Pastarųjų atstovų teigimu, nepaisant skambiai pristatytų pokyčių išmokant darbo užmokestį, Agnės Bilotaitės vadovaujama VRM anksčiau duotų įsipareigojimų nevykdo. Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) vadovas Saulius Džiautas pažymi – algų didinimas nepasiveja nei metinės infliacijos šalyje, nei vidutinio darbo užmokesčio augimo tempų.

Savo ruožtu Lietuvos policijos profesinės sąjungos vadovė Roma Katinienė neslepia, jog didžioji dalis teigiamų pokyčių nesulaukusių pensinio amžiaus pareigūnų jau svarsto pasitraukti iš tarnybos.

„Policijos bendruomenė yra labai nusivylusi. Pareigūnai tikrai yra nusiteikę piktai, demotyvuotai ir yra dar didesnis netikėjimas nei vadovybe, nei politiniais vadovais“, – Eltai teigė R. Katinienė.

„Daugiau kaip 40 proc. policijos pareigūnų jau yra sulaukę amžiaus, kada gali palikti tarnybą, ir jie tikrai svarsto, ar reikėtų pasitraukti, nes tų geresnių dienų, kad darbo užmokestis būtų pakankamai motyvuojantis ir orus, jie nesulaukia“, – kalbėjo policijos profesinės sąjungos vadovė.

Pasak jos, sudėtinga tikėti ir ministerijos argumentais atlyginimus didinti pirmiausia naujai ateinantiems pareigūnams, esą taip siekiant pritraukti naujų tarnautojų. Anot R. Katinienės, tokia priemonė neveiks, mat darbo sąlygos policijoje jauniems žmonėms išlieka nepatrauklios.

„Infliacija, darbo krūviai, statutas buvo priimtas atsisakant kai kurių socialinių garantijų. Tai jei ministrės įsitikinimu tuo 20–40 eurų didėjimu pareigūnai turėtų labai džiaugtis, reikia būti arba visiškai nekompetentingam, arba neprotingam. (...) Galime kabutėse padėkoti ministrei, kad dar labiau sujaukė ir demotyvavo policijos sistemą“, – teigė R. Katinienė.

„Policijos sistema – tai rizika, nervai, dideli darbo krūviai, pavojus, dėl klaidų gali lėkti iš darbo ar užsidirbti baudžiamąją bylą ir likti be darbo. Tai lyginant tarnybą ir darbo užmokestį – ji visiškai nepatraukli. Šiai dienai prekybos centrų kasininkės ir kurjerių tarnybų vairuotojai uždirba daugiau nei policijos pareigūnai“, – sakė policijos darbuotojų atstovė.

S. Džiautas: ministerija savo įsipareigojimų neįvykdė

Tuo metu NPPSS vadovas S. Džiautas pabrėžia, kad šiems metams numatytas pareigūnų atlyginimų kėlimas neatitinka ministerijos duotų įsipareigojimų.

„Įsipareigojimai nėra įvykdyti. Gintarės Skaistės pažadas, kurį atkartojo ir vidaus reikalų ministrė, buvo, kad atlyginimai kils vidutiniškai 108 eurais į rankas. (...) Mūsų profsąjungos prašymas buvo skirti papildomai 10 proc. atlyginimams ir kad tai sudarytų 55 mln. eurų. Gavome tik 37 mln. eurų. Tad nei vienas departamentas negalėjo įgyvendinti duoto pažado, kad atlyginimai kils 108 eurais“, – Eltai teigė S. Džiautas.

„Šiuo geopolitiniu momentu jėgos struktūros turi būti finansuojamos šimtu procentų. Negalime numesti Lietuvos saugumo, pasienio, kuris, reikalui esant, pereina į krašto apsaugos gynybines pajėgas, į šoną. Tikrai negalime mažinti ir neatliepti tarnybų poreikių“, – kalbėjo pareigūnų atstovas.

Pasak jo, atlyginimai, profsąjungos skaičiavimais, kils tik 6,7 proc. vietoje žadėtų dešimties procentų.

„Tai nepasieks infliacijos, kuri yra 9,1 proc. metinė Lietuvoje, taip pat nesiekia vidutinio darbo užmokesčio (VDU) kėlimo, kuris pakilo 11 proc. (...) Tai lūkesčiai nėra patenkinti – kai kurie pareigūnai išvis jaučiasi apgauti. Faktas, kad atlyginimas kils 10 eurų, jų netenkina“ – pažymi pareigūnų atstovas.

Todėl, pasak S. Džiauto, pareigūnai savo reikalavimus kitų metų finansavimui šiemet ketina išsakyti kur kas anksčiau nei tai padarė pernai.

