LRT laidai „Dienos tema“ trečiadienį jis sakė, kad tai būtų „kitas žingsnis“ Lietuvai nusprendus uždaryti du iš šešių pasienio punktų ir jo galėtų imtis Seimas rudens sesijoje.

„Be abejo, suprantama, kad informacinė kampanija negali sulaikyti visų piliečių, be abejo, licencijų išdavimas reisams būtų kitas žingsnis. Galimybės yra nagrinėjamos. Tik tiek, kad tai nėra įmanoma be įstatymo pakeitimų, o tai įvyktų tik Seimui susirinkus į rudens sesiją“, – sakė viceministras.

Lietuva nuo ateinančio antradienio planuoja uždaryti du iš šešių kontrolės punktų pasienyje su Baltarusija – Šumsko ir Tverečiaus, dėl to dar turės apsispręsti Vyriausybė.

Baltarusija Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos piliečiams nuo pernai pavasario yra įvedusi bevizį režimą. Kaip skelbia šios šalies institucijos, tokia galimybe šiemet pasinaudojo 170 tūkst. lietuvių, o remiantis Baltarusijos pasieniečių informacija, iš viso nuo pernai balandžio jau fiksuota virš 400 tūkst. Lietuvos piliečių išvykų.

Lietuvos pareigūnai įspėja, kad Baltarusijos tarnybos dalį išvykstančiųjų bando verbuoti, naudoja šantažą, psichologinį spaudimą.

M. Adomėno teigimu, šiuo metu planuojamas trečdalio punktų uždarymas leis koncentruoti pasieniečių pajėgas į išlikusius punktus ir vykdyti detalesnę kontrolę ir kol kas tai vadino „adekvačiu sprendimu“, tačiau neatmetė galimybių jų skaičių dar labiau mažinti.

„Tokios galimybės (dar mažinti pasienio kontrolės punktų – BNS), be abejo, yra svarstomos institucijoms konsultuojantis ir įvertinant visas tokių veiksmų pasekmes“, – LRT sakė jis.

Lietuvos transporto saugos administracijos teigimu, šiuo metu yra sustabdyti 369 reisai iš 1054-ių.

„Pagrindinė ir realiai vienintelė priežastis – dėl pandemijos labai sumažėjo keleivių srautas. Akivaizdu, kad žmonių įpročiai pandemijos metu keičiasi: labiau saugosi ir keliauja tik esant būtinybei“, – BNS sakė įstaigos Komunikacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėja Eglė Kučinskaitė.

Akivaizdu, kad žmonių įpročiai pandemijos metu keičiasi: labiau saugosi ir keliauja tik esant būtinybei.

Karantino metu leidžiama stabdyti tarpmiestinių autobusų reisus, jei keleivių sumažėjo bent 50 proc., ir šia galimybe, pasak E. Kučinskaitės, vežėjai pradėjo naudotis iš karto, patvirtinus ministro įsakymą.

Bendrovės „Kautra“ vadovas Linas Skardžiukas sako, kad darbo neturi maždaug 100 autobusų, tačiau maršrutų nesumažėjo, jie tik važiuoja rečiau. Jis taip pat pabrėžė, jog tai neturi įtakos siuntų pristatymui.

„Šiek tiek nukentės dažnis, bet to dažnio ir poreikis šiandien natūraliai yra mažesnis. Yra ir kitų verslų, kurie susiję su autobusų važiavimu – siuntos autobusais, tai žiūrime, kad tai nenukentėtų“, – BNS sakė L. Skardžiukas.

„Stengiamės išlaikyti ir susisiekimą, kuris gyventojams reikalingas, nors absoliučiai visi maršrutai yra nuostolingi“, – pridūrė jis.

L. Skardžiukas teigė, jog dėl sumažėjusių darbo apimčių nuo vasaros vidurio įmonėje neliko daugiau nei 100 darbuotojų.

„Teko atleisti ir patys išėjo, bet didžiąja dalimi susitarėme su darbuotojais, nes ir jie supranta, ir mes suprantame, išėjo ieškoti kitokių darbų, o kai pamatysime kažkokias prošvaistes, tai kviesimės juos atgal“, – teigė „Kautros“ vadovas.

Bedrovės „Toks“ vadovas Arūnas Indrašius sako, kad įmonė Lietuvoje taip pat sumažino apie 40 proc. reisų. Anot jo, iš maždaug 300 darbuotojų apie 50 yra prastovose.

„Vairuotojai išeina į pilną prastovą, kiti darbuotojai, kurie aptarnauja, yra dalinėje prastovoje. Turėjome užsakomųjų maršrutų, kurie dabar yra sustoję, kaip ir tarptautiniai maršrutai, todėl darbuotojai yra dalinėse prastovose“, – BNS sakė A. Indrašius.

Pasak „Toks“ vadovo, situacija stebima, tačiau neatmetama galimybė, kad gali būti mažinama ir daugiau reisų.

„Sodros“ duomenimis, „Kautroje“ šiuo metu dirba 650, o „Toks“ – 254 darbuotojai. Šių metų sausį įmonėse dirbo atitinkamai 719 ir 310 žmonių.