„Vakar nuskambėjo Vytauto Kernagio fondo kreipimasis dėl dainų naudojimo šiandien vykstančioje „akcijoje“, kai kurie atlikėjai taip pat pareiškė, kad neleidžia savo dainų naudoti šioje „akcijoje“. Ir man užkliuvo vienas video, kuriame skamba daug dainų ir jas atlieka „kažkas“. Tad tiesiog įdomu, ar atlikėjai, kūrėjai davė leidimą, kad jų kūriniai būtu perdainuojami ir skambėtų šioje „akcijoje“. Taip pat įdomu, ar „akcijos“ dalyviai pasirašė sutartis dėl viešų kūrinių naudojimo ir atlikimo su asociacija LATGA ir asociacija Agata“, – feisbuke svarstė internautas Justinas.

Vyro teigimu, šeštadienio rytą skambėjo Gyčio Paškevičiaus daina „Mano kraštas“, Kastyčio Kerbedžio „Dėl tavęs galiu“, grupės „Sisters On Wire“ „Mėlyna mėlyna“ ir kt.

Leidimų neprašė

Asociacijos LATGA atstovai, komentuodami susiklosčiusią situaciją, tvirtino, kad leidimai organizatoriams dėl dainų naudojimų išduoti nebuvo. „Situacija dėl kūrinių naudojimo „Didžiajame šeimų gynimo marše“ tokia: organizatoriai vis dar neturi LATGA licencijos dėl viešo kūrinių naudojimo renginyje, tad jeigu bus naudojami bet kurie LATGA repertuaro kūriniai, tai bus daroma neteisėtai. Kalbant apie kitus renginius, tokius kaip „palydėtuvės“ į maršą įvairiuose šalies miestuose, taip pat nebuvo gauti jokie leidimai naudoti mūsų atstovaujamų autorių repertuarą. Šiuo metu renkame medžiagą, kokie kūriniai skambėjo juose“, – situaciją komentavo asociacijos atstovai.

Protestą stebės ir asociacijos atstovai – bus fiksuojama, kokie kūriniai skambės mitingo metu. „Neseniai išsiuntėme dar vieną raštą šiandieninio renginio Vingio parke organizatoriams, ragindami įsigyti licenciją, pridėdami sąrašą autorių, kurie nesutiko, kad jų kūriniai skambėtų minėtame renginyje. Dėkojame visiems mums parašiusiems autoriams, kitų prašome nebesiųsti savo atsisakymų dėl kūrinių naudojimo. Renginyje dalyvaus mūsų specialistai ir fiksuos, kokie kūriniai skambės jo metu. Jeigu užfiksuosime pažeidimų, būtinai apie tai informuosime“, – teigė LATGA atstovai.

Organizatoriai buvo įspėti

Kaip portale rašyta penktadienį, asociacijos LATGA ir AGATA įspėjo maršo organizatorius, jog renginiuose kai kurie muzikos kūriniai naudojami be autorių sutikimo ir tai yra neteisėta. Asociacijos paragino organizatorius nutraukti kūrinių viešą naudojimą. „Reaguodami į jautrų politinį „Didžiojo šeimos gynimo maršo 2021“ kontekstą, informuojame AGATA narius bei visuomenę, kad nesame suteikę licencijos naudoti muziką šiame renginyje“, – pranešė AGATA.

Vilmato Raupelio nuotr.

Pasak asociacijos, „Didžiojo šeimos gynimo maršo“ organizatoriai savo renginiuose naudoja Vytauto Kernagio, Ievos Narkutės ir kitų atlikėjų įrašus. „Viešai prašome organizatorių nutraukti nelicencijuotą ir su kūrėjais ar jų atstovais nesuderintą muzikos viešą panaudojimą. To nepadarius – pažeistas kūrėjų teises ginsime teisinėmis priemonėmis“, – įspėja AGATA.

LATGA taip pat įspėjo, jog pagal galiojančius teisės aktus, kūrinius panaudoti norintys renginių organizatoriai į asociaciją turi kreiptis ne vėliau nei prieš dvi savaites iki renginio.

Viešai prašome organizatorių nutraukti nelicencijuotą ir su kūrėjais ar jų atstovais nesuderintą muzikos viešą panaudojimą.

LATGA penktadienį teigė priminusi organizatoriams apie pareigą sudaryti sutartį su ja, jei renginio metu bus grojami asociacijos atstovaujamų autorių kūriniai.

„Taip pat organizatoriams pridėjome autorių ir kitų teisių turėtojų, kurie neleidžia minėtame renginyje naudoti jų kūrinių, sąrašą. Asociacija LATGA neturi teisinio pagrindo savo iniciatyva nesuteikti licencijos dėl viešo atlikimo. Autoriai, kurie nenori, kad jų kūriniai būtų viešai atliekami minėto renginio metu, turi teisę informuoti apie tai LATGA, kuri savo ruožtu informuos organizatorius“, – teigiama pranešime.

Asociacijos sureagavo po to, kai į jas kreipėsi Vytauto Kernagio fondas. „Visa iki šiol leista muzika agitaciniuose „Didžiojo šeimos gynimo maršo 2021“ renginiuose skambėjo nelegaliai, nes organizatoriai nebuvo sudarę sutarčių su asociacijomis LATGA ir AGATA“, – pranešime teigė viena fondo steigėjų Eglė Kernagytė-Dambrauskė.

Vilmanto Raupelio nuotr.

„Todėl lauksime asociacijų reakcijos ir veiksmų šiuo klausimu. Taip pat maršo organizatorių leksika, vertybės bei agresyvi, žeminanti laikysena kitų žmonių atžvilgiu niekaip nedera su V. Kernagio kūryboje nešta laisvės, pagarbos bei tolerancijos idėja. Todėl kategoriškai pareiškiame, kad nesutinkame, jog Vytauto Kernagio dainos ir jo asmenybė būtų kaip nors siejamos su šiuo renginiu ir visiškai nuo jo atsiribojame,“ – sakė V. Kernagio dukra.