„Stengsimės jau nuo pat pavasario pabaigos, kada bus pradedamas formuoti kitų metų biudžetas, versti ministeriją prašyti realių skaičių pagal poreikį. Nes ministerija pati šiemet Vyriausybės paprašė mažesnių skaičių nei pateikė įstaigų vadovai“, – sako S. Džiautas.

Šįmet darbo užmokestis padidėjo beveik 60 proc. statutinių pareigūnų

Kaip trečiadienį paskelbė VRM, atlyginimai nuo šių metų sausio padidėjo bene 60 proc. statutinių pareigūnų. Iš viso jų apmokėjimui šiais metais skiriama daugiau kaip 500 mln. eurų. Tai sudarys beveik pusę vidaus reikalų sistemos biudžeto, sako ministrė A. Bilotaitė.

Generalinis policijos komisaras Renatas Požėla ketvirtadienį ministerijoje vykusioje spaudos konferencijoje nurodė, jog nuo sausio 1 d. dėl padidėjusios skaičiavimo bazės ir nuo jos kitų priedų, priemokų ir apmokėjimo skaičiavimo bei dėl pareiginės algos koeficiento apvalinimo, visiems pareigūnams darbo užmokestis didėja vidutiniškai 29 eurais „į rankas“.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnų atlyginimas vidutiniškai augs 130 eurų „į rankas“, atlyginimai Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente (PAGD) šiemet nuo 12 iki kelių šimtų eurų pareigūnui „į rankas“.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai „į rankas“ gaus vidutiniškai 92 eurais daugiau, karjeros valstybės tarnautojai – maždaug 19 eurų daugiau, o dirbantys pagal sutartį – 43 eurais daugiau. Tuo metu Viešojo saugumo tarnybos (VST) pareigūnams atlyginimai vidutiniškai kilo 100 eurų „į rankas“.

Kaip skelbia VRM, atlygio didėjimą pareigūnams lėmė Vidaus tarnybos statuto pakeitimai ir patvirtintos naujos statutinių įstaigų darbo apmokėjimo sistemos.

Vidaus tarnybos statutas priimtas nepaisant pareigūnų prieštaravimų

ELTA primena, jog Vidaus tarnybos statutas, nepaisant pareigūnų prieštaravimų ir protestų, buvo priimtas pernai gruodį.

Priėmus įstatymo pataisas pritaikytas naujas bazinis atlyginimo dydis, siekiantis 1785,4 euro. Taip pat pareigūnams įstatymu suteikta galimybė derėtis dėl apmokėjimo sistemos kolektyvinėmis sutartimis. Jeigu tokios sutarties nėra, apmokėjimo sistemas tvirtins centrinių statutinių įstaigų vadovai.

Įstatymo pakeitimais taip pat sumažinti priedai už stažą valstybės tarnyboje – nuo maksimalios 30 proc. iki 20 proc. pareiginės algos. Didesnius priedus už stažą šiuo metu gaunantiems pareigūnams jie nebus mažinami. Stažas taip pat tapo vienu iš esminių kriterijų, nustatant pareiginės algos dydžius.

Be to, įtvirtinti pokyčiai, susiję su pareigūnų perkėlimo tvarka – esant būtinybei pareigūnas gali būti perkeliamas darbui į kitą vietovę 3 mėnesių laikotarpiui. Visgi numatyta, jog bendras pareigūno perkėlimo į kitas pareigas laikotarpis per 3 jo tarnybos metus negalės viršyti pusmečio.

„Jeigu taip (kad 130 proc. VDU mokytojams yra neįvykdomas pažadas – ELTA) galvočiau, būčiau pasiūliusi kitus skaičius biudžete. Duomenys turi būti skaidrūs ir lyginami tarpusavyje. Įsipareigojimai, kurie įrašyti Švietimo susitarime yra pateikti pagal Valstybinės duomenų agentūros ir Eurostato skaičiavimo metodiką. Jeigu mes norime lyginti mokytojų atlyginimą ir VDU, jie turi būti paskaičiuojami pagal tą pačią metodiką“,– antradienį LRT radijui teigė G. Skaistė.

„Vyriausybė tikrai padarė viską, ką gali, formuodama valstybės biudžetą. Švietimo susitarimo įgyvendinimui skirta 390 mln. eurų, o mokytojų algų didinimas yra esminis prioritetas“, – tvirtino ji.

Finansų ministrė pabrėžė, kad jeigu 2024 m. VDU augs sparčiau nei numatyta dabar, egzistuoja galimybė nuo rugsėjo 1 d. skirti daugiau lėšų mokytojų atlyginimams didinti.

„Jeigu VDU augs sparčiau, nei dabar numatyta ekonominės raidos scenarijuje, tokiu atveju yra numatyta galimybė peržiūrėti biudžetą ir nuo rugsėjo 1 d. didinti užmokestį tiek, kad užtikrintų susitarimo įgyvendinimą“, – sakė ji.

