Akmenų įdėjimas sutaps su Vilniaus geto likvidavimu, kai naktį iš rugsėjo 23 dienos į rugsėjo 24-ąją pradėtas ir baigtas naikinti getas.

Alytuje Atminimo akmenimis nuspręsta įamžinti dviejų buvusių miesto tarybos narių Mendelio Bokšickio ir Šmuelio Beiralo atminimą. Abu vyrai tarpukariu net tik dalyvavo miesto tarybos veikloje, tačiau teikė įvairią pagalbą mieste besikuriančiam 1-ajam pėstininkų pulkui. M. Bokšickis taip pat rūpinosi ir Alytaus gaisrų gesinimo sistemos tobulinimu, suprojektavo neužšąlančias ir neuždumblėjančias požemines vandens talpyklas.

„Alytuje buvo labai didelė žydų bendruomenė, kurios šiandien nebeturime. Ilgus metus buvo kalbėta, kad reikia įamžinti šių žmonių atminimą, ypač tų, kurie smarkiai prisidėjo prie Alytaus miesto gyventojų - tiek žydų, tiek lietuvių - gerovės. Mendelio Bokšickio ir Šmuelio Beiralo nuopelnai miestui labai dideli“, - pranešime cituojama Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos mokytoja Meilė Platūkienė. Atminimo akmenų dėjimą Alytuje M. Platūkienė inicijavo kartu su Alytaus Putinų gimnazijos mokytoja Vilija Baguckiene, iniciatyvą parėmė Lietuvos žmogaus teisių centras ir Alytaus miesto savivaldybė.

Giminaičio iniciatyva Atminimo akmuo sekmadienį įdedamas ir Hiršui Kalmanavičiui, mokytojui, Alytuje dirbusiam dvidešimt metų. Visi trys Alytuje įamžinami žydai Holokausto neišgyveno: M. Bokšickis žuvo Vilniaus gete, Š. Beralas ir H. Kalmanavičius nužudyti akcijų Alytuje metu.

Pirmadienį Holokausto metu nukentėję žydai bus įamžinti ir Žemaitijoje bei Aukštaitijoje. Vietos mokytojų pastangomis Plungėje bus atmenami Maša Rolnikaitė ir Mendelis Rilas, Kuliuose - Eta Odesaitė, Ukmergėje - Josefas Zusmanovičius ir Mauša Levi.

„Visi šie žmonės - įdomios asmenybės, kurių likimai - labai sudėtingi. Kviečiame susipažinti su šiais žmonėmis puslapyje www.atminimoakmenys.lt ir lankyti akmenis, pamatyti vietas ir erdves, kuriose vyko Holokausto metu sunaikintas gyvenimas“, - kviečia Lietuvos žmogaus teisių centro atstovė Simona Gaidytė.

Atminimo akmenys - tai šaligatviuose ar gatvių grindiniuose montuojamos atminimo lentelės, skirtos įamžinti nacionalsocializmo aukas. Šie akmenys įrengiami prie buvusių namų, mokymosi įstaigų ar darbo vietų, taip primenant, kad Holokausto metu nukentėjo arba žuvo konkretūs žmonės, kūrę vietos bendruomenes.

Lietuvos žmogaus teisių centro duomenimis, šiuo metu yra įmontuota beveik 70 tūkst. tokių atminties ženklų, kartu jie sudaro didžiausią pasaulyje memorialinį muziejų po atviru dangumi. Lietuvoje Atminimo akmenys įrengti Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje ir Jurbarke. Panevėžio akmenys atmena Holokausto metu nukentėjusius romus.

J. Tilvyčio g. 1 iki Antrojo pasaulinio karo gyveno ne viena romų šeima. Šios gatvės šaligatvyje įtaisyti „Atminimo akmenys“ pagerbia panevėžietes Oną Matuzevičienę-Bagdonavičiūtę, Anastaziją Jablonskienę-Bagdonavičiūtę, Zosę Matuzevičiūtę, Oną Grachauskienę-Bagdonavičiūtę. Jie taip pat simboliškai primins apie visus romus, kankintus ar nužudytus holokausto metu.

