dirbęs Narūnas Lendraitis.

Antro vicemero, D. Jasaičio teigimu, kol kas nebus, tačiau radus profesionalą, kuris išmanytų ir galėtų spręsti Kuršių nerijos problemas, esą tokia pozicija galėtų atsirasti, tačiau tokio kandidato teigia neturintis.

Klaipėdos miesto meru išrinktas Arvydas Vaitkus sakė visoje valstybės tarnyboje įžvelgiantis atlygio problematiką.

„Čia turbūt valstybės problema, mes dažnai bijome patys savęs, pradėčiau nuo pačio prezidento institucijos, valstybės vadovų aukščiausio lygmens. Pažiūrėjus į kaimynines valstybes, ten visai kitas atlygis, žmonės puikiai supranta, kad jei patikiu valdyti valstybę arba patikiu valdyti didelius tos valstybės miestus, reikia puikiai suprasti, kad gausime kokybiškiausius asmenis tik tada, kai žmonės gaus ir atitinkamą atlygį“, – tvirtino A. Vaitkus.

Anot jo, yra žmonių, kurie klausia, ar eidamas siūlomas pareigas pajėgs išlaikyt šeimą.

Kretingos rajono meras Antanas Kalnius BNS sakė, kad užimti šią poziciją motyvuoja ne tik atlyginimas, bet ir džiaugsmas, jog „gali prisidėti prie miesto ir rajono kūrybos, savo sprendimais pakeisti miestą ir įsisenėjusias problemas“.

„Nesakau, kad vicemero darbas betikslis, diskutuojame, lyg į tas pozicijas ir atradome tinkamus žmones“, – teigė jis, bet kol kas nenorėjo atskleisti pavardžių, tik patikino, kad komanda keičiasi.

Funkcijas deleguos merai

Anot LSA direktorės Romos Žakaitienės, pasikeitus Vietos savivaldos įstatymui numatyta, kad vicemeras yra ne išrinktas asmuo, o mero asmeninio politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojas. Pagal šiuo metu baigiantį galioti įstatymą jais buvo skiriami politikai – tarybos nariai, posėdžių metu galėję balsuoti ir dalyvauti tarybos veikloje.

„Pats meras pasirenka, koks žmogus geriausiai galės atlikti jo pavedimus, tas funkcijas, kurias nustatys meras. Įstatymas visiškai nenustato konkrečiai, kaip ir už ką vicemeras atsakingas, – teigė R. Žakaitienė. – Bet yra vienas didžiulis skirtumas, kad kokių nors sprendimų vicemeras negali priimti, nes jis nėra rinktas žmonių.“

Anot R. Žakaitienės, įstatymas nustato, kad meras yra savivaldybės vadovas, jis priima konkrečius potvarkius, bet paruošiamąjį darbą ir tos srities priežiūrą atliks vicemeras.

„Tai jis ir darys, tačiau parašą dės meras“, – teigė asociacijos direktorė.

Meras, pateikęs tarybai vicemerų kandidatūras, neprivalės gauti jų palaikymo. Pagal naująjį Vietos savivaldos įstatymą, meras turės teisę priimti tuos asmenis, kurie jam į šią poziciją atrodys tinkamesni.

Anot R. Žakaitienės, savivaldybės turi daugybę funkcijų – savarankiškų 46, deleguotų – 36. Jos apima rinkliavos, švietimo, kultūros, kelių, komunalines, investicijų ir kitas sritis.

„Ne veltui numatytas didesnis vicemerų skaičius, kad meras galėtų laisvai nusistatyti, galbūt bus vicemeras, kuris už investicijas, už ekonominę plėtrą, europinių projektų įgyvendinimą bus atsakingas“, – teigė direktorė.

Pasak jos, savivaldai siekiant savarankiškumo, „su vicemero darbu ir funkcijomis jis duodamas“.

Pakito reikalavimai

R. Žakaitienė taip pat atkreipė dėmesį į esminį pokytį skiriant vicemerus – išsilavinimo reikalavimai.

„Prieš tai vicemerams nebuvo keliami kokie nors ypatingi reikalavimai, o dabar kadangi Valstybės tarnybos įstatymu reglamentuojama, jam yra labai konkretūs reikalavimai – aukštojo išsilavinimo, kur, jei pažiūrėtume per rajonus nemažai turime vicemerų, kurie neturi aukštojo, jie rinkti, politikai, nebuvo to reikalavimo“, – pabrėžė asociacijos direktorė.

Pasak jos, vicemerai galės būti ir vyresni nei 65 metų, nors valstybės tarnyboje tokį amžių perkopę asmenys nedirba, politinio pasitikėjimo pozicijoje asmenys gali būti vyresni.

Vicemerams galios Valstybės tarnybos įstatymas, numatantis už darbą gauti priedus esant papildomam krūviui, pavaduoti merą ligos, komandiruotės ir atostogų metu, tačiau pirmininkauti tarybos posėdžiui jis negalės. Nesant mero šią poziciją turės užimti tarybos narys.

Anot R. Žakaitienės, numatyta, kad vicemerų atlyginimai savivaldybėse, kur gyventojų skaičius viršija 100 tūkst. sudarys 3013 eurų neatskaičius mokesčių, o atskaičius alga sieks 1823 eurus.

Daugumoje savivaldybių gyventojų skaičius yra mažesnis, jose vicemerų atlygis sieks 2900 eurų su mokesčiais arba 1755 eurus į rankas, neskaitant priedų, kurie gali sudaryti iki 40 procentų.

„Daugumos savivaldybių, turinčių nuo 15 iki 50 tūkst. gyventojų, merai į rankas gauna 2057 eurus. Ar tai neapsakomai mažai, jeigu vicemero ir mero atlyginimų skirtumas yra 300 eurų?“ – klausė asociacijos vadovė.