Jeigu VDU augs sparčiau, nei dabar numatyta ekonominės raidos scenarijuje, tokiu atveju yra numatyta galimybė peržiūrėti biudžetą (...)

 

ELTA primena, kad Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) pirmadienį perėjo į pasyviąją streiko fazę. Penktadienį vykusiame LŠDPS visuotiniame pirmininkų susirinkime, kuriame buvo svarstoma tolimesnė streiko eiga, nutarta nuo lapkričio 27 d. pereiti prie pasyvių streiko veiksmų.

Gruodžio 5 dieną grįžus prie aktyvaus mokytojų streiko, bus siekiama išreikšti švietimo bendruomenės nuomonę apie susidariusią situaciją dėl mokytojų atlyginimų.

Profsąjungos mokytojų netenkina švietimo ministerijos siūlymas darbo užmokestį kitais metais didinti 21 proc. – po 10 proc. nuo sausio ir rugsėjo mėnesių. A. Navicko vadovaujama profesinė sąjunga prašo kitų metų biudžete numatyti didesnį mokytojų atlyginimų kėlimą – po 15 proc. nuo sausio ir rugsėjo.

„Mes nemanom atsitraukti nuo tų siekių. Tada kas mes per valstybė, jei išsikeliam uždavinius, jų neįgyvendinam ir sakom, kad jie neįmanomi, tada vėl iš naujo keliam tuos uždavinius. Kas tada mes ir ko mes verti?“ – susitikime su Seimo Darbo partijos frakcija pirmadienį sakė LŠD profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas.

Anot jo, švietimo, mokslo ir sporto ministro Gintauto Jakšto bei kai kurių politikų pasisakymai, jog kai kurie profsąjungos reikalavimai nerealūs, neatitinka tikrovės, nes į prašymus dešimtmečius nebuvo reaguojama. Vienas jų – mažinti mokinių skaičių klasėse.

A. Navicko teigimu, ministerija atkerta, jog mažinant mokinių skaičių vien sostinėje reikia 15 mokyklų, tačiau per pastarąjį dešimtmetį, jo duomenimis, apie tūkstantis mokyklų buvo uždaryta.

Tai žlugdo visų viltis gauti kokybišką išsilavinimą.

„Ką 15 negalėjom pastatyti? Čia tik nenoras, negebėjimas nusistatyti prioritetus, labiau sąmoningas veikimas, griaunant valstybines mokyklas, o iš tikrųjų tai žlugdo visų viltis gauti kokybišką išsilavinimą“, – sakė profesinės sąjungos pirmininkas.

Darbo partijos nariui Vytautui Gapšiui pasiteiravus, kokius žingsnius mato profsąjunga didinant vidutinį darbo užmokestį iki numatyto 130 procentų, A. Navickas teigė, jog būtina dar šiemet pakelti atlyginimus.

„Būtina šiemet rasti drąsos bent kažkokį žengti žingsnį, nes lėšų reiktų nedaug – keturi mėnesiai. Jei bent dengtume infliaciją, į nulinę padėtį ateitume, pasiektume vidutinį darbo užmokestį. Tada kitais metais išdėlioti taip, kad pasiektume tikslą. Čia susitarimas, nesakome, kad vieną ar kitą mėnesį padaryti taip, pasirengę eiti į kompromisą“, – teigė jis.

A. Navickas priminė, jog reikalavimai didinti darbo užmokestį buvo išsakyti mokytojų streiko metu dar 2018 metais, tad „niekas neprasidėjo vakar“. Dėl šio siekio sutarė ir visos politinės partijos.

„Nemanau, kad tikslai, susitarimai turi išnykt, natūralu, kad juos reikia įgyvendinti“, – pabrėžė pirmininkas.

A. Navickas teigė, jog tiek ministerijai, tiek Seimo Švietimo ir mokslo komitetui buvo siunčiami raštai primenant, kad nesiimant veiksmų pasiekti 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio iki šių metų bus neįmanoma.

Tik kai paskelbi apie streiką, pradeda judėt.

„Čia kaip vaikas tris metus neruošia pamokų, gauna egzamino užduotis ir sako – neįmanoma išspręsti. Kodėl niekas nieko nedarė tris metus, kai rašėm? Raštas nulinės vertės, tik kai paskelbi apie streiką, pradeda judėt“, – sakė profsąjungos lyderis.

Jis pridūrė, kad atlyginimai buvo keliami, tačiau pastaraisiais metais atlygį itin paveikė infliacija.

