Trečiajame Dakaro ralio etape lietuvio ir lenko duetas įveikė 30 km, tačiau sankabos gedimas jų žygį sustabdė akmenuotoje feš-feš smėlio zonoje. Ekipažui bandė padėti „BOUCOU“ komandos sunkvežimio vairuotojai, tačiau po valandos bendro darbo kolegos išskubėjo toliau.

„Trečia Dakaro diena. Benedikto ir Sebastiano bolidas susidūrė su techniniais nesklandumais. 30 km nuo starto dėl sankabos išminamo guolio gedimo nustojo veikti ir sankaba. „GeneralFinancing teamPitlane“ ekipažas buvo priverstas stoti trasoje ir nuiminėti greičio dėžę. Remonto metu užėjo smėlio audra, po jos – milžiniška liūtis. Apie 22 val. Argentinos laiku sutvarkius automobilį prieš tai kalnų trasoje buvusios išdžiuvusios upių vagos tapo nepravažiuojamomis upėmis. Per likusias 6 val. pagal taisyklių reikalavimus tokiomis sąlygomis trasos įveikti nebuvo įmanoma, todėl ekipažui neliko kito sprendimo, kaip vykti į bivaką neįveikus trasos. Galimai tai gali reikšti pasitraukimą iš lenktynių“, – rašoma lenktynininko profilyje.

Daugiau informacijos Dakare lenktyniaujanti komanda praneš ekipažui pasiekus stovyklą.

Vykdant darbus rekonstruoti kelio ruožai Kauno rajone nuo Garliavos iki Prienų savivaldybės ribos (17,34–23,40 km (dešinė kelio pusė) ir 21,84–23,40 km (kairė kelio pusė).

Rekonstrukcijos metu pastatyti nauji pėsčiųjų viadukai Stanaičiuose ir Juragiuose, taip pat įrengtas viadukas virš geležinkelio Mauručiuose ir vienas tunelinis viadukas. Tarp gyvenviečių nutiesti jungiamieji keliai, kuriais Kauno priemiesčio vairuotojai galės saugiai pasiekti savo namus. Taip pat įrengtos triukšmą slopinančios užtvaros, apšvietimas Stanaičių ir Juragių gyvenvietėse, rekonstruoti elektros ir elektroninių ryšių tinklai, sutvarkytas pakelės drenažas. Darbus įgyvendino viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi bendrovė „Kauno tiltai“. Pirmojo etapo darbai kainavo 38,5 mln. Eur.

„Įsipareigoję užtikrinti, kad Lietuvos keliai ir visa logistikos infrastruktūra atitiktų aukščiausius tarptautinius standartus, mes baigėme pirmąjį kelio „Via Balticos“ rekonstrukcijos etapą. Didelį dėmesį skiriant susisiekimo infrastruktūrai, Lietuva tampa strateginiu logistikos tašku, kuriame susikerta Rytų ir Vakarų tranzito keliai. Mes tęsime pradėtus darbus ir baigsime viso kelio rekonstrukciją, taip užtikrindami augančius tranzito srautus, o, svarbiausia, vairuotojų ir keleivių saugumą“, – sako premjeras Algirdas Butkevičius.

„Mūsų prioritetas – kelių plėtros ir modernizavimo projektai, kurie leidžia sukurti didžiausią pridedamąją vertę žmonių saugumo, komforto ir šalies ekonomine prasme. Vienas tokių projektų yra „Via Baltica“. Manau, kad sėkmingai įveiktas pirmasis darbų etapas paklojo tvirtus pamatus tolesniems svarbiems pokyčiams šiame transeuropinio tinklo kelyje“, – sako susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

„Džiaugiuosi, kad sėkmingai pavyko įgyvendinti pirmąjį kelio „Via Balticos“ rekonstrukcijos etapą. Pagrindinė šio kelio problema yra ta, kad tranzitinių automobilių srautas joje maišosi su vietiniu eismu: tuo pačiu keliu juda ir autotraukiniai, ir traktoriai, ir dviračiai, neturintys kito pasirinkimo. Transporto priemonių greičio ir masės skirtumai čia pernelyg dideli. Tarp gyvenviečių nutiesus jungiamuosius kelius, o „Via Balticą“ paskyrus vien tranzitiniam transportui, daug problemų išnyks“, – teigia Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) direktorius Egidijus Skrodenis.

Antrojo rekonstrukcijos etapo metu bus modernizuojamas „Via Balticos“ ruožas, nutiestas Kazlų Rūdos savivaldybėje. Trečio etapo metu bus rekonstruojamas Marijampolės ruožas, o ketvirto etapo metu bus tvarkomas magistralinio kelio Prienų ruožas. Atlikus visus darbus šis magistralinis kelias įgaus automagistralės, kuria bus galima važiuoti iki 130 km/h greičiu, statusą. Preliminariais duomenimis, šiuo metu keliu „Via Baltica“ per parą važiuoja apie 14 000 automobilių.