„Ateinančiais metais, kas yra sutarta nacionaliniame susitarime, trečiąjį ketvirtį darbo užmokesčio santykis turi pasiekti 130 proc., ir šį įsipareigojimą Vyriausybė vykdys. Iškart pasakysiu, kad neturėsime finansinių galimybių šį finansinį įsipareigojimą įvykdyti nuo sausio 1 dienos, dėl to darbo užmokestis didės dviem etapais: nuo sausio ir nuo rugsėjo. Bet rugsėjį tai, kas sutarta nacionaliniame susitarime, bus pasiekta“, – žurnalistams Seime po valdančiųjų partijų koalicinės tarybos posėdžio kalbėjo premjerė.

Tai ji sakė dviem mokytojų profesinėms sąjungoms reikalaujant spartesnio darbo užmokesčio pedagogams kėlimo ir keliant kitus reikalavimus. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) reikalauja, kad atlygis pedagogams kiltų jau nuo rugsėjo, o neįgyvendinus šio bei kitų siūlymų, žada streikuoti.

Savo ruožtu I. Šimonytė tvirtina, kad nepasitenkinimą reiškiančios profesinės sąjungos išnaudoja situaciją dėl kitų metų rinkimų, ir pabrėžia, kad ligšiolinis susitarimas su jomis yra vykdomas.

„Manau, kad natūralu, jog profesinės sąjungos naudoja politinį ciklą, nes jei žiūrėtumėme į kolektyvinę sutartį, kuri dabar galiojanti, ji baigiasi 2024-aisiais metais, ir spręstumėme klausimą, ar vykdoma yra kolektyvinė sutartis, aš drįsčiau teigti, kad kolektyvinė sutartis yra vykdoma (...), yra nauji reikalavimai – dalykai, kurių dabar nėra kolektyvinėje sutartyje“, – kalbėjo premjerė.

„Niekas neriboja demokratinėje šalyje kelti reikalavimus, prisistatyti deryboms, ir siūlyti kažkaip galiojančią sutartį pakeisti arba papildyti, bet viskas yra galimybių ir racionalumo ribose“, – sakė ji.

I. Šimonytė taip pat pabrėžė, kad Vyriausybė per visą savo kadenciją siūlė pedagogų darbo užmokesčio didinimą, kad jis aplenktų vidutinį šalies atlyginimą. Tačiau pastaruosius dvejus metus vidutinis darbo užmokestis, pasak jos, augo sparčiau, nei buvo prognozuojama sudarant biudžetą, todėl santykis tarp mokytojų ir šalies vidutinio darbo užmokesčio „kažkaip esmingai pakeisti nepavyko iki šių metų“. Šiemet pedagogams ir mokslininkams jis, anot premjerės, padidintas 13 procentų.

Seimo pirmininkė, valdančiųjų Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, koalicija vieningai sutaria dėl ligšiolinių įsipareigojimų, numatančių algas pedagogams kelti kitąmet.

„Nacionalinis susitarimas yra aiškus, kuris kalba apie kitus metus, ir fokusas turėtų būti į to nacionalinio susitarimo įgyvendinimą. Tai, manau, dėl to visi koalicijos partneriai sutaria“, – tvirtino ji.

Apie planuojamą streiką bei pasitraukimą iš kolektyvinės sutarties su ŠMSM šiai neįgyvendinus pažadų dėl vidutinio mokytojų darbo užmokesčio dydžio praėjusią savaitę pranešė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga.

Ji reikalauja, kad atlygis pedagogams kiltų jau nuo rugsėjo, taip pat, kad per vienerius metus pradinėse klasėse mokinių skaičius sumažėtų nuo 24 iki 18, o vyresnėse – nuo 30 iki 24, mažėtų darbo krūvis.

Jos vienijamų mokytojų įspėjamasis streikas planuojamas rugsėjo 15 dieną, o nesulaukus norimų rezultatų, rugsėjo 29-ąją būtų surengtas ir tikrasis streikas.

Apie ketinimus streikuoti, jei per rugsėjį nebus sutarta dėl jos keliamų reikalavimų, pranešė ir Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS). Juos profsąjunga  Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai ketina pristatyti rugsėjo pradžioje, tarp reikalavimų – 130 proc. vidutinis darbo užmokestis kitąmet, mokinių skaičiaus klasėse mažinimas, dėl mokytojo etato struktūros pakeitimai ir švietimo pagalbos ir ikimokyklinio ugdymo finansavimas tik iš valstybės dotacijų.

Jei neskaičiuotume I. Šimonytės stažo politikoje, jos kaip premjerės alga siektų daugiau nei 2,7 tūkst. eurų į rankas.

„Viešojoje erdvėje teko girdėti, kad Seimo pirmininkės ir ministrės pirmininkės darbo užmokestis turėtų padidėti“, – sakė I. Šimonytė.

Greičiausiai didės, mat Vyriausybė pritarė Valstybės tarnybos pertvarkai, o jos tikslas – kelti algas tiek paprastiems, tiek aukščiausiems valstybės tarnautojams.

