„Marijampolėje suplanuotą atvirą reiderystės akciją valstybės vardu sustabdė teismas. Ir toliau sieksime, kad atliekų krizė Marijampolės regione būtų sprendžiama laikantis galiojančių teisės aktų, nelaidojant atliekų draudžiamu būdu, kuris Lietuvai gresia milijoninėmis sankcijomis“, - teigė bendrovės „NEG Recycling“ vadovas Mindaugas Venskus.

MAATC prieš beveik penkerius metus gavo Europos Sąjungos lėšų atliekų rūšiavimo fabrikui statyti, paskelbė jo statybos ir operavimo 10 metų konkursą, išrinko privatų operatorių, pasirašė sutartį ir dabar siekia pats perimti iš privačios įmonės fabriką. Tam pasitelkiami argumentai, jog po rūšiavimo likusios atliekos neatitinka reikalavimų, nors Lietuvos energetikos instituto ekspertai patvirtino, kad atliekų sudėtis tinkama.

Abiejų šalių skirtingus argumentus išnagrinėjęs Kauno apygardos teismas uždraudė MAATC nutraukti sutartį, kol nebus išnagrinėtas ginčas. Priešingu atveju, išnagrinėjus ginčą privataus operatoriaus naudai, nebebūtų galimybės realiai apginti pažeistas operatoriaus teises, nes sutartis jau būtų nutraukta.

Dėl kilusio konflikto tarp MAATC ir operatoriaus Marijampolės regione atliekos jau antrą mėnesį išvis nėra rūšiuojamos bei paruošiamos tolimesniam perdirbimui. Nerūšiuotos atliekos yra tiesiogiai šalinamos sąvartyne, nors tai draudžia teisės aktai. Nuo rugsėjo 27 d. į Marijampolės regioninį sąvartyną Uosinės km. kasdien palaidojama apie 140 tonų nerūšiuotų atliekų, nors Aplinkos ministro įsakymas „Dėl Atliekų sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po uždarymo taisyklių patvirtinimo“ draudžia neapdorotas atliekas šalinti sąvartyne.

Informacija apie tai, kad Lietuvoje nerūšiuotos atliekos šalinamos sąvartynuose, jau pasiekė Europos komisiją, kuri nagrinės gautus duomenis ir spręs dėl galimų sankcijų Lietuvai skyrimo. Pagal Europos komisijai pateiktą informaciją Lietuvai gali tekti grąžinti iki 60 mln. eurų panaudotų ES lėšų ir kasdien mokėti baudas už netinkamą atliekų tvarkymą, kol situacija nepasikeis.

Pagal Marijampolės regione atliekas rūšiuoti turinčio operatoriaus „Neg Recycling“ Europos Komisijai pateiktus duomenis, yra padaryti du pažeidimai – neapdorotų atliekų šalinimas sąvartynuose ir atliekų rūšiavimo funkcijos neatskyrimas nuo sąvartyno valdytojų Alytaus, Kauno, Utenos ir Klaipėdos regionuose.

Dėl susidariusios situacijos atliekas rūšiuojantis operatorius ne kartą kreipėsi į Aplinkos ministeriją, Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento Marijampolės agentūrą, Marijampolės regiono savivaldybes, prašydamas spręsti iškilusias problemas.

Kitu atveju sostinėje gali pasikartoti šiukšlių krizė, kai jų nebebus kur dėti ir sutriks atliekų rūšiavimo gamyklos veikla.

Už Kazokiškių sąvartyno veiklą atsakingo Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) vadovas Tomas Vaitkevičius sako, kad ministerijos pozicija dėl atliekų laidojimo Kazokiškėse yra neaiški. Anot jo, nežinant, kiek atliekų bus leidžiama laidoti sąvartyne, gali būti pažeista Europos Sąjungos (ES) teisė ir ES paramos atliekų rūšiavimo gamyklai sutartis.

Aplinkos ministerija mano, kad norint deginimui skirtas atliekas saugoti ilgiau nei pusę metų, Kazokiškių sąvartyne reikia įrengti atskirą aikštelę, tačiau VAATC ir Vilniaus savivaldybės atstovai sako, jog tai nėra būtina, be to, tai pabrangintų atliekų tvarkymą.

Saugoti atliekas galima ir privačiose aikštelėse, bet tam reikalingi leidimai. Vilniaus atliekų rūšiavimo gamyklos operatorės „Energesman“ vadovas Donatas Majus tvirtina, jog jau rasta privačių aikštelių, bet jos neturi leidimų, o aplinkos ministras priduria, jog su ministerija apie tai niekas net nekalbėjo.

