O Žemė nuo Galileo Galilei laikų vis dar sukasi, iki tol nekvestionuojamai buvo stabili – laikėsi ant keturių banginių ar vėžlių, čia jau priklausomai nuo to, kokie gyvūnėliai kam labiau patiko. Ji sukasi ir šiandien, ir kiekvienas savame kieme kariauja savo karą, nes taip sutvarkytas pasaulis nuo jo sutvėrimo.

Štai Palangos verslą vėl kankina pati blogiausia vasara per pastaruosius aštuoniolika metų. Nelengva būti kankiniu, ypač Marijos žemėje.

Dar sunkiau italams, pas juos – kone biblinė sausra, išdžiūvo upės ir upeliai, atverdami net antikinį paveldą. Jau nekalbant apie tai, kad dėl atšilimo nuslinko dolomitinių Alpių karalienės – Marmolados viršukalnės šimtametis ledynas, į pragaištį nusinešdamas vienuolika alpinistų.

Gerai dar, kad skėriai aplenkė šį civilizacijų lopšį, mat tie dabar darbuojasi kiek labiau į rytus, jie siaubia orkų pasėlius.

Vis tiek italams sunku. Ir rekordiniai karščiai, ir dėl to tirpstantis Alpių ledynas yra niekis, palyginti su tuo, kad reikia taupyti vandenį.

Tai nėra paprasta, kai vien dantų valymui kasryt neapsieidavai be trijų kibirų vandens. Ką jau kalbėti apie automobilių plovimą, pievų ir laukų laistymą ar privačius baseinus.

Sunkus metas šaliai, pasaulio valstybių lyderei pagal vandens švaistymo parametrus (čia kasmet prarandamas 1 mlrd. kub. m šio gėrio).

Ir tai palyginti dar niekis su miškų gaisrais, kurie vien Sibire baigia išdeginti per 600 tūkst. ha. Guodžia tik statistika, kad šiemet nuniokota teritorija triskart mažesnė nei pernykštė.

O tuo metu Luizianos universiteto mokslininkai modeliuoja tariamų branduolinių sprogimų padarinius regionams ir visoms Žemės sistemoms.

Rezultato geriau nė nežinoti, kai šiuo metu, pasak švedų tyrėjų, devynios pasaulio šalys iš viso turi sukaupusios apie 13 tūkst. branduolinių ginklų.

Klausimas vienas – kodėl tyli mergaitė Greta?

"Tai – genialu. V.Putinas nepriklausoma skelbia didelę Ukrainos dalį. O, tai nuostabu", – žurnalistui komentavo ekscentriškasis Amerikos respublikonas, dar pridūręs, jog labai gerai pažįstąs savo buvusį kolegą iš Rusijos.

Ir, žinoma, nepamiršęs "įkąsti" savo įpėdiniui J.Bidenui, kad esą, jei šiandien prezidentas būtų Jis, "Ukrainos krizės niekada nebūtų buvę".

Jei šio politinio Amerikos influencerio šou potekstė vis dėlto yra miglota, tai kitų Naujojo pasaulio valstybių vadai – iš Venesuelos ir Kubos Rusijos klausimu pasisakė be didesnių dviprasmybių.

N.Maduras tiesiai šviesiai patvirtino savo paramą Rusijos prezidentui "ginant taiką regione", jam antrino ir didžiosios salos protai.

Šauniųjų pasaulio politikos genijaus rėmėjų gvardijoje kol kas trūksta tik Šiaurės Korėjos vaikio deklaracijos, Afrikos karinių chuntų aplodismentų bei Filipinų pokštininko R.Duterte's peticijos.

Dar prieš tai į V.Putino simpatikų gretas kilniai įstojo Nikaragvos prezidentas D.Ortega, jį palaikė ir Sirijos diktatorius, per savo diplomatijos vadovą perdavęs gerąją naujieną Kremliui.

Pekinas gi, sėkmingai pabaigęs pasaulinę žiemos sporto fiestą, prabilo Ukrainos separatistinių valdų pripažinimo klausimu. Bet tik po to, kai Vašingtonas paskelbė sankcijas Rusijai ir nurodė, kad tęs ginklų tiekimą Ukrainai. Iki tol atsargios pozicijos besilaikiusi Didžioji Rytų žaidėja galiausiai ryžosi kritikai, esą JAV "tik dar labiau kursto įtampą".

