Kaip prieš amžių

1924-ųjų rugpjūčio 23 dieną, Kaune, Parodų aikštėje, Prezidentas Aleksandras Stulginskis oficialiai paskelbė Dainų šventės, pavadintos „Dainos diena“, pradžią. Tuomečiam šalies vadovui pakvietus sugiedoti Lietuvos himną, žodžiai „Vardan tos Lietuvos vienybė težydi“ suskambo 3,5 tūkst. choristų ir kelių dešimčių tūkstančių susirinkusiųjų lūpose.

Nuo tos dienos prabėgo visas amžius. Keitėsi santvarkos, mados, architektūra. Žmonės? Jie lyg ir kiti, bet vis tiek tie patys. Juos vienija kalba, augina kultūra, jie šoka ir dainuoja.

„Pagalvojau, kad mūsų Nepriklausomybė, mūsų valstybės laisvė yra neatsiejama nuo dainos. Jeigu paimtumėme tautinį atgimimą, XIX a. ir XX a. pradžią – Juozas Naujalis su „Lietuva brangi“ ir visais lietuviškais chorais. Jeigu paimtume savanorių kovas po Nepriklausomybės paskelbimo, prisimintumėme, kad daina lydėjo žygiuojančius ginti Tėvynės. Jeigu paimtumėme 1924-uosius, tai pirmoji Dainų šventė pilna lietuviškų dainų.

Jeigu paimtumėme tarpukario pasipriešinimą, tai partizanai irgi daug dainavo. Jeigu prisimintumėme žmones, kurie kentė nelaisvėje Sibire, juos daug kur lydėjo daina, kad praskaidrintų gyvenimą ir primintų Tėvynę, – Lygiai taip pat, kaip į pirmosios Dainų šventės choristus kreipėsi A. Stulginskis, prabėgus 100 metų „Chorų karų“ dalyvius ir svečius sveikino LSMU gimnazijos direktorius Arūnas Bučnys.– Susirinkusi bendruomenė, mūsų mylimas jaunimas dainuoja istorines dainas. Tegul jos lydi mums visą gyvenimą ir tegul daina būna mūsų pagrindine vėliava saugant, ginant ir kelyje į mūsų laisvę.“

Prisijaukino dainas

Organizuojami septintą kartą, skiriami Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti, šiemet „Chorų karai“ prabilo pirmosios Dainų šventės dainomis.

Įkvėpti tuomečių vedlių ir šviesulių J. Naujalio, Juliaus Štarkos, Stasio Šimkaus, gimnazistai ketvirtadienio popietę atliko primirštus, naujai atrastus kūrinius: „Per girią girelę“, „Bijūnas žalias“, „Aš pasėjau linelį“, „Ant kalno karklai siūbavo“, „Oi žiba žiburėlis“, „Tykiai tykiai...“, „Tris dienas tris naktis“.

„Palengvinome pasiruošimą. Peržiūrėję pirmosios Dainų šventės repertuarą, atrinkome dainas. Moksleiviams beliko ištraukti lapelius su paskirtais kūriniais ir žinoma, su jais susigyventi“, – tam, anot gimnazijos Neformaliojo švietimo skyriaus vedėjos Aušros Budrienės, gimnazistai turėjo daugiau nei keturis mėnesius.

Rezultatas nustebino ne tik pedagogus, bet ir likusius bendruomenės narius. Kažkas negalėjo patikėti, kad namų tylenis virto scenos žvaigžde. Kažkam širdis sirpo nuo atžalos balso, kuris iki tol slėpėsi po kuklumo skraiste.

„Padirbėjo ir vaikai, ir žinoma mokytojai. Klausant dainų ir mūsų širdys dainavo“, – tarpusavyje šnabždėjosi po LSMU Veterinarijos akademijos Iškilmių salę pabirę moksleivių tėvai ir artimieji.