I. Šimonytė pabrėžė, kad algos didėtų ne jos kadencijos valdžiai.

Visuomenė turėtų būti labai suinteresuota, tuomet galbūt galima tikėtis, kad 2024 metų Seimo rinkimų kampanijoje mes išvysime daugiau tokių kandidatų, kuriems politika yra darbas.

„Nebent kalbėtojai tikrai žino, kad 2024 metais po Seimo rinkimų tiek Vyriausybei, tiek Seimui vėl vadovaus moterys“, – tęsė I. Šimonytė.

Atlyginimai būtų peržiūrimi etapais. Pirmiausia – teisėjams ir teismams, valstybės įstaigų vadovams ir darbuotojams. Antru etapu – statutiniams pareigūnams, o tik nuo 2025 metų – politikams.

„Šiandien situacija yra tokia grėsminga, kad mes privalome veikti. 50 proc. konkursų į valstybės tarnybą neįvyksta, į vadovų pozicijas neįvyksta 30 proc. konkursų“, – kalbėjo vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Po reformos eilinio Seimo nario alga kiltų nuo 2,1 tūkst. eurų iki 3,8 tūkst. eurų į rankas. Seimo pirmininko ir premjero atlyginimą planuojama kelti nuo 2,8 tūkst. eurų iki 5,2 tūkst. eurų į rankas, o ministrų – nuo 2,6 tūkst. eurų iki 4,6 tūkst. eurų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Manau, kad ugniagesiams, policininkams, greitosios pagalbos darbuotojams kelti algas reikia būtinai, taip pat mokytojams, bet politinėms įstaigoms, manau, kad nereikia“, – sakė gyventojas.

„Tokia infliacija… Kita vertus, jie tą infliaciją ir žadina, tai reikėtų pagalvoti, ar verta. Liaudiškai, tai jeigu sukuria infliaciją, tai jiems reikia špygą taukuotą, o ne atlyginimus didinti“, – kalbėjo kitas šalies gyventojas.

„Labai atsakingos pareigos, todėl jos turi būti apmokėtos atitinkamai, kiek sau tai gali leisti Lietuva“, – sakė vyras.

Vadovų darbo užmokestis priklausytų nuo pasiektų rezultatų. Pareiginė alga būtų skaičiuojama pagal vidutinį šalies darbo užmokestį.

„Aukščiausių pareigūnų koeficientas būtų 4,5 ir dauginamas iš vidutinio darbo užmokesčio“, – teigė I. Šimonytės patarėjas Vitas Vasiliauskas.

Paprastiems tarnautojams nebeliktų nustatytų atlyginimo rėžių. Atsisakoma ir priedo už darbo stažą. Įstaigos vadovas pats nustatytų, kiek jo pavaldiniai uždirbtų.

„Įstatyme yra nustatytas minimalus koeficientas ir kiek yra darbo užmokesčio fonde, tiek galima ir mokėti“, – tęsė V. Vasiliauskas.

Jiems reikia špygą taukuotą, o ne atlyginimus didinti.

„Dabar negalėtume atsakyti, kiek pakils konkrečiam valstybės tarnautojui“, – kalbėjo vidaus reikalų viceministrė Sigita Ščajevienė.

Profsąjungos, išgąsdintos naujos pertvarkos su Vyriausybe įteikė pasipiktinimo laišką ir sako, kad valdžia sugriaus valstybės tarnybą.

„Valstybės tarnyba verčiama UAB. Vadovas pats spręs, koks bus tavo atlyginimas. Dabar įstatymu nustatytos kategorijos, koeficientai, bazinis dydis“, – sakė Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė.

Profsąjungų teigimu, nesprendžiamas ir darbuotojų motyvacijos klausimas. Viena vertus, reikalaujama aukštos kompetencijos, kita vertus – naikinamos socialinės garantijos.

„Nori nuimti papildomą apmokėjimą už darbo stažą ir papildomas atostogas, kas buvo tam tikra paskata būti valstybės tarnyboje“, – tęsė K. Krupavičienė.

Premjerė atkirto, kad rinkėjams, mokesčių mokėtojams nuo tokios pertvarkos bus tik geriau.

„Visuomenė turėtų būti labai suinteresuota, tuomet galbūt galima tikėtis, kad 2024 metų Seimo rinkimų kampanijoje mes išvysime daugiau tokių kandidatų, kuriems politika yra darbas“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Šalyje dirba 27 tūkst. valstybės tarnautojų. Dėl valstybės tarnybos pertvarkos dar turės apsispręsti Seimas.

Trečiadienį „Delfi TV“ laidoje ekonomistas teigė, kad, kainoms pakilus pernelyg daug, Lietuva gali tapti vis mažiau konkurencinga, o ekonominei padėčiai pataisyti prireiks daug laiko.

