Premija jam skirta „už pilietinę ir istorinę publicistiką, vaisingą leidybinį ir kultūrinį edukacinį darbą su jaunimu, už svarų indėlį Lietuvos žurnalistų draugijos veikloje“.

A. Noruševičius tapo 25-uoju premijos laureatu.

1995 metais įsteigta jo leidykla „Kalendorius“ yra išleidusi vardų kalendorių, knygą „Lietuvos vaikų pasakos“, kur sudėtos vaikų parašytos istorijos, knygą „Ką papasakočiau Tėčiui“ apie išgyvenimus sovietų okupacijos metais.

2017 metais A. Noruševičiui kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson skyrė Kultūros ministerijos premiją.

S. Lozoraičio premija įsteigta 1998 metais tuometinės Lietuvos žurnalistų draugijos centro valdybos pirmininkės Romos Grinbergienės iniciatyva, siekiant pagerbti diplomato ir politiko S. Lozoraičio atminimą.

Tarp jos laureatų yra žurnalistai Nijolė Baužytė, Marytė Kontrimaitė, Vaidotas Žukas, Antanas Seikalis, dvasininkai Vaclovas Aliulis, Julius Sasnauskas, Sigitas Tamkevičius, istorikas Liudas Mažylis ir kiti.

Premija bus įteikta penktadienį Istorinėje prezidentūroje Kaune.

Nežino net guglas

Ar žinote, kad Abiejų Tautų Respublika (Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės federacinė monarchija) priėmė pirmąją Europoje rašytinę Konstituciją antradienį (1791 m. gegužės 3 d.), kad didysis mūsų varpininkas Vincas Kudirka gimė penktadienį (1875 m. gruodžio 31 d.), o pirmuoju mūsų Respublikos prezidentu Antanas Smetona tapo taip pat penktadienį (1919 m. balandžio 4 d.)?

Sakysite, tokią informaciją gali pateikti visažinis guglas? Klystate. Istorinis ar kito pobūdžio šaltinis dažniausiai nurodo įvykio ar reiškinio metus, mėnesį, dieną, bet nepasako, kokia tai buvo savaitės diena, nors išimčių pasitaiko. Beje, ar patys žinote, kurią savaitės dieną gimėte jūs ar jūsų tėvai, seneliai, proseneliai? Dabar šią informaciją sužinosite per minutę, atsivertę neseniai išleistą unikalų kalendorių-žinyną.

Kalendoriaus idėja ir praktinis jos sprendimas priklauso Kaune gyvenančiam Pijui Brazauskui, kuris daugybę metų vadovavo Skriaudžių buities muziejui ir išgarsėjo kalendorių kolekcija. Per jo rankas ir protą perėjo tūkstančiai kalendorių. Ilgametė patirtis išėjusiam į pensiją Pijui generavo mintį sukurti universalų kalendorių, kurio nereikia kasmet keisti.

Užtruksite tik minutę

"Aš prisidėjau tik prie šio unikalaus kalendoriaus, kuris vadinasi "Laisvalaikio žinynas su 500 m. kalendoriumi", suformavimo ir išleidimo", – kuklinasi istorikas Aurelijus Noruševičius, parinkęs daugybę įdomios informacijos, istorinių faktų apie Žemę, galaktiką, klimatą, laiko vertę, Vandenio eros pradžią, Skriaudžių buities muziejaus kalendorių kolekciją ir kt.

Aštuoniuose unikalaus sieninio kalendoriaus, kuris vertas patekti į Lietuvos rekordų knygą, puslapiuose sukaupta stulbinanti tikslumu 500 metų – nuo 1700 iki 2200 m. – aprėpianti informacija.

