Rezultatai išsklaidė abejones

JAV Šiaurės Vakarų universiteto tyrėjai peržiūrėjo daugiau nei 1,5 mln. užpildytų apklausų anketų, kurios buvo platinamos internetu, duomenis. Jos nebuvo sugalvotos specialiai šiam tyrimui. Su asmenybės pažinimu susiję klausimynai (nuo 44 iki 300 klausimų) surinkti iš įvairių tinklalapių, kuriuose jie buvo paskelbti per kelerius pastaruosius dešimtmečius. Žmonės juos pildydavo laisva valia, norėdami gauti nemokamą atsiliepimą apie savo charakterio savybes.

Pasitelkus specialiai šiam tyrimui sudarytą algoritmą, kuris paremtas penkiais labiausiai paplitusiais charakterio bruožais (juos mokslininkai pavadino didžiuoju penketu) – neurotiškumu, ekstravertiškumu, atvirumu, pritariamumu ir sąžiningumu bei jų dominavimo lygiu, išryškėjo keturi nauji asmenybės tipai, apie kuriuos niekas iki šiol nebuvo girdėjęs. Susipažinkite: vidutinybė (arba vidutiniokas), santūrusis (arba užsisklendęs), susitelkęs į save ir sektinas pavyzdys.

Vienų daugiau, kitų mažiau

Skirtingų asmenybės tipų minėti svarbiausi penki bruožai pasiskirstę skirtingomis proporcijomis. Vidutinybės tipui būdingas gana aukštas neurotiškumo ir ekstravertiškumo lygis, o atvirumo – žemas. Pastebėta, kad moterys dažniau buvo priskirtos šiam tipui negu vyrai. Tai labiausiai paplitęs tipas, atskleidė studija.

Santūrusis tipas emociškai stabilus, bet gana uždaras, mažiau neurotiškas, tačiau sąžiningas ir pritariantis. Ne itin ekstravertiškas.

Išryškėjo asmenybės tipai, apie kuriuos niekas iki šiol nebuvo girdėjęs. Susipažinkite: vidutinybė, santūrusis, susitelkęs į save ir sektinas pavyzdys.

Sektinų pavyzdžių neurotiškumo lygis labai žemas, o kitų keturių bruožų – aukštas. Tikimybė, kad būsi priskirtas šiam tipui, metams bėgant, auga. Šie žmonės atviri naujoms idėjoms, patikimi. Jie būna geri vadovai, atsakingi darbuotojai. Daugiau moterų turi polinkį būti sektinu pavyzdžiu nei vyrų.

Susitelkusieji į save yra ne tokie atviri, mažiau pritariantys ir sąžiningi, o jų ekstravertiškumo lygis gana aukštas. Šio tipo asmenybių skaičius senstant dramatiškai mažėja – tiek moterų, tiek vyrų.

Labiausiai paplitusios savybės

Geriau suprasti, kokiam tipui priklausote, padės minėtų penkių charakterio savybių apibrėžimai. Atvirumas šioje mokslinėje studijoje suprantamas kaip emocingumas, nuotykių troškimas, kritinis mąstymas, visko, kas nauja, vertinimas ir pripažinimas – idėjų, vertybių, jausmų. Žmonės, kurių charakteryje jis dominuoja, yra intelektualūs, smalsūs, bet gali būti ne visuomet prognozuojami, linkę į rizikingą egesį. Kai vyrauja sąžiningumas, asmenybė yra disciplinuota, patikima, mėgsta planuoti, viską daro laiku, laikosi taisyklių, daug dirba. Bet gali būti užsispyrusi ir pedantiška.

Jei kitas savybes nusveria ekstravertiškumas, žmogus ieško kompanijos, mėgaujasi bendravimu. Yra energingas, užtikrintas, pozityvus, šnekus. Negiami bruožai – trokšta dėmesio ir siekia dominuoti. Neurotiškumas pasireiškia tuo, kad greitai supykstama, stresuojama, į viską reaguojama per daug jautriai, yra polinkis į depresiją.

Dominuojant pritariamumui žmogus dažniausiai sutinka su tuo, ką sako ar daro kiti, vengia reikšti savo nuomonę ir rinktis pats. Dažniau bendradarbiauja nei prieštarauja. Gali būti per daug nuolankus arba siekiantis konkuruoti.

