Europarlamentarai trečiadienį Strasbūre antrą kartą balsuos dėl pasiūlymų autorių teisių direktyvai.
Daugiausia aistrų kelia straipsnis, numatantis galimybę žiniasklaidos priemonėms gauti pajamas iš interneto milžinų už jų turinio fragmentų, pavyzdžiui, antraščių, nuotraukų ar tekstų ištraukų skelbimą tokiose platformose kaip „Google News“ ar „Facebook“.
Lobistai iš abiejų pusių pastaraisiais mėnesiais užvertė Europos įstatymų leidėjus milijonais laiškų ir tūkstančiais skambučių.
Žiniasklaidos priemonės remia siūlomas nuostatas ir sako, kad iš jų turinio uždirbantys interneto milžinai turėtų pasidalinti savo pelnu.
Scanpix nuotr.
„Dėl pinigų stygiaus darbuotojų atleidimai pasiekė beveik absurdišką lygį: laikraščiai beveik nebeturi žurnalistų. Dabar jie prašo gerbti jų teises, kad galėtų toliau rengti naujienų pranešimus“, – rašoma daugelyje Europos laikraščių išspausdintame laiške, kurį inicijavo naujienų agentūros AFP žurnalistas Sammy Ketzas (Samis Kecas).
„Sudėtinga? Neįmanoma? – Visiškai ne. „Facebook“ 2017 metais gavo 16 mlrd. JAV dolerių pelno, o „Google“ – 12,7 milijardo. Jos tiesiog turi sumokėti, kas priklauso. Tokiu būdu žiniasklaida išliks, o interneto milžinės prisidės prie žiniasklaidos įvairovės ir laisvės, kurią jos tvirtina palaikančios“, – teigiama jame.
Scanpix nuotr.
Kritikai teigia, kad siūlomos pataisos suvaržytų internetą ir didintų jo kontrolę, galimai padidintų prieigos kainas. Interneto vartotojų kuriama enciklopedija „Wikipedia“ paskelbė, kad teisiniai pakeitimai priverstų ją užsidaryti.
Lietuvos interneto žiniasklaidos asociacijos vadovė Aistė Žilinskienė sako, kad kol kas dėl pasiūlymo likę daug klausimų.
„Tai lyg ir yra gera intencija, bet, iš kitos pusės, visiškai nėra aišku, koks tai modelis, kaip vyktų atsiskaitymas, pagal kokius kriterijus ir panašiai. Klausimas, ar tai apskritai įgyvendinama“, – BNS sakė ji.
Lietuviai laukia kompromiso
Didesnė dalis Lietuvos europarlamentarų sako tikintys, kad iki trečiadienio balsavimo pavyks surasti kompromisinę straipsnio formuluotę.
Liepą balsuodami dėl tų pačių pasiūlymų Europos Parlamento nariai juos atmetė.
Devynerius metus Europarlamente dirbanti socialdemokratė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad tai – antras klausimas per jos darbo patirtį, taip smarkiai suskaldęs Europos Parlamentą po Tabako direktyvos.
Pasak jos, tai rodo, kad siūlomas klausimas yra „nepakankamai išdiskutuotas, aptartas ir galbūt netgi nepakankamai išaiškintas“.
Praėjusią savaitę europarlamentarai dar kartą derino ginčijamus straipsnius.
„Šiandien, kai nuvyksiu į Strasbūrą, turėsiu daugiau žinių, kiek pavyko pasiekti kompromiso. Tai ir lems mano apsisprendimą“, – sakė politikė, priklausanti Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijai.
Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijos atstovas Valentinas Mazuronis taip pat laukia kompromisinio varianto.
„Aš tikiuosi ir noriu tikėti, kad bus atrastas tas kompromisinis pasiūlymas, kad nebūtų pasmerkti informacijos rengėjai ir smulkesnės įmonės, tame tarpe ir Lietuvoje, iš kitos pusės, nesinorėtų, kad išnyktų tie pliusai, kuriuos mes turime šiandien laisvai naudodamiesi tinklais, ar tai būtų „Google“, ar „Facebook“, – teigė V. Mazuronis
P. Auštrevičius / V. Skaraičio (BFL) nuotr.
Jo kolega frakcijoje Petras Auštrevičius BNS sakė irgi laukiantis kompromisinio projekto, tačiau tvirtino iš principo iniciatyvai pritariantis.
„Autoriai negali dirbti savanoriškumo ir labdaros principu. Autorinės teisės turi būti gerbiamos“, – teigė europarlamentaras.
Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) grupės narė Laima Liucija Andrikienė teigė planuojanti palaikyti 11-ąjį direktyvos straipsnį.
L. Liucija Andrikienė / Š. Mažeikos (BFL) nuotr.
„Nuogąstaujantiems dėl to, kad neva Autorių teisių direktyva apribos žmonių prieigą prie nemokamo interneto, noriu pažymėti, kad leidėjų turimos teisės neapima aktyvių internetinių nuorodų, todėl neriboja teisės ir galimybės paieškoms, naujienų portalams ir socialiniams tinklams keistis bei dalintis spaudos publikacijų turiniu internete“, – kalbėjo politikė.
Jeigu Europos Parlamente būtų patvirtinti pasiūlymai keisti autorių teisių direktyvą, dėl konkrečių pataisų spręstų iš bendrijos narių atstovų sudaryta Taryba. Po to projektas vėl grįžtų į Europos Parlamentą.
