Apie tai LNK žurnalistams plačiau pakomentavo LSU profesorius Arūnas Emeljanovas.

– Koks gi yra jaunimo pajėgumas? Ar turime problemų?

– Na, Lietuvoje vaikų ir jaunimo fizinis pajėgumas, deja, bet per paskutinius tris dešimtmečius palaipsniui prastėja. Manau, tai yra problema, nes kalbame ir apie jaunų žmonių, būsimų suaugusių žmonių sveikatą ir, aišku, labai aktualus šis klausimas dabartiniame kontekste, kalbant apie šauktinius.

– Kas labiausiai prastėja?

– Raumenynas šiek tiek. Tačiau didžiausią nerimą kelia, kad prastėja širdies kraujagyslių sistemos būklę atspindintys ištvermės rezultatai. Čia, manau, raudonas signalas yra.

– Tai jie nebegali atlikti kažkokių užduočių ar sunkiai jas atlieka?

– Žinoma, kad užduotis gali atlikti, bet mažiau vaikų ir kukliau jas atlieka. Kai kurių testų, pavyzdžiui, viršutinės kūno dalies raumenų ištvermės – yra toks kybojimo testas – ženkliai daugiau jaunų žmonių nebegeba atlikti. Visuomet būdavo šiek tiek silpnesnių vaikų, bet dabar tas skaičius auga.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kokio amžiaus prasideda problemos?

– Amžiaus turbūt net neišskirčiau. Apskritai, žiūrint per dekadas, tam tikros fizinės ypatybės šiek tiek prastėja. Tačiau, kalbant apie amžių, vėl didžiulis iššūkis yra, kad jaunesnė karta, vaikai, esantys pirmoje antroje klasėje, turi didesnę nutikimo problemą nei, pavyzdžiui, vyresnėse klasėse. Kitaip tariant – nauja karta auga šiek tiek stambesnė.

– Kodėl? Blogai maitinamės, mažiau judame, kompiuteriai?

– Turbūt viskas, ką išvardijote. Dabar, aišku, labai džiaugiamės, kad šiek tiek atsiranda sveikesnės mitybos bumas. Tačiau tai užtrunka. Iš pradžių turi tėvai sveikiau maitintis, tuomet ir vaikai perima šiuos įgūdžius. Taip pat, žinoma, ir fizinis aktyvumas. Mūsų naujausi tyrimai parodė, kad ne daug, bet šiek tiek per paskutinius penkerius metus sumažėjo fizinis aktyvumas. Aišku, tai duoda akumuliacinį poveikį ir fiziniam pajėgumui.

Labai svarbus momentas – neformalaus fizinio ugdymo būrelių ir lankymas, ir prieinamumas, ypač kaimo vietovėse, nes ten fizinio aktyvumo veiklų pasirinkimas itin skurdus.

– Kalbant apie valstybės gynybą, šauktinius, kai mums reikia aktyvių žmonių, reikia jaunimo, kokie tada šauktiniai ateina į tarnybą?

– Na, pajėgumo atžvilgiu tikrai į karo tarnybą ateina vis silpnesni jauni žmonės. Žinoma, per tuos devynis mėnesius fizinis pajėgumas žymiai pagerėja, jau per kelis mėnesius matosi pažanga. Tačiau pirminiame etape prieš 20–30 metų jauni žmonės buvo stipresni.

– Tai ar gali būti, kad nebebus kam eiti, jei taip prastės sveikata?

– Na, turbūt taip nenutiks. Gal tų silpnesnių jaunų žmonių skaičius dar šiek tiek didės, bet dabar jis jau po truputėlį stabilizuojasi. Tačiau apskritai kalbant apie karo tarnybą, reikia nepamiršti, kad ne tik kareivio reikia, reikia ir logistikai žmonių, reikia IT specialistų. Taigi fizinis pasirengimas – labai svarbus, bet turbūt nėra vienintelis reikalingas.

– Taigi silpni vaikai užauga, tampa tėvais, tie tėvai savo įpročius formuoja vaikams ir taip kartos žymiai silpnėja?