Aplinkos ministerija nori išvengti naujos krizės

Praėjusių metų rugsėjį Vilniaus atliekų rūšiavimo gamykla laikinai sustojo, nes nebeturėjo kur dėti 15 tūkst. tonų išrūšiuotų deginimui skirtų atliekų. Aplinkos ministerija tuomet leido jas pusę metų saugoti Kazokiškių sąvartyne.

Aplinkos ministras Kęstutis Navickas BNS teigė, kad ministerija dabar siūlo šias atliekas palaidoti sąvartyne, nes „Lietuvos energija“ greitai nepastatys atliekų deginimo jėgainės. Bendrovė ministerijai sausio viduryje pranešė, jog Vilniuje jėgainė pradės veikti 2019 metais, o Kaune - 2020 metais. Anksčiau buvo prognozuota, kad jos pradės veikti 2018 ir 2019 metais.

„Dabar tikimasi, kad deginimo įrenginiai bus pastatyti geriausiu atveju 2019 metais, o realiai jie tikriausiai bus pastatyti tik 2020 metais, todėl mes leidžiame 2016-2017 metais pagamintas degias atliekas laidoti sąvartyne ir jų nebesaugoti“, - BNS sakė N.Navickas.

Anot jo, degiųjų atliekų laidojimui sąvartyne reikalingas Aplinkos apsaugos agentūros leidimas.

„Sąvartyne bus leidžiama šalinti degias atliekas, bet sąvartynui reikės pasikeisti leidimą. Kol nėra deginimo įrenginių, tai bus leidžiama daryti. Praėjusi Vilniaus atliekų krizė prasidėjo dėl to, kad degių atliekų nebuvo kur saugoti ir išimties tvarka laikinai buvo leista atliekas saugoti sąvartyne. Dabar naujų privačių aikštelių nėra numatyta, nes niekas su mumis dėl jų net nepradėjo kalbėti“, - teigė K.Navickas.

Praėjusi Vilniaus atliekų krizė prasidėjo dėl to, kad degių atliekų nebuvo kur saugoti ir išimties tvarka laikinai buvo leista atliekas saugoti sąvartyne.

Pernai rugsėjį Aplinkos ministerija laikinai leido degias atliekas saugoti Kazokiškių sąvartyne. Tuometinis aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas teigė, jog jas bus galima saugoti iki trejų metų, jeigu bus sutvarkyta atskira būtent šioms atliekoms skirta aikštelė bei atliktas poveikio aplinkai vertinimas (PAV).

Aplinkos ministerijos Atliekų departamento vadovas Dalius Krinickas BNS sakė, kad VAATC ir „Energesman“ nebandė įrengti atskirų aikštelių degioms atliekoms, nebandyta surasti ir privačią jų saugojimo vietą.

VAATC: ministerijos pozicija yra neaiški

VAATC vadovas Tomas Vaitkevičius sako, jog Aplinkos ministerija, siūlydama išmesti atliekas Kazokiškių sąvartyne, nenustatė jokių kriterijų. Dėl to VAATC ketina kreiptis į Aplinkos projektų valdymo agentūrą, kad ji nurodytų, kiek atliekų galima šalinti, nepažeidžiant paramos gamyklai sutarties ir ES teisės dėl degių atliekų saugojimo sąvartynuose.

„Jeigu ministerija iki galo nesuformuluoja pozicijos, mes turime žiūrėti, kaip tai supranta Aplinkos projektų valdymo agentūra. Kokie kiekiai galėtų būti šalinami, kad nebūtų pažeistos Europos Sąjungos finansavimo sutartys ir sutartys su atliekų gamyklos operatore“, - BNS kalbėjo T.Vaitkevičius.

Anot jo, šiuo metu Kazokiškių sąvartyne yra saugoma apie 23 tūkst. tonų deginimui skirtų atliekų, didžioji jų dalis - atskirai nuo kitų atliekų, tačiau VAATC nusprendė jas saugoti atskiruose kaupuose, nes nebeužtenka vietos

„Mūsų nuomone, dabar degiųjų atliekų saugojimas Kazokiškėse atitinka visus reikalavimus, todėl nėra būtina įrenginėti atskiras aikšteles. Dabar saugojimas nekelia pavojaus gamtai ir degiosios atliekos yra saugomos sąvartyne, kur yra atskiras dugnas, o paviršiniai vandenys surenkami. Degiosios atliekos yra saugomos atskirai nuo visų pašalintų atliekų. Taip pat pradėjome užkasti degias atliekas specialiai formuojamuose kaupuose, kur degios atliekos nėra sumaišomos su kitomis pašalintomis atliekomis“, - sakė T.Vaitkevičius.

