Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Arvydas Darulis atšauktas iš vandens tiekimo bendrovės „Vilniaus vandenys“ valdybos. Be jo, atšaukti dar du nariai.

Įmonės stebėtojų tarybos narys Vidmantas Martikonis BNS informavo, kad trečiadienį stebėtojų taryba į valdybą išrinko tris nepriklausomus narius: konsultantą teisės ir bendrovių valdymo klausimais Arūną Bivainį, žemės ūkio grupės „Linas Agro Group“ atstovą Gintarą Maželį bei Lietuvos pašto įmonės „Baltic post“ direktorių Juozą Buitkų.

Jie pakeis A.Darulį, savivaldybės Teisės ir Finansų departamentų direktorius Edvardą Varonecką bei Vygintą Jaką.

„A.Darulis yra apsikrovęs komunalinių įmonių valdybose: ir šilumos tinklai, ir VAATC, ir „Grinda“. Jis ir taip apsikrauna, visur nebespėja, negali. Dėl kitų (E.Varonecko ir V.Jako - BNS), tai čia administracijos vadovai apsisprendė, kad jie yra keičiami“, - BNS sakė V.Martikonis.

„Vilniaus vandenų“ valdybos pirmininkas Darius Nedzinskas BNS teigė, kad jį tenkina nauji valdybos nariai.

„Viskas yra gerai. Yra trys savivaldybės atrankos komiteto pasiūlyti nariai, jei juos patvirtino stebėtojų taryba, viskas tvarkoje. Mes artimiausiu metu rinksimės į pirmą valdybos posėdį ir paskelbsime kvietimą potencialiems kandidatams į generalinio direktoriaus postą“, - BNS sakė D.Nedzinskas.

Pasak jo, naująjį įmonės generalinį direktorių ketinama pasirinkti iki gruodžio vidurio.

Rugsėjo viduryje valdyba iš įmonės vadovo pareigų atšaukė Valentiną Miltienį ir laikinuoju vadovu paskyrė bendrovės klientų aptarnavimo skyriaus vadovą Gintautą Maniušį. Nauja valdyba rinks nuolatinį generalinį direktorių.

„Vilniaus vandenų“ valdyboje taip pat dirba savivaldybės Teisės taikymo skyriaus vedėja Dovilė Veličkaitė, administracijos direktoriaus pavaduotoja Vylūnė Urbonienė ir Vilniaus rajono savivaldybės Vietinio ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojas Miroslavas Romanovskis.

Vandens tiekimo bendrovės „Vilniaus vandenys“ valdyboje turėtų nelikti Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Arvydo Darulio.

„Vilniaus vandenų“ stebėtojų tarybos posėdyje trečiadienį bus renkami trys nepriklausomi valdybos nariai - tarp kandidatų yra konsultantas teisės ir bendrovių valdymo klausimais Arūnas Bivainis, žemės ūkio grupės „Linas Agro Group“ atstovas Gintaras Maželis bei Lietuvos pašto įmonės „Baltic post“ direktorius Juozas Buitkus, BNS informavo įmonės stebėtojų tarybos narys Vidmantas Martikonis.

Jie turėtų pakeisti A.Darulį, savivaldybės Teisės ir Finansų departamentų direktorius Edvardą Varonecką bei Vygintą Jaką.

Be to, į tarybą esama ir daugiau kandidatų: „Epso-G“ vadovas Virgilijus Poderys, Lietuvos biodujų asociacijos prezidentas Antanas Pranculis, advokatų kontoros „Zeta Law“ vadovas Jonas Bložė bei „Sicor Biotech“ ūkio skyriaus vadovas Tomas Žemaitis.

Šiuo metu „Vilniaus vandenų“ valdyboje taip pat dirba jos pirmininkas Darius Nedzinskas, savivaldybės Teisės taikymo skyriaus vedėja Dovilė Veličkaitė, administracijos direktoriaus pavaduotoja Vylūnė Urbonienė ir Vilniaus rajono savivaldybės Vietinio ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojas Miroslavas Romanovskis.

Rugsėjo viduryje valdyba iš įmonės vadovo pareigų atšaukė Valentiną Miltienį ir laikinuoju vadovu paskyrė bendrovės klientų aptarnavimo skyriaus vadovą Gintautą Maniušį. Nauja valdyba turės išrinkti naują nuolatinį generalinį direktorių.