Jos teigimu, pagrindinė problema – kad naujuoju įstatymu „neapsakomai stipriai keičiasi mero funkcijos“, o atlyginimas kol kas lieka nepakitęs.

Merų darbo užmokesčio didinimas numatytas su valstybės tarnybos reforma, bet ji dar  nepatvirtinta.

„Merai palikti kažkaip apgaulėje. Atsakomybės labai išaugo, tačiau atlyginimai neaišku, ar bus kada pakeisti“, – sakė R. Žakaitienė.

Dėl merų atlygio LSA raštu kreipėsi į Vyriausybę, juo taip pat prašoma suderinti įvairius teisės aktus, kurie nebeatitinka pakeisto Vietos savivaldos įstatymo normų.

Tikrins tarnybos

Savivaldybėse formuojant komandas, mero ar tarybos į tam tikras pozicijas deleguotus asmenis tikrins specialiosios tarnybos.

Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis sako, kad dėl procedūrų mėnesį ar du bus priverstas dirbti be vicemerų, nes tarnybos juos tikrins tik po mero priesaikos, o kandidatų anksčiau pateikti patikrai negalima.

Specialiųjų tyrimų tarnyba tvirtino čia grėsmių neįžvelgianti.

„Pagal Vietos savivaldos įstatymą, mero pavaduotojas(-ai), savivaldybių administracijos direktorius, administracijos direktoriaus pavaduotojas(-ai) turi būti paskirti į pareigas, o komitetai ir komisijos turi būti sudaryti ne savivaldybių tarybų ar merų įgaliojimų pradžios momentui, o per du ar tris mėnesius nuo šio momento. Mūsų vertinimu, šis laikotarpis yra tinkamas ir pakankamas procedūroms atlikti“, – BNS informavo STT.

Anot tarnybos, prašymą pateikti informaciją apie asmenį, siekiantį eiti mero pavaduotojo(-ų), administracijos direktoriaus ar jo pavaduotojo(-ų) pareigas, gali ir išrinktas, bet dar pareigų nepradėjęs eiti, meras. Informacija apie asmenį bus pateikiama tik po to, kai jis pradės eiti pareigas – prisieks.

„Atkreipiame dėmesį, kad STT informacijos nevertina, jokių rekomendacijų̨ ar nuomonės neteikia. Gavęs ir įvertinęs informaciją, sprendimą̨ skirti ar neskirti asmenį į pareigas galės priimti tik pats meras. Informacija apie asmenį, siekiantį eiti pareigas, surenkama ir pateikiama ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo rašytinio prašymą pateikti informaciją apie asmenį gavimo STT dienos“, – informavo tarnyba.

LSA direktorės R. Žakaitienės teigimu, vicemero pareigybei tarnybų tikrinimas nėra būtinas. Jis aktualus tiems asmenims, kurie dirbs su įslaptinta informacija. 

„Administracijos direktoriui reikia būtinai dirbti su slapta arba riboto slaptumo informacija, vicemerams nenumato įstatymas, nebent meras galvodamas apie funkcijas ir pavedimus, kuruojamas sritis, kurias paves vicemerui, mano, kad turi turėti tokį leidimą“, – teigė R. Žakaitienė.

Į pirmus posėdžius naujai išrinktos savivaldybių tarybos rinksis balandžio 11–28 dienomis.

„Pagrindinis darbas yra ekonominio potencialo stiprinimas, kad valstybės biudžetas neprarastų potencialo, nors akivaizdu, kad praras, nes visa savivalda silps. Todėl Šiauliai turės būti pavyzdys, kaip savivalda net ir būdama tokioje klampioje padėtyje gali toliau vystytis“, – interviu BNS teigė A. Visockas.

Jis sakė iki šiol nekvietęs kitų politinių jėgų jungtis į koaliciją dirbti savivaldybės taryboje, tačiau neatmetė, kad jos vėliau galės pasirašyti jau parengtą tarybos daugumos programą. Šią programą, pasak mero, komitetas „Dirbame miestui“ rengs be kitų į tarybą patekusių politinių jėgų dalyvavimo.

„Dirbame miestui“ naujos kadencijos Šiaulių miesto taryboje turės 18 vietų iš 31. Keturis mandatus mandatus gavo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, tris – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, po du – Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, socialdemokratai ir komitetas „Šiaulių labui!“.

Pats A. Visockas meru perrinktas per pirmąjį rinkimų turą surinkęs beveik 66 proc. rinkėjų balsų.

Jis patvirtino, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas ir toliau turėtų eiti Antanas Bartulis. Meras žada kol kas skirti vieną vicemerą – praėjusią kadenciją jo patarėju dirbusį Justiną Švėgždą, sakydamas, kad ši pareigybė buvo susilpninta, tad vicemerai turės itin mažai galių ir veiklos.

Į pirmąjį posėdį naujoji Šiaulių miesto valdžia planuoja rinktis balandžio 11 dieną.

– Taryboje užsitikrinote absoliučią 18 narių daugumą. Ar kviesite bendradarbiauti kitas politines jėgas?

– Galbūt tikslus atsakymas paaiškės po to, kai prisieksime, kai susidėlios tarybos komitetai. Aš jau esu minėjęs, kad gali būti taip, jog programa (tarybos daugumos – BNS) bus atverta visiems, kurie norės ją pasirašyti. Ar šiandien kviečiau ką nors jungtis į koaliciją? Tokio dalyko dar nepadariau.

– Sakote, kad kitos politinės jėgos galbūt galės prisidėti prie programos. Ar planuojate rodyti kokią nors iniciatyvą ir kviesti kitas politines jėgas bendradarbiauti, ar jos pačios turės išreikšti norą prie jūsų jungtis?