„V. Kernagis yra tapęs Lietuvos dainuojančiu laisvės simboliu, todėl labai svarbu, kad jo dainos ir būtų naudojamos būtent tame kontekste. Tai, kaip ir kokia forma savo idėjas skleidžia „Didysis šeimos gynimo maršas 2021“, mūsų šeimai yra nepriimtina, todėl tėvo dainos tame renginyje skambėti negali. Viskas paprasta ir aišku“, – teigė maestro sūnus parlamentaras Vytautas Kernagis.

Vytauto Kernagio fondas prašė nesuteikti jokių licencijų naudoti maestro dainas maršo renginiuose.

Atkovotos teisės

1990 m. kovo 11-ąją buvo atkurta Lietuvos nepriklausomybė, o tų pačių metų gegužės 29-ąją kūrybinės sąjungos susivienijo ir pasirašė Asociacijos LATGA steigimo sutartį. Šiandien ši organizacija vienija daugiau nei 5 tūkst. Lietuvos autorių ir atstovauja 4 mln. kūrėjų visame pasaulyje. Didžiąją dalį LATGA narių sudaro muzikos kūrinių ir dainų tekstų autoriai.

1990 m. gegužės 29-ąją asociacijos steigimo sutartį pasirašė Lietuvos architektų sąjunga, Lietuvos dailininkų sąjunga, Lietuvos fotomenininkų sąjunga, Lietuvos išradėjų sąjunga, Lietuvos kinematografininkų sąjunga, Lietuvos kompozitorių sąjunga, Lietuvos rašytojų sąjunga, Lietuvos tautodailininkų sąjunga, Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos dizainerių sąjunga, Lietuvos teatrų sąjunga, Lietuvos mokslininkų sąjunga, Lietuvos inžinierių sąjunga.

1991 m. pradžioje LATGA direktorius Edmundas Vaitiekūnas kartu su tuometiniu tarybos prezidentu Broniumi Leonavičiumi, padedami Lietuvos krašto apsaugos departamento pareigūnų, užėmė sovietinei autorių agentūrai VAAP priklausiusias patalpas Vilniaus centre, kurias saugojo OMON.

1992 m. liepą LATGA tapo tikrąja CISAC (Tarptautinė autorių ir kompozitorių bendrijų konfederacija) nare.

1994 m. papildytas ir pakeistas Civilinis kodeksas. Autorinį atlyginimą pradėjo mokėti radijo ir televizijos transliuotojai, kabelinės retransliacijos operatoriai, foninės muzikos naudotojai. 1999 m. priimamas Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas.

Įspūdinga meno buhalterija

Pagrindinė Asociacijos LATGA veikla – autorinio atlyginimo surinkimas iš kūrinių naudotojų ir paskirstymas autoriams. Kitaip tariant, Asociacija LATGA yra tarpininkas tarp kūrinių naudotojų ir autorių.

Asociacijos specialistai suskaičiavo, kad per 30 veiklos metų Lietuvos ir užsienio autoriams buvo išmokėta 69 138,5 mln. eurų, neskaičiuojant 2020 m. surinkto atlyginimo. Didžiausia dalis – per 56 mln. eurų – išmokėta muzikos kūrinių ir dainų tekstų autoriams, kurių teisės kolektyviai administruojamos nuo 1993 m. Tiesa, tuomet autoriams buvo paskirstyta vos 17 tūkst. eurų. Palyginimui – 2019 m. muzikos autoriams paskirstyta beveik 4,5 mln. eurų.

Dramos kūrinių autorių teises LATGA administruoja nuo 1996 m., jiems iki šios dienos išmokėta 5,8 mln. eurų. Apie per tris dešimtmečius pasikeitusį LATGA veiklos efektyvumą byloja įspūdingi skaičiai: 1996 m. autoriams išmokėta 77 tūkst. eurų, o 2019 – beveik 0,5 mln.

Apie 2 mln. mokesčių per metus sumokanti LATGA pastaruoju metu patenka į daugiausia mokesčių į biudžetą sunešančių Lietuvos įmonių 500-uką.

Literatūros kūrinių autoriams (už knygų panaudą bibliotekose ir kūrinių atgaminimą reprografijos būdu) išmokėta beveik 2,6 mln. eurų (jiems šis kompensacinis atlyginimas mokamas nuo 2003 m.). Vizualiųjų kūrinių autoriams Asociacija LATGA išmokėjo beveik 1,5 mln. eurų.

Audiovizualinių kūrinių autorių teises Asociacija LATGA administruoja nuo 2005 m., jiems per visą laiką išmokėta beveik 3 mln. eurų.

Apie 2 mln. mokesčių per metus sumokanti LATGA pastaruoju metu patenka į daugiausiai mokesčių į biudžetą sunešančių Lietuvos įmonių 500-uką.

Kuria ir garsina

"Ketinome 30-mečio proga savo narius kitą savaitę pakviesti į gražią šventę su populiariausiomis 30-mečio dainomis, kai kuriems kūrėjams įteikti apdovanojimus už nuopelnus garsinant Lietuvos vardą pasaulyje. Deja, visus planus sujaukė koronaviruso pandemija", – sako Asociacijos LATGA Tarybos prezidentas kompozitorius prof. Teisutis Makačinas.

Trumpai išvardyti organizacijos, padėjusios tvirtą pamatą autorių teisių ir gretutinių teisių reglamentavimui, nuveiktus darbus, anot T.Makačino, būtų sudėtinga.

Prisijungdama prie tarptautinių autorių teises ginančių konfederacijų, inicijuodama įstatymus ir jų pakeitimus, teikdama kūrėjams teisinę pagalbą, kovodama su piratavimu, finansuodama kūrybinės veiklos projektus, edukuodama visuomenę bei rinkdama ir paskirstydama autorinį atlygį, Asociacija LATGA suteikė galimybes autoriams aktyviai kurti ir garsinti Lietuvos vardą visame pasaulyje.