Darbo partijos narė, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko pavaduotoja Ieva Kačinskaitė-Urbonienė teigė, kad komitete buvo pateiktos statistinės lentelės, kuriose pernai buvo nurodytas 115 proc. mokytojų vidutinio darbo užmokesčio rodiklis, šiemet – 120 procentų.

A. Navicko teigimu, skaičiais galima manipuliuoti, tačiau oficialiai finansuoti mokytojo etato skiriama 90 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Rodikliai išsikreipia, jei pedagogai dirba keliais etatais, didesniu krūviu.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga praėjusią savaitę paskelbė pasitraukianti iš kolektyvinės sutarties su ministerija, o prieš tai pranešė apie planuojamą streiką.

Įspėjamasis mokytojų streikas planuojamas rugsėjo 15 dieną, o nesulaukus norimų rezultatų, rugsėjo 29-ąją profesinė sąjunga ketina rengti tikrąjį streiką.

Sąjunga sakė esanti pasiruošusi siekti kompromiso, tačiau jeigu susitarimai bus nepriimtini, neatmeta galimybės streikuoti neterminuotą laikotarpį.

Štai taip. Premjerė preliminariai džiūgauja: kitąmet numatomas darbo užmokesčio didinimas biudžetiniam sektoriui. Taip esą sukalibruoti šiųmečiai sprendimai.

Ačiū labai. O kaip gyvuos privatus sektorius, atnešantis visus tuos milijardus, kuriuos lengva galūne ištratinate?

Čia jau klausimas, vertas sumindyto veido grimasos. Ypač po to, kai Kinija uždraudė net mūsų alų ir baigia iš Marijos žemės išvaikyti Vakarų investuotojus. O dar laukia bylos už stabdysimą salietros tranzitą, kuris, kaip išaiškino pačios JAV, neturi ryšio su amerikiečių sankcijomis Baltarusijai. Ne bėda, patys sau jas paskelbsime. Na, dar kinai.

Iš kur Vyriausybė gaus pajamų tam algų didinimui, premjerė nesakė. Pasakė tik, kad Seimo narių algos per mažos. Dar reikės eurų ir ginkluotei, kurią, kaip raportavo A.Anušauskas, esame pasiruošę duoti Ukrainai. Karo tik mums betrūko, ir turėsime nuoseklios šitos "toliaregių" politikos pasekmių puokštę.

Karo tik mums betrūko, ir turėsime nuoseklios šitos "toliaregių" politikos pasekmių puokštę.

Taigi, iš kur bus pinigų pašarvotos ekonomikos akivaizdoje, didž. gerb. premjere?

Matyt, metas atsakymų ieškoti ne tik nuosekliai vertybinėje pozoje, bet ir poezijoje. "Jau geriau žiūrėt parnūchą negu pergulėt su šliūcha", – kažkada kalibravo visų laikų geriausias lietuvių poetas G.Patackas. Kodėl gi ne?

Tik ką paviešintų tyrimų duomenimis, pornografijos žiūrėjimas per pandemiją išaugo iki 24 proc. Net 12 proc. pasaulio svetainių yra pornografinio turinio, kuris apskritai sudaro ir 35 proc. visų atsisiuntimų internetu. Ar suvokiate, kokio dydžio tai rinka?

Todėl mūsų Seimui ir Vyriausybei laikas kalbėti ne tik apie narkotikų, bet ir prostitucijos bei pornografijos legalizavimą. Erekcijai net Kinija nepajėgi įvesti sankcijų. Ir investicinė aplinka dabar – pati ta. Laikas kreiptis į velionio sekso magnato L.Flynt’o bendroves ir siūlyti Lietuvą kaip pornografijos gamybos placdarmą. Kartais gal visai gerai parodyti visiems, ko esame iš tiesų verti.

„Matome, kad skirtingų įstaigų ir įmonių vadovai gauna skirtingus atlygius ir nelabai kartais aišku, kokiu pagrindu, kodėl. Manome, kad atlygis turi priklausyti nuo to, koks yra rezultatas, kokios yra kompetencijos, nes neturi būti mokama už nieką, už pozicijos ar vietos užėmimą“, – teigė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Anot LRT, kai kuriems vadovams, atlyginimų koeficientai gali didėti iki 50 procentų, siekiant juos padaryti „socialiai teisingesnius ir konkurencingesnius“.

Apsieitų ir be paramos

"Dalis įmonių vis dar jaučia pandemijos sukeltą šoką, todėl nestebina, kad jos atsargiai vertina ekonomikos plėtrą. Tiesa, palyginti su pernai, jaučiama daugiau optimizmo dėl veiklos tęstinumo. Kalbant apie skolinimosi galimybes, verslas jas vis dar vertina kaip ribotas, tačiau apklausa rodo, kad finansavimas bandžiusiesiems pasiskolinti tapo labiau prieinamas", – pranešime sakė Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyriausiasis ekonomistas Paulius Morkūnas.

