– Po žinios apie konkurso atšaukimą kai kurie lietuviai siūlo pasirašyti peticiją, kad "Eurovizija" įvyktų vėliau. Jie vadina tai pačiu blogiausiu EBU sprendimu, kviečia visus gerbėjus vienytis ir kovoti, kad "Eurovizijos 2020" konkursas būtų grąžintas su tomis pačiomis dainomis ir tais pačiais atlikėjais dar šį gruodį.

– Suprantu jų emocijas, deja, negaliu pateisinti veiksmų. Jei nukelsime šių metų "Euroviziją" pusmečiui, kaip tada bus su kitų metų konkursu, turinčiu įvykti taip pat laiku. Ar pagalvojote, kad tai šaliai, kuri laimės "Euroviziją" šiais metais, liks tik pusmetis pasiruošti grandioziniam renginiui. O jei tai bus Lietuva? Ar norėtumėte apsijuokti prieš visą pasaulį?.. Juk to padaryti kokybiškai bus tiesiog neįmanoma. Žiūrovai mato tik koncertą, o mes, dalyvaujantys užsceninėje veikloje, sakome, kad rengėjai turi padaryti milijoną išankstinių darbų – pradedant arenos paieška, miesto pasiruošimu, jo saugumo parengimu… O dar pridėkime ir tą faktorių, kas, siaučiant pandemijai, darosi su pasauline ekonomika.

– Jūsų pamąstymai išties verčia pakeisti požiūrį. Sakykite, kiek metų vadovaujate Lietuvos delegacijai? Kokie jausmai užplūdo sužinojus, kad konkursas atšauktas?

– Šita "Eurovizija" man būtų buvusi 11-oji. O jausmai... Apmaudas, nieko daugiau. Tikrai mūsų šansai puikiai pasirodyti, o gal net ir laimėti, buvo dideli. Bet, mano nuomone, EBU sprendimas dabartinėmis sąlygomis buvo vienintelis galimas ir teisingas. Daug kas dabar piktinasi, kodėl nepadarius televizinių transliacijų iš visų šalių studijų. Aiškinu. Norint surengti TV pasirodymą ir siekiant, kad jis atrodytų gražiai – į vieną vietą reikia sukviesti apie 50 žmonių. Pastatyti ekranus, sumontuoti sceną… Turbūt niekas nenorės žiūrėti "Eurovizijos", nufilmuotos buitinėmis sąlygomis, tarkim, telefonu iš dainininko buto… Norint kokybės, reikia pasiruošti. Nepamirškite, kad ne tik Lietuvoje – visur visos veiklos sustabdytos. Kaip tada tą studiją ruošti?

Kita vertus, tos šalys, kurios nedarė atrankų, neturi ir studijinių pasirodymų. Palyginkime ir resursus: kokius juos turi Švedija, Rusija ir, tarkim, Lietuva? Taip, mes visai neblogai atrodėme Kauno "Žalgirio" arenoje, bet tam, kad ir vėl taip atrodytume, reikia surinkti begalę žmonių į vieną vietą, daug investuoti… Kitos šalys galbūt dabar neturi tokių galimybių. Vadinasi, šansai visoms šalims gerai atrodyti nevienodi.

Dar vienas "bet" – o kas užtikrins, kad dalyvaujančios šalys elgsis garbingai ir laikysis taisyklių? Kaip žinoma, konkurse draudžiama naudoti tam tikras vokalo tobulinimo programas, pritariantys balsai privalo dainuoti gyvai, pasirodyme gali dalyvauti tik šeši žmonės ir kt. Kas užtikrins, kad visų šitų konkurso sąlygų bus griežtai laikomasi?!

– Kalbate apie tai, kad konkurso dalyviai, bet kokia kaina siekdami pergalės, gali pradėti sukčiauti?

– Visko gali būti. Jei bus transliuojama iš studijų, galėsime pristatyti kiek tik norime pritariančių vokalistų. Bus galimybė įrašyti jų balsus studijoje, paleisti įrašą… Ir viskas atrodys taip, kaip reikia. Galėsime įjungti kompiuterines programas, patobulinančias dainininko dainavimą, ir niekas šito nesupras. Kalbu apie tai, kad namų sąlygomis šalys negalės tolygiai varžytis. Nesuveiks nei techninė, nei "dopingo" kontrolė.

