– Ar tiesa, kad babeziozė – šunų erkinis encefalitas?

– Ne, erkinis encefalitas veikia smegenis, babeziozė raudonuosius kraujo kūnelius, eritrocitus. Tai skirtumas yra. Bet abi ligas perneša erkės.

– Kada šuo gali apsikrėsti babezioze?

– Erkės yra aktyvios, kai temperatūra pakyla aukščiau aštuonių laipsnių, tai jeigu turim šiltesnę temperatūrą, tai gali praktiškai visus metus užsikrėsti.

– Ar jau jaučiate pacientų pagausėjimą?

– Pacientų šiais metais kol kas neturėjom, bet po trupučiuką prasideda. Vis tiek pats įkarštis bus pavasario gale-vasaros metu.

– Ar tai tik šunų liga? Ar gali užsikrėsti ir katės, kiti gyvūnai?

– Pagrinde serga šunys. Katės serga kitomis erkių ligomis, jų simptomai nebūna tokie stiprūs.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kokie simptomai praneša, kad gali būti babeziozė?

– Vangumas, apetito stoka, karščiavimas. Ligai pažengus galima pastebėti blyškias gleivines arba rausvos spalvos šlapimą. 

– Ar tai mirtina liga?

– Taip, gali baigtis mirtimi, jeigu laiku nepradėsime gydyti, nesuleisime vaistų. Reikėtų kuo anksčiau kreiptis, kad būtų didesni šansai išgelbėti augintinį.

– Kokios priemonės yra efektyviausios norint apsaugoti savo augintinį nuo erkių?

– Geriausiai veikia ilgo veikimo tabletės, kai kurių rūšių antkakliai, tik labai svarbu juos gerai uždėti, ne per laisvai, nes kitu atveju jie nepadės, reikia, kad būtų kontaktas su oda.

Apsisaugoti nuo šių daug rūpesčių keliančių kraujasiurbių galima pasirūpinus tinkamomis apsauginėmis priemonėmis, kurios kiek įmanoma leistų išvengti kontakto su jomis. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai primena, kad gyvūnų apsaugai nuo erkių galima pasitelkti įvairių priemonių – nuo antiparazitinių antkaklių, užlašinamųjų tirpalų, purškalų iki specialių tablečių.

Erkės – kraujasiurbiai voragyviai, kurie išgyvena tik siurbdami kraują iš stuburinių gyvūnų. Tai laikini žmonių ir gyvūnų parazitai ir ligų platintojai. Pasaulyje skaičiuojama apie 850 erkių rūšių, iš jų mažiausiai 8 rūšys gali būti įvairių ligų sukėlėjų pernešėjos.

Aktyvios erkės aukų paprastai tyko ant žolės stiebelių, apie 10–20 cm virš žemės paviršiaus. Jos dažniau aptinkamos tankiuose lapuočių miškų jaunuolynuose, miško proskynose, krūmuose, aukštoje žolėje. Erkės lengvai patenka ant gyvūno kailio ir suradusios minkštą bei daug kraujagyslių turinčią vietą įsisiurbia.

Erkių platinamomis ligomis gali sirgti gyvūnai augintiniai, tai šunys ir katės, bei ūkiniai gyvūnai – galvijai, arkliai, kiaulės avys ir ožkos.

Pasak VMVT specialistų, iš erkių platinamų ligų Lietuvoje šunims dažniausiai diagnozuojama babeziozė. Jiems nustatomos ir kitos erkių sukeliamos ligos, kaip anaplazmozė, erlichiozė, Laimo liga. Dažniau serga šunys, lakstantys krūmuose, pievose ir vietose, kur aukšta žolė.

Babeziozė – tai į maliariją panaši liga, kurią sukelia babezijos – kraujyje parazituojantys pirmuonys. Šunų babeziozę sukelia Babesia canis. Įsisiurbus erkei, sukėlėjas patenka į gyvūno organizmą, įsiskverbia į eritrocitus ir juos suardo. Šunims susirgus babezioze pasireiškia šie pagrindiniai simptomai: karščiavimas, apatija, bendras silpnumas, apetito bei svorio netekimas, galimas viduriavimas. Negydant simptomai stiprėja, gyvūnai gali nugaišti. Babeziozei jautresni jauni šunys, taip pat gyvūnai nusilpusia imunine sistema, turintys parazitų ar paveikti kitų infekcijų. Augintiniui persirgus šia liga, imunitetas nesusidaro, pažymima VMVT pranešime.