Šioje šauniųjų pasaulio politikos genijaus rėmėjų gvardijoje kol kas trūksta tik Šiaurės Korėjos vaikio deklaracijos, Afrikos karinių chuntų vieningų aplodismentų bei Filipinų pokštininko R.Duterte's reikšmingos peticijos.

Su tokiu moraliniu palaikymu jau būtų galima leistis net į pragarą, ką jau ten į Kijevą, o paskui – nors ir tvanas, nes, šiaip ar taip, po to net laiką gali tekti pradėti skaičiuoti iš naujo.

Amsterdamo centre, gausybės liudininkų akivaizdoje, pašautas 64-erių apie nusikaltimus rašantis olandų žurnalistas ir laidų vedėjas Peteris R. de Vriesas.

Po šio neįprastai brutalaus užpuolimo laikinasis Olandijos premjeras M.Rutte prasitarė, kad tai išpuolis ne tik prieš konkretų žiniasklaidos atstovą, bet "prieš mūsų demokratijai ir įstatymo viršenybei labai svarbią spaudos laisvę".

Ši ataka sukrėtė ir Olandijos karališkąją porą. Jų Didenybės socialiniame tinkle P.R. de Vriesui parašė paramos žinutę ir tvirtino, kad "žurnalistai turi galėti be grėsmės dirbti savo svarbų darbą".

Turi galėti, bet negali. Tą rodo nesenas baltarusių žurnalisto R.Protasevičiaus pagrobimas Vilniaus pašonėje, tą rodo nuolat Meksikoje žudomi žurnalistai, kur jau vien per šį pusmetį banditai nušovė tris reporterius, o dar du jų kolegos dingo be žinios.

Už žiniasklaidos laisvę kovojanti tarptautinė nevyriausybinė organizacija "Reporteriai be sienų" kasmet skelbia liūdnąją statistiką.

Per pastarąjį dešimtmetį dėl žurnalistinio darbo arba šio darbo metu žuvo beveik tūkstantis žiniasklaidos darbuotojų – po vieną kone kas trečią dieną.

Pernai pasaulyje dėl savo profesinės veiklos buvo nužudyta mažiausiai 50 žiniasklaidos darbuotojų, bent dvi iš jų – moterys. O per pastarąjį dešimtmetį dėl žurnalistinio darbo arba šio darbo metu žuvo beveik tūkstantis žiniasklaidos darbuotojų – po vieną kone kas trečią dieną.

Organizacija kasmet vis vardija pavojingiausias šalis profesionaliems žiniasklaidos darbuotojams. Iki šiol tai buvo Meksika, Irakas, Afganistanas, Indija ir Pakistanas, tačiau geografija pamažu plečiasi. Ir, tai baisiausia, ten, kur anksčiau nė nebuvo įmanoma įsivaizduoti tokių dalykų.

Panašu, jog dar viena pasaulį savo kruvinais čiuptuvais apraizgiusi ir visus siekianti įbauginti organizacija – "Banditai be sienų" vis labiau jaučiasi bebaimiai ir nebaudžiami.

Yra ir bulvių psichopatas. Šitas – ne patiekalas, gal labiau žmogėdra, kuriam apetitas pačiam vis auga beėdant, tiksliau, besimėgaujant paties sau suteiktomis galiomis.

Pradžioje buvo dar viena (jau nežinia kuri) prezidento kadencija, sukėlusi lig tol neregėtą tautos nepasitenkinimą. Tad tam bulviniam ir vėl atsirado galimybė emociškai pasisotinti demonstruojant savo jėgą ir malšinant "maištininkus", o paskui erzinant visą civilizuotą pasaulį nesiliaujančiais žmogaus teisių pažeidimais savo tėvonijoje.

Tačiau, kai ir šio dėmesio pasirodė per mažai, jis ryžosi "imti" lėktuvą Atėnai–Vilnius. (Kuo jis blogesnis už S.Seagalo herojų – kovotoją-virėją, kuris filme apgynė laivą nuo teroristų?) Juolab tame lėktuve buvo jį dominantis jaunuolis, kurį reikėjo demonstratyviai pamokyti, kad kiti žinotų.