Vis dėlto geriausias įvertinimas kūrėjams – kuo platesnis jų kūrybos naudojimas. "Sveikindamas visus autorius, raginu legaliai ir kuo dažniau naudoti mūsų autorių kūrybą. Turime tikrai daug talentingų įvairių sričių kūrėjų, kurie matomi ir vertinami pasaulyje, tačiau Lietuvoje jų kūryba nėra naudojama taip plačiai, kaip norėtųsi, jos vietą neretai užima eilinis komercinio pobūdžio kitų šalių kūrėjų turinys", – pastebėjo Asociacijos LATGA direktorius, poetas ir rašytojas Jonas Liniauskas.

Jis kvietė kūrinių naudotojus – radijo stotis, televizijas, teatrus, prekybos centrus, kavines, bibliotekas, kultūros centrus, pamažu į rinką grįžtančius renginių organizatorius – aktyviau palaikyti Lietuvos kūrėjus. "O visuomenės prašome būti kultūringais ir sąmoningais meno vartotojais – taip padėsite savo ir kitų šalių kūrėjams išgyventi nelengvą laikotarpį", – akcentavo J.Liniauskas.

Autoriams reikia visuomenės palaikymo

„Ketinome 30-mečio proga savo narius kitą savaitę pakviesti į gražią šventę su populiariausiomis 30-mečio dainomis, kai kuriems kūrėjams įteikti apdovanojimus už nuopelnus garsinant Lietuvos vardą pasaulyje. Deja, visus planus sujaukė koronaviruso pandemija. Nepaisant šios negandos, norime pasinaudoti proga ir pasveikinti Lietuvos autorius šios gražios sukakties proga, palinkėti geros sveikatos, kasdienio Mūzų apsilankymo bei kūrybos įvertinimo tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų“, – sako asociacijos LATGA Tarybos prezidentas, kompozitorius prof. Teisutis Makačinas.

Pasako jo, trumpai išvardinti organizacijos, padėjusios tvirtą pamatą autorių teisių ir gretutinių teisių reglamentavimui, nuveiktus darbus būtų sudėtinga. Prisijungdama prie tarptautinių autorių teises ginančių konfederacijų, inicijuodama įstatymus ir jų pakeitimus, teikdama kūrėjams teisinę pagalbą, kovodama su piratavimu, finansuodama kūrybinės veiklos projektus, edukuodama visuomenę bei rinkdama autorinį atlygį iš kūrinių naudotojų, asociacija LATGA suteikia autoriams vis daugiau galimybių uždirbti iš savo kūrybos, skaidrinančios mūsų šalies gyventojų kasdienybę ir garsinančios Lietuvos vardą visame pasaulyje.

Geriausias įvertinimas kūrėjams – kuo platesnis jų kūrybos naudojimas.

„Geriausias įvertinimas kūrėjams – kuo platesnis jų kūrybos naudojimas. Tad naudodamasis proga noriu ne tik pasveikinti visus autorius, bet ir paraginti visuomenę bei verslą legaliai ir kuo dažniau naudoti mūsų autorių kūrybą, kitaip tariant, ją „įdarbinti“. Turime tikrai daug talentingų įvairių sričių autorių, kurie matomi ir vertinami pasaulyje, tačiau, Lietuvoje jų kūryba nėra naudojama taip plačiai kaip norėtųsi, jos vietą neretai užima menkavertis komercinio pobūdžio kitų šalių kūrėjų turinys. Labai džiaugiamės nacionalinio transliuotojo iniciatyva palaikyti mūsų šalies autorius, pristatant jų kūrybą savo eteryje. Taip pat krizės akivaizdoje sulaukėme ir kelių privačių įmonių, kurios pasisiūlė naudoti daugiau lietuviško autorinio turinio, palaikymo. Labai ragintumėme pasekti jų pavyzdžiu visus kūrinių naudotojus – radijo stotis, televizijas, teatrus, prekybos centrus, kavines, bibliotekas, kultūros centrus, pamažu į rinką grįžtančius renginių organizatorius ir kitus. Visuomenės prašome būti kultūringais ir sąmoningais meno vartotojais – taip padėsite savo ir kitų šalių kūrėjams išgyventi nelengvą laikotarpį“, – sako asociacijos LATGA direktorius, poetas ir rašytojas Jonas Liniauskas.

Autoriams išmokėjo beveik 70 mln. Eur

Pasak jo, pagrindinė asociacijos LATGA veikla – autorinio atlyginimo surinkimas iš kūrinių naudotojų ir paskirstymas autoriams. Kitaip tariant, asociacija LATGA yra tarpininkas tarp kūrinių naudotojų ir autorių, be kurio autorinio atlyginimo surinkimas ir paskirstymas būtų sunkiai įsivaizduojamas.

„Asociacijos specialistai suskaičiavo, kad per 30 veiklos metų Lietuvos ir užsienio autoriams buvo išmokėta 69 138,5 mln. Eur, neskaitant 2020 m. surinkto atlyginimo. Didžiausia dalis – per 56 mln. Eur – išmokėta muzikos kūrinių ir dainų tekstų autoriams, kurių teisės kolektyviai administruojamos nuo 1992 metų. Tiesa, pirmieji autoriniai atlyginimai išmokėti 1993 m., tuomet autoriams buvo paskirstyta vos 17 tūkst. Eur. Palyginimui – 2019 m. muzikos autoriams paskirstyta beveik 4,5 mln. Eur“, – teigia asociacijos vadovas.

Dramos kūrinių autorių teises LATGA administruoja nuo 1996 m., jiems iki šios dienos išmokėta 5,778 mln. Eur. Palyginimui: 1996 m. autoriams išmokėta 77 tūkst. Eur, o 2019 – beveik 0,5 mln. Eur.

Literatūros kūrinių autoriams (už knygų panaudą bibliotekose ir kūrinių atgaminimą reprografijos būdu) išmokėta 2,581 mln. Eur, jiems šis kompensacinis atlyginimas mokamas nuo 2003 m. Pirmaisiais metais literatūros kūrinių autoriams išmokėta per 43 tūkst. Eur, 2019 m. šis atlyginimas siekė beveik 310 tūkst. Eur.