Po nesutarimų su Vilniaus savivaldybės deleguotais Vilniaus šilumos tinklų stebėtojais ir valdybos pirmininku pasitraukus nepriklausomiems valdybos nariams, sostinės meras teigia, kad bus skiriama nauja įmonės valdyba, įskaitant ir jos pirmininką. Remigijus Šimašius leidžia suprasti, kad Arvydas Darulis gali netekti šio posto.

Tuo metu įmonės stebėtojų tarybos pirmininkas Arvydas Sekmokas teigia nematantis priežasčių nušalinti A.Darulį ir primena, kad būtent stebėtojų taryba priims sprendimą, o merui nereikėtų kištis į įmonių valdymą.

„Visa valdyba reikalauja rimto peržiūrėjimo, ne tik tie žmonės, kurie atsistatydino. Aš tikrai nusiteikęs performuoti iš esmės visą valdybą“, - BNS pirmadienį sakė R.Šimašius.

Jis iš dalies pripažino, kad ginčų kilo tarp valdybos pirmininko ir jos narių, ir teigė, kad valdybai nepavyko dirbti išvien.

„Labai akivaizdu, kad tai yra dėl vidaus nesutarimų dėl veikimo metodų, tikslai tie patys, bet jautrumas, emocinis nesusikalbėjimas - čia tam tikrų bėdų buvo. Ir nėra ko slėpti, tą aiškiai galima įvardinti. (...) Iš valdybos tokio prašymo negavau, bet akivaizdu, kad chemija nebuvo visada gera. Tai susiję su atskirais žmonėmis ir santykiais su valdybos pirmininku ir taip toliau“, - teigė Vilniaus meras.

R.Šimašius sakė, kad naujoje valdyboje bus 3 nepriklausomi nariai ir 2 - savivaldybės atstovai. Pastarieji turėtų paaiškėti po kelių dienų, o nepriklausomiems nariams išrinkti gali prireikti savaitės-dviejų. Anot jo, naujai valdybai bus keliami tie patys tikslai - sėkmingas „Vilniaus energijos“ turto perėmimas bei šilumos kainų mažinimas.

Tačiau jis atkreipė dėmesį, kad už šilumos ūkį yra atsakingi konservatoriai: „Aš tikslus suformuosiu ir naujai valdybai, kad taip ir būtų padaryta ir ypatingas vaidmuo ir mūsų koalicijos partneriams konservatoriams, kad jie tuos tikslus galėtų ir įgyvendinti, nes pagal mūsų koalicijos sutartį jie yra atsakingi už šitą sritį“.

A.Sekmokas teigė, kad valdybą skiria stebėtojų taryba, kuriai miesto meras nepriklauso. Anot jo, kandidatai į valdybą bus pateikti dar šią savaitę.

„Valdybą pagal įstatymus skiria ir atleidžia stebėtojų taryba, ir meras galėtų tame dalyvauti, jei jis būtų stebėtojų tarybos narys. O stebėtojų tarybai kandidatus į naują valdybą atrankos komisija turėtų pateikti šią savaitę“, - BNS sakė A.Sekmokas.

Anot jo, meras neturėtų kištis į įmonių veiklą: „Aš manau, kad mes turėtume žiūrėti ne iš politinio taško, meras kaip politikas turėtų šiek tiek atsitraukti nuo įmonių veiklos“.

A.Sekmokas teig nematantis pagrindo, kodėl A.Darulis turėtų pasitraukti, mat jis nėra pateikęs atsistatydinimo prašymo. Anot jo, nėra pagrindo persvarstyti jo buvimo valdyboje.

„Jis neatsistatydino, jis atstovauja Vilniaus miesto savivaldybės administracijai. Pagal koalicijos susitarimą Tėvynės Sąjungos frakcija aktyviai dalyvauja numatant, kaip bus sprendžiami šilumos ūkio klausimai, kokie žmonės juos spręs. (...) Aš manau, kad jis yra paskirtas, jis nėra atsistatydinęs, tai aš kol kas tokio klausimo nematau. Jeigu kažkas įvyktų stebėtojų taryboje, galbūt būtų galima spręsti, bet nematau tam pagrindo“, - tikino A.Sekmokas.

R.Šimašius pripažino, kad koalicijoje kyla tam tikrų nesutarimų dėl priemonių, kaip pasiekti norimo tikslo.

