„Bendradarbiaujam ir su Prezidentūra ir artimiausiu metu derinam susitikimą, ir, matyt, pavyks suderinti, kad tie klausimai būtų sprendžiami aukščiausiais lygmenimis“, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė V. Buivydas.

Žemės ūkio rūmai pirmadienį po pietų susitiks su premjere Ingrida Šimonyte, įteiks reikalavimus aplinkos ir žemės ūkio ministrams, kuriais valdžios institucijos raginamos įtraukti socialinius partnerius į sprendimų priėmimą, siūloma parlamentinėms politinėms partijoms pasirašyti žemės ūkio ir kaimo plėtros ilgalaikę strategiją kaip nacionalinį susitarimą.

Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus sako, kad svarbiausia problema – valdžios nebendradarbiavimas tarpusavyje ir su visuomene.

„Pagrindinis klausimas yra socialinis bendradarbiavimas, visuomenė turi žinoti, dėl ko yra priimami sprendimai. (...) Daugelis priimamų tvarkų, įstatymų nėra suderinami. Jeigu piliečiai kelia problemas, tai valdžios atstovai nelabai kreipia dėmesį“, – spaudos konferencijoje sakė A. Svitojus.

V. Buivydas taip pat teigė, kad 2023 metų sausį ūkininkai valdžios jau prašė dar labiau griežtinti žemės įsigijimą didiesiems ūkininkams bei apriboti jiems Europos Sąjungos (ES) tiesiogines išmokas, tačiau pokyčiai vyksta per lėtai, todėl tie patys klausimai keliami ir naujoje rezoliucijoje, kuri bus įteikta pirmadienį.

„Šiai dienai tas klausimas (iki 500 hektarų žemės įsigijimo ribojimas privatiems ūkininkams – BNS) vėl yra įtrauktas nepaisant to, kad mes turėjome gal keturis susitikimus su Aplinkos ministerija“, – sakė V. Buivydas.

„Aš matau kaimo ateitį ne stambiuose ūkiuose, aš matau kaimo ateitį smulkiuose ūkiuose“, – pabrėžė jis.

V. Buivydas nurodė, kad itin svarbu orientuotis ne į dirbamos žemės plotus, tačiau į jos efektyvumą.

Žemės ūkiui iš šito fondo atiteko, bijau suklysti, 16 ar 18 mln. eurų. Tai yra koks požiūris į žemės ūkį. (...) Tie pinigai skirti padėti laikytis tų aplinkosaugos, žaliojo kurso reikalavimų ir mes, ūkininkai, tų pinigų negauname.

 

„Aš norėčiau, kad mes taptume, kaip olandai, kurie už vieną hektarą gali sukurti produkcijos už 13 tūkst. eurų, o mes hektare vos vieną tūkstantį padarom“, – sakė rūmų vicepirmininkas.

Anot jo, nors jau anksčiau yra iškeltas tikslas mažinti atskirtį tarp miesto ir kaimo, realybėje ši atskirtis tik didėja.

„Mes tikslą turime mažinti atskirtį tarp miesto ir kaimo, tačiau dabar viskas, kas buvo daroma eilę metų, ir ne tik Navicko (žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko – BNS) kadencijoje, kad tą atskirtį „ant popieriaus“ mažiname, bet realybėje ji vis didėja ir didėja“, – tikino V. Buivydas.

Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Algis Baravykas pabrėžė daugiamečių pievų ir ganyklų problematiką – valdžiai uždraudus jas mulčiuoti ūkininkams finansiškai nebeapsimoka jų turėti.

„Šita valdžia, šita ministerija prisidėjo prie to (daugiamečių pievų ir ganyklų plotų mažėjimo problemos – BNS), kadangi uždraudė mulčiuoti tas pievas. Uždraudus mulčiuoti pievas pranyko prasmė ūkininkui iš viso turėti tą pievą. Jeigu jis ją turi, jis negali jos kitaip sutvarkyti, reiškia, jis ėmėsi suarti tas pievas“, – spaudos konferencijoje aiškino A. Baravykas.

Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ pirmininkas Jonas Kuzminskas taip pat pabrėžė, kad iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) fondo lėšų žemės ūkiui tenka labai nedidelė dalis.

„Žemės ūkiui iš šito fondo atiteko, bijau suklysti, 16 ar 18 mln. eurų. Tai yra koks požiūris į žemės ūkį. (...) Tie pinigai skirti padėti laikytis tų aplinkosaugos, žaliojo kurso reikalavimų ir mes, ūkininkai, tų pinigų negauname“, – sakė J. Kuzminskas.

Asociacijos pirmininkas pridūrė, kad šiuo metu „dalis ūkininkų traukiasi ir jei toliau bus tokia politika, tai nieko gero nebus“.