Vizualiųjų kūrinių autoriams asociacija LATGA išmokėjo beveik 1,5 mln. Eur, jų teisės kolektyviai administruojamos nuo 1993 m. Pirmaisiais metais jiems išmokėta vos 2,5 tūkst. Eur, 2019 m. – per 145 tūkst. Eur.

Audiovizualinių kūrinių autorių teises asociacija LATGA administruoja nuo 2005 m., jiems per visą laiką išmokėta beveik 3 mln. Eur. 2005 m. išmokėta apie 106 tūkst. Eur, 2019 m. – 448 tūkst. Eur.

Apie 2 mln. mokesčių per metus sumokanti LATGA pastaruoju metu patenka į daugiausiai mokesčių į biudžetą sunešančių Lietuvos įmonių 500-tuką.

Įdomūs faktai ir skaičiai

· 1990 m. gegužės 29-ąją asociacijos steigimo sutartį pasirašė Lietuvos architektų sąjunga, Lietuvos dailininkų sąjunga, Lietuvos fotomenininkų sąjunga, Lietuvos išradėjų sąjunga, Lietuvos kinematografininkų sąjunga, Lietuvos kompozitorių sąjunga, Lietuvos rašytojų sąjunga, Lietuvos tautodailininkų sąjunga, Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos dizainerių sąjunga, Lietuvos teatrų sąjunga, Lietuvos mokslininkų sąjunga, Lietuvos inžinierių sąjunga.

· 1991 m. pradžioje LATGA direktorius Edmundas Vaitiekūnas kartu su tuometiniu tarybos prezidentu Broniumi Leonavičiumi, padedami Lietuvos krašto apsaugos departamento pareigūnų, užėmė sovietinei autorių agentūrai VAAP priklausiusias patalpas Jogailos g., kurias saugojo OMON‘as.

· 1992 m. liepą LATGA tapo CISAC (Tarptautinė autorių ir kompozitorių bendrijų konfederacija) nare.

· 1994 m. papildytas ir pakeistas Civilinis kodeksas. Autorinį atlyginimą pradėjo mokėti radijo ir televizijos transliuotojai, kabelinės retransliacijos operatoriai, foninės muzikos naudotojai.

· 1999 m. priimamas Lietuvos Respublikos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas.

· Per visus asociacijos gyvavimo metus didelė atsakomybė teko autorių asociacijos prezidentams ir tarybos nariams. Tai žymūs Lietuvos menininkai, kurie, aukodami savo brangų laiką, dirbo visų autorių labui. Asociacijos LATGA prezidentais buvo: grafikas Bronius Leonavičius (1990-1994); kompozitorius prof. Mindaugas Urbaitis (1994-1996), literatūros kritikas Eimutis Valentinas Sventickas (1996-2000; 2008-2012), kompozitorius Gintaras Sodeika (2000-2007). Nuo 2012 m. iki šiol tarybai vadovauja kompozitorius prof. Teisutis Makačinas. Asociacijos administracijai nuo 2012 m. vadovauja poetas ir rašytojas Jonas Liniauskas, iki to organizacijai nuo pat jos įkūrimo vadovavo Edmundas Vaitiekūnas.

· Dabartinę tarybą sudaro šie nariai: Edita Utarienė (dailininkė), Vladas Braziūnas (poetas), Jonas Rudzinskas (dailininkas), Juozas Širvinskas (kompozitorius), Liutauras Degėsys (poetas), T.Makačinas, (kompozitorius), B.Leonavičius (dailininkas), E.V. Sventickas (rašytojas), Jonas Staselis (fotomenininkas), Antanas A. Jonynas (poetas), Gintaras Česonis (fotomenininkas), Gediminas Zujus (kompozitorius), Dainius Radzevičius (žurnalistas).

· 2019 m. gruodžio 31 d. duomenimis, asociacija vienija 5074 fizinius ir 47 juridinius asmenis. Didžiąją dalį (daugiau nei pusę) narių sudaro muzikos kūrinių ir dainų tekstų autoriai.

· Asociacija LATGA abipusio atstovavimo sutarčių pagrindu atstovauja daugiau nei 4 milijonams muzikos, dramos, vizualiųjų menų ir audiovizualinių menų autorių iš viso pasaulio. Organizacija yra pasirašiusi 170 tarptautinių abipusio ar vienašalio atstovavimo sutarčių su autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijomis iš 69 užsienio šalių.

Su savo buvusios mokyklos – Vilniaus „Minties“ gimnazijos – mokiniais neseniai susitikusi Jazzu pirmiausia atkreipė dėmesį, kad kūryba yra sunkus darbas, reikalaujantis daug laiko, pasiruošimo ir atsidavimo.

„Mane kūryba išgelbėjo – nežinau, kas būčiau šiandien, jei ne ji. Man tai yra ir savotiška egzorcizmo forma – per ją išsivalau ir tampu rami. Tačiau tai nėra lengvas kelias, kaip gali atrodyti iš šono. Tai – pastovus nuovargis, įvairios depresijos formos ir t.t. Juk tam, ką darai, turi atsiduoti 100 proc., kitaip nieko nesigaus. Muzika yra ypatinga, nes per ją junti ryšį su kitais žmonėmis. Ir tų žmonių daug, o tu esi vienas. Nelengva išgyventi visus kūrybos etapus – pradedant pirma dainos eilute, baigiant grįžtamuoju ryšiu, t. y. nuomonių išklausymu. O kur dar repeticijos, susitikimai su žmonėmis, skrydžiai ir t.t. Jeigu viską darai iš širdies ir iki galo, tai šitas kelias tikrai nelengvas. Bet vis tiek patariu bandyti, jeigu tik yra noro ir talento“, – moksleivius įkvėpti kurti mėgino dainininkė.