Kalbu apie tai, kad namų sąlygomis šalys negalės tolygiai varžytis. Nesuveiks nei techninė, nei "dopingo" kontrolė.

– Dabar daug pasaulinio lygio atlikėjų, kurių koncertai dėl pandemijos buvo atšaukti, transliuoja juos internetu, online, be žiūrovų.

– Idėja rengti konkursą Roterdamo arenoje be žiūrovų taip pat nieko verta. Juk vieną delegaciją sudaro mažiausiai 10 žmonių – tai kiek suvažiuos vien dalyvių… O kur dar techniniai darbuotojai scenai įrengti, apšvietėjai, specialių efektų asai, aptarnaujantis personalas – tai didžiulė minia žmonių. Ir jei staiga liga pratrūktų visame šiame rate, ką tada reiktų daryti, visus eurovizininkus uždaryti į getą? Todėl EBU sprendimas tikrai apgalvotas. Galų gale, yra dar ir moralinis jo aspektas. Kai šalys laidoja mirusius, užsidaro sienas ir kuria įvairias strategijas, kaip suvaldyti pandemiją, negi mes pradėsime šokti ir dainuoti?!

– Suprantama… Bet jei pradėsime tik bijoti ir raudoti – vėl nieko gero iš to nebus.

– Sutinku, bet pramoga turi turėti tam tikras ribas. Juk LRT dabartiniu karantino laikotarpiu irgi nerodo vien tik gedulingų mišių ir juodų kaspinų. Aš tik sakau, kad pramogos turi būti atitinkamos!

– Nors šių metų "Eurovizijos" konkursas buvo atšauktas, bet, anot organizatorių, kitąmet bus galima siųsti tas pačias grupes ar atlikėjus. Deja, jau su naujomis dainomis...

– Dainos, turėjusios skambėti šįmet, 2021-ųjų "Eurovizijoje" skambėti nebegalės. Dalyvaujančios šalys pačios turės nuspręsti, kuriuos atlikėjus siųsti atstovauti kitąmet – šiųmečius ar kitus. Lietuva sprendimą žada priimti iki balandžio 1 d.

– Kadangi konkurso nebus, o žiūrovai vis tiek nori įprastos televizinės eurovizinės dozės, papasakokite iš savo patirties – kokia gi ta "Eurovizijos" virtuvė? Ko nematome mes, TV žiūrovai?

– Žmonėms kitapus ekranų tikrai šis konkursas atrodo savaip. Kartais jie mėgsta apgailėti mūsų šalies atlikėjus, sakydami, kad "scenoje pasirodė vienas ir biednas". Bet, pažiūrėkime atidžiau: dažnai tas "vienas ir biednas" nėra blogai. Praėjusių metų nugalėtojas irgi sėdėjo vienas ir biednas prie fortepijono… Nebuvo nei projekcijų, neskraidė aplink akrobatai, nešaudė fejerverkai. Arba švedų atlikėjas – dainavo kukliai apsirengęs juodais džinsais ir juodais marškinėliais. Be jokių ypatingų priedų. Buvo tik daina. Tiesa, kitokia.

– Norite pasakyti, kad dalyvių išvaizda ir jų pasirodymus lydintys brangiai kainuojantys specialieji efektai nesvarbūs?

– Tikrai ne. Lemia visuma. Lemia dainos, idėjos pateikimas. Lemia ir tai, kaip atlikėjo daina pateikiama žiniasklaidoje, kaip jis pats bendrauja su žurnalistais, kaip dirba jo komanda socialinėje erdvėje. Lemia be galo daug veiksnių. "The Roop" taip pat neturėjo kažkokių ypatingų kostiumų ar išskirtinių technologinių sprendimų. Tik dainą ir šokį.

– Dar humoristinį požiūrį…

– Taip... Todėl, kaip matote, ne visada laimi technologijos. O jos, beje, labai nemažai kainuoja.

– Suprantama, šiais laikais nieko už dyką negausi. O gal gausi?

– Kai ką gausi ir už dyką (juokiasi). Jei, tarkim, į konkursą važiuoja muzikinė grupė – ji gali nesivežti savo garso technikos, muzikos instrumentų (juk vis tiek su jais realiai negrojama: tik vaidinama). Dar atlikėjas gauna profesionalias grimo ir šukuosenų paslaugas, jei tai nėra, kaip, tarkim, suomių "Lordi", ypatingų triukų reikalaujantis įvaizdis. Vėjas irgi yra nemokamas, o anksčiau dar buvo ir dūmai nemokami (dabar už juos taip pat reikia mokėti). Jei atlikėjo komanda nenori daryti savo vizualizacijų, ji gali pasikliauti organizatoriais (patikėkit, tikrai už nugaros nežiojės juoda skylė). Kitas klausimas, ar tos vizualizacijos atitiks jūsų įsivaizduojamą turinį? Ar jums patiks?