Projektą inicijavusio Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Birutė Sabatauskaitė pasakojo, kad idėja įamžinti per Holokaustą nukentėjusius romus ir žydus kilo dar 2009 metais. „Taip norėjome pasakyti, kad jaučiamės atsakingi už šią tragediją ir gedime jos aukų“, – kalbėjo ji.

Lietuvos romų bendruomenės pirmininkas Ištvanas Kvikas atidarymo renginio metu žmonių klausė, kodėl reikalingi tokie „liūdni susirinkimai“. „Tam, kad pasidalintume skausmu, kurį patyrė romai, žydai ir kiti, patyrę genocido žiaurumus. Susirinkome todėl, kad tokie dalykai nepasikartotų“, – sakė jis.

Per Antrąjį pasaulinį karą romai, kaip ir žydai, nacių buvo persekiojami dėl rasistinių paskatų – išžudyta šimtai tūkstančių romų, kurių protėvių kartų kartos gyveno Europoje. Ne išimtis buvo ir Lietuva. Manoma, kad šalyje nužudyt ne mažiau kaip 500 romų kilmės asmenų. Nacių okupacijos pabaigoje žmonės buvo vežami į Prancūziją ir Vokietiją – deportuota apie 1000 romų.

„Atminimo akmenys“ įrengti ir Vilniuje, Kaune bei Šiauliuose. „Atminimo akmenys“ – nedidelės plytelės gatvės grindinyje, montuojamos šalia Holokausto aukų namų arba vietų, kuriose šie žmonės dirbo, mokėsi. Lietuva yra pirmoji iš Baltijos šalių, prisijungsi prie šio projekto. „Atminimo akmenys“ yra išsibarstę 21 Europos valstybių, o tokių atminimo ženklų įrengta jau beveik 60 000. Šios idėjos autorius – vokiečių menininkas Gunteris Demnigas, pagaminęs ir Panevėžiui skirtas plokšteles.

Šios lentelės grindinyje – pirmasis monumentas Lietuvoje, įprasminantis romų bendruomenės tragediją, praneša Manoteises.lt.

J. Tilvyčio gatvėje iki Antrojo pasaulinio karo gyveno ne viena romų šeima.  Šios gatvės šaligatvyje įtaisyti „Atminimo akmenys“ pagerbs panevėžietes Oną Matuzevičienę-Bagdonavičiūtę, Anastaziją Jablonskienę-Bagdonavičiūtę, Zosę Matuzevičiūtę, Oną Grachauskienę-Bagdonavičiūtę. Jie taip pat simboliškai primins apie visus romus, kankintus ar nužudytus holokausto metu.

Anot projektą inicijavusio Lietuvos žmogaus teisių centro direktorės Birutės Sabatauskaitės, apie romus, nukentėjusius holokausto metu Lietuvoje kalbama per mažai. „Pripažinti rasinį šios bendruomenės naikinimą tuo metu, kai masiškai buvo naikinami ir žydai, tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu mastu pradėta gan neseniai. Todėl pirmą kartą įamžinta romų kančia padeda įsisąmoninti, jog romai yra ir buvo mūsų visuomenės dalis. Jų istorija yra ir mūsų – visos Lietuvos – istorija“, – sako B. Sabatauskaitė.

„Svarbu, kad romų patirtys  pagaliau būtų įamžinamos ir atmenos – ši tauta labai stipriai nukentėjo holokausto metu“, – sako panevežietė Vida Beinortienė, ne vienerius metus užrašinėjusi holokaustą išgyvenusių romų istorijas. Manoma, kad nužudytųjų skaičius gali siekti pusę tūkstančio – tai sudarė trečdalį dabartinės Lietuvojos teritorijoje gyvenusių romų. Dar tūkstantis buvo išvežti priverstiniams darbams į Vokietiją ir okupuotąją Prancūzijos dalį.