Jeigu tau patinka tai, ką jis daro, turi už tai atsiskaityti. Dainos neatsiranda iš oro, o ir mes, autoriai, oru nemintame.

Ji akcentavo, kad bet kuris kūrėjas nusipelno vienokio ar kitokio atlygio, o susimokėdamas už patinkantį kūrinį žmogus parodo pagarbą autoriui, rašoma pranešime. „Jeigu tau patinka tai, ką jis daro, turi už tai atsiskaityti. Dainos neatsiranda iš oro, o ir mes, autoriai, oru nemintame. Ačiū Dievui, kad pati esu ir atlikėja – ką kuriu, tą ir atlieku. Jeigu nekurčiau, tai turbūt dainuočiau kitų kūrybą. Tačiau yra žiauriai malonu gauti atlygį iš Asociacijos LATGA būtent už savo kūrinių naudojimą, tai yra tam tikras feedbackas, kurį aš investuoju į kūrybą – įrašus, fotosesijas, vaizdo klipus“, – sakė neseniai su ilgamečiu scenos ir kūrybos partneriu Leonu Somovu skirtingais keliais pasukusi ir šiuo metu solinę karjerą tęsianti J.Arlauskaitė-Jazzu.

Populiari dainininkė moksleivius tiesiog užvertė argumentais mėgindama paaiškinti, kodėl muzikos reikia klausytis ar pirkti legaliose svetainėse, o ne siųstis iš piratų. „Juk atėję į parduotuvę nesakot, kad norit kefyro nemokamai, nes neturit pinigų arba tiesiog nenorit jų leisti... Tą kefyrą kažkas gamino, pakavo, o juk dar yra mokesčiai... Lygiai taip pat ir su muzika. Dainos kūrėjams yra vienas iš pragyvenimo šaltinių, bet iki tol, kol jos pasiekia klausytojus, reikia nemažai investuoti“, – sakė ji.

Muzikos kūrėja pabrėžė, kad piratavimas kiša pagalius į ratus ne tik muzikos, bet ir kino industrijai. „Ko gero, visi filmų titruose matėte, kokio dydžio komandos dirba prie vieno ar kito filmo. Ir jeigu mes visi filmus žiūrėsime nelegaliose platformose, kaip galės gimti nauji filmai? Dėl piratavimo ši industrija gali iš viso nustoti egzistuoti“, – kalbėjo ji.

Jazzu įsitikinusi, kad vienas geriausių būdų skiepyti pagarbą intelektinei nuosavybei ir jos kūrėjams yra edukacija, o pradėti reikia nuo jaunosios kartos – pasak jos, kuo žmogus jaunesnis, tuo lengviau jam įsirašo reikalingas failas apie tai, kas teisinga ir kas legalu. „Ir edukacija turi vykti būtent tokia forma kaip šiandien – diskutuojant. Mėgstu sakyti, kad visuomenės žaizdos išpūliuoja diskusijos forma“, – sakė ji.

Vienai žymiausių šalies dainininkių ir dainų autorių J.Arlauskaitei-Jazzu buvo patikėta užbaigti dar balandį prasidėjusį edukacinių renginių ciklą „PIN diena mokyklose: LATGA autorių pamokos jaunajai kartai apie intelektinę nuosavybę“, kurį iš dalies finansavo Lietuvos kultūros ministerija pagal Autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos programą.

Šiemet į savo buvusias mokyklas grįžo ir nevogti kūrybos bei gerbti autorių teises kartu su Asociacijos LATGA specialistais skatino dainų autoriai Leonas Somovas, J.Arlauskaitė-Jazzu, Saulius Prūsaitis, Vytautas Bikus, Robertas Semeniukas (iš grupės „Žalvarinis“), Giedrė Kilčiauskienė ir Juozas Liesis, kino režisierės Giedrė Beinoriūtė ir Kristina Buožytė, dramaturgė Teklė Kavtaradzė, dailininkai Antanas Obcarskas ir Eimutis Markūnas, rašytojai Rimantas Kmita, Ugnė Barauskaitė ir Rebeka Una (tikrasis vardas – Jurga Šalaševičiūtė) bei kt. Pamokos apie intelektinę nuosavybę vyko Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės gimnazijose bei progimnazijose, o taip pat ir specializuotose dailės ir muzikos mokyklose.

Tai – tęstinis projektas. Pernai neįprastos pamokos, kurias taip pat vedė žinomi autoriai, buvo filmuojamos, jų akimirkos įamžintos dokumentiniame filme „Mes esame autoriai“. Jo scenarijaus autorius ir režisierius – žinomas muzikos atlikėjas bei dokumentikos kūrėjas Eimantas Belickas. Filmą galima rasti LRT Mediatekoje ir svetainėje „Mokytojo TV“.

Daina – apie tikrą meilę

Pasak V.Bikaus, daina „When we're old“ gimė įprastai, kaip ir daugelis kitų, – „studijoje kažką marmaliuojant prie pianino“. „Tikrai nebuvo filmuose rodomų meninių kančių, žvakių, vyno taurių ar panašiai, – juokiasi žinomas autorius, turintis teisininko išsilavinimą. – Siekiau parašyti dainą apie dalykus, kuriuos girdime kasdien, bet dažnai dėl greito gyvenimo tempo neskiriame jiems laiko. Pats prasmingiausias dalykas, kurį gali patirti žmogus, kad ir kaip nuvalkiotai skambėtų, yra tikra meilė. Tereikia sustoti, iškvėpti ir ją suvokti. Nes kai ateis pabaiga, o ji visiems ateis, svarbu žinoti, kad buvai ne vienas. Mokėjai duoti ir dalintis, patirti ir gera, ir bloga kartu.“

Paklaustas, koks yra sėkmingos dainos receptas, Vytautas sako, kad to nežino nei jis, nei kas nors kitas, tačiau yra keli svarbūs punktai, iš ko susideda gera daina. „Visų pirma yra gera melodija – ji yra pagrindas. Aranžuotė, harmonija ar beatas nors ir svarbūs, tačiau yra antraeiliai dalykai. Tuomet turi būti geras tekstas. Nesvarbu apie ką – meilę, mirtį ar linksmai praleistą naktį. Gerai ir suprantamai parašyti tekstą galima nepriklausomai nuo gvildenamos temos. Trečias dalykas, be kurio daina yra tik garsinis failas kompozitoriaus kompiuteryje, yra atlikėjas. Tai yra jungiamoji grandis tarp kompozitoriaus minčių ir klausytojo. Sugebėjimas perteikti kūrinį, juo gyventi yra bene reikšmingiausia savybė dainininkui. Paprastas to pavyzdys – šių metų Ievos atlikta „When we're old“. Geriau nenorėkite išgirsti, kaip ji skambėtų, jei ją atlikčiau aš“, – šypsosi dainų autorius.