Visi kiti finansai – atlikėjo, jo komandos ir LRT galvos skausmas. Nežinau, ar skaitytojams teko girdėti, kad eurovizininkų komanda vyksta į miestą, kuriame vyks konkursas, gerokai iš anksto. Štai mes į Roterdamą būtume išvažiavę jau gegužės 1-ąją. Lygiai prieš dvi savaites. Nes pirmoji repeticija scenoje buvo numatyta gegužės 2-ąją. Pragyventi tas dvi savaites – tai jau ne konkurso organizatorių bėdos. Už tai moka LRT, duoda Lietuvos delegacijai dienpinigius, draudimą, apmoka kelionę, viešbučius. Šiais metais LRT planavo pridėti dar ir 15 tūkst. eurų pasirodymo paruošimui (kostiumams, vaizdo grafikai, pirotechnikai ir t. t.)

– Grįžkime prie dabartinės situacijos. Turbūt humoro jausmas jums nesvetimas? Kaip bandytumėte pajuokauti esant šiai situacijai, turint omeny lietuvių viltis, dėtas į "The Roop"?

– Na, dėl humoro man yra labai gerai… Dažnai mėgstu juokauti, kartais netgi aštriai, bet šiuo atveju net nežinau, ar čia derėtų trenkti kokį sąmojį. Ypač šiuo klausimu. Galbūt kaip tik norėčiau paraginti žmones susivokti ir susitelkus laikytis visų tų reikalavimų, kuriuos kiekvieną dieną girdi per televiziją. O tie veiksmai, kurių ėmėsi kai kurie "Eurovizijos" gerbėjai Lietuvoje (turiu omeny elektroninę peticiją, kad konkursas būtų nukeltas į gruodį), manau, yra perdėta reakcija. Aš jos tikrai nepasirašysiu.

– Grįžkime prie atrankos į "Eurovizijos" konkursą Lietuvoje. Dabar turbūt jau galite išduoti, kas buvo jūsų favoritai šį pavasarį?

– Aš turėjau du favoritus, kurie ir varžėsi finale, – Vaidotas su "The Roop" ir Monique. Bet Vaidoto persvara buvo akivaizdi. Smagu, kad komisijos profesionalų ir žiūrovų nuomonės sutapo. Todėl į visą šitą istoriją aš žvelgiu optimistiškai ir tikrai nededu taško ties "The Roop" eurovizine karjera… Nes ir pats jos lyderis Vaidotas Valiukevičius nosies nenukabina ir nežada (kaip kai kurie gerbėjai) boikotuoti 2021-aisiais vyksiančio konkurso. Jei nuspręsime, kad ir kitais metais Lietuvai atstovaus "The Roop", vyrukai žada driokstelėti su nauja eurovizine daina.

– Ar daug šalių siuntė į konkursą humoristines grupes, kaip, pavyzdžiui, Rusijos atstovai?

– Visų pirma, nematau ten muzikos. Visų antra, ten nėra ir teksto. Tik ispaniški skaičiai. O kitose jų dainose, suprantantiems rusų kalbą, – vien ištisiniai keiksmažodžiai. Jei kam patinka toks rusiškas humoras – prašom. Vizualiai (jei nesupranti, apie ką dainuojama) kolektyvas atrodo smagus ir melodija kabinanti tarsi kokios sukamos mašinėlės… Bet didesnės tos dainos vertės aš nematau.

– Kaip suprantu, rusų grupės šokio judesiukų atkartoti nebandytumėte. O mūsiškių "The Roop"? Gal jau mėginote duše ar kur nors kitur pašokti "On fire"?

– Duše atkartoti jų judesius būtų tikrai pavojinga (juokiasi), nes gali netyčia paslysti ir nusisukti sprandą. O per filmavimų repeticijas beveik visas tas dainas išmokstu mintinai, tiktai be žodžių. Turbūt nė vienos iš mūsų buvusių "Eurovizijos" dainų su žodžiais nepadainuočiau. Bet šiaip sėdėdamas studijoje priešais monitorių visada jas atniūniuoju ir atlinksiu.