1944 m. rugpjūčio 2 d. Lenkijoje, Aušvico-Birkenau koncentracijos stovykloje, buvo sunaikintas romų (čigonų) lageris ir nužudyta apie 3000 jame kalintų romų tautybės žmonių. Pažymint šią tragišką dieną, kasmet pradėta minėti Tarptautinė romų holokausto aukų atminimo diena. Per Antrąjį pasaulinį karą romai, kaip ir žydai, nacių buvo persekiojami dėl rasistinių paskatų – išžudyta šimtai tūkstančių romų, kurių protėvių kartų kartos gyveno Europoje. Ne išimtis buvo ir Lietuva.

„Atminimo akmenys“ jau įrengti Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose. „Atminimo akmenys“ – nedidelės plytelės gatvės grindinyje, montuojamos šalia holokausto aukų namų arba vietų, kuriose šie žmonės dirbo, mokėsi. Lietuva yra pirmoji iš Baltijos šalių, prisijungsi prie šio projekto. „Atminimo akmenys“ yra išsibarstę 21 Europos valstybių, o tokių atminimo ženklų įrengta jau beveik 60 000. Šios idėjos autorius – vokiečių menininkas Gunteris Demnigas, pagaminęs ir Panevėžiui skirtas plokšteles.

Vokiečių menininko iniciatyva

Tai mažytė, 10x10 cm pločio aukso spalvos plytelė su įrašytu tekstu. Tekstas lakoniškas. Išgraviruotas tik žmogaus, kuriam plytelė skirta, vardas, pavardė, gimimo ir nužudymo metai, taip pat nurodyta, ką žmogus čia veikė – dirbo, mokėsi ar gyveno.

Europoje tokių plytelių daugiau kaip 50 tūkst. Šios idėjos autorius – vokietis menininkas Gunteris Demnigas. Į Kauną jis atvyko specialiai pakloti Holokausto aukas primenančių plytelių.

"Plyteles pradėjau gaminti 1992 m. Berlyne. Valdžia nenorėjo man leisti jų dėti ir nesiklausė jokių aiškinimų. Proga buvo vieno meno projekto metu, kai visame kvartale laikinai galėjome daryti instaliacijas. Kai jas pamatė realiai, leido palikti, bet ir tai liepė perdėti pusmetriu į tą ar kitą šoną, neva jos kelia pavojų – jas paklojus tampa nesaugu vaikščioti", – pasakojo menininkas.

Jie buvo mūsų piliečiai

Europoje plytelės klojamos ne vien nužudytiems žydams, bet ir kitoms nacizmo aukoms – romams, homoseksualams, komunistams, Jahovos liudytojams, disidentams, psichiškai nesveikiems žmonėms, kuriems buvo daromos eutanazijos.

Tiek Kaune, tiek visoje Lietuvoje pirmiausia pažymimi bus žydai, kurių per karą mūsų šalyje nužudyta apie 0,25 mln.

"Iki šiol Holokaustas Lietuvoje dažnai laikomas tik žydų tragedija, tačiau šie akmenys simbolizuoja suvokimą, kad tai buvo mūsų visų netektis, kad tie žmonės, kurių netekome, buvo mūsų valstybės piliečiai", – per atidarymo ceremoniją kalbėjo projektą inicijavusio Lietuvos žmogaus teisių centro atstovė Simona Gaidytė.

Kaune – penki

Kaune Atminimo akmenys pakloti penkiems čia gyvenusiems ir kūrusiems žydams.

Pirmasis jų – Laisvės alėjos ir Krėvos gatvės sankirtoje skirtas vienam pirmųjų Lietuvos olimpiečių Isakui Anolikui. Dviratininkas atstovavo Lietuvai 1924 m. Paryžiaus olimpinėse žaidynėse. Šioje vietoje stovėjo medinis dviračių trekas, kuriame sportininkas treniravosi. 1943 m. jis nužudytas IX forte.

Miško gatvėje, šalia pirmuoju numeriu pažymėto namo, yra plytelė, skirta Černei Percikovičiūtei, kur ji lankė dailininkų kursus Justino Vienožinskio studijoje. Perspektyvi dailininkė nužudyta Kaune gete 1941 arba 1942 m.

