Tai, kas vyko Lietuvoje 1991 m. sausio 13-ąją, Latvijoje pasikartojo lygiai po savaitės – sausio 20-ąją. Iškart po tragiškų Sausio 13-osios įvykių Lietuvoje buvo nuspręsta, kad Rygoje reikia apsaugos – spontaniškai senamiestyje barikados buvo statomos ten, kur įsikūrusi Aukščiausioji Taryba ir radijas. Žmonės buvo kviečiami ginti vyriausybę, Seimą, taip pat – radiją ir televiziją. Barikadoms statyti tuomet buvo panaudotos kriauklės, senos durys, metaliniai lovų rėmai, viskas apjuosta spygliuotos vielos tvora. Barikados buvo stiprinamos ir žemės ūkio bei kita sunkiasvore technika.

Per susišaudymą prie Vidaus reikalų ministerijos tarp OMON pajėgų ir Latvijos policijos pareigūnų žuvo penki žmonės. Ginant ministeriją žuvo du latvių pareigūnai, taip pat – pora įvykius filmavusių operatorių ir vienas atsitiktinis praeivis – jaunas berniukas.

V. Skaraičio/ BFL nuotr.

LRT RADIJO korespondentas Rygoje A. Vaikutis pasakoja, jog latviai barikadų dienas mini Bastionų kalne, Rygos centre. „Prieš sausio 13-ąją kalne kasmet degamos žvakės, giedami Lietuvos ir Latvijos himnai, susirenka nemažai žmonių. Vyksta įvairių renginių, o sausio 20-ąją Latvijos gyventojai paprastai renkasi tose vietose, kuriose būrėsi per sausio įvykius – prie radijo, Seimo, vyriausybės, prezidentūros. Tą dieną kūrenami laužai, žmonės vaišinami karšta arbata. Barikadų gynėjams tuomet taip pat buvo nešamas maistas, arbata.

Galima sakyti, kad tuo metu lietuviai jautėsi kaip latviai, mąstė kaip latviai, palaikė Latvijos siekius.

Nemiegodami kiauras paras transliavo žinias per radiją

Kaip pasakoja A. Vaikutis, kai buvo išgirsta, jog Lietuvoje prasidėjo nacionalinio transliuotojo puolimas, latviai nusprendė pakviesti būrį lietuvių, kurie rinktų informaciją, o Latvijos radijas galėtų transliuoti žinias lietuvių kalba, kad lietuviai galėtų išgirsti objektyvias žinias.

Teigiama, kad susirinkę talkininkai niekada nebuvo dirbę žurnalistinio darbo – jie buvo įvairių profesijų žmonės. „Skaityti lietuviškų žinių žmonės rinkosi mėnesį-du. Jie kasdien atvykdavo į Latvijos radiją. Kompiuterių tais laikais nebuvo, todėl Latvijos žurnalistai duodavo laikraščių, žmonės skambindavo giminėms į Lietuvą ir klausdavo, kas vyksta įvairiuose miestuose. Jei lietuviai pranešdavo, kad gatvėmis rieda sovietų tankai, tai pranešdavo ir žiniose“, – pasakoja A. Vaikutis.

Juozas Kružikas, Latvijos lietuvių politinių kalinių ir tremtinių draugijos pirmininkas, apdovanotas ir Sausio 13-osios atminimo medaliu, prisimena, kaip teko dirbti Latvijos radijuje per sausio įvykius.

„Sigitai Kazlovskai kuri taip pat priklausė Latvijos tautos frontui, sausio 13-osios naktį 2 val. paskambino iš fronto, kad kuo greičiau atvažiuotų į Latvijos radijo namus. Ji gyveno nuo Rygos apie 30 km. Jai atvykus į radiją, ji pasikvietė draugę Reginą Beliavską iš Kupiškio. Ji į radiją atkeliavo 6 val. ryto, galiausiai prie jų prisijungiau ir aš“, – LRT.lt pasakojo J. Kružikas.

LRT nuotr.

J. Kružikas prisimena, kad buvo susisiekta ir palaikomas ryšys su Aukščiausiąja Taryba, Kauno sąjūdžiu ir kt. „Sigita labai gerai kalbėjo latviškai. Mes rinkome žinias, Sigita jas vertė į latvių kalbą, o iš latvių kalbos buvo verčiama į švedų, anglų, vokiečių ir prancūzų, informacija buvo transliuojama pasaulio laidoms. Kruvinąją naktį prie TV bokšto buvo ir vienas Latvijos televizijos operatorius, jis viską filmavo, o naktį grįžęs į Rygą rodė, kas vyksta Vilniuje. O mes rinkome žinias, darėme įrašus, vertėme“, – LRT.lt kalbėjo J. Kružikas.