Dėl COVID-19 padarinių kas antra apklausta įmonė buvo paveikta sumažėjusios paklausos, tačiau taip manančiųjų dalis šiemet yra maždaug dešimtadaliu mažesnė nei pernai. Beveik penktadalis apklaustųjų sėkmingai perorientavo veiklą, šiek tiek daugiau kaip dešimtadalis prisitaikė mažindamas kitas nei darbo sąnaudas.

Palyginti su pirmuoju karantinu, padaugėjo bendrovių, kurios prireikus ilgiau galėjo tęsti veiklą be išorės pagalbos, pavyzdžiui, valstybės paramos.

Tiesa, šiemet, palyginti su pernai, maždaug dešimtadaliu daugiau apklaustųjų mano, kad finansinę būklę atkurti iki priešpandeminio lygio užtruks vienus metus arba ilgiau. Nemaža dalis respondentų ekonomikos plėtros perspektyvas vis dar vertina daugiau nepalankiai nei palankiai, o dauguma prognozuoja, kad augs produkcijos kaina.

Pandemijos padariniai

Lietuvos banko teigimu, tikėtina, kad išryškėjo dar ne visi pandemijos padariniai, nes apie penktadalis respondentų vertina, kad, palyginti su pirmuoju šių metų pusmečiu, per artimiausius metus gali padaugėti bankrotų, o didžiausią bankrotų skaičiaus augimo riziką įžvelgė paslaugų ir pramonės veiklų įmonės.

Darbo užmokestį per artimiausius metus numato didinti beveik 60 proc. respondentų, tuo metu pernai tokia pati dalis respondentų tikėjosi, kad atlyginimai nesikeis, o didėjimą prognozavo vos 13 proc. apklaustųjų.

Darbo užmokestį per artimiausius metus numato didinti beveik 60 proc. respondentų, tuo metu pernai tokia pati dalis respondentų tikėjosi, kad atlyginimai nesikeis, o didėjimą prognozavo vos 13 proc. apklaustųjų. Maždaug penktadalis respondentų mano, kad bendrai Lietuvoje atlyginimai šiemet augs daugiau kaip 5 proc., dar apie trečdalis mano, kad augimas sieks iki 5 proc., o 40 proc. – kad jie iš esmės išliks panašūs.

Šiemet didžioji dalis respondentų teigia, kad atlyginimų pokyčius daugiausia lems darbuotojų trūkumas.

Kas penktas respondentas atsakė, kad dėl COVID-19 padarinių vėlavo apmokėti sąskaitas, bet dėl tos pačios priežasties panašiai vėlavo ir užsakovų ar pirkėjų mokėjimai. Tačiau apskritai su didesniais ar mažesniais mokėjimų vėlavimais susidūrė beveik 80 proc. respondentų, kuriems dėl to kilo sunkumų, pavyzdžiui, strigo veikla arba plėtros planai. Vėluojantys mokėjimai arba neapmokėtos kitų įmonių ir gyventojų sąskaitos, tikėtina, prisidėjo ir prie papildomo finansavimo paieškų trumpuoju laikotarpiu.

Skolintis sunkiau

Palyginti su praėjusiais metais, respondentų teigimu, rinkoje skolinimo priemonių trūkumas yra sumažėjęs, o alternatyvių finansavimo priemonių poreikis sumenko. Daugiau kaip pusė apklaustųjų šiemet nurodė, kad skolinimo priemonių netrūksta. Pernai taip manė ketvirtadalis respondentų. Tačiau daugiau kaip 10 proc. respondentų teigė, kad trūksta informacijos, kaip naudotis esamomis priemonėmis, arba priemonių ilgalaikėms investicijoms.

Daugumos įmonių (nepriklausomai ar jos skolinosi, ar ne) nuomone, skolinimas verslui yra iš dalies apribotas, tačiau dažnu atveju prieinamas įvykdžius papildomas sąlygas. Ypač tai pabrėžė paslaugų įmonės. Kaip rodo apklausa, gauti finansavimą pavyko 66 proc. bandžiusiųjų pasiskolinti, atmestų prašymų dalis per metus sumažėjo nuo 31 iki 9 proc.

Pagrindinės prašymų atmetimo priežastys pernai buvo bendra ekonominė padėtis, šiemet – prastai įvertinta įmonės būklė, per dideli turimi įsipareigojimai ir nepakankamas užstatas.

Žvelgiant į artimiausius dvylika mėnesių, respondentai mano, kad poreikis skolintis iš finansų įstaigų išliks panašus: 23 proc. jų teigė, kad poreikis sumažės, 24 proc. – kad padidės, o apie 30 proc. poreikio skolintis nematė iš viso.