Iki tol mažai kas ir girdėjo, kad praeito amžiaus 8-ajame dešimtmetyje A.Lukašenka buvo atleistas iš kariuomenės, diagnozavus mozaikinę psichopatiją. Ir ji juk niekur nedingo.

Tik, ar galėjo jis prognozuoti, kad taip ims ir įsižeis visa Europa dėl tokio "nekalto" pokšto, ir kad dangus virš Baltarusijos ūmai ištuštės ir nutils? Net Kazachstano oro linijos ir tos atšaukė skrydžius Almata–Minskas. Suprantama, kazachų motyvas esą niekaip nesusijęs su bulvių psichopato persistengimu tarptautinėje arenoje. Kazachstaniečiai kolegai korektiškai paaiškino, kad šita linija tiesiog komerciškai jiems nenaudinga. Kitaip tariant, nieko asmeniško, tai – tik verslas.

Matyt, ir jiems tapo neramu dėl paūmėjusios tėtušio ligos, apie kurią garsiai iškart po prezidento rinkimų pasauliui prabilo psichiatras D.Ščigelskis.

Juk iki tol mažai kas ir girdėjo, kad praeito amžiaus 8-ajame dešimtmetyje A.Lukašenka buvo atleistas iš kariuomenės, diagnozavus mozaikinę psichopatiją. Ir ji juk niekur nedingo, nepakako pavogti iš Mogiliavo srities psichiatrijos ligoninės archyvo savo ligos kortelę. Vis tiek viskas iškilo aikštėn.

Maža to, po tos lėktuvo istorijos tik dar labiau viskas paaštrėjo dabar jau "bulvių kadafiu" praminto psichopato dvare.

Tądien į mokyklą atėjo 19-metis, ginkluotas lygiavamzdžiu, ir pradėjo vykdyti tik jam vienam suvokiamą teisingumą.

Mirtinas šou "vainikuotas" devyniomis aukomis, dar 18 vaikų bei trys suaugusieji sužeisti.

Įtariamasis – kažkoks I.Galiavijevas, "ramus ir nekonfliktuojantis jaunuolis", leidimą laikyti lygiavamzdį šautuvą oficialiai gavo dvi savaites iki kruvinojo benefiso.

O štai S.Lavrinovičius, abiturientas iš Vilniaus J.Lelevelio gimnazijos, leidimo šaunamajam ginklui tikrai neturėjo.

Tragedija, sukrėtusi Vilnių beveik prieš šimtą metų, buvo ne ką mažiau šiurpi nei užvakar Kazanėje.

Į mokyklą atėjo 19-metis, ginkluotas lygiavamzdžiu, ir pradėjo vykdyti tik jam vienam suvokiamą teisingumą. Mirtinas šou "vainikuotas" devyniomis aukomis, dar 18 vaikų bei trys suaugusieji sužeisti.

1925 m. gegužės 6 d. ten vyko brandos egzaminas, kurį po dienos aprašė vietos spauda:

"S.Lavrinovičius nereagavo į egzaminų komisijos pastabas nutraukti pokalbius su kolega. Kai gimnazijos direktorius priėjo prie jo ir paėmė iš jo egzaminų lapą, mokinys išsitraukė revolverį ir pradėjo šaudyti, o pasibaigus šoviniams ištraukė granatą, kuri sprogo jo rankose."

Iš karto po granatos sprogimo, šaunamąjį ginklą išsitraukė ir S.Lavrinovičiaus draugas J.Obranbalskis, kuris ėmė šaudyti į egzaminų komisijos narius. Nepataikęs, išbėgo į koridorių ir metė granatą, ji nesprogo, nes buvo neištrauktas saugiklis. J.Obranbalskis nusišovė.

Kitą dieną "Słowo" rašė, kad žuvo mokinys, kuris bandė pridengti nuo šūvių direktorių. Žuvo kitas mokinys, bandęs atimti granatą. Nuo patirtų sužeidimų mirė mokytojas. Buvo sužeistas direktorius bei aštuoni mokiniai.