Kokia ta informacija? Pavyzdžiui, žinome, kad Suvalkų sutartis tarp Lietuvos ir Lenkijos buvo pasirašyta 1920 m. spalio 7 d. Pasiėmę kalendorių ir atsivertę "500 metų greitrodžiu" įvardytą puslapį, susirandame eilutę, kurioje, be kitų metų, bus įrašyti ir 1920 m. (visa ši įrašytų metų eilutė bus paryškinta – taip žymimi keliamieji metai). Šios paryškintos eilutės dešiniajame pakraštyje matome raidę K – tai reiškia, kad 1920 m. prasidėjo ketvirtadienį. Tuomet atsiverčiame puslapį, kurio viršuje parašyta "Ketvirtadienis" ir susirandame to puslapio keliamųjų metų kalendoriuje spalio 7-ąją. Tos eilutės, kurioje įrašyta ši diena, kairėje pusėje bus parašyta raidė K. Vadinasi, sutartis buvo pasirašyta ketvirtadienį.

Tokiu paprastu būdu per minutę galima nustatyti bet kurio mums žinomo reiškinio, įvykio ar žmogaus gimimo (mirties) tikslią savaitės dieną. Maža to, šiuo kalendoriumi bus galima naudotis iki pat 2200 m. Tad jau šiandien galime pasakyti, kad 2200 m. Vasario 16-oji bus švenčiama sekmadienį, o Sausio 13-oji bus pažymima pirmadienį.

Informacijos kaleidoskopas

Pasak A.Noruševičiaus, kalendorius parengtas 500 metų aprėpties tam, kad istorikams, žmonėms, besidomintiems šeimos, giminės genealogija, padėtų išsiaiškinti, kokią savaitės dieną nutiko vienoks ar kitoks įvykis, gimė ar mirė vienas ar kitas asmuo. Beje, etnologai ir gyvenimo būdo stebėtojai teigia, kad pirmadienį gimusieji turėtų būti "prie tinginio", antradienį – gabūs žmonės (ypač muzikai), trečiadienį ir ketvirtadienį – gero būdo ir iškalbūs, penktadienį – laimingieji, šeštadienį – tvarkingi, o sekmadienį – gero būdo ir pamaldūs.

Negana visos anksčiau minėtos informacijos, kalendoriuje galima pasitikrinti, kuriais metais (Drakono, Gyvatės, Arklio, Ožkos, Beždžionės ir t.t.) pagal Rytų kalendorių jūs, jūsų giminaičiai, draugai, artimieji yra gimę. Pasitikrinti galima pateiktoje 200 metų aprėpties (1900–2100) Rytų kalendoriaus lentelėje. Tad šiame kalendoriuje galima sužinoti ne tik kokią savaitės dieną yra gimę jūsų protėviai (žinoma, reikia žinoti jų gimimo datą), bet ir kokie jų Zodiako ženklai.

Žinyne pateikta daug žinių apie Žemę, laiko skaičiavimą, planetos ateities prognozes, įdomius faktus iš XVIII–XX a. Lietuvos ir pasaulio, astronomų, klimatologų pastebėjimus.

Planetos ateities prognozės

* Prognozuojančiųjų mūsų planetos ateitį yra daugybė. Juk išgyvenome ne vieną "pasaulio pabaigą", o vieną jų pagal Majų kalendorių – visai neseniai – 2012 m. gruodžio 21 d. Tačiau žmonija išliko ir laukė kitos pranašystės išsipildymo. Ilgai laukti nereikėjo – 2014 m. balandžio 15 d. pasirodė kruvinasis Mėnulis, paženklinęs keturių vienas paskui kitą vykusių visiškų Mėnulio užtemimų seriją ir pagimdęs nemažai pasaulio pabaigos scenarijų. Tačiau ir vėl nieko panašaus neįvyko, nors, pasak "pranašų", jų prognozės dar turi galimybę išsipildyti – 2033 m. numatytas kitas kruvinojo Mėnulio pasirodymas.

* Liūdnos astronomų prognozės apie tai, kas laukia Žemės ir visos Visatos artimiausioje ateityje ir po daugelio milijonų metų. Didžiausias pavojus mūsų planetai – greitas anglies dvideginio kaupimasis Žemės plutoje ir asteroidai. Jei žmonija nesugebės sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų, turės prisitaikyti prie ekstremalių klimato reiškinių: stiprių vėjų, škvalų, audrų, potvynių ir t.t. Klimatologai įspėja – pastarieji treji metai pasaulyje buvo karščiausi nuo meteorologinių reiškinių stebėjimo pradžios 1850 m. Arktyje liko tik 50 proc. ledo (tokio rezultato tikėtasi apie 2060 m.).

