Festivalio programoje „Atvira Lietuvos kino istorija“ – dokumentinio kino režisierių Dianos ir Kornelijaus Matuzevičių retrospektyva „Būsenos ir portretai“, aktoriaus Regimanto Adomaičio 80-mečiui skirtas Algimanto Kundelio filmas „Suaugusių žmonių žaidimai“ (1967) ir pirmoji išlikusi lietuviškos lėlinės animacijos juosta „Storulio sapnas“ (1938).

„Kaip ir kiekvienais metais, bandysime surinkti ir priminti išbarstytą lietuvių kino istoriją. Jos išskirtinumas ir meninė vertė liudija ne tik mūsų vyresniosios kūrėjų kartos talentą, bet ir suteikia galimybę praplėsti diskusiją apie mūsų kultūrinę tapatybę. Filmai, kuriuos įtraukėme į festivalio programą, primena, kad tautinis identitetas turėtų būti ne kliūtis, bet paskata išvysti save platesniame kontekste. Pasauliui įdomus kūrybingas ir atviras savitumas“, – teigia festivalio meno vadovė Gražina Arlickaitė.

Filmai, kuriuos įtraukėme į festivalio programą, primena, kad tautinis identitetas turėtų būti ne kliūtis, bet paskata išvysti save platesniame kontekste.

„Būsenos ir portretai“ (1990 – 2005 m.) – tai duoklė praėjusiam laikui ir 35 mm juostai, kurios amžių kine žymi netikėtumas, laukimas ir vaizdo gelmė. D. ir K. Matuzevičiai tęsė lietuvių poetinio dokumentinio kino tradiciją, įdėmiai stebėdami žmogaus santykį su gamta, istorinę atmintį, visuomenės reiškinius, papročius ir tradicijas. Jų filmų veikėjai – kultūros pasaulio figūros ir mažų miestelių gyventojai. 1994 m. festivaliui „Cinema du Reel“ surengus pirmąją Baltijos šalių dokumentikos retrospektyvą Georges’o Pompidou centre Paryžiuje, katalogo viršelį puošė kadras iš Matuzevičių juostos „Sugrįžimai“ (1997). 2001 m. subtilus pasakojimas „Šičionykštė“ (2001) šiame festivalyje pelnė apdovanojimą už geriausią trumpametražį dokumentinį filmą.

„Man atrodo, kad atsiradus skaitmenai, dokumentinis kinas prarado tą nufilmuotos medžiagos laukimo virpulį, kurio emocinės bangos neišvengiamai nusėsdavo jau baigtame filme. Filmuoti tapo paprasčiau, devalvavosi ekraninis laikas. Filmai tampa vis ilgesni ir, kad ir kaip būtų liūdna, seklesni. O gal tiesiog visuotinai skubant atpigo laikas?“ – dalijasi mintimis K. Matuzevičius.

„Suaugusių žmonių žaidimai“ kvies prisiminti ne tik individualaus braižo, bet ir visos epochos sinonimu tapusį aktorių R. Adomaitį – pasinerti į lėtą, antrinių reikšmių nepripildytą laiką, tikusį skleistis didžiojo ekrano legendoms. Filmas, 1968 m. pelnęs apdovanojimą už geriausią vyro vaidmenį Baltijos šalių, Baltarusijos ir Moldavijos kino festivalyje Rygoje, įtaigiai atskleidžia asmenybės ir aktoriaus gyvybės žavesį, o legendinis Regimanto Adomaičio ir Eugenijos Pleškytės duetas kelia laikui nepavaldžius vyro ir moters santykių klausimus.

Henriko Kačinsko ir Stasio Ušinsko režisuotas „Storulio sapnas“ atvers giliausią lietuviško kino archyvo stalčių. Atskleisdama skirtingo laiko ir techninių galimybių jungtis, pirmoji išlikusi lėlinės animacijos juosta kvies apmąstyti atgyjantį animacijos meną ir jo aktualumą dabarčiai.   

Europos šalių kino forumas „Scanorama“ vyks lapkričio 9–26 dienomis, Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose.