Susitikimas Baltuosiuose rūmuose turėjo įvykti gegužės 9 dieną.

Jei šis susitikimas būtų įvykęs, tai būtų buvęs pirmasis abiejų lyderių susitikimas Baltuosiuose rūmuose.

Paskutinį kartą jie kalbėjosi pernai liepą Lietuvoje vykusio NATO aukščiausiojo lygio susitikimo metu.

„Gegužės 9 dieną planuotas vizitas buvo atidėtas dėl pasikeitusios R. T. Erdogano programos“, – sakė pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

Pareigūnas pridūrė, kad „nauja data bus nustatyta“ po abiejų prezidentų pokalbio.

Apie planuojamą R. T. Erdogano vizitą Turkijos prezidentūra oficialiai nepaskelbė, tačiau kovą vienas Turkijos pareigūnas AFP užsiminė, kad vizitas įvyks gegužės 9 dieną.

NATO sąjungininkės siekia atkurti ryšius, įtemptus dėl daugybės ginčų, įskaitant Turkijos delsimą pritarti Švedijos stojimui į NATO aljansą.

„Nemanau, kad G-7 tinkamai atstovauja tam, kas vyksta pasaulyje. Tai labai pasenusi šalių grupė“, – prezidentiniame lėktuve žurnalistams sakė D. Trumpas.

Jis nori surengti išplėsto formato G-7 susitikimą ir į jį pakviesti Rusiją, Pietų Korėją, Australiją bei Indiją.

Anot D. Trumpo, susitikimas galėtų įvykti rugsėjį prieš arba po Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos. „Galbūt tai padarysiu po rinkimų“, – pridūrė jis.

Prezidento rinkimai Amerikoje vyks lapkričio pradžioje. D. Trumpas siekia, jog tuo metu, kai rinkėjai ateis prie balsadėžių, šalyje būtų grįžta prie normalaus gyvenimo po koronaviruso pandemijos ir atsitiestų ekonomika.

Planuojamą renginį „G-10 ar G-11“ pavadinęs D. Trumpas pareiškė, jog „bendrais bruožais“ jau aptarė šį klausimą su keturių šalių lyderiais.

Jungtinių Valstijų šiemet vadovaujamo G-7 formato šalių lyderiai turėjo posėdžiauti nuotoliniu būdu birželio pabaigoje, nes plintantis koronavirusas sutrukdė jiems asmeniškai susitikti Kemp Deivide – JAV prezidento užmiesčio rezidencijoje.

Tačiau D. Trumpas prieš maždaug savaitę sukėlė įtampą pareiškęs, jog susitikimas veikiausiai gali įvykti gyvai „pirmiausia Baltuosiuose rūmuose“, o kažkokia jo dalis galėtų vykti Kemp Deivide.

Iš karto atsisakė

Vokietijos kanclerė Angela Merkel netrukus tapo pirmąja lydere, atsisakiusia dalyvauti gyvame susitikime.

„Atsižvelgdama į bendrą pandemijos situaciją, ji negali sutikti su savo gyvu dalyvavimu bei kelione į Vašingtoną“, – šeštadienį nurodė jos atstovas.

Didžiosios Britanijos, Kanados ir Prancūzijos lyderių reakcijos svyravo nuo dvejopų iki pozityvių.

Vokietijos kanclerė yra 65 metų ir yra antra vyriausia G-7 šalių lyderė po 73 metų D. Trumpo. Japonijos premjerui Shinzo Abe (Šindzui Abei) yra 65-eri ir jis tik keliais mėnesiais jaunesnis už A. Merkel. Jie visi yra didelės rizikos grupėje užsikrėsti koronavirusu.

G-7 grupei priklausančios ekonomiškai išsivysčiusios valstybės – Didžioji Britanija, Kanada, Prancūzija, Vokietija, Italija, Japonija ir Jungtinės Valstijos – kasmet susitinka aptarti tarptautinio ekonomikos koordinavimo klausimų.

Rusija iš Didžiojo aštuoneto buvo pašalinta 2014 metais po to, kai užėmė Ukrainos Krymo pusiasalį. Tarptautinė bendruomenė šios aneksijos niekada nepripažino.

Šalims siekiant atsitiesti po koronaviruso sukeltos žalos ekonomikai, G-7 dabar vaidina itin svarbų vaidmenį.

Baltieji rūmai anksčiau yra sakę, jog didžiulis diplomatinis susibūrimas taps „stiprybės parodymu“ tuo metu, kai pasaulio ūkiai laipsniškai atsigauna po karantinų, kurie buvo įvesti dėl koronaviruso.

Jungtinės Valstijos yra labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusi šalis: čia užsikrėtė daugiau nei 1,7 mln. žmonių, o daugiau nei 103 680 žmonių mirė.