– Labai geras klausimas. Programa vėliau atsiskleidžia labai konkrečiomis eilutėmis ir konkrečiais darbais. Kai bus sudėliotos konkrečios eilutės ir parengta programa, tai yra tam tikras tekstas – tai neįvyks per savaitę ir netgi galbūt ne per mėnesį – kai atsiras tas tekstas su konkrečiais darbais ir konkrečiomis eilutėmis, tada atsiras ir tokia galimybė (pasirašyti tarybos daugumos programą – BNS). Manau, kad tokia galimybė yra reali. Tai nebus nieko naujo, nes šitame laikotarpyje mes darėme tą patį.

– Ar teisingai suprantu, kad būsimos kadencijos tarybos daugumos programą planuoja rengti vien jūsų komitetas, be kitų politinių jėgų dalyvavimo?

– Akivaizdu – kas nors turi tai padaryti. Tai darys visiškai konkretus žmogus su vardu ir pavarde. Mes šlifuosime, pasiklabėsime, pasinagrinėsime, po to visa tai gali būti pateikta atviram pasirašymui.

Jeigu paklaustumėte, ar į tą programą kitos politinės jėgos galėtų įkelti savo sprendimus, tai greičiausiai ne – dėl situacijos aiškumo ir paprastumo. Tačiau aš ir rinkimų laikotarpiu sakiau, kad į tą programą gali įsikelti bet kuri idėja, atėjusi iš bet kurio miesto gyventojo, jeigu ta idėja tuo metu atlieps daugybės gyventojų lūkesčius. Galbūt kažkas tiesiog nepastebėta, neįžvelgta ir štai atsiranda toks dalykas. Noriu pasakyti štai ką: akivaizdu, kad daugybė dalykų bus padaryta ne tik tų, kurie yra programoje.

– Minėjote, kad programą rengs „konkretus žmogus su vardu ir pavarde“. Ką turėjote omenyje?

– Nesakysiu to žmogaus vardo ir pavardės į viešą eterį, bet akivaizdu, kad dokumentus visada rengia konkretus žmogus. Tai bus žmogus, kuriuo pasitiki frakcija – galbūt frakcijos seniūnas, gal kitas žmogus, kuriam deleguosime šitą darbą. Šiandien to vardo ir pavardės nėra.

– Kaip planuojate dirbti su tomis politinėmis jėgomis, kurios liks opozicijoje? Ar jos gali tikėtis, kad jūsų komitetui turint absoliučią daugumą, bus atsižvelgta į jų pasiūlymus ir iniciatyvas?

– Šiauliuose mes niekada nedirbome kitaip, nei kad jūs dabar sakote. Tiesioginis to įrodymas yra dalyvaujamas biudžetas. Šiauliai tarp didžiausių miestų yra akivaizdus lyderis pagal žmonių įtraukimą į problemų sprendimą ir į patį procesą. Balsavo 8  tūkst. žmonių (už dalyvaujamojo biudžeto projektus – BNS), dabar – kažkiek mažiau, bet visa tai vyksta. Jums ir atsakymas – jeigu jau miesto žmonės yra įtraukiami, tai tarybos narys yra miesto žmogus. Akivaizdu, kad visi galės dalyvauti tiek, kiek jie norės, čia jų pasirinkimo klausimas. Kartais mūsų politika yra kvailai buka, dar gaji tradicija, kad jei tu esi opozicijoje, dėl to turi balsuoti prieš. Šitą dalyką norėčiau išgyvendinti.

Pagrindinis darbas yra ekonominio potencialo stiprinimas, kad valstybės biudžetas neprarastų potencialo, nors akivaizdu, kad praras, nes visa savivalda silps.

– Šiaulių miesto savivaldybė nebus vienintelė, kur absoliučią daugumą turės viena politinė jėga. Kaip manote, ar tai gerai politinei sistemai, atstovavimui bei politinei diskusijai?

– Galiu atsakyti šitaip – Vietos savivaldos įstatymo pokytis yra labai neigiamas, nes susikuria labai didelės neapibrėžtumo erdvės. Dabar su pereinamuoju laikotarpiu susitvarkys tik tos savivaldybės, kurios turės daugumą – sveikinu šitas savivaldybes. Ir labai sunkiai susitvarkys tos savivaldybės, kurios neturi daugumos. Merui užkraunamas butelio kakliukas ir begalė darbų – galbūt dešimt kartų didesnės apimties – o mero komanda pagal naująjį įstatymą yra silpninama. Pagal naują sistemą meras gali turėti stiprią komandą tik tuo atveju, jeigu turi daugumą taryboje, tada tas butelio kakliukas nebesuveikia taip ribojančiai ir meras dirba pasitikėjimo pagrindu – paprastai tariant, pasirašinėja dokumentus jų neskaitydamas.

Jeigu merui reikės pasirašyti kiekvieną dieną po 150 ar 200 dokumentų ir dar juos skaityti, o prieš tai juos priimti ir paskirstyti – taip yra sudėliota dabartinė sistema – jeigu jis negalės savo komandoje turėti žmonių, kuriais visiškai pasitiki, o taip yra sudėliota dabartinė sistema, vadinasi, šita savivaldybė tiesiog stagnuos. Mano prognozė yra tokia – Lietuva labai stipriai stagnuos, nes mero pozicija tampa nesaugi ir neapibrėžta. Administracijos direktoriaus pozicija tampa neaiški ir neapibrėžta, palyginti su dabartiniu modeliu. Kodėl tai buvo padaryta, paaiškinti negaliu. Akivaizdu, kad įstatymas turės keistis, nes pagal dabartinį modelį dirbti bus tiesiog neįmanoma.

E. Ovčarenko / BNS nuotr.

– Kokių darbų pirmiausia planuojate imtis naujos kadencijos metu?