Sugebėjimas perteikti kūrinį, juo gyventi yra bene reikšmingiausia savybė dainininkui.

Nors po konkurso finalo dar ilgai verda aistros: ilgai ginčijamasi, ar daina verta atstovauti Lietuvai tarptautinėje „Eurovizijoje“, ar ne, V.Bikus sako į tai didelio dėmesio nekreipiantis. „Nors „Eurovizija“ yra dainų konkursas, man muzika nėra varžybos. Paskelbus nugalėtoją pajaučiau, kad žmonės suprato, apie ką rašiau, ir ką norėjau pasakyti. Vadinasi, darbas nenuėjo veltui“, – sako dainų autorius.

V.Bikus prisidėjo ir prie dar vienos dainos, skambėjusios nacionalinės „Eurovizijos“ finale, sukūrimo. Tai – kūrinys „The Truth“, kurį konkurse atliko Monika Marija. Šios dainos tekstą ir muziką parašė Erica Jennings, o V.Bikus ją aranžavo.

Proga parodyti šalies kūrybinį potencialą

Beje, šis muzikos autorius sukūrė ar bent prisidėjo prie daugybės populiarių dainų, kurias atlieka žinomi šalies dainininkai, sukūrimo: tai ir Monique „Man nebaisu“, Iglės „Leisk bandyt“, Marijono Mikutavičiaus „Balintos sienos“ bei daugybė kitų. Anksčiau Vytautas yra grojęs klavišiniais instrumentais įvairiuose kolektyvuose, dabar dirba tik studijoje.

Jis akcentuoja, kad jam buvo malonu gauti premiją, nors finale labiausiai jaudinosi, kad I.Zasimauskaitei pavyktų sėkmingai pasirodyti. „Sako pinigai laimės neatneša, bet atneša kažkiek stabilumo, o kūrėjo atveju tai tikrai svarbu“, – sako V.Bikus.

Prizai, apdovanojimai ar premijos man niekada nebuvo pagrindinė motyvacija kurti, tačiau visada malonu tokią gauti, nes taip atkreipiamas visuomenės dėmesys į mus, autorius.

Paklaustas, kur investuos gautą asociacijos LATGA premiją, autorius juokiasi, kad yra dvi kryptys, kuriomis gali iškeliauti laimėti 3000 Eur, – viena „ūkinė“, kita „meninė“: „Arba įsigysiu šviestuvus butui, arba pirksiu įrangą studijai.“

Jo nuomone, asociacijos LATGA premija tarnauja ne tik kaip paskatinimas Lietuvos autoriams kurti dainas ir konkuruoti atrankoje su užsienio kūrėjais: „Prizai, apdovanojimai ar premijos man niekada nebuvo pagrindinė motyvacija kurti, tačiau visada malonu tokią gauti, nes taip atkreipiamas visuomenės dėmesys į mus, autorius. O jų mūsų visuomenėje palyginti yra mažokai“, – sako jis.

Piniginę premiją skyrusios asociacijos LATGA tarybos prezidentas, kompozitorius, profesorius Teisutis Makačinas džiaugiasi, kad laimėjo būtent mūsų šalies autoriaus sukurta daina: „Ir ne tik todėl, kad šiemet švenčiame valstybės atkūrimo šimtmetį, todėl visi esame labai patriotiškai nusiteikę. „Eurovizija“ – itin populiarus konkursas, todėl visada norisi, kad jame būtų pristatomas ne svetimas, o mūsų šalies kūrybinis potencialas. Džiaugiuosi, kad mūsų autoriai kaip lygūs su lygiais šiame konkurse kovoja su užsienio kūrėjais. Ne tik kovoja, bet ir laimi. Taigi Tarybos vardu labai sveikinu muzikos ir tekstų autorių Vytautą Bikų ir linkiu sėkmės jo dainai Portugalijoje“.

Asociacija LATGA jau ne pirmą kartą skiria premijas „Eurovizijos“ konkurso nugalėtojams. Didesnės ar mažesnės premijos buvo skirtos „InCulto“, Donatui Montvydui-Donny Montell, „4Fun“, Dimai Šavrovui-Sashai Song, Andriui Pojaviui ir pernai „Eurovizijos“ atranką laimėjusios grupės „Fusedmarc“ dainos „Rain of Revolution“ autoriams.

„Tai mano kukli dovana Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga Asociacijai LATGA, kuri mane atstovauja visame pasaulyje“, – sako Lenkijoje gyvenantis vienas žymiausių šiuolaikinių Lietuvos menininkų, kurio darbai itin atpažįstami ir mėgstami, todėl kūriniai dažnai naudojami neteisėtai bei plagijuojami.

Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas S.Eidrigevičius nuo 1980-ųjų gyvena Lenkijos sostinėje Varšuvoje, tačiau kasmet bent kelis kartus įvairiomis progomis apsilanko gimtinėje. Jis – dažnas svečias ir Asociacijos LATGA būstinėje Vilniuje. Žinomas menininkas užsuka pasikonsultuoti įvairiais autorių teisių klausimais pas Vizualiųjų menų poskyrio vadovę Gabrielę Naprušienę.