D.Krinickas sakė, kad negalima saugoti degiųjų atliekų kaupuose, nes tai iš esmės yra jų šalinimas, o tam VAATC dar nėra gavęs leidimo. T.Vaitkevičius savo ruožtu teigė, kad VAATC praėjusiais metais prašė Aplinkos apsaugos agentūros leidimų degiąsias atliekas šalinti ir saugoti iki trejų metų, tačiau agentūra jų nedavė.

„Dabar sakoma, kad turėtume įsirengti atskirą sekciją, bet ji gali kainuoti apie 2 mln. eurų. Šią sumą turėtų padengti vilniečiai per atliekų tvarkymo mokestis, o viena iš mano pagrindinių užduočių yra tai, jog atliekų mokesčiai miestiečiams negali didėti. Be to, jau dabar turimos sekcijos, kuriose saugome degiąsias atliekas, yra saugios ir atitinka visus reikalavimus“, - tvirtino T.Vaitkevičius.

Nauja aikštelė Kazokiškėse būtų per brangi

Vilniaus savivaldybės Atliekų tvarkymo programos įgyvendinimo skyriaus vedėjas Valdas Juodis BNS pasakojo, jog jeigu būtų nuspręsta Kazokiškių sąvartyne įrengti naują aikštelę saugoti degias atliekas, tam reikėtų didelių investicijų, todėl atliekų tvarkymas pabrangtų.

„Pasikeitus Aplinkos ministerijos vadovybei, pastaruoju metu yra iškeltas reikalavimas degiųjų atliekų saugojimui įrengti visiškai atskirą aikštelę. Tai reikalauja itin didelių investicijų ir laiko. Skaičiuojama, kad naujos aikštelės įrengimas kainuotų apie 1,5 mln. eurų, o tai labiausiai paliestų vilniečius, nes vienos tonos atliekų sutvarkymas per metus pabrangtų 5 eurais“, - teigė V.Juodis.

Anot jo, Kazokiškių sąvartyne nereikia įrengti naujos aikštelės, nes jos saugomos pagal visus aplinkosaugos reikalavimus.

„Aplinkos ministerija, įvertinusi realias galimybes ir atsižvelgusi į vilniečių interesus, turi aiškiai pasakyti, ką miestas turi daryti su degiosiomis atliekomis - saugoti ar deginti jas. O apsisprendusi dėl to, turi numatyti protingą laiko tarpą jo įgyvendinimui“, - BNS teigė V.Juodis.

Problemą sukūrė nesugebėjimas susitarti

Vilniaus vicemeras Linas Kvedaravičius Kazokiškių sąvartyne surengtoje spaudos konferencijoje ketvirtadienį kalbėjo, jog problemą sukūrė valstybės institucijų nesugebėjimas susitarti dėl atliekų deginimo jėgainių.

„Buvo padaryta klaida prieš daugelį metų, kai nuspręsta pastatyti rūšiavimo gamyklas, bet nebuvo sugebėta pastatyti deginimo jėgainių. Čia tarpinstitucinis nesusikalbėjimas turbūt aukščiausio lygio. Turime akivaizdžią problemą ir apie ją kalbame jau pusantrų metų. Kalbėjome su buvusiu ministru (aplinkos ministru K.Trečioku - BNS), dabar pradėjome kalbėtis su nauju ministru (K.Navicku - BNS). Tikimės greitų sprendimų“, - tvirtino vicemeras.

L.Kvedaravičiaus žodžiais, atliekų tvarkymas Vilniuje vėl gali strigti, jeigu Aplinkos ministerija ir Aplinkos apsaugos agentūra neišduos leidimo laidoti atliekas Kazokiškėse.

„Krizė gali kilti, jeigu ministerija ir agentūra neleis šalinti ar kitokiais būdais kažkur padėti tas degias atliekas. Per dieną susidaro milžiniškas kiekis tų atliekų. Jeigu valdininkai kažkur sėdėdami kabinetuose nepriims teisingų sprendimų, tai mes atliekų neturėsime kur dėti ir vėl būsime priversti vežti į sąvartyną nerūšiuotas atliekas, kad miesto neapkrautume atliekomis“, - kalbėjo L.Kvedaravičius.

„Energesman“ ieško privačių atliekų saugojimo aikštelių

Vilniaus atliekų rūšiavimo gamyklos operatorės „Energesman“ vadovas Donatas Majus BNS sakė, kad yra rastos kelios privačios aikštelės degiųjų atliekų saugojimui Vilniaus apskrityje, tačiau nėra leidimų.