Po plytelę skirta gydytojams Vladimirui Lazersonui ir jo žmonai Reginai Lazersonienei-Safočinskaitei prie jų buvusių namų Žaliakalnyje – Vydūno al. 67. Jie buvo nužudyti atskirai – R.Lazersonienė-Safočinskaitė 1944 m. Štutove, V. Lazersonas – 1945 m. Dachau.

Žaliakalnyje įleistas dar vienas akmuo kitam žydų dailininkui. Darbininkų gatvėje, ties 15-uoju numeriu esantis akmuo yra skirtas Jakovui Lipšicui. Dailininkas nužudytas Kauferingo priverstinių darbų stovykloje.

Taip Lietuvos sostinė prisijungs prie didžiausio memorialo po atviru dangumi Europoje. „Atminimo akmenis“ įrengs tarptautinio projekto autorius, garsus vokiečių menininkas Gunteris Demnigas.

Rugpjūčio 30 d. 12 val. prie pastato, kuriame mokėsi Vilniaus geto metraštininku vadinamas Icchokas Rudaševskis, vyks Vilniaus „Atminimo akmenų“ atsidarymas. Rūdninkų gatvėje 8 bus įmontuota atminimo lentelė talentingam paaugliui, savo dienoraštyje aprašiusiam gyvenimą Vilniaus gete. Sąsiuvinis išliko, o I. Rudaševskis dingo vienoje iš masinėmis kapavietėmis virtusių duobių Paneriuose.

„Atminimo akmenys“ Vilniuje taip pat bus įrengti vegetariško restorano savininkams Faniai ir Lazar Lewando, gydytojams Samueliui Margoliui ir Jakovui Vygodskiui, Lejbai, Chajai ir Lejai Šemiavičiams.

Anot Lietuvos žmogaus teisių centro direktorės Birutės Sabatauskaitės, kurios vadovaujamas Centras inicijavo projektą, „Atminimo akmenys“ – galimybė bent iš dalies prisidėti prie Lietuvos gyventojų, nukentėjusių dėl Holokausto, atminimo. „Tik pradėjus domėtis šiomis asmeninėmis istorijomis, įmanoma suvokti, kiek žmonių netekome. Beveik kiekvienoje gatvėje, kuria kasdien einame į darbą, gyveno nacių ir jų vietinių talkininkų nužudyti mūsų kaimynai, artimieji, įvairiausių profesijų atstovai“, – sako ji.

Vilniuje atsidarymo ceremonijoje dalyvaus Fanios ir Lazar Lewando bei Šemiavičių šeimos palikuonys.

„Mes džiaugiamės, kad šalyje, kurioje gyveno 245 000 žydų, bus įrengti pirmieji tokie atminimo ženklai. Lietuvoje buvo nužudyta bene didžiausia bendruomenės dalis Europoje – 95 procentai visų čia gyvenusių žydų – juos įamžinti ir atsiminti yra ypač svarbu“, - sako Yossi Shem-Avi, kurio seneliai buvo įkalinti Vilniaus gete, o vėliau nužudyti Paneriuose ir koncentracijos stovykloje Estijoje.

Visuomenei atviroje ceremonijoje taip pat dalyvaus Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius, Lietuvos žydų bendruomenės narai.

Renginį pratęs festivalio „Nepatogus kinas“ pristatomas filmas „Iš miško“ apie Holokausto nusikaltimus Paneriuose. Dokumentinis filmas bus rodomas 19 val. kino teatre „Pasaka“. Nemokamus bilietus į kino seansą galima atsiimti rugpjūčio 29–30 d. kino teatre, bilietų skaičius ribotas.

Iš viso Lietuvos miestų šaligatviuose atsiras 19 „Atminimo akmenų“. Rugpjūčio 28 d., jie bus įrengiami Kaune, kur 12 val. prie akmens, skirto pirmajam olimpiečiui Isakui Anolikui (Laisvės al. 3/Krėvos g. kampas) vyks atidarymo ceremonija. Toks pat renginys planuojamas ir Šiauliuose – rugpjūčio 29 d. 12 val. prie akmens, skirto ilgamečiam Šiaulių savivaldybininkui Samueliui Petuchauskui (Vasarios 16-osios g. 62, prie Šiaulių savivaldybės pastato).