Lietuvos bankas kasmet atlieka ne finansų įmonių apklausą, siekdamas gauti informacijos apie jų finansinės būklės ir veiklos tendencijas, įvertinti paklausą finansiniams ištekliams, skolinimosi iš kredito ir kitų finansų įstaigų pokyčius, skolinimo įmonėms sąlygų kaitą, COVID-19 pandemijos padarinius ir kitus su įmonių sektoriaus raida ir jos tvarumu susijusius aspektus.

Apklausoje dalyvavo 504 įmonės iš visos Lietuvos, iš jų – 118 pramonės įmonių, 91 – statybų, 114 – prekybos ir 181– paslaugų. Du trečdalius apklausoje dalyvavusių respondentų sudarė įmonės, turinčios iki 50 darbuotojų.

„Kitas prioritetas – paskatų dirbti didinimas. (...) Bendroje sumoje šie sprendimai valstybės biudžetui kainuoja 502,6 mln. eurų“, – spaudos konferencijoje Vyriausybėje kalbėjo ministrė.

Pasak jos, tam numatyti horizontalūs sprendimai, kurie „paveiks visą viešąjį sektorių“. Tai – iki 730 eurų didinamas minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA), kuris šiuo metu siekia 642 eurus.

Šiam pokyčiui numatoma skirti 30,8 mln. eurų. Mažų koeficientų padidinimui biudžete ketinama skirti 27,6 mln. eurų, o pareiginės algos baziniam dydžiui pakelti keturiais eurais – 86,1 mln. eurų.

G. Skaistės teigimu, taip pat bus įgyvendinami ir sektoriniai sprendimai, susiję su atlyginimu augimu.

Mokytojų, vadovų ir kitų pedagoginių darbuotojų atlyginimams didinti kitais metais numatyta 129,6 mln., dėstytojų, mokslininkų ir neakademinių darbuotojų – 28,8 mln., kultūros ir meno darbuotojų – 13,5 mln., socialinės srities darbuotojų – 11,2 mln.,  vidaus tarnybos sistemos pareigūnų – 43 mln., o medikų – 132 mln. eurų.

Sveikatos apsaugos ministerija padidino balų vertes, kurios taikomos gydymo įstaigoms sumokant už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

Ligonių kasų teigimu, dėl to gydymo įstaigoms papildomai numatyta 26,2 mln. eurų – jie bus skirti medikų algoms didinti.

Visa tai numatyta penktadienį įsigaliojusiame sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio įsakyme. Jame nurodoma, kad pakeistos vertės taikomos atsiskaitant už nuo šių metų rugsėjo suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

Pasak Valstybinės ligonių kasos (VLK) Ekonomikos departamento direktorės Simonos Adamkevičiūtės, balų verčių pokyčiai yra susiję su medikų atlyginimų didinimu.

Ji sako, kad Kolektyvinėje sutartyje atlyginimai yra susieti su minimalios mėnesinės algos (MMA) pokyčiu.

„Tos gydymo įstaigos, kurios yra pasirašiusios Kolektyvinę sutartį, darbuotojams turėjo nuo sausio pakelti darbo užmokestį, kuris yra skaičiuojamas nuo MMA. Apskaičiavimui turėjo būti taikomas 2020-ųjų gruodžio MMA, kuris, lyginant su prieš tai buvusiais metais, išaugo“, – BNS teigė S. Adamkevičiūtė.

Kolektyvinę sutartį pasirašiusios gydymo įstaigos tuomet teigė, kad 2021 metams joms tam papildomai reikės 78,5 mln. eurų, tačiau toks finansavimas nebuvo skirtas.

„Atsižvelgiant į situaciją šalyje – pandemiją, karantiną, ekstremalią situaciją – buvo neaišku, kaip bus vykdomas biudžetas, ar jis bus surenkamas toks, koks buvo patvirtintas. Kai ta situacija išaiškėjo – biudžetas yra vykdomas – atsiranda galimybės skirti lėšas“, – dėstė S. Adamkevičiūtė.

Yra skirtinga situacija tarp įvairių gydymo įstaigų. Vienos darbo užmokestį padidino, nes jų finansinės galimybės tą leido, kitos – padidino, tačiau dabar turi neigiamus finansinius rodiklius.

„Yra skirtinga situacija tarp įvairių gydymo įstaigų. Vienos darbo užmokestį padidino, nes jų finansinės galimybės tą leido, kitos – padidino, tačiau dabar turi neigiamus finansinius rodiklius, o dar kitos – nedidino. (...) Skiriamos lėšos iš dalies kompensuos gydymo įstaigų poreikius“, – pridūrė ji.