– Ko palinkėtumėte nuliūdusiems "Eurovizijos" gerbėjams?

– Labai gerai yra pasakę patys "The Roop": "Ne pats konkursas suteikia prasmę dainai, o dainos besiklausantys žmonės. Tad kiekvienas mūsų gali būti dainos ambasadorius ir ją populiarinti". Būtent taip ir darykime. O mes, LRT "Eurovizijos" komanda, tikrai nepamirštame Lietuvos atstovų "The Roop" ir esame jiems be galo dėkingi už visas pastangas, už jų dalyvavimą atrankoje, už linksmą žinutę ir puikią nuotaiką, transliuojamą Lietuvos žmonėms. Taškas šioje istorijoje dar nepadėtas. Apsiginkluokime optimizmu ir laukime tęsinio…

Kaip informuoja LRT, Televizijos ir radijo programų sukūrimo ir jų parengimo transliuoti paslaugų pirkimo komisija per artimiausias savaites įvertins konkursui pateiktas laidas ir programas, vadovaudamasi daugeliu kriterijų – LRT misijos, meniniu, kūrybiniu, kaštų optimizavimo, turinio sinergijos, komunikacijos ir kitais.

Planuojama, kad pradedant 2018 metų rudeniu konkursai programų pirkimui bus rengiami 3 kartus per metus, o dokumentinius bei meninius filmus bus galima pateikti bet kada, tikintis atsakymą gauti per mėnesį.

Atnaujintą komisija sudarys jos pirmininkas, LRT generalinės direktorės pavaduotojas Gytis Oganauskas, Televizijos programų direktorius Aldaras Stonys, Televizijos vyriausiasis prodiuseris Audrius Giržadas, Televizijos naujienų tarnybos vadovas Audrius Matonis, LRT naujienų portalo vyriausiasis redaktorius Vladimiras Laučius, Finansų ir ekonomikos departamento vadovė Inga Šaltė-Daukšienė, vyriausioji teisininkė Daiva Apšegienė, Komunikacijos ir teisių valdymo departamento vadovė Renata Lebedevienė, Televizijos projektų vadovė Irma Tiškutė, Televizijos produkcijos įsigijimo ir programų įsigijimo skyriaus vadovė Junita Budvytienė, Programų planavimo skyriaus vadovas Tadas Jačiauskas.

G. Oganauskas sako, kad komisija sieks kuo didesnio atvirumo ir skaidrumo, saugant informaciją, kuria galėtų būti pakenkta LRT konkurencingumui.

„Viešinsime bendrus LRT poreikius, kiek projektų pirksime, kiek išleisime. Tuo pačiu skelbsime ir daugiausiai projektų pateikusias įmones bei bendrą visų prodiuserių pateiktų projektų skaičių, bendrą visų projektų vertę“, – sako G. Oganauskas.

Miestas dainininkę pasitiko pavasariu ir saule, nors, kaip sako kartu į Angliją vykęs A. Giržadas, buvo tikėtasi niūraus angliško oro.

Tik atkeliavę į Londoną šalies atstovai nuvyko apžiūrėti „Cafe de Paris“, kur ir vyks eurovizinis renginys. Čia juos labiausiai nustebino dalyvių gerbėjai, savo numylėtų dainininkų lūkuriuojantys dar gerokai iki repeticijos.

„Tarp laukiančiųjų pamatėme vaikiną su trispalve. Pamanėme, kad tautietis, o jis – tikras britas, ištikimas Ievos gerbėjas, kuris jos palaikyti buvo atvykęs net į finalą Kaune“, – stebėjosi A. Giržadas.

Pasak jo, kol kas dar neteko matyti, kad atlikėjui suvenyrus su trispalve dovanotų ne lietuviai, o užsieniečiai, kuriems patiko Lietuvos atstovo kūrinys: viena gerbėjų pora I. Zasimauskaitei užriso ant riešo pačių iš siūlų nuvytą trispalvę apyrankę.

Londone „Eurovizijai“ skirtas renginys vyks prašmatniame klube su retro interjeru. Norintieji pamatyti renginį prie jo durų būriavosi likus kelioms valandoms iki pradžios. „Ir, reikia pastebėti, kad didžioji publikos dalis – apie 30 metų amžiaus ir daugiau“, – dėmesį atkreipė delegacijos vadovas.