Charakteris keičiasi

Vienas iš šios studijos iniciatorių ir pagrindinių tyrėjų, Šiaurės Vakarų universiteto profesorius Luisas Amaralas teigia, kad kiekvienas iš respondentų buvo įvertintas pagal tai, kaip stipriai šie bruožai atsispindėjo jo atsakymuose ir, remiantis šia informacija, pateko į vieną iš keturių klasterių. Nauja ir tai, kad studija atskleidė, jog asmenybės tipas gali keistis senstant. Pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonės būna mažiau neurotiški ir sąžiningesni bei labiau pritariantys, lyginant su dvidešimtmečiais.

Mokslininkas juokauja, kad tai gera žinia paauglių tėvams, nes suteikia vilties, kad bręstant jų atžalų charakteris gali keistis į gerąją pusę. Jie taip pat mano, kad naujieji asmenybės tipai pravers ne tik psichikos sveikatos specialistams, psichologams, psichoterpeutams, psichiatrams, padės jiems geriau suprasti pacientus, nustatyti sutrikimus ir skirti gydymą, bet ir bus naudingi vykdant personalo atrankas, ieškant tinkamiausių darbuotojų, renkantis partnerius.

Daugybė psichologinių portretų

Egzistuoja apie 100 įvairiausių psichologinių asmenybės klasifikacijų. Viena iš labiausiai žinomų ir plačiausiai naudojamų yra keturi žmonių temperamentai – flegmatikas, cholerikas, sangvinikas ir melancholikas. Juos išskyrė graikų gydytojas Hipokratas, remdamasis organizmo skysčių pusiausvyra. Ši teorija buvo paneigta, tačiau keturi temperamentai su apibūdinimais liko ir toliau buvo naudojami, tiesa, ne medicinoje, o labiau saviugdos, saves pažinimo srityse. Šie pavadinimai naudojami ir kaip bendriniai žodžiai, apibūdinantys tam tikrą charakterį. Sakydami "flegmatikas" turime galvoje, kad žmogus ramus ir lėtas, o pavadinę ką nors choleriku žinome, kad jis karštakošis ir isteriškas. Sangvinikas, judrus ir linksmas žmogus, kaip bendrinis žodis vartojamas rečiau. O štai melancholikas, kuris yra liūdnas ir bailus, – dažnai.

Amerikiečių mokslininkė Helen Fisher XX a. antrojoje pusėje pasiūlė temperamentų klasifikaciją remdamasi mediatorių teorija, kuri tada buvo ką tik atrasta. Mediatoriai – tai medžiagos, perduodančios nervinius impulsus tarp įvairių smegenų sričių. Ji išskyrė tokius temperamentus: tyrėjo (rizikuojantis, smalsus, kūrybingas, impulsyvus, optimistiškas ir energingas); statybininko (atsargus, ramus, tradiciškas, atkaklus ir lojalus), direktoriaus (analitiškas, ryžtingas, mąstantis užtikrintai, linkęs į debatus ir agresiją) ir derybininko (plačiai mąstantis, lakios vaizduotės, atjaučiantis, intuityvus, kalbantis, rūpestingas, altruistiškas ir idealistiškas).

Šveicarų psichiatras, psichologas Carlas Jungas keturis asmenybės tipus sudarė remdamasis psichologinių funkcijų tipais – mąstymu, jausmais, pojūčiais ir intuicija pagal tai, kaip jie dominuoja žmoguje. Mąstymo: šie žmonės protingi, nuovokūs, remiasi logika, todėl dažnai pelno socialinį pripažinimą. Gali per daug pasinerti į savo mintis ir prarasti realios patirties galimybę. Jausmų: tokios asmenybės labai lanksčios, sugeba manipuliuoti jausmais. Kartu gali būti ir užjaučiantys, ir žiaurūs. Vienas kraštutinumas keičia kitą. Jie kontroliuoja, ką mėgsta ir ko ne, jų nuomone, teisinga tai, kas atitinka išorinę ar vidinę vertybių sistemą. Pojūčių: toks žmogus pasaulį vertina pojūčiais. Jo norai ir vertybės dažniausiai paprasti, teisinga ir realu atrodo tai, ką galima pačiupinėti. Visa kita – nereikšminga. Gali būti primityvūs ir vienpusiai. Intuicijos: jis dažnai turi nuojautą, tačiau ja nepasitiki, kol neranda logiško pagrindimo. Sugeba nesąmoningai pastebėti subtilų ryšį tarp skirtingų įvykių ir faktų, todėl jaučia, kurį kelią rinktis, ir dažniausiai neapsirinka.