Planuojama, kad rudenį „Atminimo akmenys“ bus įrengti ir Panevėžyje, atminimo ženklai šiame bus skirti romams.

„Atminimo akmenys“ (vok. Stolpersteine) – nedidelės plytelės gatvės grindinyje, montuojamos šalia Holokausto aukų namų arba vietų, kuriose šie žmonės dirbo, mokėsi. Lietuva yra pirmoji iš Baltijos šalių, prisijungsi prie šio projekto. „Atminimo akmenys“ yra išsibarstę 18 Europos valstybių ir daugiau nei 53 000 vietų.

Lietuvoje „Atminimo akmenys“ bus dedami Lietuvos žmogaus teisių centro iniciatyva. Projektą finansuoja „Geros valios fondas“, fondas „Erinnerung Verantwortung Zukunft“ (EVZ), remia Goethe‘s Institutas Lietuvoje. Asmenis, kuriems bus skirtos atminimo plytelės, pasiūlė Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, Kauno žydų bendruomenė ir Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus, konsultavo „Sugiharos fondas – Diplomatai už gyvybę“.

Laisvės al. 3 ir Krėvos gatvės kampe tarpukariu veikė trekas, kuriame treniravosi dviratininkas Isakas Anolikas, 1924 m. Lietuvai atstovavęs pirmosiose valstybei olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. Rugpjūčio 28 d. šioje vietoje pirmajam olimpiečiui atsiras „Atminimo akmuo“, o tą pačią dieną, 12 val., kauniečiai ten pat kviečiami į atvirą Kauno „Atminimo akmenų“ atidarymo renginį.

Be dviratininko I. Anoliko „Atminimo akmenyse“ bus įamžinti dailininkai Černė Percikovičiūtė ir Jakovas Lipšicas, gydytojai Vladimiras Lazersonas ir Regina Lazersonienė-Safočinskaitė. Ceremonijos metu klarnetu gros Stasys Makštutis, kurio močiutei – Elenai Andriuškevičienei – pavyko išgyventi Kauno getą.

Lietuvos žmogaus teisių centro, inicijavusio projektą, atstovė Simona Gaidytė sako, kad „Atminimo akmenų“ įdėjimas Lietuvoje reiškia naują etapą šalies istorijoje.

„Iki šiol Holokaustas Lietuvoje dažnai buvo laikomas tik žydų tragedija, tačiau „Atminimo akmenys“ simbolizuoja suvokimą, kad Holokausto aukos yra visos šalies netektis. Mums, kaip organizacijai, projekto sėkmė reiškia, jog nebelieka „jie ir mes“ perskyros – visi esame tos pačios visuomenės ir jos istorijos dalis“, – mano S. Gaidytė.

Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas teigia, kad visi per Holokaustą nužudyti žmonės turėtų būti prisimenami: „Nekaltai  nužudyti žmonės yra verti, kad juos prisimintų. Tie asmenys, kurie bus įamžinti „Atminimo akmenyse“, ypatingai nusipelnė pagarbos.“

Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vyriausioji specialistė Danutė Rūkienė pabrėžia, kad įamžinti žmonės buvo ne eiliniai kauniečiai. „Jie vaikščiojo tomis pačiomis gatvėmis, gydė žmones, tapė paveikslus, siekė sporto aukštumų. Savo darbais jie įnešė didelį indėlį į mūsų krašto mokslo ir kultūros plėtrą“, – sako Kauno savivaldybės atstovė.

Renginį pratęs nemokama filmo peržiūra. Rugpjūčio 29 d. 18 val. bus rodomas filmas „Iš miško“.  Žmogaus teisių kino festivalio „Nepatogus kinas“ pristatomas filmas pasakoja apie Panerių žudynes jas stebėjusių žmonių akimis. Peržiūra vyks „Romuvos“ kino teatre, Laisvės al. 54.

