Šis incidentas tapo nauju smūgiu virtinei nesėkmių pastaruoju metu sukrėstai šalies kosmoso programai.

Raketa „Sojuz“, nešusi palydovą „Meteor M“, pakilo antradienį 14 val. 41 min. vietos (7 val. 41 min. Lietuvos) laiku iš naujojo Rytų kosmodromo Rusijos tolimuosiuose rytuose. Praėjus kelioms valandoms po starto „Roskosmos“ paskelbė nesugebėjusi užmegzti ryšio su raketos viršutine pakopa „Fregat“.

Vienas šaltinis sakė naujienų agentūrai „Interfax“, kad avarija galėjo įvykti dėl programavimo klaidos.

„Pagal preliminarius duomenis, įvyko raketos nešėjos ir greitintuvo bloko „Fregat“ skrydžio programos klaida, todėl pirminis impulsas įvyko esant kitokiai orientacijai negu reikėjo. Dėl to greitintuvo blokas kartu su palydovu įskriejo į atmosferą ir nukrito į Atlanto vandenyną“, – sakė jis.

Pagal preliminarius duomenis, įvyko raketos nešėjos ir greitintuvo bloko „Fregat“ skrydžio programos klaida, todėl pirminis impulsas įvyko esant kitokiai orientacijai negu reikėjo.

Raketa taip pat nešė 18 mažųjų palydovų, pagamintų Kanadoje, Vokietijoje, Japonijoje, Norvegijoje, Rusijoje, Švedijoje ir Jungtinėse Valstijose.

Šis palydovą nešusios raketos startas buvo dar tik antrasis, surengtas iš naujojo Rytų kosmodromo, turinčio sumažinti Rusijos priklausomybę nuo Baikonūro kosmodromo Kazachstane.

Pirmas palydovas iš Rytų kosmodromo buvo paleistas 2016-ųjų balandį, o raketos paleidimą stebėjo šalies prezidentas Vladimiras Putinas.

Šis paleidimas buvo giriamas kaip svarbi gairė nelengvus laikus išgyvenančiame Rusijos kosmoso sektoriuje. Skelbiama, kad naujo kosmodromo šalies rytiniame pakraštyje darbo pradžia žymi atgimimą srityje, kurią pastaraisiais metais sukrėtė virtinė apmaudžių nesėkmių.

Trečiąkart raketa iš Rytų kosmodromo turėtų pakilti gruodžio 22-ąją.

„Paleidimų programa tęsis kitąmet; ji augs ir didės“, – D. Medvedevui pirmadienį sakė už kosmoso sektorių atsakingas premjero pavaduotojas Dmitrijus Rogozinas.

Kremlius siekia sumažinti Rusijos priklausomybę nuo Baikonūro kosmodromo, kurį Maskva nuomojasi iš Kazachstano nuo Sovietų Sąjungos subyrėjimo.

Rusija taip pat turi Plececko kosmodromą šalies šiaurėje, kuris naudojamas leisti palydovams, daugiausiai kariniams, ir bandyti raketoms.

Rytų kosmodromas, kaip ir Baikonūras, yra arčiau pusiaujo, todėl iš jo startuodamos raketos gali nešti sunkesnius krovinius, eikvodamos mažiau degalų, o skrydžių savikaina sumažėja.

Naujajame kosmodrome kol kas yra tik viena starto aikštelė raketoms „Sojuz“, kurios šiuo metu yra vienintelės pasaulyje, naudojamos pilotuojamiems kosminiams skrydžiams.

D. Rogozinas sakė planuojantis sušaukti susitikimą, per kurį bus aptartas antrasis statybų etapas, per kurį bus įrengta tvirtesnė starto aikštelė naujoms sunkiosioms raketoms nešėjoms „Angara“.

Jos dabar tebėra bandomos, bet kada nors turėtų pakeisti dažnai naudojamas senstančias raketas „Proton“. Pirmoji „Angara“ turėtų būti paleista jau 2021 metais.