„Turbūt nėra to vieno punkto, kuris šiandien paėmė ir žemdirbius sugynė į tą akciją, yra daug, metai iš metų einančių klausimų“, – apibendrino A. Baravykas.

„Sulaukėme daug ūkininkų ir kaimo gyventojų nerimavimo dėl žemės mokesčio, kadangi šiais metais kai kuriems ūkininkams jis išaugo 2 ar net 3 kartus. (...) Kai kurių rajonų ūkininkams kelia nerimą gerokai išaugę žemės mokesčiai“, – ŽŪR pranešime sakė A. Svitojus.

Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Maciulevičius sako, kad žemdirbių sklypai įvertinti per daug, dėl to ateityje gali kilti produkcijos kainos.

„Žemės ūkio paskirties sklypai įvertinti ženkliai per daug. Jei žemės paskirtis yra žemės ūkio, tai jos vertė už 1 hektarą maksimaliai gali būti 10–12 tūkst. eurų. (...) Jei taip augs žemės kaina, tai tiesiogiai įtakos maisto kainą ir atsilieps vartotojams“, – pranešime sakė M. Maciulevičius.

Žemės mokestį reikia sumokėti iki lapkričio 15 dienos.

ŽŪR duomenimis, Valstybinė mokesčių inspekcija šiemet priskaičiavo iš viso apie 59 mln. eurų žemės mokesčio, pernai ši suma siekė apie 40 mln. eurų.

Registrų centro registrų tvarkymo direktorius Kazys Maksvytis sako, kad palyginti su ankstesniais metais, šiemet bendra žemės sklypų vertė padidėjo 43 procentais. Žemės mokestis apskaičiuojamas pagal šią vertę, kuri perskaičiuojama kas penkerius metus, paskutinį kartą – 2023-aisisiais.

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas sako, kad jei dabartiniai siūlymai bus priimti, vidutiniai ūkiai bus sunaikinti.

„Skandalinga situacija, kad į vieną krūvą suplakami su advokatais, antstoliais (...) Jeigu reforma bus patvirtinta taip, kaip dabar yra, ji sunaikins tą vidutinį ūkį“, – trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komitete sakė A. Macijauskas.

Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas mano, jog pagal individualią veiklą dirbantys ūkininkai mokestine prasme neturėtų būti lyginami su dirbančiaisiais pagal darbo sutartį, todėl Seimo narių bus prašoma nepalaikyti dabartinių siūlymų.

„Mus šokiravo noras ūkininką prilyginti mokestine prasme pagal darbo sutartį dirbančiam darbuotojui, tai tikrai yra neobjektyvu (...) Ūkininkas, vykdydamas finansinę ekonominę veiklą, yra labai panašus, o kartais ir identiškas juridiniam asmeniui“, – komiteto posėdyje sakė I. Hofmanas.

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius teigia, kad žemdirbiai nėra ta visuomenės dalis, kurią reikėtų papildomai apmokestinti.

„Su tokia mokesčių reforma žemdirbių visuomenė kategoriškai nesutinka (...) Nėra žemės ūkis Lietuvoje pagrindinė veikla, dedanti kaip višta auksinius kiaušinius (...), žemės ūkis bus labiau apmokestintas“, –  komiteto posėdyje sakė jis.

Lietuvos žemės ūkio rūmų vadovas Arūnas Svitojus mano, jog pokyčiai labiausiai neigiamai paveiktų vidutinius šeimų valdomus ūkius, kurie yra šalies žemės ūkio pagrindas, jie gali būti sužlugdyti.

„Ta kategorija bus žlugdoma, ne tik žlugdoma finansiškai, bet ir morališkai, psichologiškai, kad valstybė jų, kurių labiausiai reikia, neapgina“, – komitete sakė A. Svitojus.

Ta kategorija bus žlugdoma, ne tik žlugdoma finansiškai, bet ir morališkai, psichologiškai, kad valstybė jų, kurių labiausiai reikia, neapgina.

 

Finansų ministerijos duomenimis, iš 36 tūkst. individualiai dirbančių ūkininkų mokestinė našta dėl keičiamo GPM didės 5 tūkstančiams, be to, jiems bus daug paskatų.

„Tik apie penkiems tūkstančiams šiek tiek didės gyventojų pajamų mokestis (...) Išlaikomos paskatos vykdantiems žemės ūkio veiklą, pakankamai daug paskatų“, – komiteto posėdyje sakė finansų viceministrė Rūta Bilkštytė.

Anot jos, konkretų mokesčių didėjimą galima sužinoti pasinaudojus ministerijos skelbiama skaičiuokle, o pokyčiai daugiausiai priklausytų nuo gaunamų pajamų.

