Pasak Aplinkos ministerijos, juose bus draudžiama šalinti atskirai surinktas atliekas, kurios tinkamos pakartotinai naudoti ar perdirbti. Kaip nustatyta Europos Sąjungos direktyvose, išimtis bus taikoma tik toms atliekoms, kurias saugiausia ir aplinkosauginiu požiūriu geriausia tvarkyti yra jas šalinant sąvartyne.

Iki šiol buvo draudžiama sąvartyne šalinti neapdorotas atliekas.

Šiomis lėšomis bus sutvarkyta apie 1945 tonas kancerogenais laikomų atliekų.

Pagal savivaldybių pateiktas paraiškas lėšos paskirstytos Birštono, Marijampolės, Alytaus miesto ir rajono, Jurbarko ir kitų rajonų – Kaišiadorių, Kėdainių, Klaipėdos, Kretingos, Lazdijų, Mažeikių, Pakruojo, Plungės, Panevėžio, Skuodo, Šakių, Švenčionių, Utenos, Varėnos ir Vilniaus – savivaldybėms.

Pasak Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjos aplinkos ir energetikos klausimais Agnės Kazlauskienės, ši programa atliepia lūkesčius tik iš dalies.

„Viena vertus, tikrai labai šaunu, kad gyventojai gali saugiai utilizuoti asbesto turinčias atliekas. Kita vertus, ne visiems norintiesiems užtenka skirtų lėšų. Tačiau jie jau įpratinta ir nebenori už asbesto išvežimą ir tvarkymą mokėti patys. Gali būti, kad vienais metais ministerija neskirs lėšų, o šias atliekas vistiek reikia kokiu nors būdu utilizuoti“, – BNS sakė A. Kazlauskienė.

Tačiau jie jau įpratinta ir nebenori už asbesto išvežimą ir tvarkymą mokėti patys. Gali būti, kad vienais metais ministerija neskirs lėšų, o šias atliekas vistiek reikia kokiu nors būdu utilizuoti.

„Taip pat čia yra labai didelis savivaldybės indėlis. Savivaldybei nelieka nė vienas euras, tačiau niekas neskaičiuoja tarpininkavimo, administravimo kaštų. O turi būti ir apskaita, viskas turi būti pagrįsta, kiek tonų surinkta, koks kilometražas, kiek už transportą išleista, į kurį sąvartyną nuvežta“, – pridūrė savivaldybių asociacijos atstovė.

Pasak Aplinkos ministerijos, nuo 2018 metų savivaldybės teisės aktais įpareigotos kas dvejus metus teikti duomenis apie jų teritorijose esantį asbesto turinčių gaminių kiekį.

Pagal šiuo metu Aplinkos apsaugos agentūrai pateiktus 57 savivaldybių duomenis, daugiausia asbesto turinčių gaminių yra Joniškio rajone. Toliau eina Kauno, Šalčininkų, Panevėžio ir Klaipėdos rajonai.

Visos asbesto atmainos Tarptautinio vėžio tyrinėjimo centro yra priskirtos pirmos kategorijos kancerogenams.

Aplinkos ministerijos duomenimis, nuo 1961 metų Lietuvoje asbestcemenčio gaminiams gaminti naudotas asbestas. Didžioji dalis jo sunaudota šiferiui ir vamzdžiams gaminti, todėl jo yra beveik visuose sovietiniu laikotarpiu statytų pastatų stoguose, katilinėse, šiluminėse trasose.

Remiantis Europos Sąjungos direktyvomis, nuo 2005 metų uždrausta gaminti, prekiauti ir naudoti visų rūšių asbestą bei gaminius ir medžiagas, kurių sudėtyje yra asbesto.

Nuo 2017 metų Aplinkos ministerijos vykdoma asbesto šalinimo programa sutvarkyta daugiau kaip 6,5 tūkst. tonų asbesto atliekų. Tam skirta beveik 965 tūkst. Eurų.

Asbesto šalinimo veiksmų plano vykdymas numatytas iki 2020 metų.

Pasak Aplinkos ministerijos, gavus visus duomenis apie likusį asbesto kiekį savivaldybėse, bus įvertintas Asbesto šalinimo veiksmų plano veiksmingumas ir prireikus tęsiamos pasiteisinusios ar planuojamos naujos priemonės.

Jei Aplinkos apsaugos komiteto siūlomas įstatymas bus patvirtintas, šiuo metu galiojantis 5 eurų už toną sąvartyne šalinamų atliekų taršos mokestis nuo 2020-ųjų išaugs iki 27,51 euro už toną.