– Pats pirmasis darbas yra matyti ne tik Šiaulius, bet ir Lietuvą. Kadangi meru esu jau trečią kartą ir suprantu, kad Lietuvos biudžete pinigai neatsiranda iš dangaus, akivaizdu, jog reikia stiprinti ekonominį potencialą ir galimybę stiprinti valstybės biudžetą, nes valstybės biudžetas gauna pinigus būtent iš tokių miestų kaip Šiauliai. Po to dalį pinigų grąžina, ir taip vyksta gyvenimas.

Pagrindinis darbas yra ekonominio potencialo stiprinimas, kad valstybės biudžetas neprarastų potencialo, nors akivaizdu, kad praras, nes visa savivalda silps. Todėl Šiauliai turės būti pavyzdys, kaip savivalda net ir būdama tokioje klampioje padėtyje gali toliau vystytis.

– Kaip konkrečiai būtų stiprinamas tas ekonominis potencialas?

– Išgirsite jau gegužės 3 dieną. Bus atidaryta visiškai unikali gamykla (JAV įmonių grupės „Intus Windows“ įmonės „Ltintus“ gamykla – BNS), į kurią lėšas investuoja JAV, ir visa produkcija iškeliauja į JAV, bet mainais mums reikia jų požiūrio į verslą. Kaip konkrečiai? Ir toliau bus garantuota stabili mokestinė aplinka. Šiauliai turi mažiausią žemės ir turto mokestį nuo 2015 metų. Nieko nekeičiame, viskas stabilu, verslui viskas yra aišku, ir, be jokios abejonės, vienodai taikomos taisyklės.

Tačiau tam tikrais atvejais, jeigu norima tikrojo proveržio, būtina bendradarbiauti su Vyriausybe bei valstybe. Šiuo atveju kalbu apie laisvąją ekonominę zoną ir industrinį parką. Ką reikia suprasti – iš laisvosios ekonominės zonos uždarbį turi valstybės biudžetas, o ne savivaldybės. O aš stengiuosi, kad valstybė turėtų tą uždarbį, todėl kviečiame gamyklą po gamyklos, nes ten nėra turto mokesčio, nėra žemės mokesčio, ten iš esmės yra tik gyventojų pajamų mokestis, kuris keliauja į valstybės biudžetą, ir dalis jo – pusė ar kiek – vėliau grįžta į savivaldybes, bet į visas – ne tik į Šiaulius. Kviečiu valstybę būtinai išnaudoti Šiaulių potencialą, matyti Šiauliuose tą ekonominio proveržio galimybę – tai yra akivaizdu ir tai vyksta – ir bendradarbiauti.

Šiuo atveju labai tikslingai kalbu – būtų visiška gėda ir žala, jeigu valstybė nesugebėtų pamatyti ir skirti 5 ar 7 mln. eurų užbaigti tą geležinkelio atšaką, apie kurią kalbu (į Šiaulių LEZ – BNS), nes savivaldybė skiria 5 mln. eurų, kad verslas matytų ir pasitikėtų šito potencialo vystymu ir kad nebūtų jokių atsitraukimų.

Mano tikslas yra valstybės biudžetas. Jeigu valstybės biudžetas bus pilnas ir tvarus, tai ir Šiaulių miesto biudžetas bus pilnas ir tvarus.

– Kaip vertinate savo santykius su centrine valdžia ir dabartiniais valdančiaisiais?

– Jeigu centrinei valdžiai rūpi konkretūs darbai ir konkretūs rezultatai, o aš tikiu, kad taip ir yra, tai vertinu labai gerai. Gali šnekėti visi, kas tik nori, bet darbai veikia. Dabar jau užmegztas kontaktas su Susisiekimo ministerija, konkrečiai su Mindaugu Tarnausku (susisiekimo viceministru – BNS), jis imasi konkretaus darbo, kad ta geležinkelio vežė būtų baigta ir kad neišeitų į priekį tas leitmotyvas, neva meras pykstasi su ministre pirmininke, kas būtų visiškas kliedesys.

Mano pozicija yra tokia – joks ministras pirmininkas niekada nedirbs prieš savo šalį, joks meras niekada nedirbs prieš savo miestą. Vadinasi, mes esame vienoje valtyje, turime padaryti būtinuosius dalykus, nepaisant to, ką rašo spauda ir ką sako vienas ar kitas žmogus. Aš kviečiu jau dabar ją atvažiuoti į Šiaulius, pamatyti Šiaulių pastangas. Esu labiau nei tikras, kad ministrė pirmininkė išvažiuos iš Šiaulių besišypsodama. Apie kokį čia pyktį (kalbame – BNS).

– Anksčiau teigėte, kad merai esą negali žarstytis tuščiais pažadais, o turi vadovautis strateginiu miesto plėtros planu. Tačiau dabartinis strateginis Šiaulių miesto plėtros planas galioja iki 2024 metų, taigi, netrukus reikės rengti ir tvirtinti naują. Kokios esminės naujovės, susijusios su miesto vizija bei plėtra, galėtų būti numatytos naujajame plane?

– Yra strateginis plėtros planas ir yra strateginis veiklos planas, kuris iškyla iš to devynmečio (plėtros – BNS) plano. Visiškai teisingai pastebėjote – reikės naujo ilgalaikio plano. Pirmasis mūsų planas, kuriame man jau teko dalyvauti, gimė būtent iš miesto bendruomenės, iš verslo. Ir žiūrėkite, kaip viskas vyksta: žmonėms tai tiko ir vėl išrinko. Todėl ir kitas planas bus daromas lygiai taip pat. Bus įtraukta miesto bendruomenė, verslas ir visi, kas tik norės. Klausysime, girdėsime, žiūrėsime ir susidėsime strateginius dalykus.