Vėliau, išsiaiškinta, kad išpuolis buvo planuotas: mokykloje buvo rasti 2 kg sprogmenų ir daug granatų. J.Obranbalskis paliko atsisveikinimo laišką.

"Niūrokas įrašas, pripažinsiu", – iš pelenų prikėlęs šį šimtametį įvykį, beveik identišką Kazanėje nutikusiai tragedijai, konstatavo praeities mylėtojas iš feisbuko paskyros "Vilniaus istorija".

Tačiau šitie tapo ne mažiau žymūs nei minėtasis tandemas. Ir pagarsėjo jie po nuodijimo serialo Solsberyje, o visai neseniai ir dar kartą, galiausiai paaiškėjus, kad būtent jie – diversijos Čekijos sprogmenų fabrike herojai.

Ištyrus šią suįžūlėjusių Kremliaus diversantų ofenzyvą, daugelyje valstybių tuoj kilo diplomatinis vajus su notomis, ultimatumais, ambasadorių iškvietimais "ant kilimo" ir persona non grata paskelbimais.

Maskva į tai reagavo savo stiliumi ir netruko į Rusijai nedraugiškų šalių sąrašą įtraukti devynias valstybes, tarp jų ir Lietuvą, nes nėra ko solidarizuotis su čekais, kurie patys dėl visko kalti.

Rusija niekada neprisiims savo atsakomybės, net pateikus akivaizdžiausius įrodymus. Šita šalis jaučia galinti taip elgtis, nes yra didelė ir gerai ginkluota, be to, pikta.

"Buvo netinkamai komunikuota", – pasakytų Vilniaus meras R.Šimašius. Tai jis reziumavo po to, kai naujai gautos COVID-19 vakcinos ūmai paskirstytos sostinei.

Nes nervai nelaiko dėl savų problemų, o dar rinkimai į Dūmą artėja, kurių rezultatai, kaip niekada, sunkiai prognozuojami, nors pagrindinis Autoriteto kritikas ir įkištas už grotų. Tarsi to būta maža, dar ir brazilai neleido importuoti į šalį rusiškos vakcinos, nurodę, kad "neturi duomenų, reikalingų patvirtinti šių skiepų saugumą ir veiksmingumą". "Sputnik V" kūrėjai šį Brazilijos sprendimą įvardijo politiškai motyvuotu.

"Buvo netinkamai komunikuota", – pasakytų Vilniaus meras R.Šimašius. Tai jis reziumavo po to, kai visoms šalies savivaldybėms numatytos naujai gautos COVID-19 vakcinos ūmai paskirstytos sostinei.

Išvada: dėl visko ir visada kalta komunikacija, nes, mandagiai reikalą pateikus, galima ir vakcinas iš silpnesnių atimti, ir žmones nuodyti, ir fabrikus sprogdinti, o jei kam tai nepatinka, pamokant išsišokėlius, įtraukti juos į nepageidaujamųjų sąrašą.

O štai Šalčininkų ir Visagino gyventojams (čia jau iš kitos operos) ne vieną mėnesį trūksta vakcinos "Sputnik V" (valstybine kalba reikštų – "palydovo"), nes, akivaizdu, joks kitas skiepas tam regionui ir netinkantis, o ypač "AstraZ", kurios dar nuo metų pradžios ten susikaupė ne vienas šimtas nepanaudotų pakuočių.

Kai Seimo socialdemokratai balsavo dėl verslinės žvejybos uždraudimo, kantrybė trūko ir jų partijos kolegai Neringos vadovui D.Jasaičiui, kuris su apmaudu konstatavo, kad "regionų merams teks keisti partiją".

Ir veltui viliamasi, kad, ėmus skiepyti šių rajonų įmonių darbuotojus, skiepijimas išjudins ir vietos senjorų vakcinavimą. Nes jokia paslaptis, kad jie labiau bijo skiepo nei ligos ir kone masiškai yra nuolankiai atsidavę Dievo valiai – esą viskas nuspręsta iš aukščiau ir jokie skiepai (nebent "Sputnik V") čia nepadės.