„Atminimo akmenys“ (vok. Stolpersteine) – nedidelės plytelės gatvės grindinyje, montuojamos šalia Holokausto aukų namų arba vietų, kuriose šie žmonės dirbo, mokėsi. Jie taip pat bus įrengti Vilniuje, Panevėžyje ir Šiauliuose. Lietuva yra pirmoji iš Baltijos šalių, prisijungsi prie šio projekto. „Atminimo akmenys“ yra išsibarstę 18 Europos valstybių ir daugiau nei 50 000 vietų.

Lietuvoje „Atminimo akmenys“ bus dedami įgyvendinant Lietuvos žmogaus teisių centro iniciatyvą. Projektą finansuoja „Geros valios fondas“, fondas „Erinnerung Verantwortung Zukunft“ (EVZ), remia Goethe‘s Institutas Lietuvoje. Asmenis, kuriems bus skirtos atminimo plytelės, pasiūlė Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, Kauno žydų bendruomenė ir Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus, konsultavo „Sugiharos fondas – Diplomatai už gyvybę“.

Lietuva yra pirmoji Baltijos valstybė, kurioje beveik dviem dešimtims Holokausto aukų – žydų ir romų – bus padėtos atminimo plytelės gatvės grindiniuose.

Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Panevėžyje įmontuoti akmenys primins asmeninę žmogaus, gyvenusio ar dirbusio toje vietoje, istoriją, rašoma Lietuvos žmogaus teisių centro pranešime.

Plyteles įrengs pats idėjos autorius, vokiečių architektas ir menininkas Gunteris Demnigas.

„Mano projektas ir idėja buvo skirta visai Europai, visoms šalims, kurias okupavo vokiečių armija. Lietuva buvo viena iš pagrindinių vietų, kurioje vyko nusikaltimai žmoniškumui“, – pranešime cituojamas G.Demnigas.

„Atminimo akmenų“ memorialas yra išsibarstęs po aštuoniolika Europos valstybių bei šimtus miestų. Jis skirtas atminti tūkstančiams žmonių, kurie dirbo ir kūrė daugelyje Europos miestų, bet per Holokaustą buvo tarsi ištrinti iš jų žemėlapių.

Anot projekto Lietuvoje koordinatorės, Lietuvos žmogaus teisių centro vadovės Birutės Sabatauskaitės, šie akmenys yra vienas iš būdų įprasminti kolektyvinę atmintį, prisimenant Lietuvos piliečius, nužudytus per Holokaustą.

„Įamžinsime pačius įvairiausius žmones: sportininką, politiką, dailininkę, gydytojus, restorano savininkus ir tuos, kurie buvo nužudyti tokie jauni, kad nespėjo baigti gimnazijos - mūsų buvusius kaimynus, bendruomenės narius“, – teigė ji.

„Atminimo akmenys“ – nedidelės plytelės gatvės grindinyje, montuojamos šalia Holokausto aukų namų arba vietų, kuriose šie žmonės dirbo, mokėsi.

Vilniuje atsiras aštuonios plytelės penkiose senamiesčio vietose – ten, kur gyveno ir dirbo gyveno garsus gydytojas Samuelis Margolis, nepriklausomos Lietuvos valstybės tarybos narys, gydytojas Jakovas Vygodskis, pirmojo vegetariško restorano įkūrėjai Fania ir Lazaras Lewando bei Šeimiavičių šeima.

Kaune akmenys bus padėti garsiam psichiatrui Vladimirui Lazersonui bei jo žmonai, gydytojai Reginai Lazersonienei-Safočinskaitei, pirmajam nepriklausomos Lietuvos olimpiečiui, dviratininkui Isakui Anolikui, dailininko Justino Vienožinskio mokinei Černei Percikovičiūtei.

Šiauliuose „Atminimo akmenys“ primins buvusio miesto viceburmistro Samuelio Petuchausko ir gydytojo Urijaus Rozovskio atminimą, Panevėžyje bus prisimintos romės Ona Matuzevičienė, Anastazija Jablonskienė, Zosė Matuzevičiūtė, Ona Grachauskienė.

Šiuo metu Europoje yra padėta per 50 tūkst. atminimo plytelių.

G.Demnigas „Atminimo akmenis“ montuos rugpjūčio 28 – 30 dienomis.