Mūsų programoje strateginis dalykas yra ekonominio potencialo stiprinimas, nes tai atsiliepia konkrečiomis darbo vietomis jaunimui, nes jaunimui reikia normalių, europietiškų darbo vietų ir tokiu būdu galima išlaikyti žmones. (...)

– Tačiau Valstybės duomenų agentūros duomenys rodo, kad praėjusių metų trečiąjį ketvirtį vidutinis mėnesinis darbo užmokestis Šiauliuose buvo mažiausias tarp penkių didžiųjų šalies miestų. Be to, Šiaulius lenkia ir tokios savivaldybės, kaip Jonavos, Mažeikių, ar Kėdainių rajonų. Ar čia matote problemą?

– Taip, matau. Šitoje vietoje reikėtų žinoti, kaip tai susiskaičiuoja. Realus gyvenimas tikrai nėra toks, kaip rodo statistika, nes tai suskaičiuojama, tarkime, pridedant vairuotojų atlyginimus ar dar kokius nors atlyginimus, kur galbūt segmente yra mažesnis atlygis. Aš nežinau, ką tiksliai pasakyti į šitą jūsų argumentą.

– Čia ne mano argumentas, čia oficialūs duomenys.

– Aš dirbu savo darbą ir žinau tiksliai, kad metodikos, pagal kurias renkami tie duomenys, kartais yra absoliučiai juokingos. Pasakysiu pavyzdį – tarkime, kalbant apie bendrąjį vidaus produktą, jeigu head office'as (centrinė būstinė – BNS) yra Vilniuje, o gamykla Šiauliuose, visi pinigai ir duomenys plaukia tarsi tai yra Vilniaus skaičiai. Ar čia yra tikslūs duomenys? Negaliu čia drąsiai šūkauti, kad nepasitikiu statistika, bet galiu drąsiai pasakyti, kad metodika kartais yra labiau nei apgailėtina.

– Kai kurie oponentai kritikuoja jus už raišką socialiniuose tinkluose ir bandymus ten spręsti problemas. Ar diskusijų, klausimų kėlimas, kitų politikų, tarp jų ir ministrų, žymėjimas yra tinkamiausi būdai spręsti problemas? Ar planuojate kaip nors keisti savo komunikaciją su politikais ir visuomene?

– Jeigu to nedarytum, tai demokratija pajudėtų nežinia į kurią pusę, nes reikia ginti savivaldą. Šitoje vietoje visas mano fokusas yra į savivaldos ir į principų gynimus, kas realiai pasireiškė šimtų milijonų eurų nauda konkretiems žmonėms.

Imkime pavyzdžius: tik Šiauliuose yra apgintas šilumos ūkis, o tai jau yra šimtų milijonų eurų nauda visos Lietuvos gyventojams per principą. Jeigu tai nebūtų padaryta, šilumos energija tikrai kainuotų ir Vilniui, ir Kaunui, ir Klaipėdai kitokius pinigus negu dabar. Spaudimą sukūrė būtent Šiauliai.

Tas pats ir kitose vietose – aiškiai reiškiama nuomonė, kodėl reikėtų padaryti vienaip ar kitaip. Tarkime, elektros ūkis. Mes pasigaminame elektrą ir norime toliau ją gaminti pigiai. Dabar mus pradėjo stabdyti ESO – aš viešojoje erdvėje klausiu, kodėl jie stabdo. Mes pasigaminame elektros už 7,2 cento 20-čiai metų į priekį per tą patį „Ignitį“. Tokiu būdu įrodėme, kad elektros viešajame sektoriuje galime pasigaminti daug ir pigiai, jeigu sąmoningai kažkas nestabdytų. Tas kažkas pradėjo sąmoningai stabdyti, aš iš karto ir rašau į viešąją erdvę: kodėl jūs mane stabdote?

(...) yra daugybė klausimų, kuriuos reikia išspręsti. Aš esu labiau nei tikras, kad Lietuva gali lengvai pasigaminti daug pigios elektros energijos, jeigu pati valstybė leistų per savivaldą ir per jos kontroliuojamus „Ignitį“ ar ESO patiems sau gaminti tą energiją. Kodėl tai blokuojama ir neleidžiama, suprasti negaliu. Noriu tai suprasti, todėl ir rašau.

– Kas laukia dviejų daug diskusijų keliančių Šiaulių kultūros paveldo objektų – Vilniaus universitetui priklausančių grafų Zubovų rūmų bei buvusio odų fabriko pastato, kur turėjo įsikurti Menų inkubatorius ir kurio vis nepavyksta parduoti aukcionuose?

– Mes siekiame, kad Menų inkubatoriui atsirastų galimybė „nuimti“ tą paveldą, kad jį būtų galima tiesiog nugriauti, nuvalyti ir ten galbūt padaryti automobilių stovėjimo aikštelę, kuri jau šalia yra padaryta. Ten niekada nebuvo tikrojo paveldo, jis buvo tiesiog dirbtinai pagamintas 2008 metais beviltiškai sudegus tam pastatui. Kai pastatas beviltiškai sudegė, tada jis buvo įtrauktas į paveldo objektų sąrašą, nes Ūkio ministerija išleido aprašą, kad Menų inkubatoriai bus įkuriami paveldo pastatuose. Tada savivaldybė nusipirko tą beviltišką pastatą ir vėliau prarado milijoną vien dokumentų tvarkymui, iškart matant, kad jokia statyba ten nebus daroma. Tam dokumentų tvarkymui kasmet iki 2015 metų būdavo metama po maždaug pusę milijono, iš viso penki milijonai. Kam tai buvo įdomu – spektaklis po spektaklio. Šitoje vietoje tas paveldas sudalyvavo spektaklio žaidime, ir dabar aš kreipiuosi į departamentą (Kultūros paveldo – BNS), prašydamas tiesiog „nuimti“ tą pastatą (iš paveldo sąrašo – BNS), kad su juo būtų galima susitvarkyti. Europos pinigų ten niekada niekas neduos, savivaldybės biudžetas irgi neduos, o privatus neateina – buvo jau gal 19 aukcionų. Tiesiog neįdomi verslui situacija, ir niekada ji nebus įdomi.