Kitos ligos, kuriomis erkės užkrečia šunis, – erlichiozė bei anaplazmozė. Šių ligų požymiai: sergantis gyvūnas karščiuoja, neėda, yra apatiškas, gali vemti, viduriuoti, kosėti, sunkiai kvėpuoti. Dar viena liga, kurią šunims gali sukelti erkių platinamos bakterijos, yra Laimo liga. Ja užsikrėtus, gali išsivystyti sąnarių uždegimas, tuomet gyvūnas ima šlubuoti, padidėja limfmazgiai, praranda apetitą, jautriai reaguoja į prisilietimą. Ligos požymiai gali pasireikšti ir po keleto mėnesių nuo užsikrėtimo.

Erkių platinamomis ligomis gali sirgti ne tik šunys, bet ir katės. Babeziozę katėms sukelia Babesia felis. Šia liga sergančioms katės netenka apetito, liesėja, joms išsivysto anemija. Kartais gali pasireikšti gelta, vėmimas, sutrikti kvėpavimas. Laimo liga katės serga nesunkiai. Susirgusios Laimo liga, katės dažniausiai šiek tiek šlubuoja, o gydant gana greitai pasveiksta. Erlichiozė ir anaplazmozė Europoje katėms labai retai nustatomos.

Babezioze gali sirgti ir ūkiniai gyvūnai: galvijai, arkliai, kiaulės, avys, ožkos. Pastebėjus pasikeitusį gyvūno elgesį ar prastą savijautą, labai svarbu kuo greičiau kreiptis į veterinarijos gydytoją. Ligų prevencijai iš anksto reikia pasirūpinti priemonėmis, galinčiomis padėti apsaugoti augintinį nuo šių parazitų. Gyvūnų augintinių ir ūkinių gyvūnų laikytojams patariama vengti vietų, kurios ypač mėgstamos kraujasiurbių – lapuočių miškų, nešienaujamų pievų. Geriau rinktis sausas, prižiūrimas vietas.

Gyvūnus patariama reguliariai ir kruopščiai apžiūrėti, patikrinti, ar nėra įsisiurbusių erkių ausyse, aplink akis, ant snukučio, nosyje, po uodega, ant kojų ir letenėlių bei kitose kūno vietose. Pastebėjus įsisiurbusią erkę, ją reikia kuo skubiau atsargiai ištraukti pincetu. Įkandimo vietą – dezinfekuoti. Jei erkės ištraukti nepavyksta ar erkės kūnas atitrūksta nuo galvos, reikia nedelsti ir kreiptis į veterinarijos gydytoją. Jis specialiomis priemonėmis ištrauks erkę, apžiūrės augintinį, o pasireiškus pirmiesiems ligos požymiams – iškart pritaikys gydymą.

Gyvūnų augintinių apsaugai nuo erkių galima rinktis veterinarinius vaistus, kaip antiparazitiniai antkakliai, užlašinamieji tirpalai, purškalai, specialios tabletės. Šių veterinarinių vaistų galima įsigyti veterinarijos vaistinėse ar gydyklose. Kokią priemonę naudoti, geriausiai gali patarti veterinarijos gydytojas, atsižvelgdamas į gyvūno veislę, amžių, sveikatos būklę, laikymo sąlygas.

Ūkinių gyvūnų apsaugai rekomenduojama naudoti erkes atbaidančias priemones (repelentus). Apsaugos efektyvumas priklauso nuo repelentų sudėties bei erkių jautrumo. Taip pat rekomenduojama neganyti gyvulių pamiškėse, aukštoje žolėje, brūzgynuose, miškuose bei drėgnose vietose, ūkinių gyvūnų laikymo patalpose sistemingai kovoti su graužikais.

MadeinVilnius.lt komanda nusprendė pasidomėti, kokia situacija šiuo metu su šiais pavojingais parazitais.

Erkinis encefalitas – pavojingas visiems

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjo pavaduotoja Rasa Sirutkaitytė teigia, kad tiek žmonėms, tiek gyvūnams viena pavojingiausių erkių platinamų virusinių ligų yra erkinis encefalitas. Lietuvoje ją platina taip vadinamoji europinė miško erkė – ixodes ricinus.