Anot vyriausiojo „Luminor“ ekonomisto, dabartinė infliacija labiausiai nulemta išorinio šoko, – visų pirma, dar pernai vasarą Rusijos pradėto energetinio šantažo prieš Europos Sąjungą ir dėl to šokusių energijos kainų. Taip pat dėl karo Ukrainoje, kuriam prasidėjus brango kitos žaliavos bei maistas, kurio kainos kilo dėl beveik nutrūkusio Ukrainos grūdų eksporto.

„Turime tą laikiną šuolį – tai viena medalio pusė. Kita – turime didelę vidinę infliaciją“, – tikino ekonomistas.

Pasak jo, kainų šuolį šalies viduje lemia „labai didelės“ viešojo sektoriaus išlaidos. Be to, pastebi jis, dabartinės krizės sąlygomis sparčiai kyla darbo užmokestis. Jam toliau augant, ekonomisto teigimu, matydami augančias gyventojų pajamas, atitinkamai kainodarą keičia ir verslai.

„Sukūrėme tokią iliuziją šios krizės metu, kad, nepaisant to, kokia bebūtų krizė, atlyginimai kilo ir kilo pakankamai smarkiai. Infliacija pastaruosius metus buvo pakankamai maža (...), atlyginimai kilo, ypač viešajame sektoriuje. Ir kuriamas naratyvas, kad taip bus ir ateityje“, – kalbėjo ekspertas.

„Tai iš dalies kuria tą vidinę infliaciją, nes verslai sako: „Atlyginimai kyla, viskas kyla, tai kainas pakelsiu dar 20 proc.“ Ir jau užsisukame į tą ratą“, – dėstė jis.

Šis „ratas“, pasak Ž. Maurico, yra pavojingas, kadangi Lietuva yra euro zonos šalis, tad, kainoms žymiai pakilus, nebus priemonių, kaip jas suvaldyti.

„Jei užkelsime kainų lygį labai smarkiai Lietuvoje, vėliau neturėsime kaip jį sumažinti. Nes atlyginimų mažinimas yra labai bloga idėja – tuomet žmonės tampa pikti, nepatenkinti, tad kelio atgal nelabai yra“, – pažymėjo Ž. Mauricas, kartu pabrėžęs, kad, atsidūrus tokioje padėtyje, nukentės šalies konkurencingumas, kurį vėliau gali tekti „ilgus metus gerinti“.

„Ir tokių istorijų buvo. Vokietija po susivienijimo labai daug pinigų metė į Rytų Vokietiją – pakilo infliacija, pakilo atlyginimai. Vėliau Vokietija buvo vadinama Europos ligoniu ilgą laiką, nes jie ilgą laiką turėjo ribotą atlyginimų augimą tam, kad stiprintų konkurencingumą“, – vieną tokio atvejo pavyzdį minėjo ekonomistas.

Kaip neigiamą pernelyg didelio atlyginimų kėlimo pavyzdį valstybės ekonomikai Ž. Mauricas įvardijo ir Graikijos atvejį.

„Jie patikėjo idėja „kodėl mes uždirbame mažiau nei vokiečiai, o kainos pas mus didelės“ (...) ir irgi išpūtė savo burbulą. O po to paaiškėjo, kad karalius nuogas, nes inžinerijos, aukštos technologijos (sektoriuose – ELTA) nėra daug darbų. Iš turizmo jie gyvenama didžiąja dalimi. Ir matėme, kad graikai ilgai vargo.

ELTA primena, kad pagal balandžio pradžioje skelbtas Finansų ministerijos prognozes vidutinė metinė infliacija 2022 metais sudarys 9,8 proc.

Pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) balandį išankstinis metinės infliacijos įvertis sudarė 16,6 proc.

„Šiuo metu keletas darbuotojų su profesinės sąjungos lyderiu norėjo likti mūsų patalpose, nes jie yra darbuotojai ir gali ten būti – jie ir liko ten. Vadovas ką tik su jais kalbėjosi apie galimas ir siūlomas sprendimų galimybes“, – BNS sakė įmonės atstovė.

„Jie pagalvojo, kad dar pasiliks – pusvalandį, valandą, gal ir ilgiau, bet joks konfliktas nevyksta“, – pridūrė ji.

Jos teigimu, tarp darbuotojų ir bendrovės valdžios vyko įprastas susitikimas, vykstantis kiekvieną trečiadienį. Jame diskutuota apie darbo užmokesčio, sąlygų, grafikų keitimo, higienos klausimų problematiką.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija trečiadienio vakarą pranešė, kad atlyginimų kėlimo reikalaujantys darbuotojai tebesidera su generaliniu direktoriumi, kuris „nieko negali pažadėti ir praši palikti patalpas“.

Anot profsąjungos, patalpos išpurkštos dezinfekantu, žmonės trokšta, tačiau išeiti neketina.

Pasak įmonės vadovo, konsultacijos su profesine sąjunga vyksta nuolat.

„Šiandien kartu su komanda turėjome neeilinį susitikimą, kuriame stengėmės atsakyti į visus darbuotojų keliamus klausimus ir rūpesčius“, – BNS atsiųstame pranešime sakė bendrovės generalinis direktorius Darius Aleknavičius.