Savo naujojo Palydovo, regis, laukia ir Lietuvos socialdemokratai, kuriems prieš partijos lyderio rinkimus visai nervai nebelaiko. Viena solidi partinė matrona būgštauja, kad jų prieš laiką "neapženytų" su konservatoriais, o kitas garbaus amžiaus jos kolega šitame priešrinkiminiame chaose regi pačios partijos pakasynas.

Ir pagrindo nerimui socdemų stovykloje tikrai yra, nes, anot apklausų, per pastarąjį mėnesį nukrito ne tik centro dešinės Vyriausybės populiarumas (kas, anot opozicijos atstovų, nėra taip jau blogai), bet smuko ir pačių socialdemokratų reitingas. Šitai, žinoma, liūdina.

O, kai Seimo socialdemokratai balsavo dėl verslinės žvejybos uždraudimo vidaus vandenyse, kantrybė trūko ir jų partijos kolegai Neringos vadovui D.Jasaičiui, kuris su apmaudu konstatavo, kad "regionų merams teks keisti partiją". Ši trumpa reziumė faktiškai prilygo rusiškam keiksmažodžiui.

Akivaizdu, kad socialdemokratams skubiai reikia kokio nors vedlio, tegul jis bus net "sputnikas", bet taip ilgiau partijoje reikalai tęstis nebegali, priešingu atveju viltis apie savivaldos rinkimus galima užkasti iš anksto.

Nusižengimo vietoje (karantinas tai neatšauktas) pagauti šventės dalyviai dievagojosi, kad gimtadienis paminėtas greitai, užkandant vieno kąsnio sumuštiniais, šventusieji buvo skiepyti, persirgę ir su kaukėmis, o sveikinimas truko trumpai. Čia ne kokia nors M.A.M.A. ar "Eurovizija" ir net ne olimpinės žaidynės. Tiesiog garbaus asmens garbus gimtadienis, į kurį jis – laisvos ir demokratinės šalies pilietis – turi teisę.

Jei visiems ponams šiandieninės krizės metu tektų išgyventi ne iš iždo pinigų, o savo galva, jiems ne tik neliktų laiko įsižeidimams, bet ir vieno kąsnio sumuštiniams.

Kaip ir anos kadencijos sveikatos apsaugos ministras turi teisę į dovanas iš savo patrono, buvusio premjero, rankų. Ir baisiai apmaudūs bei žeidžiantys ambicijas kažkokių etikos komisijų svarstymai, ar austriškas "Glockas" tuomečiam ministrui buvo įteiktas nenusižengiant etikai.

Juk Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas byloja, jog "ministras pirmininkas turi teisę apdovanoti asmenį ginklu už nuopelnus visuomenės saugumui". O jei dar tuo pistoletu būtų buvę galima iššaudyti tą nelemtą virusą, klausimas iš viso nebūtų pasiekęs jokios komisijos.

Ir lyg to būtų maža, dar prabilo ir "krizių komunikacijos guru". Taip nemėgstamą politiką savo veidaknygėje pavadino ginklą dovanų gavęs buvęs ministras.

Kitaip tariant, XVII Vyriausybės genijams viešai papriekaištavo XV Vyriausybės lyderis. Paprasčiau tariant, A.Kubilius turėjo pastabų S.Skverneliui ir jo bendražygiams. O tokie dalykai – baisiai nemalonūs. Kritika apskritai bjaurus reikalas, ypač kai kritikuoja tave ir dar ne kas kitas, o kažkoks A.Kubilius.

Tik štai jei visiems šiems ponams šiandieninės krizės metu tektų išgyventi ne iš iždo pinigų, o savo galva, jiems ne tik neliktų laiko įsižeidimams, bet ir vieno kąsnio sumuštiniams.

Turbūt saugodama nuo tų tikėtinų bei visai nesunkiai prognozuojamų blogybių, Seimo valdyba nepritarė ir "socialdarbiečio" J.Pinskaus prašymui išleisti jį į asmeninę kelionę užsienyje.

Gal ir ne į pietinę Afriką. J.Pinskus – gi ne koks gandras. Ir ne į Egiptą, kaip kokiam "valstiečiui" V.Ąžuolui.

Susilaikymas kartais geras dalykas ir ne tik prieš religines šventes. Juolab ir važiuoti dabar nėra kur, net Vokietiją ir tą kanclerė pasiryžusi uždaryti.