R. Sirutkaitytė tikina, kad erkių sukeltomis ligomis serga ne tik šunys, bet ir karvės, avys, ožkos, arkliai. Net laukiniai gyvūnai, kaip antai vilkai ar lapės taip pat gali sirgti ir būti užsikrėtę erkiniu encefalitu. Tačiau didžiausią grėsmę kelia ne patys sergantys gyvuliai. Erkės užkrečia ožkas, karves, o žmogus užsikrečia vartodamas tokių gyvulių nevirintą pieną arba jo produktus.

Vien per šių metų sausio-balandžio mėnesius buvo diagnozuoti 7 erkinio encefalito atvejai ir 181 Laimo ligos atvejis.

Mokslininkės duomenimis, erkinio encefalito virusas gana ilgai išsilaiko piene ir jo produktuose, yra atsparus rūgštinei terpei ir karščiui, piene gali išsilaikyti iki 2 mėn. VMVT darbuotoja pataria prieš vartojimą virinti pieną, kadangi tokiu atveju erkinio encefalito virusas žūsta per 2 minutes. Termiškai neapdoroto pieno ir jo produktų mokslininkė vartoti nerekomenduoja. Ūkininkams ji pataria gyvūnų apsaugai naudoti erkes atbaidančias priemones (repelentus), taip pat neganyti gyvulių pamiškėse, aukštoje žolėje, brūzgynuose, miškuose bei drėgnose vietose, gyvūnų laikymo patalpose sistemingai kovoti su graužikais.

O kaip šunys ir katės?

VMVT atstovės duomenimis, šunims dažniausiai yra diagnozuojama babeziozė. Ji pasireiškia tuo, kad, įsisiurbus erkei, babeziozės sukėlėjai patenka į šuns kraują ir ardo raudonuosius kraujo kūnelius (eritrocitus). Maždaug po savaitės šuns šeimininkas gali pastebėti, kad gyvūnas tampa vangus, apatiškas, praranda apetitą, pradeda karščiuoti, pabąla šuns gleivinė, jis gali vemti ar viduriuoti. Babeziozei jautresni jauni šunys, taip pat gyvūnai nusilpusia imunine sistema, turintys daug parazitų ar paveikti kitų infekcijų.

Kitos dažnos ligos, kuriomis erkės užkrečia šunis, – erlichiozė ir anaplazmozė. Šių ligų požymiai – karščiavimas, apetito praradimas, apatija, svorio netekimas, kraujavimas iš akių, nosies, patinusios galūnės. Kai kurie gyvūnai gali vemti, viduriuoti, kosėti, sunkiai kvėpuoti.

Šuo taip pat gali susirgti borelioze arba Laimo liga, kuria užsikrečia ir žmonės. Laimo liga šuniui yra pavojinga tuo, kad susirgus jam gali išsivystyti sąnarių uždegimas, gyvūnas ima šlubuoti, praranda apetitą, jautriai reaguoja į prisilietimą, jam padidėja limfmazgiai. Boreliozė klastinga ir vėlai pastebima, nes ligos požymiai gali pasireikšti po infekuotos erkės įsisiurbimo praėjus 1–2 ar net 5 mėnesiams.

VMVT mokslininkė aiškina, kad minėtos ligos gali pasireikšti ir katėms, tačiau joms simptomai dažnai būna švelnesni. Nepaisant to, kačių savininkai turėtų kreipti dėmesį ir į nedidelius šių gyvūnų sveikatos pablogėjimus. Susirgusi Laimo liga, katė dažniausiai tik šiek tiek pašlubuoja. Laimei, laiku pradėta gydyti, ji greitai pasveiksta. Kačių babeziozė, R. Sirutkaitytės manymu, sunkesnė liga. „Ja užsikrėtusioms katėms dingsta apetitas, krenta svoris ir išsivysto anemija. Kartais gali pasireikšti gelta, vėmimas, sutrikti kvėpavimas“, – aiškina VMVT darbuotoja. Ji ramina, kad erlichiozė ir anaplazmozė katėms, priešingai nei šunims, labai retai nustatomos.

R. Sirutkaitytė pataria naminių gyvūnų šeiminkams, pastebėjusiems anksčiau išvardintus požymius, kuo greičiau kreiptis į veterinarijos gydytojus, nes negydoma liga gyvūnui gali baigtis labai blogai.

Įsisiurbusią erkę reikia suimti pincetu kuo arčiau odos. Tam, kad ji atsikabintų, rekomenduojama pajudinti ją į šalis ir lėtai ištraukti, sukant prieš laikrodžio rodyklę. Įkandimo vietą reikia dezinfekuoti spiritiniu tirpalu.

Mokslininkė atkreipia dėmesį, kad labai svarbu kiekvieną kartą grįžus iš lauko, šunį ar katę atidžiai apžiūrėti. Aptikus erkę, reikia ją kuo greičiau ištraukti, nes šis parazitas ne visada spėja per trumpesnį kaip 24 val. įsisiurbimo ir maitinimosi laikotarpį perduoti ligų sukėlėjus. Įsisiurbusią erkę reikia suimti pincetu kuo arčiau odos. Tam, kad ji atsikabintų, rekomenduojama pajudinti ją į šalis ir lėtai ištraukti, sukant prieš laikrodžio rodyklę. Įkandimo vietą reikia dezinfekuoti spiritiniu tirpalu.

Profilaktikai R. Sirutkaitytė pataria naudoti specialius preparatus: vaistinius lašus, purškalus, antkaklius, kurių galima įsigyti veterinarijos vaistinėse.

Ligos atvejai – vis pavojingesni

Nepaisant anksčiau išvardintų gyvūnų ligų, reikia nepamiršti, kad erkių užkrečiamos ligos yra labai pavojingos ir žmogui. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medicinos entomologė Milda Žygutienė pateikia tokius skaičius: Lietuvoje vien per šių metų sausio-balandžio mėnesius buvo diagnozuoti 7 erkinio encefalito atvejai ir 181 Laimo ligos atvejis. Praėjusiais metais buvo registruoti 633 atvejai, kai žmogus susirgo erkiniu encefalitu. Laimo ligos nustatymo atvejų buvo kur kas daugiau: 2915 atvejų.

ULAC entomologė pastebi, kad Vilniaus apskrityje š. m. sausio-balandžio mėn. buvo diagnozuota 13 Laimo ligos atveju, tačiau nebuvo nustatytas nei vienas erkinio encefalito atvejis. Tačiau praėjusiais metais sostinės apskrityje buvo diagnozuoti 129 erkinio encefalito ir 907 Laimo ligos atvejai.

Šios ligos atvejų nustatoma vis daugiau. ULAC duomenimis, palyginti su 2015 m. skaičiais, erkių platinamų ligų sergamumo rodikliai labai išaugo. Laimo ligos atvejų padidėjo 31 proc., o erkinio encefalito – net 91 proc. ULAC mokslininkai spėja, kad viena iš galimų priežasčių yra klimato kaita.

Nelabai guodžia ir tai, kad Vilnius – labiausiai erkiniu encifalitu „sergantis“ miestas. ULAC duomenimis, 2015 m. tik Vilniuje buvo diagnozuoti 49 erkinio encefalito atvejai, kai tuo pat metu Kaune – tik 29.

Specialistų teigimu, pavojingiausios sostinės vietos – Bukčių miškas ir Vingio parkas.

Pagrindinė ir pavojingiausia šunims erkių sukeliama liga – babeziozė. Ją sukelia erkių pernešami pirmuonys, kurie apsistoja raudonuosiuose kraujo kūneliuose – eritrocituose – ir ten dauginasi bei juos ardo. Ligos simptomai šuniui pasireiškia per 10–12 dienų nuo erkės įsisiurbimo. Babeziozė gali sukelti netgi greitą mirtį, todėl svarbu žinoti, kaip ligą atpažinti ir nuo jos apsisaugoti.

Veterinarijos klinikos vadovas ir gydytojas Paulius Morkūnas teigia, kad, pastebėjus, jog šuniui įsisiurbė erkė, reikėtų skubėti pas veterinarą. Traukiant parazitą patiems visada yra tikimybė, kad tam tikra erkės dalis pasiliks, vėliau ta vieta gali supūliuoti, likti guzelis.