Komiteto sprendimu kitame posėdyje bus svarstomi konkretūs ūkininkų organizacijų pasiūlymai – komiteto pirmininkas liberalas Viktoras Pranckietis teigė, kad savo pozicijas iki to laiko turėtų suderinti Finansų, Žemės ūkio ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos.

„Vien tai, kad eimino (Ekonomikos ir inovacijų ministerija – BNS) ministerijos arba Laisvės partijos 10 pasiūlymų yra, tai irgi, matyt, nėra (sutarimo – BNS), Žemės ūkio ministerija pritarė Kaimo reikalų komiteto pasiūlymams ir tai yra vėlgi tarp ministerijų įvykęs toks nesusitarimas, tai gal dar turės kolegos laiko pasikalbėti tarpusavyje, matyti tą visą reformos tikslingumą“, – komitete sakė V. Pranckietis. 

Pagrindinių išvadų dėl mokesčių reformos rengėjas yra Biudžeto ir finansų komitetas.

Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Arūnas Svitojus sakė, kad svarbios sritys taip pat yra kaimo gyvybingumo didinimas, atskirties mažinimas.

„Bet kokiu atveju (...) turime kalbėti apie gamtą, aplinkosaugą, ką K. Navickas žino iš Aplinkos ministerijos, kadangi dirbęs ir su klimato kaita, ir su žaliuoju kursu. Jam tie dalykai suprantami“, – Eltai sakė A. Svitojus.

Jo teigimu, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) taip pat turėtų ieškoti labiau motyvuojančių priemonių, vykdant keliamus reikalavimus dėl klimato kaitos, žalesnio žemės ūkio.

„Šiuo atveju ŽŪM reikėtų ieškoti labiau motyvuojančių priemonių. Turėtų ginti kaimo žmogų ir žemdirbius nuo besaikių baudų, ieškoti motyvuotų priemonių, kad pagerintume keliamus reikalavimus dėl klimato kaitos, žalinimo, žmonių verslumo didinimo, nes nedarbas yra milžiniškas kaime ir žemės ūkyje. Tai šiuo atveju aš matyčiau kaip besikalbantį su savivalda, nes kaimo žmonės, žemdirbiai gyvena tomis problemomis. (Ministras – ELTA) turėtų įsiklausyti ir glaudžiai dirbti su savivaldos organizacijomis“, – sakė ŽŪR pirmininkas.

A. Svitojus taip pat sakė, kad, turėdamas stiprias vertybes aplinkos srityje, jis turėtų jų įnešti ir į žemės ūkį, svarbi ir būsima jo komanda.

„Čia ne vien ministras sprendžia, priklausys nuo viceministrų, patarėjų korpuso, nes bet kokiu atveju atsiveda dešimtis žmonių kartu su savimi“, – sakė A. Svitojus.

Jis turėtų tinkamai atstovauti žemės ūkiui ir savo žemdirbiams europiniu lygiu, Europos Komisijoje ir Europos Parlamente, nes žinome, kad nėra geri statistiniai duomenys.

Su tuo sutiko ir Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas.

„Ministras turi užduoti gerą ateities toną. Jei turės gerą komandą, jei tam tikrų sričių specialistai bus viceministrai, patarėjai ir departamentų vadovai, kurie tikrai bus žemės ūkio specialistai, žinantys ir išmanantys, tai aš manau, kad viskas bus gerai“, – Eltai sakė J. Talmantas.

„Nedaug teko su juo bendrauti, neilgai jis dirbo Aplinkos ministerijoje. Bet kiek teko bendrauti, kalbėtis ir visas problemas išklausyti, eiti į diskusiją, į kompromisą jis linkęs“, – pridūrė jis.

Kalbėdamas apie prioritetinius būsimojo ministro darbus, J. Talmantas sakė, kad jis turėtų „tinkamai atstovauti žemdirbiams europiniu lygiu“, kai kalbama apie žaliąjį kursą.

„Jis turėtų tinkamai atstovauti žemės ūkiui ir savo žemdirbiams europiniu lygiu, Europos Komisijoje ir Europos Parlamente, nes žinome, kad nėra geri statistiniai duomenys. Pasižiūrėjus į kitas senąsias ES šalis, jie keturis kartus dabar daugiau teršia ir naudoja augalų apsaugos priemonių ir trąšų negu mes, o spaudimą mums daro mažinti tiek pat, kiek jiems“, – sakė Ūkininkų sąjungos pirmininkas.