– Galima pasakyti, kad kartos silpnėja. Ar žymiai? Turbūt nedrįsčiau taip sakyti, bet silpnėjimo požymių yra.

– Ką daryti? Kaip gelbėtis? Kaip ruoštis ir pačiai karo tarnybai, kad ateitų tie, kurie gali?

– Na, įtaką fiziniam pajėgumui daro ir genai, ir aplinka. Iš aplinkos poveikių svarbiausias yra fizinis aktyvumas – kiek įmanoma propaguoti tą fizinį aktyvumą, pradedant nuo šeimos, suaugusių žmonių vaiko aplinkoje. Žinoma, mokykla, fizinio ugdymo pamokos, ir nebūtinai skaičius pamokų, bet ir turinys, kokybė. Labai svarbus dalykas, ką, pavyzdžiui, suomiai daro, – jie į fizinį aktyvumą pradeda labai rimtai žiūrėti ankstyvajame ugdyme. Iki darželių jau reikia skatinti fizinį aktyvumą. Labai svarbus momentas – neformalaus fizinio ugdymo būrelių ir lankymas, ir prieinamumas, ypač kaimo vietovėse, nes ten fizinio aktyvumo veiklų pasirinkimas itin skurdus. Tai pagrindiniai dalykai, į ką reikėtų atkreipti dėmesį.

Ministerijos pranešime teigiama, kad priėmus naują Sporto įstatymą, dalyko pavadinimas „kūno kultūra“ keičiamas į „fizinį ugdymą“. „Fizinio ugdymo pamokų daugėja pirmos klasės mokiniams ir šeštokams, kurie turės 3 privalomas pamokas. Nors Sporto įstatyme numatytos 3 privalomos fizinio ugdymo pamokos, ne visos mokyklos yra pasirengusios: trūksta gerų sporto salių, sportinio inventoriaus. Ieškant racionaliausių sprendimų kol kas numatyta 3 privalomas pamokas įvesti palaipsniui: pradedant nuo 6 klasės, kitoms klasėms kasmet bus pridedama po 1 pamoką“, – skelbiama pranešime.

LSU Sveikatos, fizinio ir socialinio ugdymo katedros profesorius Arūnas Emeljanovas įsitikinęs, kad sąvoka „fizinis ugdymas“ labiau tinkama naudoti bendrojo lavinimo mokyklose nei „kūno kultūra“.

„Bendraujant ir bendradarbiaujant su kolegomis iš užsienio bus lengviau suprasti vieniems kitus. Pasaulyje dažniausiai vartojamas angliškas terminas „physical education“, „fizinis ugdymas“. Tačiau sąvokos pakeitimas nėra labai svarbus, jei fizinio aktyvumo skatinimu nesirūpinsime. Reikia gerinti materialinę bazę, mokytojų, tėvų, mokinių požiūrį į fizinį ugdymą“, – teigia profesorius.

A. Emeljanovą džiugina, kad po ilgų svarstymų ir diskusijų Sporto įstatyme atsirado nuostata dėl 3 privalomų fizinio ugdymo pamokų. „Ne vienus metus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai siūlėme pasinaudoti tarptautine praktika, įvairiais dokumentais ir rekomendacijomis, kuriose įtvirtinta nuostata turėti bent 3 fizinio ugdymo pamokas. Kitos šalys jau turi 4 ir net 5 tokias pamokas per savaitę. Fizinis ugdymas yra vienintelis mokyklose dėstomas dalykas, tiesiogiai susijęs su mokinių sveikata, taigi, kuo daugiau tokių pamokų, tuo sveikesnė bus visuomenė. Norėtume, kad Sporto įstatymas įsigaliotų nuo 2019 rudens ir visų klasių mokiniai turėtų 3 privalomas fizinio ugdymo pamokas. Suprantame, kad Ministerijai tai įgyvendinti būtų labai sunku, nes tam reikia papildomų lėšų. Logiška, kad Ministerija palaipsniui įgyvendins Įstatymo nuostatas. Labai tikiuosi, kad ateityje bus svarstoma galimybė turėti 4 fizinio ugdymo pamokas per savaitę visiems mokiniams“, – sakė LSU profesorius.