* Žinyne rašoma, kad beveik po milijardo metų visa daugialąstė gyvybė, taigi ir žmonija, bus išnykusi, nes Saulė įkaitins vandenynus ir viską išdegins.

Astronominių žinių pabiros

* Kalendoriaus puslapyje, kuris skirtas besidomintiems astronomija, primenama, kad 2018 m. liepos 27-ąją Lietuvoje stebėjome ilgiausią šį šimtmetį visišką Mėnulio užtemimą. Lietuvoje paskutinį kartą toks Mėnulio užtemimas stebėtas 1954 m. birželį. Visiškas užtemimas toje pačioje vietoje pasikartoja maždaug kas 300 metų.

* Žemė yra trečioji iš aštuonių Saulės sistemos planetų. Visoje sistemoje nėra lygių Žemei pagal jos tankį. Ji yra sunkiausia tarp kietųjų planetų (milžiniškas dujinis Jupiteris vis dėlto sunkesnis).

* Žemė nutolusi nuo Saulės vidutiniškai 150 mln. km.

Apie kalendorius

* Žodis kalendorius lotyniškai reiškia skolų knygelė. Mat senovės Romoje skolininkai procentus už skolas mokėdavo kiekvieno mėnesio pirmąją dieną, kuri buvo vadinama calendae. Dabar kalendorius – ilgalaikė skaičiavimo sistema.

* Pirmasis lietuviškas kalendorius, kurį parengė ir išleido Laurynas Ivinskis, pasirodė 1846 m. Jis buvo išspausdintas Vilniuje, Juozapo Zavadskio spaustuvėje, ir ėjo kasmet iki spaudos uždraudimo 1864 m.

Įsiklausykime į… laiko reikšmę

* Laikas – didysis mokytojas. (Edmundas Burke'as)

* Gerai tvarkomas laikas – gerai sutvarkyto laiko požymis. (Isaacas Pitmanas)

* Senti nuobodu, bet tai vienintelis būdas ilgai gyventi. (George'as Bernardas Shaw)

* Laiko švaistymas nuo kitų išteklių skiriasi tuo, kad jo neįmanoma susigrąžinti arba atsukti atgal (Henry Fordas)

* Visas žmogaus išmanymas yra ne kas kita kaip kantrybės ir laiko junginys. Viskas laiku ateina tiems, kurie moka laukti. (Honore de Balzackas)

* Aš galiu pralaimėti mūšį, bet negaliu tuščiai praleisti minutės. (Napoleonas)

Keletas įdomių faktų iš XVIII–XX a. Lietuvos

* Apie 1700 m. smėlis užpustė Priedinės kaimą (Kuršių nerija) su 25 žvejų šeimomis. Kaimas palaidotas po 50 m aukščio smėlio kalnu.

* 1711 m. Lietuva patyrė skėrių antplūdį. Skrido jie kaip migla, net dangaus nebuvo matyti. Kur jie nusileido, ten ne tik grūdų, bet ir varpų, šiaudų neliko.

* 1841 m. Nemuno potvynis arti Druskininkų padarė daug nuostolių kurortui, o Saločių (Salatų) ežeras atsiradusia protaka sugarmėjo Ratnyčios upeliu į Nemuną. Išnykusio ežero vietoje, jo dugne, tais pačiais metais gyventojai sėjo grikius.

Vardai be vardadienio

"Cirila, atstok nuo Vantucho!" – tokiais ir panašias vardais kai kurios mamos Lietuvoje jau drausmina savo ūgtelėjusias atžalas. Manote tai pokštas? Ne, nes dabar, kaip ir anksčiau, daugybė naujų vardų – Adarina, Chana, Meka, Apostolis, Hogartas, Taileris, Loris ir kt. – dažniausiai atkeliauja iš santuokų su kitataučiais ar kitatautėmis, televizijos serialų, realybės šou ir pan. (Ar ne dėl realybės šou išpopuliarėjo naujas vardas Iglė?)