ELTA primena, kad K. Navickas 2016–2018 metais ėjo aplinkos ministro pareigas, tačiau pareigas paliko kartu su tuometėmis švietimo ir kultūros ministrėmis, premjerui Sauliui Skverneliui pareiškus, kad „reikalingas didesnis proveržis šiose srityse.“

Pastaraisiais metais K. Navickas ėjo Plėtros ir inovacijų skyriaus pavaduotojo pareigas įmonėje „Vėjo projektai“.

„Susitikime dalyvavo per 400 žmonių iš 46 šalių, ir net 4 dienas vykęs nuotolinis bendravimas, sesijos, diskusijos, darbas grupėse pagal atskiras temas inspiravo naujų idėjų ir minčių. Visų šalių atstovų nuomone, būtina atsakingai kurti ekologiškesnę ekonominę sistemą ir ieškoti būdų, kaip tai padaryti. Tad diskutavome, kaip to pasiekti, kokius metodus pasirinkti, kokias priemones taikyti ir kaip edukuoti visuomenę. Tik gaila, kad dėl COVID-19 pandemijos šis renginys vyko nuotoliniu būdu“, –- po tarptautinio susitikimo sakė A. Svitojus.

Jo teigimu, darbo grupėse kalbėta apie atsinaujinantį / ekologinį ūkininkavimą, agroekologiją, vietinių išteklių valdymą, energetiką, maisto perdirbimą ir paskirstymą bei vartojimą, maistą ir maisto saugą, turizmą ir gastronomiją bei daugybę kitų temų.

ŽŪR Kaimo plėtros ir komunikacijos skyriaus vadovė Sonata Kisielienė priminė, kad memorandumas dėl Pasaulio organinių rajonų aljanso (GAOD) sukūrimo pasirašytas Romoje (Italija). Jame numatyta keistis žiniomis ir gerąja patirtimi bei pakviesti kitas pasaulio šalis prisijungti prie Aljanso.

GAOD steigėjų parengtoje deklaracijoje teigiama,kad tvari maisto gamyba ir vartojimas – raktas į žmogaus sveikatą ir yra itin svarbus, siekiant įveikti tokius iššūkius kaip klimato kaita ir biologinės įvairovės nykimas. Pasaulio maisto ir ūkininkavimo sistemų pertvarkymas reikšmingas siekiant užtikrinti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus (SDG), todėl labai svarbu sukurti veiksmingą partnerystę ir dalintis praktinių sprendimų pavyzdžiais. Šalys steigėjos, remdamosi vietos ir subnacionalinių vyriausybių veiksmais, sukūrė darbinius modelius ir gyvas laboratorijas, padedančias pereiti prie tvaraus maisto ir ūkininkavimo sistemų, integruoti valstybines ir privačias institucijas, pilietinę visuomenę, ūkininkus, mažąsias ir vidutines įmones.

„Bendradarbiaudami ir užmezgę ryšį su visais žemynais, mes taip pat stengsimės paremti panašaus mąstymo iniciatyvas viso pasaulio ir šalies lygmeniu, siekdami prisidėti prie klimato kaitos problemų sprendimo”, – pabrėžia Aljanso steigėjai.

„Statistikos, kiek pakenkė, nėra suvesta, nes tos liūtys keliauja ir vakar, ir šiandien, ir kai klimatas pasikeitęs, yra lokalios ekstremalios situacijos. Nėra taip, kad visoje Lietuvoje buvo blogai, nes vienoje pusėje rajono saulė šviečia, o kitoje labai stipriai lyja. Ne tik žemės ūkis (nukentėjo – ELTA) – ir miškai, ir sodai, ir kai kurių namų stogai nuplėšti“, – Eltai sakė A. Svitojus.

Jis ragino nukentėjusius žemdirbius kreiptis į žemės ūkio skyrius ir pranešti apie nuostolius.

„Žinant, kad kai kur pasėlius nukapojo, kai kur ledai buvo maži, o vietomis pasitaikė vištos kiaušinio dydžio ledukai ir vėtros, tai, manau, kad ūkininkai, kurie nukentėjo, turėtų kreiptis į žemės ūkio skyrių, nes reikia fiksuoti, kas yra padaryta“, – kalbėjo ŽŪR pirmininkas.

Tuo metu kalbėdamas apie žemės ūkio rizikos fondų kūrimąsi reglamentuojančias taisykles, kurioms ketvirtadienį Seime po pateikimo buvo pritarta, A. Svitojus kritikavo, kad projektas parengtas nepasitelkiant ekspertų ir mokslininkų.

„Reikia galvoti, kam reikia to fondo – ar ministrui, ar žemdirbiams. Tai jei ministrui, tegul sau kuriasi, o jei žemdirbiams, tai jie teikia pasiūlymus ir sako, kad mums reikia skaidraus, aiškaus fondo. Kol kas gairėse matosi, kad fondelių gali prisikurti daug, neaišku, kokia bus jo juridinė forma. Turi būti skaidrus, aiškus, paprastas mechanizmas kiekvienam ūkininkui“, – sakė A. Svitojus.