Pasak P.Morkūno, reikia stebėti augintinio elgesį. Pirmas požymis, kad šuo susirgo babezioze, yra gyvūno vangumas, jis tampa liūdnas. Reikia stebėti ir kaip šuo ėda. Būna, kad vakarienę suėda, o pusryčių jau nenori, pietų irgi ne, nori tik gulėti. "Šeimininkai neturi tiek žinių, kad suprastų, jog kažkas negerai, pavyzdžiui, šuns burnos gleivinei, burnos spalvai. Todėl, vos įtarus, kad kažkas ne taip, reikia kuo greičiau skubėti pas gydytoją, nes kuo ilgiau bus laukiama, tuo sunkiau augintiniui padėti", – pataria P.Morkūnas.

Dėl babeziozės dideliems šunims gali kilti sąnarių problemų, sunkumų judant, keliantis. "Babeziozės reikia bijoti, – aiškina P.Morkūnas, – nes, liaudiškai tariant, ši liga kraują verčia vandeniu. Sumažėja hemoglobino ir trombocitų kiekis, į organus paprasčiausiai nepatenka visos reikalingos kraujo medžiagos,  reikalingos, kad jie tinkamai funkcionuotų. Po to išsivysto organų nepakankamumas, pasunkėja širdies darbas. Babeziozė – labai pavojinga, kasmet nepavyksta išgelbėti dešimčių gyvūnų."

Pats svarbiausias dalykas gydant babeziozę yra laikas. P.Morkūnas siūlo neatidėlioti vizito į veterinarijos kliniką: "Jei laukiate tris paras ir tik tada kreipiatės į specialistą, faktas, kad padėti bus labai sudėtinga. Pralaukus šitiek laiko, didelė tikimybė, kad šuniui reikės perpilti kraują."

Svarbu žinoti ne tik tai, kaip babeziozę atpažinti, bet ir kaip jos išvengti. P.Morkūnas teigia, kad svarbu parinkti ne tokią apsaugos priemonę, kuri yra geriausiai vertinama, labiausiai rekomenduojama ar brangiausia, o tokią, kuri tinka būtent jūsų augintiniui. Priemonių yra įvairių: galima rinktis specialius lašus, kuriuos reikia lašinti ant kailio, antkaklius, kurie atbaido parazitus, ar netgi tabletes, kurios, anot specialisto, Lietuvoje atsirado tik prieš kelerius metus. Visos šios priemonės turi savų pranašumų ir trūkumų. Lašai yra tinkama prevencinė priemonė, bet juos reikia lašinti sąžiningai kas tris keturias savaites ir nepamiršti to daryti. Antkakliai taip pat gali būti veiksminga apsauga, tačiau gydytojas jų nerekomenduoja itin gauruotiems šunims, nes antkaklį paslepia kailis ir mažina jo veiksmingumą. Tabletės – patogi naujovė, kuri padeda gyvūną veiksmingai apsaugoti netgi tris mėnesius, tačiau P.Morkūnas įspėja, kad tablečių nerekomenduoja šunims, kurių jautrus skrandis.

Jeigu paleidžiate savo augintinį palakstyti po mišką, jam reikės stipresnių apsaugos priemonių nei tam, kuris yra vedžiojamas tik mieste. Gydytojas sako, kad dažnai šeimininkai, norėdami kuo geriau apsaugoti savo augintinį nuo erkių, puola naudoti visas priemones iš karto. "Žinoma, taip apsaugosime augintinį nuo erkių, tačiau pagalvokime apie tai, kaip paveiksime šuns vidaus organus, kaip galime jiems tokiu chemijos mišiniu pakenkti. Visos šios priemonės, naudojamos dideliais kiekiais, gali būti toksiškos."

Pavasariškų orų išbudintos erkės susirūpinimą kelia ne tik uostamiesčio gyventojams, bet ir jų auginamiems keturkojams. Klaipėdiečių šunis vis dažniau puola kraujasiurbės, užkrečiančios pavojinga liga babezioze.

Užsikrečia ir voljeruose

Veterinarė Dalia Kujalienė teigė, kad šiais metais gyventojų atvežamų užsikrėtusių keturkojų – ypač daug. Vieni jų į specialistų rankas pakliūva dar ligos pradžioje, kiti – jau sunkios būklės.