Vis dėlto džiugu tai, kad egzotiškų, mūsų vardynui svetimų vardų nėra daug, kad tarp populiariausiųjų Lietuvoje išlieka Matas, Dominykas, Lukas, Joris, Gabija, Viltė, Austėja, Kamilė ir pan.

Pastarieji vardai įrašyti žinomų antroponimikų Kazio Kuzavinio ir Bronio Savukyno parengtame "Lietuvių vardų kilmės žodyne", kuriame pateikta apie 4 tūkst. vardų, nurodyta jų kilmė, padedanti suprasti vardo prasmę, kirčio vieta. Minėtame žodyne įrašyti vardai atitinka lietuvišką vardyną. Bėda ta, kad nerasime dviejų vienodų leidinių, kuriuose tie "Lietuvių vardų kilmės žodyno" vardai turėtų tuos pačius lizdus, t.y. būtų įrašyti tą pačią mėnesio dieną. Be to, niekas nežino laikraščiuose, kalendoriuose, žurnaluose mirgančių naujų vardų vardadienių.

Milžiniškas darbas

Ar kas nors mėgino suvaldyti šį vardų ir vardadienių chaosą? Pasirodo, mėgino. Ir tai padarė "Kalendoriaus" leidyklai vadovaujantis istorikas Aurelijus Noruševičius su sūnumi Nerijumi, 1996 m. išleidę pirmąjį susistemintą vardų kalendorių.

Man tenka atlaikyti didžiulį spaudimą, kad vienas ar kitas naujas vardas rastų vietą kalendoriuje.

"Tai buvo septynerius metus trukęs darbas – siekėme, kad nė vienas iš daugiau nei 4 tūkst. vardų iš K.Savykyno ir B.Kuzavinio sudaryto vardų žodyno nesikartotų. Kiekvienam vardui, net ir tiems, kurie įvairiuose kalendoriuose ir kituose leidiniuose kartodavosi po daugelį kartų per metus, kalendoriuje parinkome vieną dieną. Siekdami šio tikslo, sklaidėme daugybę senų pasaulietinių ir bažnytinių kalendorių, fiksuodami, kaip dažnai juose kartojasi vardai, konsultuodamiesi su kalbininkais, etnografais, dvasininkais, įsiklausydami į žmonių pastabas ir pasiūlymus, studijuodami kitų šalių, iš kurių į mūsų kraštą atkeliavo vardai, kalendorius", – vardijo A.Noruševičius.

L.Truikio indėlis

Noruševičių "Vardų kalendoriuje" populiariausių vardų reikšmės nurodytos remiantis ne vien K.Kuzavinio ir B.Savukyno, bet ir įžymiojo tarpukario Lietuvos menininko Liudo Truikio sudarytu "Didžiuoju kalendoriumi". Tad tegul nesistebi Adelės, kad jos yra ne tik kilnaus būdo, bet dar ir kunigaikštytės, o Edmundai – ne tik turto gynėjai, bet ir laiminga ramybė.

Aurelijus Noruševičius/Vilmanto Raupelio nuotr.

A.Noruševičius pabrėžė, kad jo su sūnumi sudarytame kalendoriuje yra tik antroponimikų (antroponimika – mokslas, tiriantis asmenvardžius) patvirtinti, lietuvišką vardyną atitinkantys vardai. Išgirdus visa tai ir ypač tai, kas buvo minėta anksčiau, nesunkiai supranti, kodėl iki šiol niekas net nemėgino eiti Noruševičių pėdomis. Juolab kad Noruševičiai, atsižvelgdami į skaitytojų prašymus, papildė kalendorių beveik puse tūkstančio naujų vardų, kuriuos palaimino antroponimikai. Toks susistemintas ir vis papildomas vardų kalendorius jau sulaukė ketvirtojo leidimo (pastarasis vadinasi "Vardadienių knyga"), tačiau vardų ir vardadienių chaosas tęsiasi...

