Tokią Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisą Seime registravo Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkė Laisvės frakcijos narė Monika Ošmianskienė.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas sako, kad toks siūlymas „vertas diskusijos“.

„Dėl jo galėtume apsispręsti jau Seimo pavasario sesijoje“, – BNS sakė jis.

„Esamom aplinkybėm ši lengvata reikštų apie 1 mln. eurų mažesnes valstybės biudžeto pajamas“, – pridūrė jis. 

Pasak M. Ošmianskienės, mažesnis PVM elektroninėms knygoms skatintų daugiau skaityti tokias knygas, o tai prisidėtų prie aplinkos tausojimo, žmonių skaitmeninių įgūdžių lavinimo, didesnio informacijos prieinamumo.

„Elektronines knygas reikėtų skatinti skaityti, kaip ir įprastas, spausdintines, nes jos suteikia tą pačią naudą, kaip ir popierinės“, – BNS sakė parlamentarė.

Pasak jos, mažesnis PVM tarifas turėtų paskatinti ir elektroninių bei audioknygų gamybą ir pardavimus: „Šiuo metu švietimas perėjo labai stipriai į nuotolį, o trūksta įvairios ugdymo medžiagos“. 

Jeigu Seimas tokiai pataisai pritartų, 9 proc. PVM būtų taikomas spausdintoms ir elektroninėms, taip pat audioknygoms bei spausdintiems ir elektroniniams neperiodiniams informaciniams leidiniams, pavyzdžiui, vadovėliams, pratybų sąsiuviniams, enciklopedijoms, žodynams, žinynams, vaikiškoms knygelės su paveikslėliais, piešimo ir spalvinimo knygelėms, natoms, ir kitiems leidiniams.

Lengvatinis tarifas nebūtų taikomas, jeigu leidinyje mokama reklama sudarytų daugiau kaip 4/5 viso leidinio arba kurių visą ar didžiąją dalį sudaro muzikos ar vaizdo turinys.

Dabar lengvatinis 9 proc. PVM tarifas taikomas tik popierinėms knygoms ir neperiodiniams informaciniams leidiniams, o 5 proc. – ir popieriniams, ir elektroninės formos periodiniams leidiniams.   

Į grožio saloną neretai skubame norėdami pasijausti geriau, kai esame savimi nelabai patenkinti. Grožio ir kūno dizaino studijos „Ledi forma“ vadovė Džeilina Mačiulskaitė akcentuoja, kad stiprinant ir gražinant kūną reikia nepamiršti pasirūpinti ir vidiniu spindesiu, nes šio grožio nesukurs jokia grožio procedūra.

„Mūsų tikslas –  gražinti, sveikatinti ne tik kūną, tačiau bandome žmogui iš tikrųjų padėti susidraugauti pačiam su savimi. Kai žmogus pats savimi patenkintas ir save myli, tuomet tai atsispindi ir jo išvaizdoje“, – dėstė „Ledi formos“ vadovė ir kosmetologė D. Mačiulskaitė.

Jos nuomone, grožio industrijos atstovai per mažai dėmesio kreipia į vidinį klientų grožį, tačiau šią spragą bandys užpildyti ši grožio, masažų bei sporto studija. Galbūt jos pavyzdžiu vėliau paseks ir kiti specialistai.

Kai žmogus pats savimi patenkintas ir save myli, tuomet tai atsispindi ir jo išvaizdoje.

„Gali dėti kokią nori veido kaukę, gali atlikti kokią nori procedūrą, bet jeigu viduje žmogus yra nelaimingas, savimi nepatenkintas ir sau negražus, jam tai mažai padės“, – kalbėjo Dž.Mačiulskaitė, pasakojusi, kad ilgai svarstė, ko imtis, kad klientams padėtų pagerinti ne tik odos būklę, sustiprinti kūną, bet ir į viską pažvelgti kompleksiškai, tai yra, padėtų keistis ir iš vidaus: padėtų atrasti daugiau pasitikėjimo savo jėgomis, pasijusti laimingesniais.