"Pirmasis erkių aktyvumo periodas prasidėjo vasario pabaigoje ir kovo pradžioje. Per dieną sulaukdavome 2–3 apsirgusių keturkojų. Dabar situacija truputį pagerėjo, tačiau ligos pakirstų gyvūnų sulaukiame beveik kasdien. Augintinius gydome vaistais, tenka daryti ir kraujo perpylimų. Keli keturkojai jau nugaišo, nes delsiant ir laiku nesikreipiant į specialistus gyvūnui padėti dažnai nebeįmanoma. Ypač tada, kai pažeidžiamos kepenys ir centrinė nervų sistema", – aiškino D.Kujalienė.

Pasak jos, erkės šunims įsisiurbia ir nebūdingose erdvėse, kuriose, regis, parazitų nėra.

"Būna, kad babezioze užsikrečia keturkojis, kuris visą laiką gyveno voljere, prie kurio nėra žolės. Kraujasiurbes perneša paukščiai, katės, kiti gyvūnai. Pastebiu, kad ne visada veiksmingos ir apsaugos priemonės – lašiukai, antkakliai. Galima daryti prielaidą, kad erkės tampa atsparios", – kalbėjo D.Kujalienė.

Delsti negalima

Pašnekovės teigimu, keturkojų savininkai šiuo metu privalo pasirūpinti savo augintiniais. Kiekvienas, savo namuose laikantis gyvūną, kurį veda į lauką, turi įsigyti specialius antkaklius, saugančius nuo erkių, arba naudoti tam skirtus lašiukus, ypač vengti pasivaikščiojimų žolėje, kuri yra aukšta.

Veterinarė paaiškino, jog ligą platinantys kraujasiurbiai gyvūną užkrečia pirmuonimi, kuris gyvuodamas kraujyje ardo eritrocitus. Laiku neatkreipus dėmesio, kad gyvūnas serga, suyra jo kepenys ir jis nugaišta. Pastebėjus, jog gyvūnas po erkės įsisiurbimo tapo vangus, neėda ar kitaip sunegalavo, būtina kuo skubiau kreiptis į veterinarijos gydytojus.

Laiku nustačius ligą, gyvūną galima sėkmingai išgydyti, tačiau nemažai žmonių laukia ir rizikuoja keturkojų netekti.
Pašnekovės teigimu, erkės aktyviausios pavasarį ir rudenį, tad šunų augintojai dabar turėtų būti itin akyli. Po kiekvieno pasivaikščiojimo gyvūnus būtina labai kruopščiai apžiūrėti, o pastebėjus įsisiurbusią erkę – ją kuo greičiau ištraukti.

Aktyvumas – nuo kovo

Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjos pavaduotoja Ina Kuznecova informavo, kad šį pavasarį pirmosios erkės buvo pastebėtos kovo 28 dieną, praėjusiais metais – beveik trimis savaitėmis vėliau.

Erkių aktyvumo periodas paprastai trunka 7–8 mėnesius. Būna du erkių aktyvumo padidėjimai: pavasarinis ir rudeninis.

Klaipėdos visuomenės sveikatos centro duomenimis, per pastaruosius penkerius metus Klaipėdos apskrityje erkių platinamomis ligomis kasmet perserga nuo 160 iki 200 gyventojų.

"Šiais metais erkinio encefalito atvejų dar nepasitaikė. Klaipėdos apskrityje sausį užregistruoti keturi, vasarį – vienas, kovą – du ir balandį – dar vienas Laimo ligos atvejis. Tačiau tikėtina, kad šie susirgimai – dar praėjusio sezono pasekmė", – kalbėjo I.Kuznecova.

Anot jos, babeziozę platinančios erkės veislė skiriasi nuo Laimo ligą ir erkinį encefalitą sukeliančių kraujasiurbių. Pavaduotojos teigimu, žmonių, užsikrėtusių babezioze Klaipėdos regione, dar niekada nebuvo užfiksuota.

Babeziozės požymiai

Iš pradžių šuns gleivinės parausta, po kelių dienų dar šviesėja, vėliau gali darytis melsvos ar gelsvos spalvos.
Antrą ar trečią dieną po pirmųjų ligos požymių pasikeičia augintinio šlapimo spalva.

Šuo pasidaro vangus, karščiuoja, praranda apetitą, sunkiau kvėpuoja.
Neretai nusilpsta užpakalinės galūnės, šuo svirduliuoja, sunkiai atsikelia.