Bitė suporuota su Debora

Pasidomėjus, kaip, pavyzdžiui, buvo parinktos dienos vardams, kurie daugybę kartų kartodavosi kalendoriuose skirtingomis dienomis, A.Noruševičius paaiškino: "Iki šiol kalendoriuose daugybė Marijos, Pranciškaus, Stanislovo, Jono, kitų šventųjų vardadienių, nes tuo pačiu vardu pavadintų šventųjų buvo daug. Tad ir jų vardadienių, dažniausiai tapatinamų su šventųjų mirimo dienomis, gausu. Todėl palikome žinomiausias populiariausių vardų dienas. Pavyzdžiui, Stanislovo vardadienis įrašytas tik gegužės 8-ąją, Marijos – rugsėjo 8-ąją, Jono – birželio 24-ąją, nors pagal išleistus Lietuvoje kalendorius pastarąjį vardadienį buvo galima švęsti net 23 kartus per metus! Tautiniai vardai taip pat migravo kalendoriuose. Pavyzdžiui, vienuose Vytauto vardadienis pažymėtas sausio 5-ąją, kituose – rugsėjo 8-ąją – Didžiojo Lietuvos kunigaikščio karūnavimo dieną."

Pasak pašnekovo, panašiai atsitiko ir su Mindaugo vardu – jo diena pagal senesnius kalendorius buvo švenčiama spalį, tačiau dabar, sutapatinus šį vardą su Valstybės diena, – liepos 6-ąją. "Vardų kalendoriaus" sudarytojas ilgai vargo ieškodamas vietos, pavyzdžiui, vardui Bitė. Nusprendė jį įrašyti į gegužės 16-ąją, nes tą dieną vardadienį švenčia Debora ir Melita, kurių vardai kitose kalbose reiškia "bitė".

Prašo įrašyti naujus vardus

A.Noruševičius iki šiol gauna daug laiškų, kuriuose prašoma atsakyti į įvairius klausimus apie vardus. Tai byloja, kad "Vardų kalendorius" pripažįstamas, vertinamas. A.Noruševičius labai dėkingas LRT "Sveikinimo rato" vedėjai Loretai Jankauskaitei, kuri kasdien tiesioginės laidos metu sveikina varduvininkus, remdamasi būtent "Vardų kalendoriumi" ir jo papildytais leidimais, kurių, beje, iki šiol yra knygynuose.

"Man tenka atlaikyti didžiulį spaudimą, kad vienas ar kitas naujas vardas rastų vietą kalendoriuje, tačiau aš kietai laikausi garsiųjų antroponimikų K.Kuzavinio ir B.Savukyno sudaryto vardyno ir visus, norinčius įteisinti vieną ar kitą vardą, siunčiu į Lietuvių kalbos instituto Vardyno skyrių – tegul mokslininkai tiria naujo vardo tinkamumą lietuvių vardų kalendoriui. Kai gaunu jų pritarimą, naujovišką vardą įtraukiu į savo "Vardų kalendorių". Pavyzdžiui, trečiąjį jo leidimą ("Vardadienių knygą") papildžiau maždaug 300 naujų vardų.

Vardai be šaknų

Anot A.Noruševičiaus, dauguma naujų vardų į savo kalendorių jis perėmė iš 2005 m. antroponimikų K.Kuzavinio ir B.Savukyno papildyto ir išleisto "Lietuvių vardų kilmės žodyno". Todėl dabar tokie vardai kaip Šviesius, Virgis, Šarūnė, Alisa, Almyra, Alius, Giedrutė, Ligita, Liveta ir daugybė kitų turi savo vietą mūsų vardų kalendoriuje", – sakė leidėjas.

Paklaustas, kokių vardų savininkai dažniausiai skundžiasi neturį vardadienio, atsakė: "Gitanos, gitanai ir deividai." Šie vardai negali patekti į kalendorių dėl žinomos priežasties – jie neturi lietuviškų šaknų. Kaip man yra sakęs pats K.Kuzavinis, vardas Gitana išpopuliarėjo sovietmečiu, kai buvo išleista muzikos plokštelė su daina apie gitaną. Pastarasis žodis ispaniškai reiškia čigonė. Įdomu, kada savo vardadienį pažymi vienas iš dabartinių kandidatų į Prezidento postą?"

Kada tai baigsis?