Hidrometeorologijos tarnyba nurodo, kad per pirmąsias dešimt birželio dienų Vakarų Lietuvoje, vietomis Aukštaitijoje ir Dzūkijoje kritulių kiekis neviršijo 30 mm, kitur – 30–90 mm, o Kaišiadoryse – net 126 mm. Birželio 6–9 dienomis vietomis registruoti pavojingo lietaus atvejai, o birželio 7 dieną Kalvarijoje ir Marijampolėje – stichinio lietaus atvejai: Kalvarijoje per 5 valandas iškrito 59,8 mm kritulių, Marijampolėje per 11 valandų 52,4 mm.

„Situacija – simbolinė, panašus šiuo metu yra ir žemdirbių bei jų atstovų ryšys su valdžia. Trūksta ir jo, ir supratimo“, – teigia Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Arūnas Svitojus.

Rūmų apžvalgoje, pristatant Seimo komiteto posėdyje aptartas šios dienos aktualijas, pabrėžiama, jog Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) aktyviai ruošiasi kriziniam laikotarpiui. Premjero Sauliaus Skvernelio įpareigojimu, rengiamas finansinės paramos žemės ūkio sektoriui planas, kuris ateinantį pirmadienį bus aptartas neformaliame ministrų pasitarime. Pasak ŽŪM Tvarios žemės ūkio gamybos politikos grupės vadovo Karolio Anužio, galimos dvi paramos schemos: teikti tikslinę paramą panašiai kaip 2014-2016 metais, kai dėl Rusijos embargo pieno sektorius patyrė didelių nuostolių. Tiesa, tuomet finansine pagalba stipriai prisidėjo Europos Komisija. Kita alternatyva – padėti remiant perdirbimo sektorių su sąlyga, kad būtų išlaikytos tos pačios žaliavos supirkimo kainos, kokios buvo iki koronaviruso pandemijos. Ministerijos vadovai linksta prie antrosios alternatyvos.

ŽŪR pirmininkas dr. A. Svitojus negiria Seimo komiteto posėdžiui pristatyto ŽŪM pasiūlymo paremti perdirbimo įmones. Tai – lyg ištrauktas iš po stalo planas, sudėtas nesitariant, nediskutuojant su žemdirbiais, todėl reikia ieškoti kitų sprendimų.

„Visos aplinkinės valstybės (Latvija, Estija, Lenkija) kalba apie gelbėjimo paketus, kuriuose skiriama vietos žemės ūkiui. Pas mus kol kas vyksta tik nelabai aiškūs dalykai, panašūs į vilties tampymą. Reikia stebėti situaciją ir kiekvieną dieną imtis efektyvių veiksmų. Valdžia turėtų tartis su žemdirbiais, kaip geriausiai gelbėti sektorių. Deja, pokalbių pastarosiomis savaitėmis visai neliko. Vyriausybė „karantinavosi“ – užsidarė savyje. Gal ne visi moka dirbti nuotoliniu būdu efektyviai? Gal trūksta kompetencijos ar gebėjimų virtualiai bendraujant spręsti problemas? Todėl žemdirbiams patiems tenka ieškoti išeičių, nors esame mokesčių mokėtojai ir prisidedame prie valdžios išlaikymo“, - sakė keliasdešimt žemdirbių savivaldos organizacijų, o tuo pačiu – ir dešimtis tūkstančių žmonių vienijančių Žemės ūkio rūmų vadovas.

Kalbėdamas apie ministerijos siūlomą pieno sektoriaus galimos paramos schemą, jis ją pavadino „lipimu ant to paties grėblio ir tam tikra spekuliacija“.

„Ministerija sako: „mes stebime kainas“. Ir važiuoja derėtis ne pas žemdirbius, o į akcines įmones, uabus. Žemdirbiai nepamiršo, jog ne kartą buvo „nudegę“ dėl perdirbimo įmonių, ir iš jo jau yra pasimokė. Įmonės gauna milijonus paramos, o supirkimo kainos vis tiek krinta. Bet, deja, ir šįsyk tartis su žemdirbiais valdžia nenori“, - atkreipia dėmesį dr. A. Svitojus. Jam labai neramu dėl to, kad valdžios sprendimais (kad ir netiesiogiai) gali būti žlugdomi kooperatyvai, slopinama ūkininkų motyvacija jungtis. Vyriausybės interesas turėtų būti padėti kooperatyvams. Tačiau jau dabar pieno supirkimo kainos sumažintos net 15 proc., ir tai – akivaizdus kenkimas valstybinei politikai.