„Dėl tikslų ginčų jokių nėra, nei koalicijoje, niekur nėra išsiskyrimo, bet dėl tam tikrų metodų - taip, tam tikrų skirtingų požiūrio buvo ir natūralu, kad norint tuos tikslus užtikrinti, neturi nuomonės išsiskirti“, - BNS sakė meras.

4 nepriklausomi VŠT valdybos nariai pateikė atsistatydinimo prašymus. Neoficialiai kalbama, kad jie pasitraukė dėl nesutarimų su A.Daruliu ir A.Sekmoku, tačiau nė vienas jų padėties komentuoja. Neoficialiomis žiniomis, valdybos narių nuomonės nebuvo toleruojamos, jiems būdavo nurodoma, kokie sprendimai turi būti priimti.

VŠT stebėtojų tarybos narys ir ūkio viceministras marius Skarupskas „Lietuvos žinioms“ teigė, kad šiuo metu daugumą VŠT valdyme turintys konservatoriai savotiškai įsivaizduoja derybas su „Vilniaus energija“, ir šis požiūris turbūt yra kitoks nei nepriklausomų įmonės valdybos narių ir bendrovės vadovės Giedrės Kaminskaitės-Salters, kuri taip pat atsistatydino.

Birželio pabaigoje patvirtintoje valdyboje dirbo buvęs energetikos viceministras Romas Švedas, kuris Energetikos ministerijoje dirbo kartu su A.Daruliu, buvęs prezidentės patarėjas Gediminas Vaitkevičius, „TeliaSonera“ grupės teisės reikalų padalinyje dirbanti Eglė Gudelytė-Harvey, kuri rugsėjo mėnesį išvažiavo dirbti į užsienį, ir tarptautinėje farmacijos kompanijoje „Fresenius-Kabi“ dirbanti Laura Mortensen.

Vilniaus savivaldybė sudarė komisiją, kuriai pavedė pasirūpinti Žaliojo tilto skulptūrų nukėlimu dėl saugumo. Dėl prieštaringai vertinamų sovietinių skulptūrų tolesnio likimo žadama apsispręsti sulaukus paveldosaugininkų sprendimo.

Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas BNS sakė, kad nukėlimo darbus reikalaujama atlikti taip, kad skulptūros nebūtų pažeistos.

„Mes norime, kad būtų užtikrintas gyventojų, praeivių saugumas, kad nebūtų pažeistos tiltų konstrukcijos, taip pat, kadangi skulptūros yra vis dar saugomos paveldo, nors ir duotas leidimas nukelti jas rekonstrukcijai, kad procesas nepažeistų pačių skulptūrų“, - sakė vicemeras.

Darbo grupei vadovauja savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Arvydas Darulis, joje yra Miesto ūkio departamento, savivaldybės įmonės „Grinda“, Vilniaus Gedimino technikos universiteto atstovai, paveldosaugininkai. Darbų organizavimą pavesta atlikti „Grindai“.

Vicemeras teigė, kad kol kas savivaldybė neapsisprendė, ar skelbs konkursą dėl skulptūrų remonto - tai paaiškės po paveldosaugininkų sprendimų, ar skulptūras išbraukti iš Kultūros paveldo sąrašo.

„Grindos“ direktorius Algimantas Vilūnas sakė, jog artimiausiu metu bus apsispręsta, kada galima atlikti darbus.

„Patys darbų atliki nepajėgsime, ieškosime subrangovų. Barbariškai jas nukelti yra nesudėtinga, bet nukelti nesugadinant reikia tam tikrų parengiamųjų darbų, kurie gali užtrukti. Jos laikosi „ant garbės žodžio““, - BNS sakė jis.

Anot A.Vilūno, nukeliant skulptūras, gali tekti trumpam uždaryti dalį eismo juostų ant Žaliojo tilto, tačiau visiškai eismas nebūtų stabdomas.

Jis sakė, kad skulptūros galėtų būti laikinai saugomos savivaldybės aikštelėje Justiniškių mikrorajone, arba „Grindos“ bazėje Eigulių gatvėje, kur įrengtos stebėjimo kameros.

Specialistai ne kartą yra konstatavę, kad skulptūros yra avarinės būklės ir kelia pavojų praeiviams.