A.Noruševičius naujiesiems, antroponimikų patvirtintiems vardams parenka dienas, vadovaudamasis įvairiais kriterijais. Pavyzdžiui, Rugilė dėl suprantamos priežasties pateko į rugpjūčio mėnesį. Šiam vardui parinkta penkta diena. Mat būtent tą dieną įrašyta mažiausiai vardų.

"Marytės vardadienį įrašiau Marijos dieną – rugsėjo 8-ąją, nes šie vardai susiję. Tiesa, buvo ne tik patenkintų dėl to, kad jų vardas pagaliau pateko į kalendorių, bet ir tokių, kurie prieštaravo argumentuotai parinktiems, pavyzdžiui, Irenos, Prano ar Pranciškaus vardadieniams. Kai patyrinėjau tuos vardus atidžiau, teko juos perkelti į labiau priimtinas dienas. Esu demokratiškas – jei nepatinka mūsų kalendoriuje parinktos vardų dienos, švęskite kitomis dienomis, – ragino šypsodamasis A.Noruševičius. – Aš tik noriu, kad pagaliau baigtųsi vardadienių ir vardų chaosas Lietuvoje, kad įsivyrautų vardadienių tvarka kalendoriuose ir kituose leidiniuose, žiniasklaidoje. Nežinau, kas galėtų tarti lemiamą žodį šitame mūšyje už tvarką. Gal Lietuvių kalbos komisija?"

Vardai ir skaičiai

*A.Noruševičiaus išleistame "Vardų kalendoriuje" yra šešios dienos, kuriose tėra po vieną vardą, keturios dienos – po du vardus. Daugiausia vardų (28) švenčiama vasario 20-ąją, o vasario 29-ąją neįrašytas nė vienas vardas. Mažiausiai vardadienių yra liepą – 304, daugiausia gruodį – 379. "Vardų kalendoriuje" (2009 m. išleistoje "Vardadienių knygoje") vienai dienai skirta maždaug 11 vardų. Šią skaičių statistiką galima būtų dar tęsti, bet svarbiau tai, kodėl taip atsitiko.

*Sovietmečiu, kai pagaliau buvo leista kalendoriuose spausdinti vardus, o vėliau – ir nurodyti vardadienius, atsitiko keistas dalykas – buvo mažoka vardų (per metus kalendoriuose sukosi apie 300, o vėliau – kiek daugiau vardų). Daugelis dienų kalendoriuose visai neturėjo vardadienių. "O štai kai mums praėjusio amžiaus pabaigoje reikėjo paskirstyti 4 tūkst. ir daugiau vardų, teko smarkiai padirbėti ieškant jiems tinkamiausių dienų. Nauji ir gan retai vartojami arba iš viso neminimi, bet turintys panašią kilmę vardai automatiškai susibūrė į gausesnius pulkelius. Beje, vasario 29-ąją sąmoningai palikome be vardų – kas norės vardadienį minėti tik kartą per ketverius ar aštuonerius metus?" – retoriškai klausė A.Noruševičius.

*Pasak A.Noruševičiaus, Lietuvių kalbos instituto Vardyno skyriaus kvalifikuoti specialistai dirba – vadinasi, sulauksime naujų baltiškos kilmės vardų. Labai skaudu, kad šiuolaikiniai tėveliai, kuriems lengvai prieinamas esamas 4 300 vardų aruodas, ieško, kuria, kopijuoja svetimus keistus vardus, jais krikštija savo vaikus, o paskui reikalauja, kad tas vardas atsirastų kalendoriuje.

Vardas – gero linkėjimas

Gero vardo taisyklės: vardas turi būti lengvai ištariamas, derėti su pavarde ir kultūriniu kontekstu, su brolių ir seserų vardais, skambėti puikiai ir vaikui užaugus.

Šiandien sugrįžta tradicija duoti tėvų, senelių, prosenelių vardus. Seniau buvo įprasta, kad pirmasis sūnus visada gaudavo tėvo arba senelio vardą. Pasitaikydavo, kad ir mergaitėms duodavo senelės, prosenelės vardą. Jei norite tęsti savo giminės vardų tradiciją, įvertinkite vadinamąją šeimos karmą: ar to giminaičio likimas, kurio vardą parenkate, buvo sėkmingas. Duokite tokių giminaičių vardus, kuriais galima didžiuotis. Toks vardas – tarsi gero linkėjimas žmogui.