Pasak pašnekovo, buvo siekiama, kad Latvijos radijo klausytųsi ir lietuviai: „Latviai norėjo, kad Lietuva, kaip ir Latvija, būtų nepriklausoma, todėl jie ir palaikė mus. Juos domino viskas, kas vyksta Lietuvoje.“

A. Vaikučio žiniomis, 1991-aisiais visoje Latvijoje buvo per 30 tūkst. lietuvių. Lietuviai, LRT RADIJO korespondento teigimu, labai aktyviai dalyvavo ir ginant svarbiausius objektus Rygoje, stovėjo prie svarbesnių objektų, taip pat budėjo ir mažesniuose miestuose: „Moterys Daugpilyje vežė susirinkusiems arbatos ir sumuštinių. Buvo lietuvių medikų – gydytojų ir seselių, – kurie buvo pasiruošę padėti.“

Lietuvių ir latvių draugijos Kauno skyriaus pirmininkas, ilgametis KTU dėstytojas Gediminas Adlys sako, kad lietuviai atliko svarbų vaidmenį Latvijoje.

„Lietuvis latviui – kaip latvis, tokios pat nuostatos, požiūrio. Galima sakyti, kad tuo metu lietuviai jautėsi kaip latviai, mąstė kaip latviai, palaikė Latvijos siekius. Tuo metu kitos kai kurios tautinės mažumos lūkuriavo, buvo ir priešiškų.

Per didžiuosius įvykius Lietuvoje lietuviai savo kaimynams aiškino, kas vyksta jų gimtinėje. Latvijos lietuviai buvo dideli Lietuvos reikalų ambasadoriai. Apskritai, jei būdavo kokie nors renginiai ar mitingai, be lietuvių žodžio latviai neapsieidavo, jie aiškino apie esamą padėtį Lietuvoje, kartu parodydami vienybę ir solidarumą su latviais, kad esame viena tauta, kaip sako poetai. Toks solidarumo jausmas buvo pabrėžiamas visą laiką – jokių abejonių dėl ateities“, – LRT.lt kalbėjo G. Adlys

Pirmieji latviški pieno produktai jau yra pasiekę Kiniją, 10 Latvijos pieno perdirbimo įmonių jau pasirašiusios sutartis dėl pieno eksporto į šią Azijos galiūnę. Tačiau lietuviai neturėtų pavyduliauti, nors galėtų sunerimti – latviškų produktų išskėstomis rankomis kinai nelaukia. Taip LRT.lt sako LRT RADIJO korespondentas Rygoje Arūnas Vaikutis.

Latvijos pieno gamintojau sutartis dėl pieno produktų eksporto į Kiniją pasirašė dar vasaros pradžioje. Tikėtasi, kad Kinijos rinka kompensuos bent dalį dėl prarastos Rusijos rinkos patiriamų nuostolių. Tačiau kol kas pieno upės į Kiniją tikrai neteka.

„Sutartis dėl pieno produktų eksporto į Kiniją yra pasirašiusios maždaug 10 Latvijos pieno perdirbimo įmonių. Pirmosios sutartys pasirašytos dar vasaros pradžioje, tačiau į Kiniją kol kas iškeliavo tik nedidelė siunta pieno miltelių ir keletas konteinerių valgomųjų ledų. Pirmoji tai padarė Latvijos pieno perdirbimo bendrovė „Food union“, – pasakoja A. Vaikutis.

Lietuvos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Jonas Milius yra sakęs, kad Lietuvos įmonių sutartys dėl eksporto į Kiniją galėtų būti pasirašytos lapkritį. Tikimasi, kad tokiu atveju pieno produktai būtų pradėti eksportuoti dar šiais metais ar kitų metų pradžioje.

Latviškų produktų valgyti nepuola

Pasak A. Vaikučio, į Kiniją išsiųstos bandomosios latviškų pieno produktų partijos. Tikimasi, kad, paragavę šių produktų, kinai užsimanys juos pirkti. Tačiau entuziazmo iš Kinijos – ne tiek daug, tad lietuviams dar nėra ko pavyduliauti.

„Kol kas latviai pirmauja, nes sutartys pasirašytos, pirmieji produktai pasiekė Kiniją. Tačiau, kaip sako Latvijos ūkininkų sąjunga,  lietuviams nėra ko bijoti: latviai tikrai jų neaplenks.