Naujai Kultūros paveldo departamento sudaryta Pirmoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba artimiausiu metu turėtų vėl spręsti dėl skulptūrų teisinės apsaugos. Ankstesnės kadencijos tarybos ekspertai šių metų pradžioje teisinę apsaugą skulptūroms paliko.

Keturios skulptūrų grupės, vaizduojančios kareivius, darbininkus, valstiečius ir studentus, ant Vilniaus Žaliojo tilto pastatytos 1952 metais.

Kritikai sako, kad skulptūros yra sovietinės propagandos dalis ir žeidžia žmones, kovojusius už Lietuvos išsivadavimą iš sovietų okupacijos. Pasisakantieji už jų išsaugojimą teigia, kad skulptūros turi likti kaip istorijos dalis.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius ir kultūros ministras Šarūnas Birutis laikosi pozicijos, kad skulptūros turi būti nukeltos.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba administracijos direktoriaus pavaduotoja paskyrė anksčiau banke „Nordea“ dirbusią Vilūnę Urbonienę. Be to, ketvirtadienį taryba dar kartą balsavo dėl praėjusį posėdį administracijos direktoriaus pavaduotoju paskirto Arvydo Darulio kandidatūros.

V.Urbonienės kandidatūrą palaikė 34 tarybos narių, 6 buvo prieš, A.Darulio - atitinkamai 36 ir 3, o vienas biuletenis negaliojo.

„Tikiuosi, kad savo patirtį ji galės tikrai gerai panaudoti, įgyvendindama tobulinant įmonių valdymą ir subalansuodama savivaldybės biudžetą“, – posėdyje kalbėjo administracijos direktorė Alma Vaitkunskienė.

V.Urbonienė bus atsakinga už savivaldybės finansų, ekonomikos ir miesto plėtros sritį. Ji devynerius metus dirbo banke „Nordea“ Finansų rinkų departamento vadove, penkerius metus - Lietuvos banke.

Pasak mero Remigijaus Šimašiaus, pakartoti balsavimą dėl A.Darulio reikėjo dėl to, kad anksčiau nebuvo gauta Specialiųjų tyrimų tarnybos pažyma dėl kandidato tinkamumo.
„Kai skyrėme Arvydą Darulį į pareigas, Vyriausybės atstovas paaiškino, kad visiškai teisėta ir normalu yra neturint STT išvados skirti laikinai ir kad nuolat pradėtų pareigas eiti po pažymos gavimo. (...) Vėliau Vyriausybė pradėjo kelti klausimą, ar tai yra pagrįsta ir gerai ir siūlyti, kad reikėtų iš naujo balsuoti, kad būtų išvengta skirtingo traktavimo“, – kalbėjo meras.

A.Darulis BNS yra sakęs, kad jo pagrindinis darbo tikslas administracijoje bus skaidrus koncernui „Dalkia“ išnuomoto Vilniaus šilumos ūkio grąžinimas Vilniaus šilumos tinklams, nepriklausomų šilumos gamintojų prijungimas prie šilumos perdavimo sistemos „nediskriminacinėmis sąlygomis“.

Lietuvoje ir Kanadoje įgijęs ekonominį išsilavinimą A.Darulis 1991-1994 dirbo Ekonomikos ministerijoje, 2010-2012 metais buvo energetikos viceministras, buvo „Klaipėdos naftos“, „Litgrid“ valdybos pirmininku.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju paskirtas buvęs energetikos viceministras Arvydas Darulis.

Tam slaptu balsavimu trečiadienio vakarą pritarė Vilniaus savivaldybės taryba. Už tai balsavo 33, prieš buvo trys tarybos nariai.

Dėl A.Darulio paskyrimo taryba balsavo nepaisant to, kad kol kas nėra gauta Specialiųjų tyrimo tarnybos pažyma dėl jo patikimumo.

Šiai procedūrai neprieštaravo ir Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje tarnybos darbuotojai, tvirtinę, kad tokia praktika ne kartą taikyta ir kitose savivaldybėse.

A.Darulis BNS sakė, kad jo pagrindinis darbo tikslas administracijoje bus skaidrus koncernui „Dalkia“ išnuomoto Vilniaus šilumos ūkio grąžinimas Vilniaus šilumos tinklams, nepriklausomų šilumos gamintojų prijungimas prie šilumos perdavimo sistemos „nediskriminacinėmis sąlygomis“.