Pagal vedas, tinkamas vardas žmogų apsaugo nuo neigiamos energijos. Vardas – tai garso vibracija, kuri lydi visą gyvenimą, ir pagal tai, palankus jis ar ne, daro teigiamą arba neigiamą įtaką jo likimui.

Šveicarijoje veikia įmonė "Erfolgswelle", kuri padeda žmonėms išrinkti kūdikiui tinkamiausią vardą. Joje dirba net 14 vardų ekspertų, 4 istorikai ir 12 vertėjų, kurie praleidžia po 100 valandų kurdami 15–25 vardų sąrašą, iš kurio tėvai vėliau išsirenka patį geriausią.

Viduklės patriotų šeima

Prieš geroką dešimtmetį A.Noruševičiaus išleistuose mamos Antaninos Kliknaitės prisiminimuose, laiškuose, užrašuose ant atvirukų, kalendorių lapeliuose išryškėja ir dešimtmečiais sovietų slėpta tiesa – kalėjimuose nėščios moterys buvo ne tik kalinamos, bet ir žiauriai tardomos, čia jos gimdė ir augino vaikus.

Tiesa, augino tik pusmetį, nes tokius mažylius valdžia išsiųsdavo arba į SSRS vaikų namus, arba atiduodavo kalinių giminaičiams Lietuvoje, priversdami juos imti suklastotus vaikelio gimimo dokumentus, kuriuose net neužsimenama apie gimimo vietą ir nenurodoma tikroji gimimo data.

"Mano mama Antanina gimė 1921 m. Viduklėje, skurdžioje šeimoje, todėl baigusi keturis mokyklos skyrius talkino savo mamai įvairiuose darbuose pas turtingesnius vidukliškius. Antanina užaugo graži, darbšti, daininga. Būdama 19-metė susipažino su artimame kaime apsigyvenusiu buvusiu jūreiviu Stanislovu Naruševičiumi ir už jo ištekėjo. Netrukus, 1942 m., jiems gimė pirmas sūnus, tačiau jaunų žmonių laimė buvo trumpa – vieniems okupantams išėjus, sugrįžo pirmieji, ir Stanislovas išėjo į mišką, pas partizanus, kur buvo ir jo broliai. Jauna Stanislovo žmona Antanina tapo partizanų talkininke", – pasakojo Aurelijus, sėdėdamas prie kaliniams skirto staliuko vienoje Kauno tardymo izoliatoriaus kameroje, įrengtoje beveik toje pačioje vietoje, kaip ir toji, kur kalėjo jo mama.

Priverstinis išsiskyrimas

Kai Viduklėje atsirado išdavikų, okupantai netruko ištremti į Sibirą Stanislovo tėvus, o žmoną – suimti. Antanina 1946 m. kovą buvo išvežta į Raseinių stribyną, kur ją žiauriai tardė Raseinių apskrities kagėbistai Dzidas Jocius ir Antanas Oršvila. Po to Antanina buvo išsiųsta į Kauno kalėjimą, tarpukariu vadintą Kauno sunkiųjų darbų kalėjimu. Čia niekas nekreipė dėmesio į vis ryškėjantį jos nėštumą.

"Mama yra sakiusi, kad ji buvo kalinama aštuntu numeriu pažymėtoje kameroje drauge su kitomis aštuoniomis kalinėmis. Ji pagimdė mane 1946 m. spalį. Matyt, kalėjimo ligoninėje, kuri čia buvo įrengta tarpukariu trečiajame kalėjimo aukšte. Gimiau sužalotomis, greičiausiai, per mamos tardymus, ranka ir koja. Mama vis minėdavo kelių gydytojų pavardes, kuriems visą gyvenimą buvo dėkinga už išgelbėtas mudviejų gyvybes. Deja, aš neįsiminiau tų gydytojų pavardžių," – apgailestavo A.Noruševičius.