Būtent ant šios specialistės kabineto sienos ir „apsigyveno“ S.Eidrigevičiaus sukurtas personažas –  ir rašytojo plunksna, ir dailininko teptuku „ginkluotas“ žmogeliukas, kurį rašyti ir piešti įkvepia šalia muzikuojantis smuikininkas.

Nuolat plagijuojamas

„Stasys Eidrigevičius – vienas iš tų autorių, kuris yra labai aktyvus, daug dirba, o tuo pačiu nuolat susiduria su autorių teisių pažeidimais. Ypač dažnai jo kūriniai neteisėtai naudojami Rusijoje, labai dažnai šioje šalyje šis autorius susiduria ir su savo kūrinių plagijavimo problema. Bėda ta, kad Rusijoje vizualinių menų kūrinių autoriai praktiškai nėra atstovaujami. Panaši situacija ir Lenkijoje – jų autorių teisių bendrija dailininkų neatstovauja, tad susidūrę su neteisėtu kūrinių naudojimu ir plagijavimo atvejais dailininkai, fotografai, skulptoriai ir kiti vizualiųjų menų atstovai yra priversti kreiptis į brangiai kainuojančius advokatus“, – paaiškina G.Naprušienė.

S.Eidrigevičius nuo 2002-ųjų yra Asociacijos LATGA narys, asociacijos specialistai ir teisininkai skuba suteikti jam pagalbą, kai tik jos prireikia. 

„Apie plagiatus sužinau iš meno kūrinių pirkėjų, kurie kreipiasi į mane įsitikinti, ar tikrai šis darbas yra mano kūrinys. Kartais plagiatus ar neteisėtus kūrinių naudojimo atvejus atrandu ir pats, naršydamas internete. Tada kreipiuosi į Asociaciją LATGA, kuri mano turtines teises atstovauja visame pasaulyje bendradarbiavimo sutarčių su užsienio bendrijomis pagrindu“, – pasakoja vienas žymiausių Lietuvos dailininkų.

Kodėl jo kūryba taip plačiai kopijuojama ir plagijuojama,  menininkas vienareikšmiško atsakymo neturi. „Aš tikrai negaliu atsakyti, kodėl taip dažnai tampu falsifikatorių auka. Kolegos juokauja, jog tai yra įrodymas, kad tapau klasiku. Bet man tai juokai menki, nes padirbinėtojai ir kopijuotojai atima potencialius pirkėjus – užuot nusipirkę originalą, jie nusiperka kopiją, plagiatą. Kol dar esu gyvas, galiu būti ekspertas ir pasakyti, ar tai – mano darbas, ar –  ne. O kas bus po to?“, – retoriškai klausia dailininkas.

Jis akcentuoja, kad neretai pasitaiko ir atvejų, kai internete aptinka pasiūlymų pasigaminti norimo dydžio atspaudus su savo darbais. „Tai jau kitas atvejis, bet esmė ta pati – kažkas naudojasi mano kūryba, siekdamas užsidirbti. Tokiais atvejais taip pat kreipiuosi į Asociaciją LATGA, kuri surašo pretenziją ir kreipiasi į tokių pasiūlymų autorius“, – paaiškina menininkas, šiuo metu besiruošiantis didelei parodai Strasbūre, kurioje bus eksponuojami 26 žymiausių šiuolaikinių pasaulio dailininkų kūriniai.

S.Eidrigevičius sako, kad jam yra didžiulė garbė atstovauti Lietuvai šioje, nuo kovo 15 d. iki gegužės 12 d. Médiathèque André Malraux centre veiksiančioje parodoje, todėl labai tikisi ir šiame mieste gyvenančių ir dirbančių tautiečių palaikymo.

Renka atlygį už kūrinių naudojimą

Šiuo metu Asociacijai LATGA priklauso 1090 vizualiųjų menų autorių, taip pat asociacija bendradarbiavimo su užsienio bendrijomis pagrindu atstovauja per 100 tūkstančių viso pasaulio dailininkų turtines teises. 

G.Naprušienė akcentuoja, kad Asociacija LATGA ne tik kovoja su neteisėtu kūrinių naudojimu, bet ir licencijuoja kūrinių panaudojimą bei renka autorinį atlyginimą vizualiųjų menų kūrinių autoriams.

Pasak jos, atlyginimas renkamas už kūrinių atgaminimą (knygose, periodiniuose leidiniuose), viešą skelbimą internete, viešą kūrinių rodymą, už kūrinių transliavimą per televiziją ir kabelinę televiziją. Taip pat vizualiųjų menų autoriai gauna kompensacinį atlyginimą už meno kūrinių perpardavimą aukcionuose, galerijose, už kūrinių panaudą bibliotekose (jei knygose yra dailininkų iliustracijos) ir už asmeninį kūrinių atgaminimą reprografijos būdu.

„Kiek sudėtingesnė situacija susiklostė dėl kompensacinio atlyginimo už kūrinių atgaminimą asmeniniais tikslais (dar vadinamo Tuščios laikmenos mokesčiu) – vizualiųjų menų kūrinių autoriams jis šiuo metu nėra mokamas dėl klaidingai suformuluoto straipsnio Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme. Bet labai tikimės, kad mums, Asociacijai LATGA, pavyks iškovoti, kad dalis per metus surenkamo kompensacinio atlyginimo bus paskirstyta ir vizualiųjų menų autoriams, kurių kūriniai taip pat yra gausiai kopijuojami, kaip parodė mūsų užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa“, – sako G.Naprušienė.

Šiemet LATGA prisidėjo prie grupės „Biplan“ kompaktinės plokštelės ir meno albumo „Vincas Kisarauskas. Pasvirimas į ateitį“ leidybos, festivalio „Poezijos pavasaris“ renginių organizavimo bei keliolikos kitų projektų įgyvendinimo.