„Ieškojome ir radome aikšteles, bet leidimai joms nėra išduoti. Abejoju, ar artimiausiu metu nors vienoje aikštelėje mums bus leidžiama laikyti atliekas. Iš vienos pusės politikai sako, kad reikia privačių aikštelių, bet iš kitos pusės leidimai yra neišduodami ir formuojama sistema, kurioje nebūtų privačių aikštelių“, - teigė D.Majus.

Iš vienos pusės politikai sako, kad reikia privačių aikštelių, bet iš kitos pusės leidimai yra neišduodami ir formuojama sistema, kurioje nebūtų privačių aikštelių.

„Energesman“ praėjusiais metais buvo gavusi leidimus saugoti degiąsias atliekas Visagine ir Elektrėnuose, tačiau Aplinkos ministerija panaikino juos teigdama, kad privačios aikštelės neatitiko saugumo reikalavimų.

D.Majus tvirtino, kad dabar atliekų rūšiavimo gamyklos teritorijoje vis dar saugoma apie 5 tūkst. degiųjų atliekų.

D. Misiūnas: atliekų jėgainėms pakaks

Atliekų deginimo gamyklas Vilniuje ir Kaune ketinančios statyti „Lietuvos energijos“ vadovas Dalius Misiūnas BNS sakė, kad dabartinių atliekų sunaikinimas sąvartyne nedarys jokios įtakos kogeneracinių jėgainių veiklai, kai jos bus pastatytos.

„Srautas yra tvarus ir atliekų bet kokiu atveju jėgainėms pakaks iš einamųjų metų. Kadangi Vilniuje atsiranda ta problema, kad po išrūšiavimo dabar nėra kur atliekų dėti, tai yra rastas sprendimas pasaugoti. Mano supratimu, siūlymas šalinti atliekas yra susijęs su tuo, kad degiųjų atliekų negalima saugoti ilgiau nei trejus metus. Mums niekada tai nebuvo kritinis momentas“, - kalbėjo D.Misiūnas.

Pasak jo, kogeneracinės jėgainės padės išspręsti deginimui skirtų atliekų pertekliaus problemą Vilniuje.

„Dabar yra numatyta, kad per keletą metų tas sukauptas degiųjų atliekų kiekis būtų sudegintas kartu su esamu tų metų srautu. Tokiu būdu sukauptos degiosios atliekos bus po truputį sudegintos. Tai jau yra pakankamai detaliai išdiskutuota ir sumodeliuota“, - kalbėjo D.Misiūnas.

Lietuvoje kol kas veikia tik viena atliekų deginimo jėgainė Klaipėdoje, ją valdo Suomijos kapitalo įmonė „Fortum Lietuva“, tačiau ji negali sudeginti visų komunalinių atliekų, išrūšiuotų devyniose rūšiavimo gamyklose ir paruoštų deginti.

Vilniuje dėl naudojamos skirtingos technologijos yra pagaminama daugiau degiųjų atliekų, todėl praėjusių metų rudenį neradus kur jas dėti, sutriko atliekų rūšiavimo gamyklos veikla.

Atliekos į sąvartyną turėtų būti pradėtos pervežti trečiadienį po pietų.

VAATC vadovas Tomas Vaitkevičius BNS sakė, jog antradienį teisės aktų registre paskelbus aplinkos ministro Kęstučio Trečioko įsakymą, leidžiantį degias atliekas saugoti sąvartynuose, centras ir „Energesman“ pasirašė dviejų savaičių trukmės atliekų saugojimo sutartį.

„Nuostatas jau buvome prieš tai suderinę, sutartis yra trumpalaikė. Trumpuoju periodu ji leis gamyklai veikti. Sutartis yra dviejų savaičių, o per tą laikotarpį bus derinama ilgesnio laikotarpio sutartis“, - BNS sakė T.Vaitkevičius.

Anot jo, per dvi savaites gali būti susitarta ir dėl ilgesnio nei pusė metų atliekų saugojimo laiko. T.Vaitkevičius pranešė, kad atliekos iš rūšiavimo gamyklos į Kazokiškių sąvartyną turėtų būti pradėtos pervežti trečiadienį po pietų. Jis nenorėjo atskleisti saugojimo įkainio, kurį centrui mokės „Energesman“, tačiau gyventojams šiukšlių išvežimo kaina nesikeis.