Daugiau nei šventė

Anot A. Budrienės, šis renginys nuostabus ne tik todėl, kad puoselėja lietuvybę ir šlovina Tėvynę dainomis. Moksleivių įtraukimas į „Chorų karus“, padeda jiems atrasti savo stiprybes ir labiau atsiskleisti.

„Pradžioje mokiniams reikia postūmio, paaiškinimo, kodėl tai darome. Pasibaigus „Chorų karams“ labai dažnai girdime, kad bendras darbas padėjo artimiau susidraugauti. Be to, vaikai labai atsiskleidžia. Žiūrėk, tas groja birbyne, nors iki tol nežinojome, kitas puikiai dainuoja. Patys jie neateina, nepasako“, – A. Budrienė džiaugėsi išliekamąja renginio verte.

Priešingai nei ankstesniais metais, šįsyk scenoje pasirodė ne klasių, o srautų chorai. Visi lyg vienas lietuvių liaudies dainas dainavo penktokai, šeštokai, septintokai, aštuntokai, I ir II gimnazijos klasių moksleiviai. Į atskirą chorą susibūrė ir gimnazijos mokytojai. Pralaimėjusių tądien nebuvo, nes kaip sakė gimnazijos vadovas A. Bučnys, visus choristus sujungė daina, o jų širdys plakė tuo pačiu ritmu. Dalyviai išsidalijo drąsiausio, originaliausio, muzikaliausio, teatrališkiausio choro nominacijas. Specialus prizas iškeliavo publikos numylėtiniams.

Idėja virto kūnu

Viskas prasidėjo 2010-aisiais, kai tuometis Kauno medicinos universitetas (KMU) ir Lietuvos veterinarijos akademija (LVA) pasirašė universitetų sujungimo sutartį ir paskelbė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto eros pradžią. Šis dviejų aukštųjų mokyklų susivienijimas vadinamas vienu sėkmingiausių Lietuvoje. 

„Kaip aš sakau, visoms institucijoms ir žmonėms galioja vienas principas – jei nori būti matomas tarp stipriausių, pats būdamas stiprus, tu turi turėti kažką tokio, ko neturi kiti“, – taip, anot Lietuvos gydytojo kardiologo, habilituoto biomedicinos mokslų daktaro, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kardiologijos klinikos vadovo, LSMU rektoriaus emerito prof. Remigijaus Žaliūno, tuo metu ėjusio KMU rektoriaus pareigas, kilo mintis įkurti mokyklą.

Kelias nuo sumanymo iki jo išpildymo buvo ganėtinai trumpas. Vardan tikslo pečius surėmė patys didžiausi entuziastai – LSMU bendruomenė ir tėvai, patikėję idėja. 2013-ųjų rugsėjį pirmuosius mokinius pasveikino naujoji mokslo šventovė su vienais geriausių mokytojų priešakyje.

Dabar svajoju, kad geriausias veiklos įvertinimas bus, kai alumnai į mokyklą atves savo vaikus.

„Prieš dešimt metų turėjau svajonę, kad po dešimt metų į mokyklą norės patekti daugybė ketvirtokų ir jų tėvų. Ir tikrai neapsirikau. Šiandien matome, kad konkursai į gimnaziją yra vieni didžiausių mieste. Dar svajojau, kad būtume vieni geriausių mieste. Šiandien LSMU gimnazija yra viena iš akademiškai stipriausių, neabejotinai, viena iš visapusiškiausiai mokinius ugdančių mokymo įstaigų, frankofoniškiausia šalies mokykla ir visi išorės tyrimai sako, kad čia – puikiausi mokytojų ir mokinių santykiai. Viso to pagrindas yra LSMU – altruistiškiausias universitetas, įdėjęs milžinišką indėlį, kad ši mokykla gyvuotų ir būtų visų mūsų namai, – gimnazijos vadovas Arūnas Bučnys džiaugėsi, kad šioms jo svajonėms buvo lemta išsipildyti, todėl drąsiai kūrė naujus ateities planus. – Dabar svajoju, kad geriausias veiklos įvertinimas bus, kai alumnai į mokyklą atves savo vaikus.“

Regimanto Zakšensko nuotr.