Galų gale jai pavyko atrasti partnerius, su kuriais sėkmingai pradėjo įgyvendinti šį savo siekį. „Kol klientai, pavyzdžiui, sportuoja, duodame jiems nemokamai klausyti pasirinktų audioknygų. Kompleksinė treniruotė trunka pusantros valandos, ir pagalvojome, kad tą laiką galime išnaudoti ne vien tik fiziniams pratimams. Duodame įrenginius, ausinukus, belieka išsirinkti, ką nori klausyti: motyvuojančios, mokančios bendrauti, skatinančios pozityvų mąstymą ar kokios nors kitokios psichologinės, žmogų iš vidaus gražinančios audioknygos“, – „Ledi formos“ atstovė.

„Taip bandome padaryti pasaulį truputį gražesnį, laimingesnį, padedant žmonėms tobulėti“, – pridūrė  Dž.Mačiulskaitė.

„Ledi formos“ klientai jau spėjo išbandyti šią naujovę ir ją labai vertina. Buvo pageidavimas tokiu būdu mokytis kalbų. „Ledi forma“ suteikia ir tokią galimybę. Klausantis audioknygų čia galima mokytis penkių kalbų.

„Ledi formoje“ šiuo metu teikiamos kosmetologo paslaugos, atliekamas manikiūras, pedikiūras. Masažui ir sportui skirtuose studijos sektoriuose atliekami liekninantys, odą stangrinantys limfodrenažiniai masažai su ROLL ACTIVE bei vyksta treniruotės vacuumo ir infraraudonųjų spindulių kapsulėje – VACU ACTIVE.

„Dar atliekame atpalaiduojamuosius masažus rankomis. Juos atlieka meistrė, turinti darbo viename garsiausių Lietuvos SPA centrų, patirtį“, – papildė Dž.Mačiulskaitė. Ji pati atlieka  cello gelio įvyniojimų procedūras, kuri yra labai efektyvi kovai su celiulitu. Viena tokių – sukurta pačios salono vadovės. Šią efektyvią autentišką procedūrą Dž.Mačiulskaitė planuoja užpatentuoti.

„Yra atskira sporto zona skirta, skirta tik moterims, kurios nemėgsta eiti į sporto salę, nes dėl kitų žvilgsnių jaučiasi nekomfortabiliai. Pas mus sportuojant nereikia sukti galvos dėl kitų nuomonės. Pasportavus, pasiklausius motyvacinių knygų, gavus šokolado sielai, kad klientė yra graži, pasiekiama keliaguba nauda – tvirtėja, gražėja kūnas, geriau jaučiamasi fiziškai, atsiranda daugiau energijos, pasipildo sveikatos taurė bei atsiranda švytėjimas iš vidaus, o taip pat ir daugiau motyvacijos veikti, įgyvendinti savo svajones, idėjas“, – kalbėjo Dž.Mačiulskaitė, pridūrusi, kad laukia ne tik klientų, bet ir patyrusių meistrų, kurie norėtų papildyti darnų plačiai mąstantį kolektyvą.

Grožio ir kūno dizaino studija „Ledi forma“ įsikūrusi Savanorių pr. 241, Kaune.

Daugiau informacijos galite rasti www.lediforma.lt arba kviečiame kreiptis el.pašto adresu info@lediforma.lt bei tel. nr. +370 633 11698.

Anot jo, idealus knygos garsintojas yra tarsi draugas, pasakojantis istoriją, – tai lengviausiai pasiekia aktoriai, bet knygas garsinti kviečiami ir jų autoriai.