Pieno produktų eksportą į Kiniją, matyt, latviai laiko šiokia tokia utopija. Kinai atvažiavo, akytėm pamirkčiojo, bet nepuolė iškart tų latviškų produktų valgyti“, – kalba A. Vaikutis.

Gali tekti keisti gamybą

Pasak pašnekovo, Latvijos pieno perdirbimo bendrovė dabar laukia Kinijos vartotojų reakcijos, tada bus sprendžiama dėl didesnių apimčių eksporto. Tačiau pripažįstama, kad tokie pieno gaminiai, prie kokių esmę pratę mes arba kokie buvo eksportuojami į Rusiją, kinų vartotojams tikrai netiks.

„Šioje šalyje yra kitokios skonio tradicijos. Matyt, norint prisitaikyti prie Kinijos rinkos, teks kurti naujas pieno gaminių technologijas, pritaikytas būtent kinų vartotojams.

Kaip sako latviai, tai pareikalaus nemažai laiko, o rimtesnis pieno gaminių eksportas į Kiniją, jei prasidės apskritai, tai po metų ar kelerių“, – tvirtina LRT RADIJO korespondentas Rygoje.

Estija planuoja priimti įstatymo pataisą, reikalaujančią, kad šalyje prieglobsčio prašantys asmenys būtų mokomi estų kalbos. Tuo metu Lietuvos Pabėgėlių priėmimo centro gyventojai privalo baigti 190 valandų lietuvių kalbos mokymo kursus. Jei kursai nelankomi – asmenys šalinami iš centro.

Šiuo metu pabėgėliai Estijoje neprivalo lankyti šios kalbos kursų, bet vyriausybė planuoja sugriežtinti šią tvarką. „Esame suinteresuoti, kad pabėgėliai kiek įmanoma greičiau integruotųsi ir susirastų pajamų šaltinį“, – teigė socialinės apsaugos ministras Margusas Tsahkna.

Kaip skelbė BNS, ministras nurodė, jog pabėgėliams, kol jie susiras darbą, bet ne ilgiau nei dvejus metus, bus skiriamos išmokos būsto nuomai padengti, taip pat bus finansuojami jų kalbų kursai ir vertimų paslaugos.

Pabėgėlių priėmimo centro direktorius Robertas Mikulėnas portalą LRT.lt informavo, jog centre gyvenantys asmenys privalo baigti 190 valandų trukmės lietuvių kalbos mokymo kursus, o jei kursai nelankomi – pabėgėliai šalinami iš centro. „Jie pas mus gyventi gali iki 8 mėnesių, o per šį laikotarpį privalo išklausyti 190 valandų kursus. Dažniausiai mokoma šnekamosios kalbos, taip pat skaitymo, rašymo ir pan.“ – sakė R. Mikulėnas.

„Čia – kaip mokykloje: vieniems sekasi geriau, kitiems – prasčiau. Bet pabėgėliai yra imlūs kalboms, pramoksta. Gal tik su linksniais jiems sunku „susidoroti“, – kalbėjo R. Mikulėnas. Anot jo, esama tvarka galios ir į centrą atvykstantiems pabėgėliams.

LRT RADIJO bendradarbis Latvijoje Arūnas Vaikutis tikina, kad pagal latvių planuojamą tvarką, kuri bus taikoma priimant pabėgėlius, šie patys taip pat turės integruotis į Latvijos visuomenę, vadinasi, turės mokytis ir kalbos.

„Latvijos premjerė Laimduota Straujuma yra sakiusi, kad jie būtinai turės išmokti kalbos, kad galėtų konkuruoti darbo rinkoje. Seimo pirmininkė Ināra Mūrniece taip pat yra pareiškusi, kad jie tiesiog privalės rodyti norą ir patys integruotis į šalies visuomenę. Dabar kalbama, kad jie nebūtų apgyvendinami tokiose vietose, kur gyvena daugiau rusakalbių, nes tokiu atveju pabėgėliai gali nesimokyti latvių kalbos, o kalbėti rusiškai“, – LRT.lt sakė A. Vaikutis.

Kaip skelbė BNS, Lietuva per dvejus metus žada priimti 325 migrantus iš įvairių šalių. Dauguma iš jų greičiausiai bus sirai. Pirmieji pabėgėliai į Lietuvą turėtų atvykti kitų metų pradžioje. Pasidalyti pabėgėlių našta Europos Sąjungos lyderiai sutarė po to, kai bandydami patekti į Europą Viduržemio jūroje nuskendo tūkstančiai žmonių iš Afrikos ir Artimųjų Rytų.