Linkėjo toliau augti 

LSMU gimnazijai minint savo dešimtmetį, gražių žodžių bendruomenei negailėjo į šventinį renginį susirinkę svečiai. Lietuvos gydytojas kardiochirurgas, biomedicinos mokslų daktaras, širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos vadovas, LSMU rektorius Rimantas Benetis gimnazijai prognozavo klestėjimą. LSMU dekanų atstovas, Anesteziologijos klinikos vadovas prof. dr. Andrius Macas dėkojo mokytojams už jų darbą ugdant naują, stiprią kartą, o gimnazijos mokiniams priminė, kad jie labai laukiami LSMU. Respublikinės Kauno ligoninės direktorė prof. dr. Diana Žaliaduonytė linkėjo nesustoti, kilti, plėstis, tobulėti, išugdyti daug specialistų, o svarbiausia – gerų žmonių. Dovanodamas savo knygą „Širdys ir rankos“, kurioje aprašyta ir LSMU gimnazija, LSMU profesorius, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, gydytojas infektologas Alvydas Laiškonis mokyklos bendruomenei dėkojo, kad ši puoselėja frankofoniškas tradicijas ir yra didžiausias frankofonijos centras visoje šalyje. 

„Galvojome, ką dovanoti ir labai pataikėme su šiuo simboliniu stiklo obuoliuku. Prieš dešimtį metų jūs mums patikėjote sodinti obelį, duodančią vaisius. Vieni jų nuriedėjo į mediciną, kiti į inžineriją. Linkime toliau augti, plėstis ir ne vieną dešimtmetį skinti vaisius“, – kalbėjo bendrovės „Statybų vizija“, kuri prieš dešimtį metų mokyklą pavertė modernia ugdymo įstaiga, atstovas. 

Regimanto Zakšensko nuotr.

Atidengta atminimo lenta

Dieną leidę kiek neįprastai – be pamokų, bet su estafete, lobių paieškomis ir gimtadieninio atviruko piešimu gimnazijai, moksleiviai džiaugėsi galimybe semtis žinių iš didžiausių savo srities profesionalų. Pastarieji neslėpė, kad darbas mokykloje nėra lengvas, tačiau tik taip galima pasiekti aukštų rezultatų.

„Niekas niekada lengvo darbo nežadėjo. Jūs, mieli kolegos, esate tie, kurie myli vaikus, gerbia, supranta, bendrauja ir bendradarbiauja, skiepija norą gauti žinių, skiepija norą būti gerais, sėkmingais žmonėmis. Jūs esate tie, kurių rankose šalies ateitis. Tie, kurie moko meilės mūsų Tėvynei. Jūs atliekate šventą darbą ir aš neabejoju, kad gimnazijos mokiniai jus visada prisimins“, – A. Bučnys, mokyklos vairą laikantis nuo pat jos įkūrimo, džiaugėsi, kad pavyko suburti pačių geriausių specialistų komandą. Vieni čia nuo pat pirmųjų dienų, kitiems jauniems, tačiau ambicingiems pedagogams tai – pirmoji darbovietė.

Vedami puikių mokytojų, gimnazijos moksleiviai skina laurus ne tik šalies, bet ir tarptautiniuose konkursuose. Garsina Kauno vardą šalyje ir visame pasaulyje. 

„Dėkoju 8 laidų 509 alumnams, iškėlusiems pasiekimų kartelę. Dėkoju ir dabartiniams moksleiviams, pažiūrėkite, kokie laimingi jie eina į mokyklą“, – į jauniausius bendruomenės narius kreipėsi įstaigos vadovas.

Minint dešimtmetį, LSMU Veterinarijos akademijos iškilmių salėje buvo surengtas šventinis renginys, o mokyklos asmenybių ir alumnų alėjoje atidengta lenta, žyminti dieną, kai LSMU gimnazija pradėjo rašyti savo istoriją.

