Bendrovė pranešė, kad nuo gruodžio vidurio iki vasario 27 dienos pirkėjams patiekė apie 4 tūkst. kubinių metrų SGD. Jos iš „Klaipėdos naftos“ SGD paskirstymo stoties gabentos į Druskininkus, Lenkiją ir Estiją.

Tai atitinka maždaug 2,3 mln. kubinių metrų išdujintos formos dujų. Tiek gamtinių dujų šildymui ir karštam vandeniui paruošti per metus suvartoja maždaug 1,7 tūkst. būstų.

„Sėkmingai įgyvendintas tokios apimties sandoris mums yra didelis pasiekimas, nes tai yra nauja mūsų grupei tiekimo veikla, kurioje itin svarbu suderinti logistikos grandinę“, - pranešime cituojamas „Lietuvos energijos“ gamybos ir paslaugų direktorius Dominykas Tučkus.

Anot jo, šiame sandoryje „Litgas“ ir „Lietuvos dujų tiekimas“ pateisino savo, kaip tiekimo partnerių, vaidmens reikalingumą regione: akumuliuodamos keleto mažesniųjų pirkėjų poreikius, bendrovės galėjo pasiūlyti SGD kur kas palankesnėmis kainomis ir sąlygomis, negu šie pirkėjai galėtų gauti SGD pirkdami atskirai.

Pernai „Lietuvos dujų tiekimas“ ir „Litgas“ kartu įgyvendino ir 6 mažos apimties SGD perkrovos iš „Independence“ saugyklos į nedidelius laivus-dujovežius sandorius.

„Sandoris su „Duon“ mums yra svarbus, nes juo mes pradedame naują komercinę veiklą – antžeminį SGD tiekimą, kuri padės diversifikuoti veiklą. Džiaugiuosi, kad dėl pirmojo tiekimo pavyko sutarti su tokia solidžia ir patyrusia kompanija, kaip „Duon“, taip greitai“, – teigė „Litgas“ l.e.p. generalinis direktorius Vytautas Čekanavičius.

„Šis sandoris ir pradėjusi veikti Klaipėdos SGD paskirstymo stotis, tikimės, taps postūmiu plėtotis antžeminio SGD tiekimo rinkai Lietuvoje. Atstumas nuo SGD paskirstymo stoties iki kliento šioje rinkoje yra labai svarbus konkurencingumui ir sandoris su „Duon“ tai įrodo. SGD gali tapti konkurencinga ir švaresne alternatyva kitoms kuro rūšims nutolusiose nuo dujotiekio vietovėse regione, ypač pramonės srityje, taip pat antžeminiame bei vandens transporte“, – pažymėjo V. Čekanavičius.

„Tas faktas, kad jau yra tarptautinių klientų dar tik pradėsiančiai veikti SGD paskirstymo stočiai, tik patvirtina, jog kryptis, kuria judame investuodami į naujas SGD veiklas, yra teisinga ir perspektyvi. Klaipėdos terminalui atsiveria dar platesnės galimybės įsitvirtinti kaip regiono SGD vartams“, – sakė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

„Antžeminės SGD paskirstymo stoties veiklos pradžia brėžia dar vieną naują etapą „Klaipėdos naftos“ veiklos istorijoje. Džiaugiamės, kad jau šiemet iš mūsų stoties „Litgas“ ir „Duon“ pradeda tiekti SGD prie dujotiekių neprijungtiems vartotojams. Svarbu pažymėti, jog artėjant pasauliniam sieros išmetimų laivyboje ribojimui nuo 2020 metų sausio mėnesio, iš Klaipėdos antžeminės SGD paskirstymo stoties autodujovežiais galima patiekti švariausią laivų kurą visuose Baltijos šalių uostuose“, – teigė „Klaipėdos naftos“ generalinis direktorius Mindaugas Jusius.

Per spalį ir lapkritį „Litgas“ patieks „Duon“ kelis šimtus kubinių metrų SGD (atitinka apie kelis šimtus tūkstančių kubinių metrų dujiniame pavidale). Jas Lenkijos kompanija gabens specialiomis autocisternomis, galinčiomis išlaikyti žemą SGD temperatūrą, siekiančią beveik -160 laipsnių, savo klientams, kurie nėra prijungti prie dujotiekių tinklo. 

Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo projektą įgyvendinanti AB „Klaipėdos nafta“, padedant Baltijos jūrų uostų organizacijai (angl. Baltic Ports Organization), kartu su dar penkių Baltijos jūroje esančių uostų direkcijomis gavo Europos Sąjungos finansavimą SGD infrastruktūros vystymo parengiamiesiems darbams.

Bendra „Klaipėdos nafta“ planuojamo įgyvendinti projekto suma sudarys apie 300.000 eurų, darbus apima projektavimo ir kiti inžineriniai darbai,  darbo saugos ir aplinkosaugos tyrimai. ES finansuos iki 50% minėtų darbų išlaidų, kita dalis lėšų – iš bendrovės resursų.

Europos Sąjunga remia SGD infrastruktūros vystymą visame regione siekiant sukurti SGD bunkeriavimo infrastruktūros ir antžeminių skirstymo į autodujovežius stočių tinklą. Tikimasi, jog AB „Klaipėdos nafta“ vystomas SGD terminalas Klaipėdoje bus vienas iš esminių tokios infrastruktūros elementų. Tam būtini tam tikri papildomi SGD infrastruktūros sprendiniai, kurie leistų priimti SGD sausumoje ir perkrauti į autodujovežius.

„Tai, jog Europos Sąjunga remia konkrečius SGD infrastruktūros vystymo darbus rodo, jog AB „Klaipėdos nafta“, planuodama naujas paslaugas, kurias įgalina SGD terminalo Klaipėdoje atsiradimas, eina Europos Sąjungos ilgalaikę strategiją atitinkančiu keliu. Dirbdami su partneriais ateityje tikimės pasiūlyti naujų paslaugų, kurios jau dabar kelia susidomėjimą Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje“ – teigia AB „Klaipėdos nafta“ generalinis direktorius Rokas Masiulis.

Pažymėtina, jog SGD terminalas Klaipėdoje jau nuo 2015 m. turės ir suteiks galimybę perkauti SGD į bunkeriavimo dujovežius, kurie galės aptarnauti klientus Baltijos jūroje ir jos uostuose.