„Mąstau nestandartiškai: jei dalyvauji kooperatyve, gauni lėšas per kooperaciją, o kooperatyvas dalyvauja rinkoje, tai subalansuoja srautus. Paremiant būtų skatinamas ir ūkininkas, ir kooperatyvas, be to, išlaikoma bazinė kaina, kiekis. O dabar norima remti įmones, kurios perdirba estišką, latvišką pieną, Sakyčiau, keista schema remti eksportą, kai įsivežame nelietuviškus produktus.

Žemės ūkis – tai ištisas biologinis organizmas. Jei neteisingai sudėliosi mitybą, organizmas sirgs. Reikia matyti visą sistemą, visą kontekstą. Pagalba turėtų būti nutaikyta į kiekvieno sektoriaus tikslines grupes“, – sakė ŽŪR pirmininkas A. Svitojus.

Žemės ūkio ministerija viliasi pagalbos iš Europos Komisijos. Ministras Andrius Palionis kalba su žemės ūkio komisaru Janušu Vojciechovskiu, kad greičiau būtų aktyvuota viena iš žemės ūkio rinkos apsaugos priemonių – privataus pieno produktų pasaugojimo. Tačiau, finansinės paramos tikimybė (palyginus su 2014-2016 metais) šįkart yra itin kukli. Tam tikras pinigų krepšelis žemės ūkiui numatytas, tik kol kas apie jį niekas nekalba. Dabar prioritetai –visuomenės gyvybė, sveikata, medicina. Ir jei EK neketintų prisidėti lėšomis, reikia svarstyti, ką gali pati valstybė.

KRK pirmininkas Andriejus Stančikas pripažįsta padėties rimtumą pieno sektoriuje, nes prognozuojama, kad supirkimo kainos gali kristi dar ir gegužės mėnesį. Seimo komiteto vadovas domisi, ką socialiniai partneriai mano apie siūlomas paramos schemas, perdirbimo įmonių rėmimą su sąlyga, kad būtų išlaikytos kovo 1-osios lygio kainos. Žemdirbių atstovams tai optimizmo nekelia.

ŽŪR Kooperacijos veiklos komiteto pirmininkas, Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ vadovas Jonas Kuzminskas įsitikinęs, kad kooperatyvai ir vėl perdirbėjų skriaudžiami labiausiai. Tai, kas dabar vyksta, yra kooperatyvų žlugdymas, pasinaudojant COVID-19 pretekstu. Siūlomai paramos schemai, jeigu Vyriausybė rastų lėšų, būtų galima pritarti tik su dviem sąlygomis, - į pirmykštį lygį sugrąžinus supirkimo kainas ir Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigais neremiant pieno vežimo iš Latvijos bei Estijos.

„Supirkimo kainos yra sumažėjusios. Remiant perdirbėjus (kad išlaikytų vienodą kainą ūkininkams, perdirbėjai pasinaudoja situacija ir dar labiau pamažina pieno kainas“, – prisimena ankstesnę pieno gamintojų patirtį ir Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos atstovė Regina Bernatonienė.

Tačiau Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras“ vadovas Egidijus Simonis tikino, kad žmonės klaidingai suvokia situaciją. Jo žodžiais, perdirbėjai nepretenduoja į paramą, priešingai – kalba apie tai, kad žemdirbiai turi būti Vyriausybės paremti. Supirkimo kaina priklauso ne nuo paramos, o nuo rinkos. Šį teiginį perdirbėjų atstovas pagrindė istoriniu pavyzdžiu iš 2015-2016 metų: tais mėnesiais, kai buvo mokama finansinė parama, supirkimo kainos tai krito, tai kilo. Būdama šalis eksportuotoja, Lietuva yra priklausoma nuo viso regiono. O dabar nuo 2020 metų pradžios visų biržinių produktų kainos yra nukritusios net 30 proc. ir kiekvieną savaitę krinta toliau.

Miesto savivaldybės duomenimis, nemokamus pietus penkiose Kauno mokyklose valgo kiek daugiau nei 200 priešmokyklinukų. Jų maitinimas finansuojamas valstybės lėšomis. Nuo šių metų rugsėjo 1-osios jau visose be išimties miesto bendrojo ugdymo įstaigose priešmokyklinukai bei pirmaklasiai pietaus nemokamai.

Švedijos mieste Siodertaljė surengtoje Baltijos šalių vartotojų bei žemdirbių organizacijų atstovų konferencijoje „Žaliosios planetos dieta“ dalyvavęs Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas dr. Arūnas Svitojus įsitikinęs, kad diegiant mokyklose mažiausių ugdytinių nemokamą maitinimą pravartu pasidomėti kaimyninių šalių patirtimi.