„Niekada nevengiu kalbėtis skaudžiausiomis bendrovei temomis: atlyginimų kėlimas, darbo sąlygos ar esama situacija dėl sergamumo. Noriu pabrėžti, kad konsultacijos su profesine sąjunga vyksta nuolatos“, – pridūrė jis.

Jo teigimu, susitikimas vyko dėl testavimo nuo COVID-19.

Anot įmonės vadovo, darbuotojams pasiūlyta per gruodį pasiskiepyti, o to nepadariusiems pasiūlyta kompensuoti testus ir skirti vidutiniškai 39 eurus per mėnesį.

Įmonė teigia, kad per mėnesį tai jai kainavo apie 6 tūkst. eurų. Ji taip pat teigia, kad apmokamas ir darbuotojų laikas, kurį jie sugaišta testavimui. Nuo rugsėjo mėnesio tam skirta per 35,5 tūkst. eurų.

„Sausio 7 d. vykusiame susitikime su profesinės sąjungos atstovais buvo teiktas siūlymas dėl tolimesnio testavimosi apmokėjimo iš bendrovės lėšų, prisidedant 50 proc.“, – teigė D. Aleknavičius.

Pasak jo, šiam sprendimui profesinės sąjungos atstovai nepritarė, reikalavo pratęsti kompensavimą. Tačiau bendrovė ragina darbuotojus vakcinuotis.

Bendrovės teigimu, šiuo metu yra kuriama nauja atlygio ir motyvacinė sistema. Atliktas rinkos tyrimas, kuriame analizuotas devynių Lietuvos transporto įmonių vairuotojų atlygis – jo duomenimis, vidutinis vairuotojų bendrovės darbuotojų atlyginimas yra didesnis 13 proc. didesnis už rinkos medianą.

Kitą savaitę, pasak bendrovės, prasidės sekantis atlygio ir motyvacinės sistemos etapas – pareigybių kalibracija, vėliau šios sistemos projektas bus derinamas su darbuotojais bei profesinėmis sąjungomis, galutinai atlygio ir motyvacinė sistema bus parengta balandžio mėnesį.

Bendrovės duomenimis, šiuo metu serga 149 vairuotojai iš 1365. COVID-19 liga nustatyta aštuoniems darbuotojams, o 23 vairuotojai yra nušalinti dėl to, kad nesutiko testuotis už savo lėšas.

Įmonė teigia, kad jos imunizacijos lygis yra 90 proc.

Čia atlyginimų kėlimo reikalaujantys darbuotojai tebesidera su generaliniu direktoriumi, kuris negali nieko pažadėti ir prašo palikti patalpas. Jos išpurkštos dezinfektantu, žmonės trokšta, bet išeiti neketina.

Kartu yra ir aplankyti darbuotojų atvykusi Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.

„Paprašiau tiesiai ir aiškiai atsakyti. Deja, premjerė neatsakė – esą dar svarstoma. Ko tuomet vertas partijų susitarimas dėl švietimo, už kurį taip karštai agitavo premjerė? Yra dar ir Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinė sutartis, kuria taip pat įsipareigota didinti atlyginimus. Pažadukų Vyriausybė“, – sako parlamentarė, Socialdemokratų partijos frakcijos narė V. Targamadzė.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija viešai skelbia, esą „būtų logiška“ atlyginimus mokytojams didinti ne metų pradžioje, o vėliau. „Pasiūlymas dar beveik metus delsti nekelia švietimiečiams pasitikėjimo dabartinės valdžios ketinimais. Šio sektoriaus profsąjungos ragina Vyriausybę liautis gudravus – pažadus reikia tesėti“, – teigia V. Targamadzė.

Premjerei noriu priminti seną priežodį: „vėją sėsi, audrą pjausi“.

Partijų susitarime dėl švietimo įrašytas pažadas siekti, kad iki 2024-ųjų pabaigos mokytojų vidutinis darbo užmokestis sudarytų 130 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio, o dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų – 150 proc.

Parlamentarė atkreipia dėmesį, kad mokytojai dirba ne tik bendrojo ugdymo mokyklose, bet ir ikimokyklinėse ugdymo įstaigose, neformalaus švietimo įstaigose, profesinio mokymo mokyklose.

Anksčiau Seime socialdemokratų partijos frakcijos surengtoje spaudos konferencijoje profesinių sąjungų atstovai įspėjo, kad prastos darbo sąlygos yra pagrindinė pedagogų stygiaus priežastis: atlyginimai neatspindi įdėto darbo. Mokytojų trūkumas kasmet didėja – kai kur visiškai nebeliko pradinio ugdymo, gamtos mokslų mokytojų, auklėtojų.

Kainoms dramatiškai kylant, atlyginimai vis labiau atsilieka nuo gyvenimo.

