Kaip jis teigia, nereikia skristi tarsi pririštam prie kėdės ir stengtis pajudėti, o norint išvengti odos išsausėjimo – pasirūpinti kremu.
– Dažnai girdima, kad skrydžius lėktuvu lydi užgulusios ausys ir nosis, galvos skausmas, miego sutrikimai. Koks tikrasis skrydžio poveikis žmogaus fizinei būklei?
– Skrydžiai žmogaus sveikatos praktiškai neveikia. Tačiau nerekomenduojama skristi, jei žmogus serga kvėpavimo takų ligomis, jo nosis užgulta. Tokiu atveju, keičiantis slėgiui, geriau prapūsti nosį, kad slėgis vidinėje ir išorinėje ausyje susilygintų. Skristi sergant sloga gali būti sudėtinga. Tai vienintelė problema.
– Nuo ko priklauso tai, kad vieniems užgula ausis, o kitiems ne?
– Nelabai galiu pasakyti. Žmogus pats turėtų save reguliuoti. Jei jis pajunta nemalonų jausmą, reikia nuryti seiles. Taip susilygina slėgis ir jokių problemų nebus. Ir anksčiau, ir dabar kai kurios aviacijos kompanijos duoda keleiviams ledinukų, kurie tokiu atveju padeda.
Jei jis pajunta nemalonų jausmą, reikia nuryti seiles. Taip susilygina slėgis ir jokių problemų nebus.
– Yra informacijos apie ilgų skrydžių poveikį kraujotakai – vienas iš tūkstančio lėktuvo keleivių patiria giliųjų venų trombozę. Ar tikrai skrydžio poveikis kojoms ir raumenims toks didelis?
– Taip, kai skrydis trunka ilgai, kartais net 10 valandų ir daugiau, žmogus sėdi vienoje vietoje ir gali išsivystyti trombozė. Reikia stengtis judėti. Lėktuvuose tam pakanka vietos. Per daug vaikščioti gal ir nepavyks, bet reikia atsikelti, nueiti bent iki tualeto ir atgal. Nereikia sėdėti prirakintam prie kėdės.
– Su maža oro drėgme lėktuvo salonuose susijusios odos problemos – ji išsausėja, lūpos suskeldėja. Kaip apsisaugoti?
– Reikia pasiruošti prieš skrydį. Kai skrendama verslo klase, keleiviams duodami lūpų pieštukai ir kremai veidui. Skrendant ekonomikos klase niekas tuo nepasirūpins, todėl tai jau keleivių reikalas. Tačiau iš Vilniaus itin ilgų skrydžių nėra, todėl didelių problemų nebūna. Tai svarbiau nebent orlaivių palydovams.
– Kokia rizika skrendant užsikrėsti oro lašeliniu būdu plintančiomis ligomis? Mokslininkai nustatė, kad ligas nešiojančios bakterijos ant lėktuvo salono paviršių gali išbūti ilgiau nei savaitę.
– Dar negirdėjau, kad kas nors būtų užsikrėtęs tokiu būdu. Mes patys turime save saugoti. Visuomet reikia plauti rankas. Lėktuve galima užsikrėsti nuo šalia sėdinčio keleivio, jei jis serga kokia nors virusine liga. Tačiau nelabai tikiu, kad lėktuvo salone gali kauptis bakterijos. Po kiekvieno skrydžio lėktuvai valomi ir tokia tikimybė maža.
– Skrydžių palydovai skraido dažnai. Ar jų organizmas prie tokio darbo prisitaiko?
– Nepasakyčiau, kad organizmui reikia kaip nors ypatingai prisitaikyti. Tai nėra išskirtinis darbas, labai didelių perkrovų nebūna. Sunkiau gal orlaivių pilotams. Tačiau svarbu, kad orlaivių palydovėms, nėščioms ilgiau nei šešis mėnesius, skraidyti nerekomenduojama. Nors maža, bet lėktuvuose yra vibracija. Kitų žalingų veiksnių lėktuvuose tikrai nėra.
– Kokie reikalavimai keliami skrydžio palydovų sveikatai?
– Yra labai griežti sveikatos reikalavimai, ypač pradedantiems dirbti. Tikrinama, ar žmogus tikrai visiškai sveikas. Tikrinama ir širdies veikla, ir regėjimas, spalvų jutimas ir kt., nes viskas yra svarbu.
– Kas kelis metus turi būti tikrinama jų sveikata?
– Taip, taisyklėse nurodyta, kad orlaivių pilotai iki 40 metų sveikatą turi tikrintis kartą per metus. Vyresni nei 40 metų – kartą per pusę metų. Palydovai anksčiau buvo tikrinami taip pat griežtai, kaip pilotai, bet šiuo metu kai kuriose Vakarų šalyse tikrinami kaip eiliniai žmonės. Sveikatos tikrinimą atlieka gydytojai, vadinami aviacijos medicinos ekspertais. Jie baigę specialius kursus. Vilniuje yra Aviacinės medicinos centras.