I. Zasimauskaitė čia pasirodys po 21 val., renginio viduryje, mat šis nuo 18.30 val. truks iki 23 val.

V.Radžiūno (LRT) nuotr.

Po repeticijos spaudos centre Lietuvos atstovė susitiko su žurnalistais. A. Giržado teigimu, tai buvo tikrai intensyvi 2 valandų nenutrūkstama interviu virtinė, kurią papildė pusė valandos klausimų–atsakymų tiesioginėje interneto transliacijoje.

Londone kartu su I. Zasimauskaite pasirodys Bulgarijos, San Marino, Islandijos, Švedijos, Australijos, Lenkijos, Danijos, Šveicarijos, Juodkalnijos, Čekijos, Vokietijos, Ispanijos, Jungtinės Karalystės, Austrijos, Airijos, Albanijos ir Prancūzijos atstovai bei keli dainininkai, anksčiau dalyvavę didžiausiame Europos dainų konkurse.

Vos grįžusi iš Londono, I. Zasimauskaitė kels sparnus į Tel Avivą, kur pristatys savo konkursinę dainą. Kaip anksčiau yra sakęs A. Giržadas, pagrindinis tokių kelionių tikslas – atkreipti į save dėmesį.

Lietuvai atstovausianti Ieva Zasimauskaitė ketvirtadienio rytą išvyko į Londone vyksiantį antrąjį eurovizinį renginį, o po jo dainininkės laukia dar keli Europos miestai. Ilgamečio Lietuvos „Eurovizijos“ delegacijos vadovo Audriaus Giržado teigimu, toks įtemptas grafikas mūsų šaliai yra labai naudingas.

„Pagrindinis tokių kelionių tikslas – atkreipti į save dėmesį. Kai kuriose šalyse pristatomuosius renginius organizuoja „Eurovizijos“ fanai, kai kur prisideda ir turizmo departamentai. Galiu patvirtinti, kad „Eurovizijos“ dalyviams svarbiau yra paskleisti žinią apie save, nei padainuoti konkursinę dainą. Kartais tie koncertai vyksta ne pačiose didžiausiose koncertų salėse, bet svarbiausia yra dėmesys, kurį atlikėjai gauna iš suvažiavusių žurnalistų. Išgirdę, kaip atlikėjas kalba, žmonės pasižiūri oficialų vaizdo klipą, pasiklauso dainos ir taip atkreipia dėmesį į dainininką. Todėl tokie turai yra didelė vertybė“, – atskleidžia vyriausiasis LRT TELEVIZIJOS prodiuseris.

A. Giržado teigimu, pirmoji I. Zasimauskaitės eurovizinė kelionė buvo į Rygą, kur pats renginys gal ir nebuvo labai didelis, bet mūsų šalies atstovė gavo pakankamai spaudos dėmesio. „Ilgas jos interviu buvo įdėtas į kelis populiarius „Eurovizijos“ portalus ir taip žinia apie ją pasklido dar plačiau. Lygiai taip pat bus ir Londone bei Tel Avive, kur jau turime iš anksto užsakytų interviu“, – tvirtina prodiuseris.

Didžiulis priešeurovizinis renginys šį mėnesį įvyks Amsterdame, šis miestas buvo eurovizinių pristatomųjų turų pradininkas. Anot A. Giržado, Amsterdame šiemet renginys vyks didžiulėje salėje. „Ten atvyks tikrai daug žurnalistų. Beje, mačiau ir Londono žiniasklaidos sąrašą – jis įspūdingas. Ir tai nėra mėgėjai su mobiliaisiais telefonais, kurie įsirašo interviu ir įsideda į savo asmeninį puslapį. Tai – radijo stočių, televizijos kompanijų ir didelių portalų žurnalistai, taip pat ir BBC“, – vardija eurovizinės delegacijos vadovas.

Labai džiaugiuosi, kad šiemet mūsų atstovė yra tų kalbančiųjų atlikėjų sąraše. Ievai sekasi bendrauti, ji labai šiltai ir maloniai kalbasi su žurnalistais, tad žurnalistų dėmesio mūsų šalies atstovė sulaukia pakankamai.

Pasak A. Giržado, šiųmetei mūsų atstovei žiniasklaidos dėmesio netrūksta. Nors I. Zasimauskaitė ne kartą yra pripažinusi, jog jaudinasi bendraudama angliškai, delegacijos vadovo teigimu, su šia užduotimi jai puikiai sekasi susitvarkyti. O tokia informacija tarp žiniasklaidos atstovų pasklisti netrunka.