Dėl Zubovų rūmų – tikrai įdomu, tikrai norėjome ir tebenorime juos įveiklinti. Tačiau čia keistenybių pasaulis – Vilniaus universitetas nesutinka jų perduoti, o jų neperėmus negalima įdėti reikšmingų pinigų ir sutvarkyti tinkamai – taip, kad juos būtų galima eksploatuoti. Mano galvoje buvo ten perkelti civilinę metrikaciją iš dabartinio visiškai sovietinio pastato ir padaryti šventę. Menininkų rūmai ten taip pat galėjo būti. Deja, kad ir ilgai diskutuojame, galutinė Vilniaus universiteto išvada – neatiduodame. Suprantu, kad tuomet Vilniaus universitetas pats turės pajėgumų juos sutvarkyti. Nors tame pastate jis nebevykdo jokių veiklų – šitame padalinyje, kuris yra Šiauliuose (VU Šiaulių akademijoje – BNS), nebėra nei dizaino, nei dailės katedrų, ten nebėra nė vieno studento, kuriam būtų naudingas šitas pastatas. Šioje vietoje Vilniaus universiteto pozicijos nesuprantu – aš iš karto būčiau perdavęs pastatą.

Panašu, kad mes nuo to objekto turėsime atsitraukti, nes jau turime pateikti galutinę lentelę, kur skirsime pinigus iš Europos Sąjungos 2021–2027 metų (programos – BNS) – šitą eilutę, panašu, kad turėsime išbraukti, nes niekaip nepavyko to pastato perimti į Šiaulių miesto gyvenimą. Nors tam reikėtų viso labo Vyriausybės nutarimo pakeitimo, bet norint, kad tai įvyktų pats pirmasis žingsnis – Vilniaus universitetas turėjo pasakyti, kad jiems šitas pastatas nereikalingas, bet jie sako, kad jiems jis reikalingas. Na gerai – jeigu reikalingas, tada tikimės, kad jie šitą pastatą sutvarkys.

– Kaip jūsų komandos ir jūsų darbą gali paveikti pernai gruodį jums teisėsaugos pateikti įtarimai? Kokioje dabar stadijoje yra šitas tyrimas?

– Nežinau, kažką tiria, kažką žiūri, kažką nagrinėja. Galiu pasakyti, kad net pamiršau. Nežinau, ką ten įmanoma atrasti. Ten yra įgaliojimų viršijimo klausimas – tai aš ir juokaudamas, ir ne, sakau, kad tokio lygio viršijimus aš darau kiekvieną dieną, nes turiu priimti sprendimus, jeigu noriu, kad procesai vyktų. Visa šita situacija iki tiek keista, tai gal pakomentuosiu tą dalį, kuri buvo viešai parašyta, beje, pabrėžiu, iš Vilniaus STT (Specialiųjų tyrimų tarnybos – BNS) pusės. Ten buvo parašyta, kad aš kažkaip dariau įtaką pirkimų komisijos darbui, nors nė vienam komisijos nariui nesu pasakęs nė vieno žodžio, ir manau, kad jie tą labai lengvai gali patikrinti. Kad ten vyko kažkas ne taip, kaip turėjo vykti, gal ir vyko – ilgainiui kažkas kažką nustatys ir pasakys. Pažiūrėsim. Tačiau galiu pasakyti, kad po įstatymo (Vietos savivaldos – BNS) pakeitimo ir po to butelio kakliuko, ir busimųjų parašų kiekio, merui iš tiesų susikuria nepaprastai nesaugi darbo vieta. Jeigu yra noras pažaisti, politiškai pažaisti, tai taip – tada čia galima prižaisti ko tik nori.

– Ar teisingai suprantu, kad jūs tuos įtarimus laikote politizuotais? 

– Nesinori sakyti. Aš oficialiai sakiau ir pakartoju – neturiu tokių žinių apie politinį užsakymą ir tikiu, kad bus priimtas racionalus, protingas sprendimas, atsižvelgiant į bendrąją miesto padėtį. Įtarimai iš esmės kalba apie netinkamą viešųjų finansų valdymą, o mes gauname žinutę iš Laisvosios rinkos instituto, kad Šiauliai yra lyderiai pagal viešųjų finansų valdymą. Tiesiog nesueina. Ten kalbama apie tai, kad kažkaip ne taip vyko pirkimas. Bet ką aš galiu šitoje vietoje pasakyti? Tai yra atskira įmonė, tai yra net ne savivaldybės administracijoje vykstantis procesas. Atskira įmonė daro pirkimus, ji turi pirkimų komisiją ir pasikartosiu – aš tų komisijos narių net nežinojau iki to momento, kol man neparašė su kuo aš negaliu bendrauti. Nė vienam komisijos nariui nesu pasakęs absoliučiai jokio žodžio. Aš jų tiesiog nepažinojau, o man rašo, kad aš jiems dariau spaudimą. Aš iš to suprantu, kad kažkas yra ne taip.

– Ačiū už pokalbį.

Širvintų savivaldybėje gražesnis atnaujintas metrikacijos skyrius, kur žmonės tuokiasi, nei tarybos salė, kur žmonės posėdžiauja. Tad merė pakviečia užeiti čia. Živilė Pinskuvienė jau ruošiasi trečiai inauguracijai, tačiau sako, kad dėl naujo savivaldos įstatymo mero darbas bus palenkta galva prie kompiuterio. 