Liberaliausiai iš visos valdybos į "socialdarbiečio" kelionės planus pažiūrėjo tiesiog "darbietis" A.Mazuronis, kuris balsavo už pritarimą J.Pinskaus kelionei, pridurdamas, kad jei "Vyriausybė, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras nėra uždaręs sienų ir leidžia vykti į užsienį, tai Seimo valdyba negali to drausti".

Tad taip ir liko neaišku, ką darys J.Pinskus, nes nepaklusęs gali susilaukti dar anos kadencijos seimūno L.Karaliaus likimo, o to baisiai nesinorėtų, juk tiek siekta šios pozicijos, kurioje dabar saugiai įsitaisė iki pat 2024-ųjų.

Susilaikymas kartais geras dalykas ir ne tik prieš religines šventes. Juolab ir važiuoti dabar nėra kur, net Vokietiją ir tą kanclerė pasiryžusi uždaryti, nes kitos išeities šiandien nėra – į svečius atvyko ir užsiliko britiškoji atmaina su visais savo minusais (pliusų šis užkratas kol kas neturi).

Dar baisiau – JAV ar Brazilijoje, jau nekalbant apie Rusiją, kur pats prezidentas slapčia nuo visų užsidaręs nežinia kokia vakcina pasiskiepijo, bet turbūt tikrai ne tėvyninės gamybos. Vietos patriotizmui čia nebelieka, kad ir kaip nekęstum tų Vakarų.

Taigi J.Pinskaus užsienio kelionės klausimas tebėra atviras ir apmaudus, suvokus, jog žmogus šiandien turi mažesnę judėjimo laisvę, nei gandras, kuriam karantinas negalioja.

Vienas neištvėręs jau atostogavo ir ne kur kitur, o Egipte. Na, o kitas čia, vietoje, sielojasi, kad sezono išvakarėse jo vadovaujama savivaldybė, skirtingai nei Palanga, COVID-19 žemėlapyje nudažyta juodai, ir tai artėjančio atostogų sezono išvakarėse nieko gero reikšti negali.

Neringos merui D.Jasaičiui baisiausia, kad jau dabar atšaukiami vasarotojų užsakymai, nes "lietuviai renkasi kitas kryptis". Žmonės šiemet skris ilsėtis į Pietus.

Nuo žemyno izoliuotas kurortas pateko tarp 16 savivaldybių, kuriose atvykimas ir išvykimas bent iki kovo pabaigos lieka griežtai ribojamas.

Neringos meras geidautų, kad žemėlapis būtų perdažytas linksmesnėmis spalvomis, nes šiuo metu pusiasalyje virusu esą serga vos 7 asmenys, ir tai jų ten fiziškai nėra.

Merui D.Jasaičiui baisiausia, kad jau dabar atšaukiami vasarotojų užsakymai, nes "lietuviai renkasi kitas kryptis". Kitaip tariant, žmonės šiemet skris ilsėtis į Pietus. Ir, tai itin nemalonu, ten jie ruošiasi išvežti ir Lietuvoje uždirbtus pinigus.

Blogą pavyzdį jau parodęs ir seimūnas V.Ąžuolas, kuris, be kita ko, atostogauti išspruko pavasario sesijos metu neinformavęs Seimo valdybos, dėl ko susilaukė bjaurių nemalonumų.

Politikas dievagojosi, kad kelionė buvusi netikėta žmonos dovana, tad jam adresuoti kaltinimai Konstitucijos pažeidimu ir priesaikos sulaužymu yra tik "išpūstas burbulas".

Dar labiau jis pyksta lyginamas su buvusiu kolega L.Karaliumi, kuris už poilsį egzotiškuose kraštuose darbo metu kadaise gėdingai neteko parlamentaro mandato.

Visa laimė, jog šįkart atostogaudamas dabartinis šešėlių finansų ministras kokiai nors A.Širinskienei nepaliko savo kortelės, kad ši per Seimo posėdžius balsuotų jo vardu.

Tiesą sakant, šiuo atveju tik tuo ir skiriasi V.Ąžuolas nuo L.Karaliaus.