„Faktas, kad galime asfaltuoti žvyrkelius, kurie yra ekonomiškai atsiperkantys. Daug yra kriterijų, bet paprasčiausias buitinis – jeigu virš 100 automobilių per parą pravažiuoja, tai tas kelias turėtų būti tvarkytinas“, – susitikime su Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija kalbėjo M. Skuodis.

„Lietuvoje šiuo metu turime 25 proc. neasfaltuotų valstybinių kelių. Mūsų tikslas, valstybinis, sumažinti šį rodiklį iki 18 proc. Daugiau nėra ekonominės logikos tvarkyti ir Skandinavijos šalyse mažiau negu 18 proc. Bet tai turi būti normalūs žvyrkeliai“, – teigė jis.

Anot politiko, kad būtų pasiektas minėtas rodiklis, reikia sutvarkyti 1,4 tūkst. kilometrų neasfaltuotų kelių.

„Kad tą sutvarkytume, reikia sutvarkyti apie 1400 km. Valstybės mastu tai nėra daug ir naujoje mūsų parengtoje programoje yra numatyta sutvarkyti maždaug pusė to“, – tvirtino jis.

Susisiekimo ministerija metų pradžioje pranešė planuojanti įgyvendinti naujus 2024–2028 metų valstybinės reikšmės kelių su žvyro danga asfaltavimo projektus. Prioritetinės eilės sąrašas bus sudaromas atsižvelgiant į savivaldybių sureitinguotus asfaltuotinų kelių ruožus.

Ministerija nurodo, kad asfaltuotinų žvyrkelių sąrašas bus sudaromas vertinant juos pagal balus, atskiras ruožas gali surinkti iki 100 balų. Balai bus skiriami atsižvelgiant į eismo intensyvumą ruože, neasfaltuotos dalies ilgį bei gyventojų ir darbuotojų skaičių kelio aplinkoje.

Susumavus visų šių kriterijų balus, asfaltuotinas žvyrkelio ruožas galės surinkti iki 65 balų. Savivaldybės, nurodydamos prioritetus, gali pridėti projektui iki 25 balų. Papildomi 10 balų bus skiriama ir tuomet, jei asfaltuotinas ruožas sutampa su viešojo transporto ar mokyklinių autobusų maršrutais.

Kelių priežiūros ir plėtros programoje KPPP šiems metams žvyrkeliams numatyta 7,7 mln. eurų. Atlikus vertinimą, šiuo metu yra nustatyti 354 asfaltuotinų žvyrkelių ruožai (apie 1 360 km iš esamų 5 280 km).

„Savivaldybė dirba. Yra dalykų, kurie priklauso ne tik nuo savivaldybės pastangų, bet nuo centrinės valdžios taip pat. Labiausiai akis bado kelių būklė. Buvo pateikti konkretūs pavyzdžiai, ganėtinai sunku suprasti, kokiu pagrindu Lietuvos automobilių kelių direkcija asfaltuoja tam tikrus kelius ir kodėl vieni keliai asfaltuojami anksčiau kitų, nors atrodo pravažumo, apkrovimo rodikliai yra mažesni“, – trečiadienį Širvintose žurnalistams kalbėjo G. Nausėda.

Šalies vadovas pabrėžė įsitikinęs, kad decentralizacija ir tam tikrų funkcijų atidavimas savivaldybėms yra tikslingas. Jis tikino norįs, kad Seime būtų kaip galima greičiau svarstoma Prezidentūros iniciatyva savivaldybėms perduoti rajoninių kelių kontrolę.

„Mums svarbiausia buvo tai, kad dar kartą įsitikinome, jog tam tikra decentralizacija ir funkcijų atidavimas savivaldybėms yra tikslingas, nes tokie dalykai kaip autobusų stotelių planavimas, perėjų, šaligatvių planavimas, užtrunka, merės (Ž. Pinskuvienės – ELTA) žodžiais kartais iki 3–4 metų“, – tikino prezidentas.

„Tai nesuprantama, neracionalu ir turbūt, kad tikrai šių miesto teritorijoje esančių kelių atsakomybės ir disponavimo teisės perdavimas savivaldybėms, atitinkamai perduodant ir reikalingus finansinius išteklius, būtų tikrai problemos sprendimas. Tuo tikslu esame parengę įstatymų paketą ir norėtume, kad jis būtų apsvarstytas kaip galima greičiau“, – akcentavo jis.

Prezidento patarėjas Jarekas Niewierowiczius anksčiau sakė, kad G. Nausėda ketina inicijuoti pokyčius kelių sektoriuje ir pasiūlyti laipsniškai iki 2027 m. rajoninius kelius perduoti savivaldybėms. Pasak jo, taip pat būtų reikalingas ir didesnis finansavimas šiam sektoriui.

J. Niewierowiczius sakė, kad Prezidentūra taip pat siūlo įgalinti Lietuvos automobilių kelių direkciją (LAKD) laisviau organizuotis finansavimą. Galiausiai, Prezidentūros atstovas įvardijo ir trečią siūlymą, kurio dėka finansų srautai iš visų kelių sektoriaus rinkliavų keliautų į LAKD.

Kelių sektoriui šių metų valstybės biudžete skirti 872 mln. eurų. Kelių priežiūros ir plėtros programoje (KPPP) numatyti 583 mln. eurai, iš laikinojo solidarumo įnašo – 130,5 mln. eurų. Dar beveik 159 mln. eurų numatyti iš ES finansinės paramos.