Kūrybinės veiklos fondo lėšų šaltiniai – 10 proc. atskaitymai nuo kompensacinio atlyginimo, surinkto už audiovizualinių kūrinių ir fonogramose įrašytų kūrinių atgaminimą asmeniniais tikslais. Šiuo metu fondą sudaro beveik 82 tūkst. eurų, jie bus skirti 2017 m. projektams įgyvendinti: muzikos projektai pretenduoja pasidalinti virš 55 tūkst. eurų, audiovizualiniai projektai – virš 26 tūkst. eurų.

Atrenka patys autoriai

„Šis fondas įsteigtas atsiradus vadinamajam Tuščios laikmenos mokesčiui. Kurį laiką siūlyti projektus galėjo visų sričių autoriai, nes jie visi gaudavo ir kompensacinį atlyginimą. Deja, ne dėl mūsų kaltės, o dėl netobulo įstatymo šiemet į finansavimą gali pretenduoti tik muzikos ir audiovizualinių kūrinių autoriai“, – akcentuoja asociacijos LATGA direktorius Jonas Liniauskas.

Jis pabrėžia, kad nuo 2012 metų finansavimą kūrybiniams projektams skirsto LATGA taryba, kurią sudaro patys autoriai. „Mes, asociacijos darbuotojai, viso labo atliekame organizacinį darbą – priimame paraiškas, perduodame jas tarybai, o paskui pervedame lėšas. Vis dėlto norėčiau akcentuoti, kad prieš pildydami paraišką autoriai atidžiai perskaitytų finansavimo tvarką, kurią galima rasti LATGA svetainėje“, – dėsto J. Liniauskas.

Praėjusį gruodį asociacijos LATGA taryba patvirtino finansavimą 21 projektui, iš viso jiems skirta 74 300 eurų. Dalis projektų jau pristatyti visuomenei, kiti dar įgyvendinami.

1500 eurų sumą dainų įrašams gavusi dainininkė Giedrė Kilčiauskienė teigia, kad naujas albumas jau pakeliui, netrukus bus atliekamos galutinės įrašų korekcijos. „Tai bus džiazo lietuvių kalba albumas. Sutiksite, kad tokių išleidžiama nedaug. Noriu, kad įrašai būtų itin kokybiški, tam reikia skirti ir laiko, ir pinigų. Džiaugiuosi, kad šiam albumui išleisti gavome finansavimą iš LATGA ir su muzikantais galime įgyvendinti kūrybines svajones“, – pasakoja ji.

Kiek didesnę – 2500 eurųparamą tikslingai panaudojo ir grupė „Biplan“, išleidusi 20-mečiui skirtą rinktinį albumą ir surengusi jubiliejinius koncertus. „LATGA parama sudarė sąlygas kokybiškai išleisti grupės dvidešimtmečio albumą „Biplan 20!“ CD ir DVD formatais. Buvo įamžintas „Biplan“ jubiliejinis koncertas, praėjusiais metais įvykęs Vilniuje šiuo metu jau nebeegzistuojančioje „Forum Palace“ koncertų salėje“, – teigia „Biplan“ vokalistas Maksas Melmanas.

Nuo poezijos iki meno albumų

Iš asociacijos LATGA Kūrybinės veiklos fondo 5500 Eur buvo skirta gilias tradicijas puoselėjančiam „Poezijos pavasariui“. Šį tarptautinį poezijos festivalį rengiančios VšĮ „Rašytojų klubas“ direktorė Janina Rutkauskienė akcentuoja, kad šiemet renginių buvo itin gausu, todėl kiekvieno rėmėjo indėlis buvo labai svarbus.

„Per 15 festivalio dienų įvyko 146 renginiai visoje Lietuvoje ir septyniose užsienio šalyse: Airijoje, Baltarusijoje, Jungtinėje Karalystėje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Rusijoje ir Šveicarijoje. Be to, ir svečių buvo daug – sulaukėme poetų iš JAV, Ukrainos, Palestinos, Latvijos, Meksikos, Rumunijos, Čekijos. Dar norėčiau akcentuoti, kad festivalyje savo kūrybą pristatė ne tik poetai, bet ir kitų sričių autoriai: muzikai, aktoriai, fotografai, dailininkai. Asociacijos LATGA pinigai buvo skirti dalies autorių honorarams apmokėti“, – pasakoja ji.

1500 eurų finansavimas skirtas „VšĮ Inscript“ projektui – debiutiniam Irmos Pužauskaitės pilno metro filmui „Maja“. „Vienas kertinių projekto sėkmės šaltinių yra galimybė vystyti idėją, projektą, daryti klaidas, testus, ieškoti naujų sprendimo būdų. Projekto vystymas yra toks pats įtemptas darbas kaip ir projekto įgyvendinimas, tačiau kino pasaulyje dažnai vystymas nėra iki galo atliekamas dėl finansinių resursų stokos. Laimei, kad yra tokių fondų kaip šis, todėl galime skirti dėmesio šiam svarbiam aspektui“, – sako Lukas Trimonis iš „VšĮ Inscript“.

3000 eurų iš Kūrybinės veiklos fondo Asociacijos LATGA taryba skyrė meno albumo „Vincas Kisarauskas. Pasvirimas į ateitį“ leidybai. Žymiam grafikui dedikuoto albumo leidybą kuravusi dr. Danutė Zovienė akcentuoja, kad Kūrybinės veiklos fondo pinigais iš dalies apmokėti spaudos darbai. „Tokių meno albumų leidybos kaštai yra labai dideli – brangiai kainuoja ir parengimas, ir spaudos darbai. Be įvairių fondų – tiek LATGA, tiek Kultūros tarybos paramos jų net nebūtų įmanoma išleisti“, – teigia dr. D. Zovienė.

Primenama, kad dar po pusantro mėnesio Asociacijos LATGA taryba skirstys ir Socialinio-kultūrinio fondo lėšas. Šis fondas yra skirtas muzikos kūrinių autoriams, kurie yra sutikę su 6 proc. atskaitymais nuo jiems išmokamo autorinio atlyginimo (honoraro). Paraiškas galima pateikti iki lapkričio 1 d.

Daugiau informacijos – asociacijos internetinėje svetainėje.