„Taip pat (bus svarbus) viso šilumos ūkio pertvarkymas, diegiant ES Trečiojo energetikos paketo principus, skaidrinant tiek gamybos, tiek šilumos perdavimo, tiek tiekimo veiklas. Reikėtų sustiprinti ir daugiabučių namų administratorių veiklą, kadangi jie yra atsakingi už daugiabučių namų šilumos ūkio priežiūrą, šildymo sistemos subalansavimą - tai yra pagrindiniai iššūkiai“, - sakė A.Darulis.

Lietuvoje ir Kanadoje įgijęs ekonominį išsilavinimą A.Darulis 1991-1994 dirbo Ekonomikos ministerijoje, 2010-2012 metais ėjo energetikos viceministro pareigas, buvo „Klaipėdos naftos“, „Litgrid“ valdybos pirmininku.

Uždaromos ir nebeveikiančios Ignalinos atominės elektrinės (IAE) administracija prašo teisėsaugininkų išsiaiškinti, ar buvę jėgainės vadovai nepadarė žalos įmonei. Įtarimų šešėlis metamas ant buvusio jėgainės generalinio direktoriaus Žilvino Jurkšaus bei buvusio energetikos viceministro ir Ignalinos AE valdybos pirmininko Arvydo Darulio.

Tai, kad jėgainės administracija kreipėsi į teisėsaugą, BNS patvirtino IAE administracija ir Panevėžio apygardos prokuratūra. Ignalinos AE atstovė Natalija Survila-Glebova BNS sakė, jog atlikus nepriklausomą auditą, pastebėta pažeidimų.

"Įmonė paprašė Panevėžio prokuratūros pastebėtus tariamus pažeidimus ištirti. Daugiausia tai yra susiję su buvusios vadovybės veiksmais, priimant tam tikrus sprendimus ar pasirašant susitarimus, pagrindiniais projektais bei kai kurių paslaugų pirkimų procedūromis", - BNS sakė N.Survila-Glebova.

Ji nepaaiškino, kokie veiksmai sukėlė įtarimų.

"Negalime teikti daugiau informacijos", - BNS sakė Ignalinos AE vadovas Darius Janulevičius. Tačiau, anot jo, galimi pažeidimai nėra susiję su milijardinės vertės jėgainės uždarymo projektus įgyvendinančia Rusijos kapitalo Vokietijos bendrove "Nukem".

"Tai buvo nepriklausomas tyrimas", - pridūrė D.Janulevičius.

Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausioji specialistė Vida Bielskytė BNS patvirtino, kad jėgainės pareiškimas antradienį perduotas patikrinti STT Panevėžio valdybai.

Ignalinos AE auditą D.Janulevičius užsakymu atliko bendrovė „KPMG Baltics“ kartu su advokatų kontora „Glimstedt“. Pernai spalį baigto audito metu nagrinėti IAE vadovybės veiksmai 2010–2012 metais, skelbė portalas alfa.lt.

Seimo laikinosios tyrimo komisijos, kuri aiškinasi buvusios Vyriausybės veiklą energetikoje, pirmininkas Artūras Skardžius alfa.lt pasakojo, kad daugiausia klausimų sukėlė jėgainės kietųjų radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir saugojimo komplekso (B2/3/4) įrengimo sutarčių su "Nukem" pakeitimai, darbų pabaigos terminą nukeliant iki 2018 metų.

Pasak A.Skardžiaus, Ž.Jurkšus vienasmeniškai pasirašė ketinimų protokolą, kuris buvo pristatytas jėgainės donorams, finansuojantiems uždarymo projektus. Tam pritarė ir A.Darulis.

Tai ne pirmas kartas, kai pasikeitusi Ignalinos AE vadovybė kreipiasi į teisėsaugą, prašydama ištirti buvusių vadovų veiklą. Ankstesnis jėgainės vadovas Osvaldas Čiukšys taip pat prašė prokurorų ištirti ilgamečio IAE vadovo Viktoro Ševaldino veiklą - 2011 metais jis kreipėsi į Visagino miesto apylinkės prokuratūrą ir prašė išsiaiškinti atominės elektrinės uždarymo projekto vėlavimo ir brangimo aplinkybes. Tačiau tyrimas nebuvo pradėtas.