Riebi sriuba

Maistas kalinėms buvo paduodamas pro langelį kameros duryse. Atsitiko taip, kad šias pareigas kalėjime atliko šeimą pažinojęs kalinys Leonardas Pukinas, kuris vėliau tapo Aurelijaus krikštatėviu. Tad jis ir įpildavo Antaninai riebesnės sriubos – su daugiau dzikučių.

"Nežinote, kas yra dzikučiai? Tai tokios kirmėlaitės, kurių ir dabar pasitaiko, pavyzdžiui, kruopose, – aiškino pašnekovas. – Žodžiu, mes su mama šiaip taip pragyvenome kameroje pusmetį, po kurio reikėjo skirtis – arba važiuoti į SSRS vaikų globos namus, arba pas giminaičius Lietuvoje. Priartėjus nustatytam mūsų atskyrimo terminui, atvažiavo mamos sesuo ir mama – jos paėmė mane 1947 m. balandį pas save, į Viduklę, o mama buvo išsiųsta dešimčiai metų į Sibiro lagerius."

Gimiau sužalotomis, greičiausiai, per mamos tardymus, ranka ir koja. Mama vis minėdavo kelių gydytojų pavardes, kuriems visą gyvenimą buvo dėkinga už išgelbėtas mudviejų gyvybes.

Naujoms A.Noruševičiaus mamoms buvo liepta įregistruoti jo gimimą Viduklėje – berniuko gimimo liudijime buvo įrašyta, kad jis gimė Viduklėje 1948 m. sausį. Netrukus keistomis aplinkybėmis mirė abi berniuko globėjos (manoma, kad jos buvo nužudytos už ryšius su partizanais), ir berniuką su broliu priglaudė viena bebaimė moteris, kuri net nebuvo Naruševičių giminaitė.

Kai Aurelijus suaugo ir baigė istorijas studijas, parašė šūsnis prašymų sovietinės Lietuvos saugumo ir kitoms tarnyboms, prašydamas išduoti naują gimimo liudijimą su tikrąja gimimo data, bet iš visur gaudavo atsakymą, kad jokių jo gimimą kalėjime patvirtinančių dokumentų nėra.

Nerado jokio dokumento

Archyvuose nebuvo ir dokumento, bylojančio apie vaiko perdavimą artimiesiems. Taigi, KGB archyvuose nėra jokių duomenų apie sovietiniuose kalėjimuose gimusius vaikus, nors kauniečio gimimo dokumentuose įrašyta gimimo vieta – Viduklė ir data – 1948 m. aiškiai nesisiejo su tuo faktu, kad jo motina tuo metu jau antrus metus dirbo Karagandos srities specialiajame lageryje, akmenų karjere.

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, A.Noruševičiui pavyko gauti naują savo gimimo liudijimą su tikrąja data ir vieta – liudytojos buvo mama, 1957 m. grįžusi iš lagerio, ir drauge su ja Kaune, toje pačioje kalėjimo kameroje, kalėjusios moterys.

Aurelijaus tėčiui auklėti sūnaus nebuvo lemta: jis žuvo 1948 m. drauge su partizanų grupe, kuriai vadovavo, ir yra palaidotas broliškame kape Kalnujuose.

Tarsi atpildas už skriaudas

Suaugęs A.Noruševičius dirbo mokyklose, "Kauno baldų" fabrike, kur aktyviai prisijungė prie Sąjūdžio veiklos, o atkūrus nepriklausomybę ėmėsi knygų ir kalendorių leidybos – 1995 m. įkūrė leidyklą "Kalendorius". Tarp darbų, kuriais didžiuojasi, – unikalus Vardų kalendorius, sudarytas konsultuojantis su kalbininkais, etnografais, dvasininkais, įsiklausant į eilinių žmonių pastabas, studijuojant kitų šalių, iš kurių pas mus atkeliavo vardai, kalendorius.

Prieš dešimt metų A.Noruševičiaus išleido pirmąją knygą "Lietuvos vaikų pasakos", kurioje spausdinamos pačių vaikų parašytos istorijos. Darbo sėkmė, anot A.Noruševičiaus, savotiškas atlygis už skaudžią vaikystę be mamos ir jos pasakų.