Švietimiečių netenkina ministerijos siūlymas nuo kitų metų rugsėjo svarstyti 10 proc. darbo užmokesčio didinimą. Be to, Vyriausybė kaltinama nesilaikanti pažado peržiūrėti etatinio apmokėjimo formulę. Mokytojai teigia nešą vis didesnę neapmokamų darbų naštą.

Socialdemokratai taip pat ragina kompensuoti mokytojams su nuotoliniu darbu susijusias išlaidas.

„Vyriausybės pažadai bliūkšta. Profsąjungos kalba apie „paskutinį šansą“ Vyriausybei. Kainoms dramatiškai kylant, atlyginimai vis labiau atsilieka nuo gyvenimo. Premjerei noriu priminti seną priežodį: „vėją sėsi, audrą pjausi“, – socialdemokratų poziciją apibendrina V. Targamadzė.

Pirmadienį VU rektorius Artūras Žukauskas LRT televizijai teigė, kad, atlikus apklausą universitete, paaiškėjo, jog 96 proc. darbuotojų ir studentų remia protesto akcijas, ir paragino kitus Lietuvos universitetus prisijungti bei siūlyti savo protesto formas.

Visi Eltos kalbinti universitetų profsąjungų vadovai patvirtino, kad vyksta intensyvus dialogas tarpusavyje dėl to, kaip pareikšti nepasitenkinimą valdžios nevykdomais pažadais. Vis dėlto konkrečius žingsnius kol kas įvardijo tik Kauno technologijos universiteto (KTU) profesinės sąjungos pirmininkas Vytautas Juodagalvis.

Jo teigimu, KTU bendruomenė yra nusivylusi mažais atlyginimais ir jau lapkričio 28 d. solidarizuojasi su mokytojais – rengs trumpą įspėjamąjį streiką universitete, o vėliau gali dalyvauti ir piketuose prie Finansų ministerijos ar Vyriausybės.

„Paskutinį kartą, kai mačiau, tai atsakančių į siųstą laišką dauguma pasisako už streiką. Aišku, už tą pilną streiką, matyt, nekilsim, bet įspėjamasis streikas bus, deriname laiką su mokytojais – tai turbūt 28 d. dviejų valandų įspėjamasis streikas bus. Mes dabar jau kuriame streiko komitetą“, – informacija apie planus dalijosi KTU darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas.

Kartu V. Juodagalvis patikino, kad vyksta dialogas su visomis aukštosiomis mokyklomis. Jo teigimu, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo nuomonė yra bendra – streikuoti. Akademikas tvirtina, kad jų neįtikina argumentai dėl lėtėjančios ekonomikos. Gaunamas atlygis, anot jo, pradėjo didėti tik nuo praėjusių metų ir galiausiai šiandien tepasiekė iki krizės 2008 m. buvusį lygį.

Anksčiau būdavo, kad dėstytojai laukdavo – sunki padėtis, krizė, dar palauksim, pakentėsim, bet matome situaciją tokią, kad jeigu laukiame, tai tie atlyginimai ir lieka tokiam pačiam lygmeny.

„Tai čia kalbu apie akademinius darbuotojus, o dar yra neakademiniai darbuotojai, kurie taip pat skundžiasi, jiems atlyginimas šiek tiek buvo keliamas, bet žinote, kodėl mažiausiai gaunantiems buvo keliamas atlyginimas? Nes minimumas jau pradėjo pasivyti jų atlyginimą. O vyresniajam laborantui reikalavimai ir aukštasis mokslas, dabar aplinka tarptautinė, tai reikia anglų kalba mokėti kalbėti ir visokie kitokie reikalavimai – jei atlyginimai ne ką didesni už minimumą, tai suprantat...“, – apmaudo neslėpė V. Juodagalvis.

„Anksčiau būdavo, kad dėstytojai laukdavo – sunki padėtis, krizė, dar palauksim, pakentėsim, bet matome situaciją tokią, kad jeigu laukiame, tai tie atlyginimai ir lieka tokiam pačiam lygmeny“, – pridūrė jis.

Kolegai antrino ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesinės sąjungos pirmininkas Marius Sirutavičius, kuris pabrėžė, kad Vyriausybės ruošiamame kitų metų biudžeto projekte turėtų būti labiau atsižvelgiama į prioritetines sritis.

„Klausimas tų biudžeto įplaukų perskirstymo – ar jis tikrai yra sudėliotas pagal prioritetines sritis? Be abejo, kad (atlyginimai keliami. – ELTA) turėtų būti pagal realias galimybes, bet galima būtų svarstyti, kas yra prioritetai. Kadangi (švietimas. – ELTA) buvo įvardinta kaip prioritetinė sritis, tai kyla klausimas...“, – kalbėjo M. Sirutavičius.

VDU darbuotojų profsąjungos vadovas taip pat pažymėjo, kad šiuo metu universitete yra atliekama apklausa, siekiant išsiaiškinti, ar būtų parama protestui, ar kitai nepasitenkinimo išraiškos mažais atlyginimais formai.