„Pagal žiedinės ekonomikos piramidę sąvartynai turėtų būti mažiausiai populiarus atliekų tvarkymo būdas, todėl ir siūloma apmokestinti“, - trečiadienį vykusiame posėdyje sakė Aplinkos apsaugos komiteto narė „valstietė“ Virginija Vingrienė.

Tačiau, pasak jos, reikėtų siekti ir kito nepatrauklaus atliekų tvarkymo būdo - jų sudeginimo - apmokestinimo.

„Deginimas šiuo metu apmokestinamas į deginimo operatorių pajamas, jų įplaukas, o ne biudžetą. Mes turime galvoti apie tai, kaip deginimo mokestį padaryti į biudžetą ir paskatinti aukštesnes atliekų perdirbimo pakopas, kad žaliavos būtų naudojamos kitiems produktams gaminti“, - sakė V. Vingrienė.

Parlamentarė siūlė ateityje sugrįžti prie jos anksčiau siūlytų aplinkos taršos mokesčių atliekų deginimui.

ELTA primena, kad V. Vingrienė rugsėjį siūlė vienos tonos nepavojingų atliekų sudeginimą nuo 2020 metų apmokestinti 10 eurų, nuo 2025 metų - 15 eurų, o nuo 2030-ųjų - 25 eurais už toną, tačiau Seimas tokių įstatymo pataisų nesiėmė svarstyti.

Nevyriausybinės organizacijos VšĮ „Žiedinė ekonomika“ duomenimis, atliekų deginimas jau yra apmokestintas Austrijoje, Belgijoje, Danijoje, Ispanijoje, Liuksemburge, Portugalijoje ir Prancūzijoje.

Aplinkos ministro postą palikęs Kęstutis Navickas naujienų portalui Delfi.lt praėjusią savaitę taip pat teigė nesąs atliekų deginimo jėgainių gerbėjas.

„Vienintelis klausimas, kuris kirbėjo ir kirba iki šiol, tai yra tas atliekų kiekis - ar užteks, ar ne. Tai kertinis klausimas. Ir kai aš pats asmeniškai priėmiau sprendimą po įvairių konsultacijų tiek su „Lietuvos energija“, ir kitais žmonėmis, mano atsakymas yra toks: mes žinome kiekį ir tiksliai galime pasakyti kiekį komunalinių atliekų, jeigu neklystu - 600 tūkst. tonų“, - Delfi sakė K. Navickas.

Jis teigė atkreipęs „Lietuvos energijos“ dėmesį į tai, kad techniškai atliekų yra mažiau, nei bendrovė stato deginimo pajėgumų.

„Bet jeigu jums („Lietuvos energijai“. - ELTA) reikia ir norite statyti, tai jūsų verslo projekto rizika. Mes, Aplinkos ministerija, ką darėme ir turime daryti viską, kad tų atliekų komunalinių kiekis mažėtų. Ta pozicija buvo mano nuo pat pradžių ir ji nepasikeitė išeinant“, - sakė K. Navickas.

Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2017 m. Lietuvoje susidarė daugiau nei 1,28 mln. tonų komunalinių atliekų, iš kurių 420 tūkst. tonų, arba beveik 33 proc. buvo pašalintos sąvartynuose. Dar beveik 236 tūkst. tonų atliekų pernai buvo sudegintos energijai gauti, o 617 tūkst. tonų, arba beveik 50 proc. viso komunalinių atliekų srauto - perdirbtos ir sukompostuotos.

Europos Komisija (EK) 2017 m. paskelbtoje Europos Sąjungos aplinkos nuostatų įgyvendinimo ataskaitoje nurodė, kad Lietuva turėtų „vengti perteklinės galutinių atliekų tvarkymo infrastruktūros“, kurioje būtų galima sudeginti iki 30 proc. komunalinių atliekų.

EK atliekų deginimą traktuoja kaip konkurenciją atliekų perdirbimui, jos nuomone, optimalus deginimo pajėgumas Lietuvoje yra 20-25 proc. šalyje susidarančių komunalinių atliekų. Remiantis tokia rekomendacija ir vertinant praėjusių metų atliekų kiekius, šalyje galėtų būti sudeginama ne daugiau nei 322 tūkst. tonų komunalinių atliekų.

Šiuo metu Lietuvoje jau veikia viena atliekų deginimo jėgainė Klaipėdoje. Dar dvi statomos Vilniuje ir Kaune. Visos trys jėgainės per metus galės sudeginti 615 tūkst. tonų atliekų.