Pirmiausia, kas paliko ryškiausią įspūdį konferencijos dalyviams, tai žinia, kad švedai išskirtinai rūpinasi savo ir ypač savo vaikų sveikata. O tai reiškia, kad siekiama ir pasiekiama, jog vaikus kuo mažiau kamuotų alerginiai susirgimai, kad pirmiausia vaikai būtų maitinami išskirtinai sveiku ir skaniu maistu ir augtų sveiki.

Arūnas Svitojus. M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

„Švedijos mokyklose įdiegtas nemokamas ir sveikas visų moksleivių maitinimas ne todėl, kad visiems švedams trūksta lėšų, o todėl, kad taip mažinama socialinė atskirtis. Ne vienerius metus gludintos ir veikiančios sistemos svarbus ir net esminis akcentas – vaikams tiekiamas maistas privalo būti tik vietinės kilmės ir pagamintas iš žemės ūkio produktų, kuriuos auginant nevartoti chemikalai. Švedijos mokslininkai konkrečiai analizavo ir net skaičiavimais pagrindė, kad valstybė, įdiegusi šią sistemą, turi daugiau naudos nei išlaidų, nes sveikesni žmonės valstybei atneša daugiau naudos nei valgantys bet ką ir bet kiek. Žinant, kad Švedijoje taikomi progresiniai mokesčiai, iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti keista, jog mokyklose nemokamai maitinami visi, neišskiriant turtingų šeimų vaikų. Tai svarbu psichologiškai“, – aiškino A.Svitojus.

Pasak ŽŪR pirmininko, švedų įdiegtoje sistemoje yra daug įvairių mums neįprastų, tačiau tikrai taikytinų niuansų. Pavyzdžiui, Lietuvoje mokyklose vaikams dažniausiai pateikiamas maistas pagal kažkieno nustatytas normas, o Švedijoje vaikas pats įsideda į lėkštę tiek maisto, kiek jam reikia.

Kitas niuansas – nesuvalgyto maisto likučius vaikas pats sudeda į maišelį, kuris automatiškai pasveriamas. Tokia sistema vaiką padeda efektyviau nei šimtai teorinių pamokų įsisąmoninti žinias apie taupų maisto vartojimą, apie vartojimo įtaką klimato atšilimui ir kitus dalykus.

„Tą dieną, kai lankėmės švedų mokykloje, per pietus valgykla surinko tik apie 6 kilogramus maisto atliekų. Kartą per savaitę ar kelias savaites mokykloje patys vaikai svarsto, kodėl susikaupė atliekų, ir kaip būtų galima jų kiekį sumažinti“, – sakė A.Svitojus.

Jo įsitikinimu, švedų sistemą būtų pravartu diegti ir mūsų šalyje. Daug pinigų tam nereikėtų, pakaktų tik didelio noro. O žemdirbiai mielai prie to prisidėtų. Vienas kitas pavyzdys jau yra, – šia linkme pradedama eiti ir Lietuvoje. Iniciatyvos ėmėsi ekologiškai ūkininkaujantys Ukmergės krašto ūkininkai. Jiems labai talkina vietos valdžia, parengusi konkursus taip, kad juos laimėtų būtent vietos augintojai, o ne tarpininkai, siūlantys pigius, tačiau abejotinos kokybės, dažniausiai – atvežtinius maisto produktus.

„Reikia iš esmės keisti viešųjų konkursų taisykles. Šiuo metu konkursus organizuotai maitinti vaikus laimi sugebantys importuoti pačius pigiausius maisto produktus, o į maisto kokybę ir į jo įtaką vaikų sveikatai nelabai atsižvelgiama. Neįvertinama, pavyzdžiui, ir kiek degalų suvartojama gabenant tuos maisto produktus, taigi, – ir kiek teršiama aplinka“, – pabrėžė dr. A.Svitojus.

„Mūsų noras, kad žemės ūkio bendroji politika būtų bendra, kad nebūtų diskriminacijos. Kad būtų išlaikytas stabilus bendrasis žemės ūkio biudžetas, galbūt didinamas. Kad nebūtų didinama atskirtis tarp Rytų ir Vakarų kaip du kartus ar net tris kartus skiriasi (tiesioginės – ELTA) išmokos“, – Eltai sakė A. Svitojus.

Jo teigimu, taip pat siekiama, kad Lietuva nebūtų traktuojama kaip nauja ES valstybė.

„Tai yra normali ES valstybė, kuri turi savo kvotas, teises, atstovavimą ir lygiateisiškumą. Nėra taip, kad esame naujokai. (...) 165 mln. gyventojų Vidurio Europos valstybių turi turėti tokias pačias teises kaip ir kita pusė ES“, – kalbėjo A. Svitojus.