„Širvintų rajone tai vyks labai kukliai ir labai paprastai“, –  sakė Ž. Pinskuvienė.

Pasak Širvintų merės, trečią kadenciją turės būti ne tiek mere, kiek savivaldybės administracijos direktore. 

„Realiai mero darbas bus palenkta galva prie kompiuterio ir daugiau nieko“, – komentavo Ž. Pinskuvienė. 

Naujai išrinkti merai ir tarybos dirbs pagal naują savivaldos įstatymą. Nariai gavo daugiau galių – bus vykdomoji valdžia. Kitaip sakant, kaip Vyriausybė.  Bet kalbinti nauji merai naujomis galiomis nesidžiaugia.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Blogai, labai blogai ir visai ne laiku. Ukrainoje karas, turime didelių tarptautinių problemų ir dar visas šis pokytis, kuris tikrai nenaudingas“, – teigė perrinktas Šiaulių meras Artūras Visockas.

„Dar anksčiau meras buvo tokia politinė figūra, vadinkime, lyderis, įkvėpėjas“, – konstatavo perrinktas Jonavos meras, Savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius.

Nuo šiol merai patys skirs savo pavaduotojus. Bus atsakingi ir už biudžeto valdymą bei vykdymą, ir už savivaldybės turto valdymą, ir už smulkesnius reikalus.

„Dabartinis vis dar direktorius klausia manęs: „Mere, kaip bus su statybų leidimais?“ Ar čia tikrai mero atsakomybei šie dalykai?“ – kritiškai kalbėjo M. Sinkevičius.

Šiaulių meras A. Visockas mano, kad, kai kasdien turės pasirašinėti krūvas dokumentų, su meru bus lengva susidoroti.

Tarkim, meras sumano pakritikuoti Vyriausybę, nes nori, kad Lietuva neprarastų 200 ar 500 mln. eurų, puft ir mero nebėra.

„Na, tarkim, meras sumano pakritikuoti Vyriausybę, nes nori, kad Lietuva neprarastų 200 ar 500 mln. eurų, puft ir mero nebėra, nes jis juk pasirašė 40 dokumentų. Reikia patikrinti, ką jis ten pasirašė, o gal blogai pasirašė“, – aiškino A. Visockas.

„Kas už? Ir tarybos nariai balsuoja už“, – komentavo Ž. Pinskuvienė.

Meras nebegalės būti tarybos narys, negalės balsuoti.

„Dabar meras bus renginio, kuris vadinsis tarybos posėdžiu, vedėjas“, – sarkastiškai kalbėjo Jonavos meras. 

Bet meras tarybos sprendimus, kaip ir prezidentas Seimo, galės vetuoti. O taryba mero veto, kaip ir Seimas prezidento, galės atmesti.

„Veto teisė yra beprasmė, kai neturi daugumos. O jeigu turi daugumą, tu ja nesinaudoji“, –  reziumavo A. Vicokas.

„Meras atsisuks prieš žmones ir sakys: „Jūs nepykite, aš norėjau padaryti, bet taryba man nepritarė. Čia – vaidyba, spektaklis“, – svarstė Ž. Pinskuvienė, mėgindama paaiškinti naujo savivaldos įstatymo spragas.

Rinkimų sistemos darbo grupei vadovavęs konservatorius Andrius Vyšniauskas sako, kad šis įstatymas remiasi Konstitucinio Teismo išaiškinimu. O jis pasakė: „Jeigu merus renkame tiesiogiai, jie turi būti vykdomosios valdžios atstovai.“

„Suprantu kai kuriuos merus, kad jie nenori turėti parašo teisės. Jie nori turėti tą neformalią, tą tokią politinę atsakomybę, kad štai pavedu kažką atlikti administracijos direktoriui, na, o parašą ant kontroversiškų klausimų deda būtent jis“, – sakė Seimo narys Andrius Vyšniauskas.

Lietuvoje keli merai valdo jau daugiau kaip dvidešimt metų. Nauju įstatymu Seimas tai apribos – įvedė trijų kadencijų po ketverius metus limitą. Jos bus skaičiuojamos tik nuo šių rinkimų. Tad, pavyzdžiui, 23 metus Druskininkus valdantis Ričardas Malinauskas galės valdyti dar dvylika metų.

„Ką reiškia planuojate atbūti tas tris kadencijas?! Tu vieną įveik šiame košmare ir tai jau bus didelis pasiekimas“, – sarkazmo bei pasipiktinimo neslėpė ir Šiaulių meras.

„Seimo narių yra rekordininkų, kurie daugiau nei po tris kadencijas dirba, tai kodėl mes apie tai nešnekame“, – retoriškai klausė M. Sinkevičius.

„Jie iš Lietuvos žmonių būtų sulaukę daug didesnio palaikymo ir didesnės pagarbos, jeigu pirmiausia sau būtų nusistatę kadencijas. Ir tik paskui būtų nustatę merams“, – tokia buvo Širvintų merės nuomonė dėl Seimo. 

A. Vyšniauskas atsako, kad yra didelis skirtumas.

„Meras panašesnis ne į Seimo narį, o į prezidentą. Dėl to apribojimas ir padarytas“, – dėstė A. Vyšniauskas. 

Savivaldybių asociacijos prezidentas M. Sinkevičius teigia, kad Seimas prie savivaldos įstatymo pavasario sesijoje turės grįžti ir jį taisyti. Bet A. Vyšniauskas sako, kad turėtų būti koreguojami tik smulkūs niuansai, o ne naujas mero vaidmuo. 

Suskaičiavus duomenis visose 34 rinkimų apylinkėse, už A. Visocką balsavo beveik 66 proc. rinkėjų, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenys.