„Ne tiek jau daug buvo pažadėta, rodos, 10 proc. – iš esmės susitarimas patvirtintas ir aišku, kad tai kelia darbuotojų nepasitenkinimą. Kažkokia reakcija turi būti, nes jaučiasi žmonės apgauti“, – teigė M. Sirutavičius.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesinės sąjungos pirmininkė Ramunė Žurauskienė taip pat Eltą patikino, kad palaiko akademinės bendruomenės iniciatyvą protestuoti. Vis dėlto ji pažymėjo, kad kol kas universiteto viduje apsitarti, kaip toliau bendruomenė veiks šiuo klausimu, nespėjo.

„Su universiteto žmonėmis nešnekėjau, bet tą straipsnį skaičiau, tai mes tikrai palaikome“, – patikino R. Žurauskienė.

Tuo tarpu Mykolo Romerio universiteto profsąjungos pirmininkė Eglė Bilevičiūtė sako, kad darbuotojų nusivylimas žemais atlyginimas akivaizdus, tačiau neskubėjo patvirtinti, jog prisijungtų prie streiko. Galima rasti kitų protesto formų, įsitikinusi akademikė, tačiau informavo, kad MRU taip pat išplatins anketą savo darbuotojams dėl paramos protestams.

„Žinoma, mūsų atlyginimai yra juokingi, profesoriaus atlyginimas kaip bedarbio pašalpos. Tačiau ar dėl to eis streikuoti... Mūsų bendruomenė nėra linkusi. Pirmiausia dėl to, kad tai nebus taip efektyvu, kaip mokytojų streikas. (...) Kitas dalykas – įsipareigojimas prieš studentus. Lazda dviejų galų. Protestui, kad reikia ginti savo teises, tai visi pritaria, bet kokiu būdu – tai kitas klausimas“, – svarstė E. Bilevičiūtė, kartu pabrėžusi, kad kol kas dalijasi tik savo asmenine nuomone, nes laukiama apklausos rezultatų.

Vis dėlto „Paskutinio prioriteto“ iniciatyvinės grupės narė, VU Filosofijos fakulteto profesinės sąjungos pirmininkė doc. Rūta Žiliukaitė patikino, kad dialogas tarp aukštųjų mokyklų yra vieningas ir gauta, pasak jos, daugybė įvairių pasiūlymų, kaip išreikšti nepasitenkinimą nekeliamais atlyginimais.

„Mėginsime diskutuoti toliau, nes yra labai daug konkrečių pasiūlymų sudėta. Mūsų tikslas yra apsispręsti, sustrateguoti, ką šią savaitę dar galima daryti, mėginant kelti tą bendrą protesto bangą, bet tai dar tik procesas. Mes dirbame, bet pasakyti žingsnius, kas kada įvyks, dar negaliu. Tikiuosi, kad tą aiškumą turėsime antradienį, trečiadienį“, – Eltai teigė doc. R. Žiliukaitė.

Kartu VU docentė pridūrė, kad šiuo metu yra vykdoma aukštųjų mokyklų profsąjungų mobilizacija, siekiant išsiaiškinti visų nuomones.

„Tai, ką mes komunikuojame – tiek profesinės sąjungos VU ir kitų universitetų, tai, kad mes esame pasirengę paremti tą streiką, jeigu jis būtų organizuojamas vienų profesinių sąjungų, ir tikrai tikimės, kad lygiai taip pat profesinės sąjungos parems ir kitas taikias protesto masines akcijas“, – paaiškino R. Žiliukaitė.

Ketvirtadienį opozicinės Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) frakcijos posėdyje, kurioje dalyvavo sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, medikų profesinių sąjungų atstovai tikino, jog jaučiasi nesaugūs dėl planų kitąmet 200 mln. eurų didinti PSDF rezervą. Jį numatoma naudoti sektoriaus išlaidoms, tarp jų – ir atlyginimų didinimui.

„Jei dedame į rezervą ir jau žinome, kad kažkam panaudosime, ar nebūtų tikslingiau ir įdėti ten, kur mes ir panaudosime? Tikrai, nusiramintų aistros medikų bendruomenėje, politikų tarpe. Bet yra užsispyrimas – įdėsiu į rezervą ir man gal leis panaudoti?“, – BNS teigė Lietuvos medikų sąjūdžio pirmininkė Živilė Gudlevičienė.

„Jaučiasi, kad ministras neatstovauja medikų bendruomenei, o atstovauja partijai, vykdo jos nurodymus“, – tikino ji.

Organizacijos „Lietuvos medikų forumas“ vadovas Valdas Pečeliūnas ragino politikus kreiptis į Konstitucinį Teismą išaiškinimo, „ar tai yra suderinama su Konstitucija“.

„Formaliai, jos naudojamos sveikatai, bet realiai jos naudojamos biudžeto rodiklių balansui (...), lėšos galėtų būti naudojamos ir jei Konstitucinis teismas imperatyviai lieptų, Lietuvos žmonėms būtų didelė parama“, – tikino jis.