„Kaip artistas bendrauja, ar jis kalba į kamerą, ar moka kalbėti angliškai – tokias žinias užsienio žurnalistai vienas kitam paskleidžia labai greitai. Labai džiaugiuosi, kad šiemet mūsų atstovė yra tų kalbančiųjų atlikėjų sąraše. Ievai sekasi bendrauti, ji labai šiltai ir maloniai kalbasi su žurnalistais, o jie savo ruožtu šią žinią vienas kitam perduoda labai greitai, tad žurnalistų dėmesio mūsų šalies atstovė sulaukia pakankamai“, – džiaugiasi delegacijos vadovas.

Anot A. Giržado, šiemet buvo nuspręsta atsisakyti vykti į du pristatomuosius renginius Madride ir Maskvoje. 2017-aisiais į Ispanijos sostinę važiavo grupė „Fusedmarc“. „Pernai vyko pirmasis tokio tipo renginys Madride. Šįmet Madridą nusprendėme praleisti, nes, visų pirma, sunku viską aprėpti. Be to, nusprendėme, kad geriau nuvyksime į tą renginį tada, kai jis bus penktasis. Na, o į Maskvą nenuvykome dėl suprantamų priežasčių“, – kalba LRT TELEVIZIJOS vyriausiasis prodiuseris.

Londone kartu su I. Zasimauskaite pasirodys Bulgarijos, San Marino, Islandijos, Švedijos, Australijos, Lenkijos, Danijos, Šveicarijos, Juodkalnijos, Čekijos, Vokietijos, Ispanijos, Jungtinės Karalystės, Austrijos, Airijos, Albanijos ir Prancūzijos atstovai bei keli dainininkai, anksčiau dalyvavę didžiausiame Europos dainų konkurse.

Vos grįžusi iš Londono, I. Zasimauskaitė kels sparnus į Tel Avivą, kur pristatys savo konkursinę dainą drauge su Izraelio, Ispanijos, Baltarusijos, Gruzijos, Šveicarijos, Airijos, Makedonijos, Juodkalnijos, Austrijos, Danijos, Prancūzijos, Armėnijos, Jungtinės Karalystės, Belgijos, Slovėnijos, Čekijos, Islandijos, Australijos, Rumunijos, Albanijos, Serbijos, Latvijos, Azerbaidžano, San Marino ir Moldovos dainininkais.

Kitą savaitę mūsų šalies atstovė vyks į Amsterdamą, kur koncertuos kartu su Albanijos, Nyderlandų, Airijos, Jungtinės Karalystės, Čekijos, Lenkijos, Danijos, Maltos, Izraelio, Serbijos, Bulgarijos, Moldovos, San Marino, Suomijos, Švedijos, Makedonijos, Juodkalnijos, Vengrijos, Islandijos, Slovėnijos, Australijos, Baltarusijos, Šveicarijos, Latvijos, Armėnijos, Vokietijos, Ispanijos, Austrijos, Prancūzijos ir Belgijos atstovais.

Bauda buvo skirta už Visuomenės informavimo įstatymo pažeidimą – pernai gruodį per „Auksinis balsas“ pateiktą informaciją apie atlikėjos Ingos Valinskienės penkiasdešimtmečio jubiliejaus koncertus.

Pažeidimą konstatavusi Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) buvo skyrusi A.Giržadui 1882 eurų dydžio baudą, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas gegužę iš dalies tenkino A.Giržado skundą bei baudą sumažino iki 570 eurų – ją galioti trečiadienį paliko Vilniaus apygardos teismas.

LRTK nustatė, kad pernai gruodžio 3 dieną LRT transliuotoje laidoje „Auksinis balsas“ paskleista informacija buvo pateikta taip, kad žiūrovai galėjo nesuprasti, jog buvo transliuojamas komercinis audiovizualinis pranešimas apie gruodžio mėnesį vyksiančius atlikėjos I. Valinskienės penkiasdešimtmečio jubiliejaus koncertus, „nurodant jų datas, miestus bei kartu koncertuosiančius kitus atlikėjus“. Anot komisijos, LRT taip Visuomenės informavimo įstatymo nuostatas, draudžiančias paslėptus komercinius audiovizualinius pranešimus.