VLK atstovės teigimu, papildomos lėšos keliaus ir toms gydymo įstaigoms, kurios nėra pasirašiusios Kolektyvinės sutarties, nes „įkainiai už paslaugas nėra diferencijuoti pagal tai, ar gydymo įstaigos yra sudariusios Kolektyvinę sutartį, ar ne“.

„Jie yra vienodi visoms įstaigoms, kurios yra sudariusios sutartį su teritorinėmis ligonių kasomis“, – aiškino ji.

Ministro įsakymu pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų balo vertė padidinta nuo 1,125 iki 1,179 euro, greitosios medicinos pagalbos paslaugų – nuo 1,122 iki 1,176 euro, slaugos paslaugų bazinių kainų – nuo 1,12 iki 1,17 euro, ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų bazinių kainų – nuo 1,135 iki 1,192 euro.

Stacionarinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir dienos chirurgijos paslaugų bazinių kainų balo vertė padidinta nuo 1,107 iki 1,149 euro, ambulatorinėmis sąlygomis atliekamų brangiųjų tyrimų ir procedūrų bazinių kainų – nuo 1,106 iki 1,148 euro, medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo paslaugų bazinių kainų – nuo 1,113 iki 1,161 euro.

Paslaugų, teikiamų pagal prevencines programas, bazinių kainų balo vertė padidinta nuo 1,126 iki 1,182 euro, dantų protezavimo paslaugų bazinio dydžio – nuo 1,112 iki 1,162 euro, o asmens sveikatos priežiūros paslaugų, teikiamų pagal 2015–2025 metų transplantacijos programą bazinių kainų – nuo 1,094 iki 1,136 euro.

„Per aštuonis mėnesius susidarytų net iki kelių tūkstančių (eurų, – aut. past.) kiekvienam darbuotojui. Atitinkamai ligoninės administracijai siektų iki keleto milijonų“, – kalbėjo Santaros klinikų medicinos darbuotojų profesinės sąjungos vadovas Vaidas Dirsė.

Medikai ilgą laiką vylėsi, kad su Santaros klinikų vadovybe pavyks sutarti gražiuoju, bet ignoruojamų gydytojų ir slaugytojų kantrybė trūko. Nesulaukę didesnių algų medikai prašymais užplūdo Darbo ginčų komisiją.

„Darbo ginčų komisija gavo virš 700 prašymų iš Santaros klinikų darbuotojų. Iš viso yra 705 prašymai“, – teigė Darbo ginčų komisijų darbo organizavimo skyriaus patarėja Audronė Baršienė.

V. Balkūno /Santaros klinikų nuotr.

Septynios medikų profsąjungos taip pat kreipėsi į teismą. Rugsėjį prasidės bylos nagrinėjimas.

„Kitų kelių kol kas nematome“, – situaciją komentavo V. Dirsė.

Dar sausį pakilus minimaliai mėnesinei algai, devyniais procentais turėjo pakilti ir medikų darbo užmokestis. Mat taip sutarta medikų ir Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) prieš trejus metus pasirašytoje kolektyvinėje sutartyje. Bet ministerija aiškina, jog popieriuje įrašytas žodis „siekiama“, o ne „įsipareigojama“.

„Šiais metais, kai mes turėjome išskirtinius metus ir kai turėjome išskirtinius poreikius būtent mokėti kovidinius priedus, mes apskritai apie tokias galimybes nuo metų pradžios net negalėjome pasvajoti. Nes tas didinimas nuo sausio būtų reiškęs tik dar didesnę skolą mūsų visų, Lietuvos piliečių, mokančių mokesčius vardu“, – kalbėjo sveikatos apsaugos viceministrė Živilė Simonaitytė.

„Planuojant Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetą nėra amortizacinių kažkokių mechanizmų, kurie pasikeitus situacijai galėtų užpildyti tas spragas, kurios susidaro“, – situaciją komentavo Medikų sąjūdžio valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė.

Anot Santaros klinikų vadovo, medikams įstaiga skolinga 8 mln. eurų. Tokius pinigus išmokėti patiems, be ministerijos skirto finansavimo, esą reikštų bankrotą. „Tam, kad padidinti atlyginimą, reikia turėti finansinius išteklius. O tam, kad juos turėti, mes turėjome gauti papildomą įkainį mūsų paslaugoms. Kitokio būdo padidinti atlyginimą nėra“, – teigė Santaros klinikų generalinis direktorius Feliksas Jankevičius.

Gauti papildomą finansavimą ir atsiskaityti su medikais, anot direktoriaus, planuota dar liepos mėnesį. Tačiau nepavyko. Dabar viliamasi, kad pavyks rudenį. „Tos finansinės galimybės įkainių didinimo ir tuo pačiu atlyginimų mūsų darbuotojams padidinimas atsiras nuo rugsėjo 1 dienos“, – tvirtino F. Jankevičius.