Medikus vienijančios organizacijos atstovai tikina, kad įvertinus didžiųjų įstaigų atlyginimų lapelius, šiemet nebuvo įvykdytas susitarime su medikais numatytas pažadas, kad atlyginimai kils vidutiniškai 15 procentų. Ministerija yra deklaravusi, jog vidutinis mėnesinis gydytojo atlyginimas iki mokesčių perkops 3 tūkst. eurų, slaugytojų sieks apie 1,6 tūkst. eurų.

Mes tikrai tuo netikime. Apsiklausėme, kiek didėjo atlyginimai, praktiškai jie nedidėjo.

A. Veryga žurnalistams pabrėžia, kad PSDF rezervas galės būti naudojamas ir medikų algoms, ir kompensuojamiems vaistams ir tikina, kad į rezervą įsipareigojimai perkeliami apsidraudžiant, jei kitąmet ekonomika neaugs tiek, kiek planuota.

„Viskas priklausys nuo ekonomikos. Jei augimas bus toks, kaip planuojama, tikiuosi, kad mes galėsime įgyvendinti visus įsipareigojimus, kuriuos ir esame pasirašę (...). Nuo kitų metų vidurio turėtumėme pasiekti tokius skaičius“, – Seime tvirtino A. Veryga.

„Mes tikrai tuo netikime. Apsiklausėme, kiek didėjo atlyginimai, praktiškai jie nedidėjo“, – tikino Ž. Gudlevičienė.

Lietuvos medikų sąjūdžio pirmininkės pavaduotoja Jurgita Sejonienė tvirtino, kad norint, kaip numatyta, ir kitąmet didinti atlyginimus vidutiniškai 15 proc., reikėtų maždaug tokia dalimi didinti ir įkainius už paslaugas. Šiuo metu jie didėja apie 8 procentais.

Tuo metu ministras ragina pačias profesines sąjungas išsireikalauti iš įstaigų vadovų, kad šie parodytų, kiek gavo pinigų ir kur juos panaudojo.

Konservatoriai: ruošiamasi krizei?

Opozicinės TS–LKD frakcijos atstovai taip pat kritikuoja valdančiųjų planus perkelti dalį numatytų išlaidų į PSDF rezervą, taip pat primena savo siūlymą lėšų rasti verčiau stabdant neapmokestinamųjų pajamų (NPD) didinimą 2020-2021 metais.

Ingrida Šimonytė klausė A. Verygos, ar 200 mln. eurų fondo rezerve reiškia, kad Vyriausybė ruošiasi panašiai į prieš dešimtmetį buvusiai ekonomikos krizei ir kodėl „neproporcingai didelė dalis skiriama būtent jūsų fondui“.

„Pagal analogiją, bandau įsivaizduoti, kad jūs turbūt ruošiatės tokiai krizei, kokia buvo 2009 metais, kai ekonomika smigo 20 proc., o pajamos – 30-čia. Koks yra jūsų tikslas, koks tas scenarijus, kuriam ruošiatės formuodami rezervą ir kada jūs sustosite?“, – klausė ji.

A. Veryga kartoja, kad tai yra dėl siekio laikytis fiskalinės drausmės. Patį susitikimą frakcijoje pavadino „Linčo teismu“.

„Galvojau, kad bus susitikimas su frakcija. O šita frakcija, panašu, kad organizuoja viešus Linčo teismus, susikviečia pacientų organizacijas, medikus. Mes su jais bendraujame, mums nereikia tarpininkų konservatorių, kurie mums trukdytų šnekėtis“, – žurnalistams teigė jis.

Vyriausybės Seimui pateiktame kitų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto projekte numatoma, jog išlaidos augs 7,4 proc. arba 145 mln. eurų ir sieks 2,1 mlrd. eurų. Per 200 mln. eurų numatoma pervesti į fondo rezervą – jis metų pabaigoje sudarytų 600 mln. eurų.

„Nemanau, kad jiems reikės protestuoti (...), su Ugniagesių gelbėtojų profsąjungų atstovu man teko matytis per tą mėnesį tris kartus (...) Jau šiais metais buvo papildomai skirta 3,5 milijono eurų ugniagesių atlyginimų didinimui. Buvo vertinti 800 pareigūnų, per vertinimą jiems pakils atlyginimas ir jau pakilo. Rugpjūčio mėnesį pabaigtas antras etapas, papildomai žemiausios grandies ugniagesiai bus įvertinti ,ir tai susiję su darbo užmokesčio didėjimu. Tą didėjimą mes teikiame biudžeto projektu. Jis turėtų atsirasti biudžete ir užtikrinti tą tolygų visų pareigūnų darbo užmokesčio didėjimą“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė R. Tamašunienė.

Ministrė teigia, kad Ugniagesių gelbėtojų profesinė sąjunga aktyviai atstovauja savo pareigūnams, todėl, pasak jos, valstybė atsižvelgs į jų reikalavimus ir bandys rasti visiems aktualius kompromisus.