Įgarsina patys autoriai

Literatūra iš popieriaus lapų keliasi į naujas erdves. Viena jų – audioknygos, dar vadinamos garsinėmis. Susidomėjimas tokiomis knygomis Lietuvoje yra didžiulis, sako A. Mikalauskas. Kaip teigia pašnekovas, audioknygų formatas lietuviams labai tinka: „Nesvarbu, kad lietuviai keliauja mažai – čia nėra didelių atstumų ar spūsčių. Programa leidžia greitai įsijungti audioknygą, leidžia tęsti ją ten, kur baigta klausytis, o tai labai padeda. Stengiamės išleisti po dvi knygas kiekvieną mėnesį. Šiuo metu iš viso jų turime 86, katalogas vis didėja.“

Anot A. Mikalausko, veiklos pradžioje turėta apie 50 knygų. „Jas gavome iš kitų leidėjų. Tai ir vaikiškos knygelės, ir pasakos, ir knygos jaunimui. Plečiame asortimentą ir leidžiame tiek saviugdos, tiek grožinės literatūros knygas“, – aiškina pašnekovas.

A. Mikalauskas sako, kad lietuviškas knygas įgarsinti kviečiami patys autoriai: „Tarp tokių pavyzdžių – Andrius Tapinas, įgarsinęs savo knygą „Vilko valanda“, Rimantas Kmita, įgarsinęs „Pietinia Kronikas“, už kurią šiais metais gavo devintąją Jurgos Ivanauskaitės premiją. Jau antrąją savo audioknygą įgarsino ir Ugnė Barauskaitė.“

Kaip tikina pašnekovas, yra nemažai autorių, kurie įgarsina knygas patys, tai skaitytojams – autentiška patirtis. „Kai kurie autoriai nepratę garsinti knygų, jiems tenka padirbėti. Tačiau yra susijusių su radiju, jame dirbusių, kaip U. Barauskaitė. Ji prisėda ir per kelias valandas gali įgarsinti visą audioknygą. Mus tai labai stebina“, – tvirtina A. Mikalauskas.

Idealus garsintojas – tarsi draugas

Paklaustas, kaip išrenkamas tinkamiausias įgarsintojas, A. Mikalauskas pasakoja, kad daroma tam tikra atranka: „Idealus garsintojas – tas, kuris tarsi draugas papasakoja istoriją, o tu iš karto supranti, kad pasakojimas bus įdomus. Mūsų knygos labai gyvos, nėra monotonijos, nes aktoriams daug ką padaryti labai lengva, diktoriams – ne visuomet.“

Kaip teigia pašnekovas, pradėjus klausyti audioknygą galima iš karto pajusti, ar ji patinka, ar ne. „Leidžiame pusvalandį ar valandą pasiklausyti audioknygą, kad galima būtų suprasti, ar patinka, kaip ji įgarsinta, ar tekstas įdomus“, – tvirtina A. Mikalauskas.

Pasak pašnekovo, dažnai sulaukiama žinučių iš žmonių, kurie norėtų įgarsinti knygą: „Jie pabando, įsitikina, ar gali tai daryti. Galiu pasakyti, kad tik dešimt procentų visų bandančių galiausiai nusprendžia, kad jų balsas tikrai tinkamas.“

A. Mikalauskas atvirauja, kad nespėjama išleisti tiek audioknygų, kiek norėtųsi. „Norėčiau paraginti kitus leidėjus apie tai pagalvoti. Į savo „Audioteką“ mielai priimtume kitus leidėjus, norinčius pateikti turinio. Ateityje planuojama didinti audioknygų pasirinkimą“, – teigia pašnekovas.

„Audiotekos“ vadovo tvirtinimu, žmonės norėtų, kad būtų daugiau grožinės literatūros audioknygų: „Neturime pakankamai kompetencijos atrinkti, kurios knygos tikrai vertos būti įgarsintos. Norime padidinti audioknygų pasirinkimą, visos pajamos kol kas investuojamos į naują leidybą. Norėčiau, kad prie to prisijungtų kiti leidėjai, juk Lietuvoje tai sparčiai ir vis labiau populiarėja.‘‘