Pirmasis šią misiją atliko miesto meras Arvydas Vaitkus, paprašęs tylos minute pagerbti tuos, kurie žuvo be kaltės pakeliui į tolimus kraštus, kalinami ar būdami tremtyje.
Kasmet rengiamoje akcijoje kviečiami dalyvauti žmonės mūsų mieste perskaito 4310 pavardžių, paminėdami, ir kaip susiklostė šių žmonių gyvenimas: grįžo, negrįžo, likimas nežinomas.
Ankstesniais metais būdavo galima iš anksto registruotis ir ateiti pavardžių skaityti numatytu laiku. Šiemet tai daroma gyva eile. Pernai akcija baigėsi beveik valanda anksčiau nei kitais metais – apie 20 val.
„Skaitant tremtinių pavardes pirmos mintys – apie artimuosius. Turbūt kiekvienas šitokią dieną skaitydamas tokį tekstą prisimena tai, kas jam yra artimiausia, žinoma, prisimenamas šeimų skausmas. Labai džiaugiuosi, kad mes turime tokią tradiciją. Tai labai svarbu pagerbiant žmones, kurie negrįžo ir kurie, ačiū dievui, grįžo ir liudija istoriją. Ypatingai tai svarbu jaunajai kartai, kad jie suprastų, kodėl mes skaitome šias pavardes, kodėl pasakojame šių žmonių istorijas. Manau, tai yra geriausia priemonė jaunajai kartai išmokti mylėti ir ginti savo Tėvynę, jei toks poreikis būtų“, – kalbėjo miesto meras.
Užsiminęs apie savo šeimos patirtį A. Vaitkus turėjo omenyje ištremtą savo mamos tėvą Kazį Paulauską, kurio likimas iki šiol nežinomas. Jo žmonos Ilonos abu tėvai – nukentėjo nuo stalininių represijų, tėvelis iš tremties grįžo, mama ilgą laiką slapstėsi nuo trėmimo.
Po meto prie tribūnos stojo vicemerai ir keli savivaldybės darbuotojai.
Istorikai teigia, kad Lietuvoje nėra žmogaus, kurio giminaičiai ar pažįstami nebūtų ištremti, įkalinti ar kitaip nukentėję nuo sovietų valdžios.