„Mes susitikinėjame, kalbame. Profsąjungos, taip, jos nori parodyti, kad jos to siekia. Reikia pripažinti, kad jos dirba labai aktyviai ir gerai atstovauja savo pareigūnams. Manau, mes rasime kompromisą, ir pajaus mūsų ugniagesiai, gelbėtojai, kad valstybė tinkamai apmoka už jų atliekamas pareigas“, – teigė ji.

ELTA primena, kad Ugniagesių gelbėtojų profesinė sąjunga prašo skirti papildomai 0,5 mln. eurų ir ne mažiau kaip 1300 pareigūnų per šių metų neeilinius vertinimus pakelti atlyginimų koeficientus per 0,5 punkto. Taip pat profesinė sąjunga reikalauja panaikinti visas 15 grupės ugniagesių gelbėtojo pareigybes, įsteigti vyresniųjų ugniagesių gelbėtojų pareigybes, taip pat inicijuoti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) finansinį auditą. Neišgirdus reikalavimų pareigūnai nuo spalio žada protesto akcijas.

Tokį kreipimąsi pasirašė per 500 akademinės bendruomenės visų mokslo krypčių atstovų iš pagrindinių Lietuvos aukštojo mokslo institucijų.

Pasak pasirašiusių mokslininkų, Vyriausybės parengtas dokumentas yra nesistemiškas, neišbaigtas ir vertintinas kaip laikina politinė priemonė, kuria siekiama nuraminti viešojo sektoriaus darbuotojų nepasitenkinimą dėl darbo užmokesčio nesprendžiant esminių problemų.

Anot vienos iš kreipimosi iniciatorių, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto darbuotojų profsąjungos pirmininkės dr. Linos Leparskienės, „šis dokumentas eilinį kartą parodo žeminantį valdžios institucijų požiūrį į mokslininkus bei dėstytojus, kurių atlyginimai yra vis dar gėdingai žemi. Strategijos rengimo procesas iš esmės buvo ydingas, kadangi nebuvo užtikrintas nei derybų viešumas, nei atviras socialinis dialogas, nei visų viešojo sektoriaus grupių atstovavimas.„

Šis dokumentas eilinį kartą parodo žeminantį valdžios institucijų požiūrį į mokslininkus bei dėstytojus, kurių atlyginimai yra vis dar gėdingai žemi.

Kreipimosi autoriai atkreipia dėmesį, kad strategijos projekte kai kuriais atvejais įsipareigojimai dėl atskirų viešojo sektoriaus grupių atlyginimų didinimo yra apibrėžiami tiksliau, bet nepasiūloma jokia vienoda sistema: vienų profesijų būsimas darbo užmokestis lyginamas su VDU (vidutiniu darbo užmokesčiu), kitų darbo užmokesčio didinimo planai pateikiami procentine išraiška, o prie trečių konkrečiai nurodoma, kiek planuojama skirti biudžeto lėšų.

Mokslininkų ir dėstytojų iniciatyvinės grupės „Paskutinis prioritetas“ atstovė dr. Rūta Žiliukaitė pabrėžia, kad „valstybės viešojo sektoriaus politika neturėtų būti formuojama pagal turgaus derybų principus. Viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų ilgalaikės ir tvarios strategijos sukūrimas įmanomas tik apibrėžus visam viešajam sektoriui bendrus, pagrįstus ir skaidrius kriterijus, pagal kuriuos būtų nustatomi atlyginimų koeficientai ir jų augimas.”

Mokslininkai kviečia Vyriausybę sudaryti naują ir gerokai platesnę darbo grupę, į kurią būtų pakviesti ekonomikos ir socialinės politikos ekspertai, šiai strategijai paruošti būtų panaudotas mokslo institutų bei aukštųjų mokyklų intelektualinis potencialas, taip pat būtų skirta pakankamai laiko viešosioms diskusijoms, įtraukiant į projekto svarstymą visų viešojo sektoriaus sričių atstovus, ir, pagaliau, kad būtų susitarta dėl kriterijų, kaip turi būti įvertinamas viešojo sektoriaus darbuotojų atlygis už darbą.

Tarp kreipimąsi pasirašiusiųjų: ekonomistai Boguslavas Gruževskis, Romas Lazutka, filosofai Vytautas Ališauskas, Andrius Bielskis, Liutauras Degėsis, geologai Valentinas Baltrūnas, Jonas Šečkus, istorikas Aurimas Švedas, literatūrologai Darius Kuolys, Paulius Subačius, kultūros antropologas Donatas Brandišauskas, medikai Robertas Adomaitis, Edita Gavelienė, Vytautas Kasiulevičius, politologai Mindaugas Jurkynas, Algis Krupavičius, Ainius Lašas, Vaidutis Laurėnas, Liutauras Gudžinskas, sociologai Milda Ališauskienė, Arūnas Poviliūnas, Artūras Tereškinas, švietimo ekspertai Irena Stonkuvienė, Vilija Targamadzė ir Rimantas Želvys, teatro ir kino kritikas Vaidas Jauniškis ir kiti.