Anot finansų ministrės, pinigų medikų algoms galbūt atsirastų kitų metų biudžete. Dėl to esą jau vyksta derybos. Bet kol kas neaišku, nei kiek pinigų, nei kokiems medikams algos galėtų kilti. „Kitais metais didinti tvirtinant privalomo sveikatos fondo biudžetą yra planuojama didinti taip pat ir medikų atlyginimus, atsižvelgiant į tai, kad kai kurie priedai su COVID-19 jau nebebus mokami“, – kalbėjo ministrė Gintarė Skaistė.

Medikai nežada dar kartą būti apipinti pažadais ir žada kovoti dėl didesnių algų iki galo. Jei reikės – ir streiku. „Jeigu nepavyks teisiniais keliais ar kitais keliais, streikas ar kitos akcijos, manau, tikrai bus“, – tvirtino Santaros klinikų medicinos darbuotojų profesinės sąjungos vadovas V. Dirsė.

SAM skaičiuoja, kad kiekvieną mėnesį medikų atlyginimams turi surasti pusseptinto milijono eurų.

Nuotolinį susitikimą su vicemeru inicijavo savo algomis nepatenkinti vadovai. A.Cesiulis tikino, kad jų algos, lyginant su švietimo įstaigų vadovų atlyginimais, yra nedidelės. Pasikeitus įstatymams, socialinėms įstaigoms vadovaujantys asmenys paprašė perskaičiuoti koeficientus, kurie taikomi skaičiuojant atlygį už darbą.

"Radome bendrą kalbą, supratome, kad tikrai reikia imtis atitinkamų žingsnių. Tai buvo neoficialus vadovų noras pabendrauti. Dalyvavo savivaldybės administracijos Teisės skyriaus žmonės, merijos teisės vyriausioji patarėja. Prašymą išgirdome, tačiau jokių konkrečių sutarimų nebuvo ir negalėjo būti, kadangi pirmiausia reikia atlikti skaičiavimus, įsivertinti, ar savivaldybė turi finansines galimybes didinti atlyginimus. Mes pasakėme, kad vadovų lūkesčiai yra teisėti, ieškosime būdų", – teigė vicemeras.

Radome bendrą kalbą, supratome, kad tikrai reikia imtis atitinkamų žingsnių.

Kitas proceso etapas – meras sudarys darbo grupę "Vadovų darbo santykių reguliavimo komisija", kuri turi patariamąjį balsą. Jos išvados bus pateiktos sprendimo projekte.

A.Cesliulis džiaugėsi, kad bendrą sutarimą pavyko rasti per pusvalandį.

Didesnių algų nori šešių Klaipėdoje socialines paslaugas teikiančių biudžetinių įstaigų vadovai.

Tai yra Klaipėdos miesto socialinės paramos centro, neįgaliųjų centro "Klaipėdos lakštutė", miesto šeimos ir vaiko gerovės centro, miesto globos namų, vaikų globos namų "Rytas" ir nakvynės namų vadovai.

Teigiama, kad analogiškų įstaigų Gargžduose ar Kretingoje vadovai uždirba daugiau nei klaipėdiečiai.

Viešai skelbiama, kad Klaipėdos miesto socialinės paramos centro vadovės darbo užmokestis yra 1 833 eurai per mėnesį, nenurodyta, ar pateiktas skaičius atskaičius mokesčius.

Klaipėdos miesto neįgaliųjų centro "Klaipėdos lakštutė" vadovės darbo užmokestis – 2 008 eurai iki mokesčių.

Prašymą išgirdome, tačiau jokių konkrečių sutarimų nebuvo ir negalėjo būti, kadangi pirmiausia reikia atlikti skaičiavimus, įsivertinti, ar savivaldybė turi finansines galimybes didinti atlyginimus.

Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro tinklalapis tvarkomas, skelbiami tik įmonės rekvizitai. Kitas tinklalapis skelbia tik vidutinį įstaigos darbuotojų atlyginimą – 1 547 eurai per mėnesį. Ar tai yra alga atskaičius mokesčius, nenurodoma.

Klaipėdos miesto nakvynės namų vadovai antrąjį šių metų ketvirtį gaudavo 2 297 eurus, neatskaičius mokesčių.

Klaipėdos miesto vaikų globos namų "Rytas" vadovės atlyginimas įstaigos tinklalapyje nenurodomas. Ataskaitoje teigiama, kad administracijos darbuotojai antrąjį šių metų ketvirtį uždirbdavo vidutiniškai 2 037 eurus, neatskaičius mokesčių.

Klaipėdos miesto globos namų tinklalapyje skelbiama, kad direktorius, neatskaičius mokesčių, per mėnesį uždirba 1 840 eurų.