Jis teigė, kad ketvirtadienį su žemdirbiais Briuselyje susitikęs prezidentas Gitanas Nausėda suteikė vilties, kad Europos Vadovų Taryboje kalbės ta linkme, kurios tikisi žemdirbiai.

ŽŪR pirmininko teigimu, ketvirtadienį proteste taip pat dalyvavo Centrinės Europos šalys – Čekija, Slovakija ir Lenkija.

ŽŪR duomenimis, vidutinė išmoka už hektarą dabar sudaro 181 eurą.

Pasak ŽŪR, išmokos iki ES vidurkio bus didinamos po 2 proc. kasmet, o 2027 metais Lietuvos tiesioginių išmokų vidurkis turėtų pasiekti 204 eurų už hektarą lygį.

Anot dr. A. Svitojaus, vienas svarbiausių momentų kaip tik ir buvo susitikimas su naujuoju EP Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pirmininku, vokiečiu Norbertu Linsu. Prisistatęs ES žemdirbių savivaldos atstovams, komiteto pirmininkas teigė, kad dėl Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) ateitį nustatančių teisės aktų jis remsis praėjusios kadencijos EP narių jau atliktu darbu.

N. Linsas žadėjo ginti ūkininkų pozicijas, tačiau jo atsakymas į klausimą apie tiesioginių išmokų skirtingų valstybių žemdirbiams sulyginimą tiek Lietuvos, tiek dar kai kurių kitų šalių atstovus nuvylė.

„Aš esu vakarietis“, – pabrėžė europarlamentaras. – Mes turime siekti vienodų išmokų, tačiau turime atsižvelgti į skirtingas sąlygas. Tokias, kaip darbo jėgos kaštai. Žiūrėdamas į tai, suprantu, kodėl išmokos šiuo metu netolygios“, – sakė komiteto pirmininkas, regis, „patogiai užmiršęs“, jog Europos Sąjungoje egzistuoja laisvas darbo jėgos judėjimas.

O tai reiškia, kad darbininkai, nepatenkinti atlyginimais, kuriuos išgali mokėti menkas tiesiogines išmokas gaunantys ūkininkai, gali laisvai emigruoti iš savo valstybių ir darbo ieškoti tose šalyse, kur išmokos bei ūkininkų galimybės – kur kas didesnės.

Daug dėmesio posėdžio Belgijos sostinėje metu skirta „Brexit“ problemai, – vyko diskusijos su ES pasirengimo „Brexit“ grupės atstove Dorthe Christensen. Ji pabrėžė, kad „Brexit“ turi ruoštis visi. Žinoma, Europos Komisija turi savo planą, tačiau būtinas kiekvieno verslininko, kiekvienos institucijos pasirengimas.

Deja, apskritai dėl „Brexit“ šiuo metu klausimų kur kas daugiau nei atsakymų. Nes visai neaišku, ką galų gale nuspręs Didžioji Britanija. Ar vyks (ir kada, jeigu taip) nauji Jungtinės Karalystės parlamento rinkimai, ar galimas naujas referendumas? ES kol kas tik gali laukti naujienų ir ruoštis, neatmetant ir pasirengimo blogiausiam scenarijui.

Ypač daug susitikimuose Briuselyje buvo diskutuota apie klimato kaitos problemas. Ši tema buvo pagrindinė ir tradiciniame Baltijos bei Šiaurės šalių žemdirbių savivaldos susirinkime. ŽŪR pirmininkas išsakė savo poziciją šiuo klausimu ir kolegoms iš Copa-Cogeca.

„Turime į klimato kaitos problemą žiūrėti plačiau, neapsiriboti vien Europa, – teigė A. Svitojus. – Mes jau ilgą laiką stengiamės ūkininkauti klimatui palankiais būdais, užsiimame žalinimu, klimatui bei aplinkai palankia žemdirbyste. Tačiau šiandien matome pasaulinio lygio katastrofas, – dega Amazonės miškai, Sibiro taiga.

Tai – tyčiniai, žmonių pradėti gaisrai. Jie – didžiulis smūgis klimatui. Šie gaisrai per labai trumpą laiką gali panaikinti visus pasiekimus, kuriuos taip sunkiai pasiekėme per savąsias žalinimo ir klimato, planetos išsaugojimo politikas. Aš nesakau, kad mes turime nebesistengti įnešti daugiau pokyčių savo šalyse, bet neturime apsiriboti tik jomis. Jei norime pasiekti konkrečių klimato kaitos stabdymo tikslų, turime į tai įtraukti ir kitas valstybes“, – kalbėjo dr. A. Svitojus.