„Yra kelios įkainio dedamosios, numatytas visas kaštų dengimas. Yra labai daug dedamųjų - aikštelės įrengimas apmokamas atskirai. Sumokama už tai, kad būtų kuras išvežamas vėliau. Mes įkainio neslepiame, bet dabar jį visą reikėtų sudėti ir veliau pateiksime“, - kalbėjo T.Vaitkevičius.

VAATC vadovas teigė, jog nepaisant išspręstos degiųjų atliekų saugojimo problemos, centro valdyba penktadienį svarstys, ar „Energesman“ gali toliau rūšiuoti šiukšles.

Su „Energesman“ atstovais BNS kol kas nepavyko susisiekti.

K.Trečiokas praėjusį penktadienį pasirašė įsakymą, leidžiantį degias atliekas sąvartyne saugoti iki pusės metų. Vėliau, sutvarkius saugojimui skirtą aikštelę sąvartyno teritorijoje ir atlikus poveikio aplinkai vertinimą (PAV), atliekas bus galima saugoti iki trejų metų - ilgesnis saugojimo terminas pažeistų Europos Sąjungos (ES) teisę.

Po daugiau nei savaitės pertraukos „Energesman“ valdoma atliekų rūšiavimo gamykla pirmadienį pradėjo veikti visu pajėgumu. Įmonė yra perpildyta degiosiomis atliekomis, skirtomis deginti nepastatytose Vilniaus ir Kauno kogeneracinėse jėgainėse - pirmoji elektrinė bus pastatyta iki 2018-ųjų pabaigos, antroji - 2019 metais.

„Energesman“ valdoma atliekų rūšiavimo gamykla pradėjo veikti gegužę. Bendrovė gamyklą valdys iki 2033 metų, o vėliau turtą perduos VAATC.

„Ministerija vietoje to, kad leistų saugoti kitoje vietoje atliekas, uždaro tą galimybę. Šioje konkrečioje situacijoje atsakomybė yra Aplinkos ministerijos“, - spaudos konferencijoje pirmadienį sakė Remigijus Šimašius.

Jis taip pat pridūrė, kad Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC) iki rugsėjo 21 dienos laukia informacijos iš „Energesman“ apie jos galimybes užtikrinti nepertraukiamą atliekų rūšiavimą ateityje. Jeigu „Energesman“ pozicija centrui ir savivaldybei netiks, gali būti svarstoma nutraukti sutartį su bendrove.

„Energesman“ prašė saugoti atliekas Visagine, tačiau K.Trečiokas anksčiau teigė, kad tokio leidimo išdavimo procedūra buvo neteisėta.

„Iš principo mes matome, kad „Enrgesman“ nesugeba vykdyti įsipareigojimų, padaryti rimti pažeidimai. Dabar yra paprašyta pateikti informacijos, kuri leis mums užsitikrinti, kad įmonė ateityje galės vykdyti tuos įsipareigojimus. Vertinsime informaciją ir žiūrėsime, ką toliau darysime“, - kalbėjo R.Šimašius.

Pagal 2013 metais pasirašytą „Energesman“ sutartį su VAATC už visas atliekas, atgabentas į gamyklą, yra atsakinga gamyklos operatorė, todėl ji turėjo iš anksto pasirūpinti degiųjų atliekų saugojimu.

R.Šimašius taip pat pridūrė, kad šiuo metu derinamos VAATC ir „Energesman“ degių atliekų saugojimo Kazokiškių sąvartyne sutarties detalės, pagal ją „Energesman“ turės sumokėti tik už degiųjų atliekų saugojimą.

Po daugiau nei savaitės pertraukos „Energesman“ valdoma atliekų rūšiavimo gamykla pirmadienį pradėjo veikti visu pajėgumu. Įmonė yra perpildyta degiosiomis atliekomis, skirtomis deginti nepastatytose Vilniaus ir Kauno kogeneracinėse jėgainėse - pirmoji elektrinė bus pastatyta iki 2018-ųjų pabaigos, antroji - 2019 metais.

Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas praėjusį penktadienį dėl susidariusios situacijos kaltino Vilniaus savivaldybę ir paragino prisiimti atsakomybę. Jis taip pat kalbėjo, jog dėl galbūt neteisėtų savivaldybės veiksmų svarstoma kreiptis į teisėsaugą. Jis penktadienį taip pat pasirašė įsakymą, leidžiantį degias atliekas saugoti Kazokiškėse, tačiau VAATC su „Energesman“ kol kas negali baigti derybų dėl saugojimo, nes įsakymas nėra paskelbtas viešai.

„Energesman“ valdoma atliekų rūšiavimo gamykla pradėjo veikti gegužę. Bendrovė gamyklą valdys iki 2033 metų, o vėliau turtą perduos VAATC.