Artimiausias jo konkurentas konservatorius Martynas Šiurkus gavo kiek daugiau nei 9 proc. balsų.

A. Visockas teigė, kad rinkimų rezultatai atitiko jo lūkesčius.

„(Rezultatus vertinu – BNS) kaip žmonių sprendimą išaugusį iš pastarųjų ketverių metų darbo – taip ir vertinu. Man smagu, kad šitas sprendimas yra teisingas, nes mes tikrai stengėmės. Nepradėsiu kalbėti skaičiais, bet principo prasme, žmonės tai matė, ir jie nori matyti, kad šitoks darbas toliau tęstųsi“, – paskelbęs savo pergalę rinkimuose BNS teigė A. Visockas.

2015 metais jam prireikė antro turo, kad būtų išrinktas ketvirto pagal dydį Lietuvos miesto vadovu, tuo metu 2019 metų rinkimuose dabartiniam Šiaulių merui pergalę pavyko iškovoti pirmajame rinkimų ture.

A. Visocko vadovaujamas komitetas „Dirbame miestui“ Šiauliuose pirmauja ir tarybos rinkimuose – su kiek daugiau nei 50 proc. balsų jie gautų 18 vietų iš 31. Artimiausi konkurentai konservatoriai yra surinkę beveik 10 proc. balsų ir pretenduoja į keturis mandatus, „valstiečiai“ su daugiau nei 9 proc. balsų – į tris.

Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, socialdemokratai ir komitetas „Šiaulių labui!“ su 5–6 proc. rinkėjų balsų pretenduoja gauti po du mandatus.

Pasak A. Visocko, Šiaulių miesto taryboje išsaugota dauguma užtikrins darbų nepertraukiamumą.

„Rinkimai yra labai pavojingas laikotarpis – darbai gali nutrūkti pusmečiui ar kuriam laikotarpiui, arba nenutrūkti. Šiuo atveju darbai nenutrūks – tai yra didžiulė vertybė“, – teigė A. Visockas.

„Aštuoniolika vietų reiškia ne ką kitą, kaip galimybę girdėti nebūtinai politiką, o bet kurį miesto gyventoją, kuris pateiks gerą idėją ir ta idėja nebus jo asmeninė, o viešam interesui skirta idėja“, – pridūrė jis.

„Mūsų atveju, tas didžiulis automobilis nereiškia, kad tu pervažiuosi mažus šalia važiuojančius automobilius. Tai reiškia, kad tu tiesiog daugiau dirbsi“, – kalbėjo trečiajai kadencijai perrinktas Šiaulių meras.

A. Visockas neatmetė, jog net ir jo judėjimui turint daugumą prie jos bus kviečiamos jungtis ir kitos politinės jėgos.

„Gali būti, kad mes atversime savo programą bet kuriai politinei jėgai, kuri pasirašys. Jeigu šita programa jiems tinka, jie kartu su mumis galės ją įgyvendinti“, – teigė jis.

Šiaulių meras neslėpė rimtai svarstęs dalyvauti 2024 metais vyksiančiuose Seimo rinkimuose, tačiau tikino, jog miestui vadovaus visą kadenciją. 

„Aš esu tas, kuris davęs pažadą, jo laikausi. Jeigu aš rinkimų kampanijoje to nesakiau (apie dalyvavimą Seimo rinkimuose – BNS), vadinasi, aš ir būsiu visus ketverius metus meru“, – tvirtino A. Visockas.

„Kitaip aš būčiau atsiklausęs gyventojų, ar jie paleis mane po dviejų metų dar prieš eidamas į rinkimus“, – pridūrė jis.

Žemėlapis sukurtas Vyriausiosios rinkimų komisijos užsakymu.
Žemėlapis sukurtas Vyriausiosios rinkimų komisijos užsakymu.

„Šiandien man pareikšti įtarimai. Vėjų vėjai. Gaila, jog iš nepatirties pasirašiau, kad negaliu atskleisti informacijos. Teks gintis. Reikės kantrybės. Tai tiek. Duodu 100 proc., jog viskas yra daroma viešojo intereso naudai“, – antradienio vakarą jis paskelbė savo „Facebook“ paskyroje.

Prokuratūra antradienį pranešė, kad A. Visockui pateikti įtarimai anksčiau pradėtame ikiteisminiame tyrime dėl galbūt neskaidraus viešojo pirkimo. Jam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir nebendrauti su nurodytais asmenimis.

Tyrimo duomenimis, A. Visockas įtariamas daręs neteisėtą įtaką Šiaulių miesto savivaldybės administracijai bei šios savivaldybės valdomos įmonės direktoriui ir nuolatinei viešųjų pirkimų komisijai, siekiant imituoti teisėtą bei skaidrią viešųjų pirkimų procedūrą ir sudaryti išskirtines sąlygas vienai privačiai bendrovei laimėti gatvių apšvietimo įrengimo viešąjį pirkimą.

Birželį šiame ikiteisminiame tyrime įtarimai dėl piktnaudžiavimo ir sukurstymo piktnaudžiauti buvo pateikti dviem asmenims – bendrovės „Etenders Baltija“ direktoriui ir viešojo pirkimų komisijos nariui Ryčiui Maliukevičiui bei viešąjį pirkimą laimėjusios įmonės akcininkui.

Įtariama, kad neteisėtais veiksmais galėjo būti sudaromos sąlygos įmonei laimėti apie 1,7 mln. eurų vertės viešąjį pirkimą, finansuojamą ES lėšomis.

Šį ikiteisminį tyrimą atlieka Specialiųjų tyrimų tarnybos Centrinės tyrimų valdybos ir Šiaulių valdybos ikiteisminio tyrimo pareigūnai. Tyrimui vadovauja Europos prokuratūra.