Nuotaikinga atidarymo švente Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) ir Universiteto gimnazijoje prasidėjusi tarptautinė frankofoniškų gimnazijų moksleivių teatrų šventė „Festival des festivals“ (pranc. „Festivalių festivalis“) tapo puikia vieta atskleisti ir tobulinti jaunuosius  talentus.

Prancūzų kalbos ir teatro šventė į Kauno miestą bei LSMU gimnaziją pakvietė daugiau nei 200 mokinių iš Kanados, Ispanijos, Prancūzijos, Italijos, Vengrijos, Bulgarijos, Rumunijos, Serbijos, Rusijos, Čekijos. Renginio programa buvo itin turininga: prancūzų kalba suvaidinta 12 spektaklių, gimnazistai improvizavo ir mokėsi profesionalių Europos animatorių, aktorių, atlikėjų vedamose kūrybinėse dirbtuvėse ir forumuose, lankėsi istorinėse, su Prancūzija susijusiose Kauno vietose.

Prieš šventę – teatralų asamblėja

Tradicinė, 23 –oji prancūzų kalbos ir teatro šventė į Kauną ir Lietuvą atkeliavo pirmą kartą. Ta proga renginio „Festival des festivals“ iniciatorė, frankofoniškus moksleivių teatrus vienijanti belgų ir prancūzų organizacija „ArtDraLa“, vadovaujama energingo Austrijoje gyvenančio frankofono Razvan Rusu, į generalinę asamblėją Kaune subūrė prancūziškai kalbančius teatralus ir mokytojus. Asamblėjoje dalyvavo atstovų iš Prancūzijos, Belgijos, Italijos, Ispanijos, Kanados, Tuniso, Rusijos, Rumunijos, Egipto ir net egzotiškosios Burkina Faso.

Tarptautinį moksleiviškų teatrų festivalį Gimnazija surengė bendradarbiaudama su LSMU, Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija, Prancūzų institutu Lietuvoje, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centru, Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybėmis. Talkino ir didelis būrys nuoširdžių Gimnazijos savanorių.

Rengti festivalį – teisė ir garbė

Festivalio „šeimininkai“ – LSMU gimnazija, teisę rengti šią šventę iškovojo pernai Lietuvos prancūziškų teatrų festivalyje užėmę pirmąją vietą. Gimnazija garsėja ne tik aukštais mokinių pasiekimais įvairiose mokslo srityse, bet ir dėmesiu prancūzų kalbai. Daugiau nei pusė gimnazistų prancūzų kalbos mokosi išplėstiniu kursu, gimnazijoje dėsto trys prancūzakalbiai mokytojai.

Kad bendrauti prancūzų kalba jiems sekasi puikiai, gimnazistai šmaikščiai pademonstravo festivalio atidarymo šventės metu ir susilaukė aplodismentų iš įvairiomis kalbomis klegančio bendraamžių būrio.

„Kiekvienam universitetui svarbūs talentai, o prancūzų kalba – puikus būdas juos ugdyti“, –  pastebėjo LSMU rektorius, Prancūzijos garbės konsulas Kaune, prof. Remigijus Žaliūnas.

„Tai, kad tarptautinis prancūzakalbių teatrų festivalis pirmą kartą per 23 metus atkeliavo būtent į Kauną – dėsninga, nes jau kelerius metus moksleivių frankofoniškojo teatro centras Lietuvoje yra persikėlęs į LSMU gimnaziją“, – sakė šios gimnazijos direktorius Arūnas Bučnys.

„Daugeliui jaunų žmonių iš įvairių šalių šios keturios dienos bus išties išskirtinės: jie susipažins ir susidraugaus Lietuvoje, o užmegzti draugystę jiems padės prancūzų kalba“, – renginio svarbą pabrėžė Prancūzų instituto Lietuvoje direktorius.

„Festivalių festivalis“ Kaune tęsis iki balandžio 20 dienos.