Rytų kosmodromo statyba prasidėjo 2012 metais, bet šį projektą temdė ginčai su profsąjungomis, korupcijos skandalai ir darbų vėlavimas.

Planuota, kad pirmieji palydovai iš jo bus paleisti 2015 metų pabaigoje, bet dėl iškilusių kliuvinių pareigūnams šį kalendorių teko patikslinti.

Spalį iš Plesecko kosmodromo Rusija paleido palydovą, skirtą stebėti Žemės atmosferą – apsauginį sluoksnį, apsauganti planetą nuo Saulės radiacijos.

Rusų kosmonautas Aleksandras Misurkinas ir du NASA astronautai – pirmą kartą į kosmosą kylantis

Markas Vande Hei (Markas Vande Hei) ir jo kolega veteranas Joe Acaba (Džo Akaba) – pasirengę daugiau kaip penkių mėnesių misijai TKS.

Erdvėlaivio „Soyuz“ startas numatytas 21 val. 17 min. Grinvičo (trečiadienį 0 val. 17 min. Lietuvos) laiku, o trečiadienį apie 3 val. Grinvičo (6 val. Lietuvos) laiku tikimasi prisijungti prie orbitinės stoties.

NASA vadovams stiprinant amerikiečių įgulą kosmose, dabar pirmą kartą nuo 2010-ųjų birželio du amerikiečiai kils į kosminę misiją iš Rusijos Kazachstane nuomojamo Baikonūro kosmodromo.

Amerikiečių kosmoso tyrimų agentūra užbaigė savo pilotuojamų erdvėlaivių skrydžius į TKS 2011 metais, bet pastaruoju metu didinama amerikiečių įgula šioje orbitinėje laboratorijoje, kai Rusija pernai apkarpė šios brangios programos finansavimą.

50-metis J.Acaba per dvi misijas kosmose išbuvo beveik 138 paras, taip pat 50-metis kosmoso naujokas M.Vande Hei prieš tapdamas astronautu kariavo JAV kariuomenėje Irake.

39-erių A.Misurkinas yra taip pat tarnavęs armijoje.

Per pirmadienį surengtą priešstartinę spaudos konferenciją iš Puerto Riko kilęs J.Acaba sakė pasiimsiąs lotynų kraštų muzikos (musica latina) įrašų ir jais kels savo bendražygių dvasią.

„Garantuoju savo žygio draugams, kad jie neužmigs tos muzikos klausydamiesi, o jūs, norintieji pašokti apie 3 val. nakties pagal muziką, įjungtą mūsiškėje „Soyuz“ kapsulėje, manau, tikrai džiaugsitės“, – sakė jis žurnalistams.

Rusijos kosmoso tyrimo agentūros „Roscosmos“ transliuotame vaizde rodoma, kaip iš Baikonuro kosmodromo į erdves kyla „Soyuz“ erdvėlaivis su NASA astronautu Randy Bresniku (Rendžiu Bresniku), rusų kosmonautu Sergejumi Riazanskiu ir Europos kosmoso agentūros (ESA) astronautu Paolo Nespoli (Paolu Nespoliu).

„Viskas gerai“, – pranešė Rusijoje skrydžio valdymo centras.

Trijų astronautų atvykimas į TKS pagyvins jos veiklą, nes joje iki balandžio dirbs visa šešių asmenų įgula, Rusijai nusprendus tenkintis tik dviem kosmonautais.

NASA į tai atsakė tuo pačiu – sumažino TKS dirbančių astronautų skaičių.

Tokiu būdu, NASA segmente eksperimentus atliks keturi astronautai: Peggy Whitson (Pegi Vitson), Jackas Fischeris (Džekas Fišeris), R.Bresnikas ir P.Nespoli. Rusijos sektoriuje dirbs S.Riazanskis ir senbuvis Fiodoras Jurčichinas.

Per spaudos konferenciją prieš skrydį R.Bresnikas ketvirtadienį sakė, kad papildomas narys padės įgulai atlikti eksperimentus ir remonto darbus.

„Reikia visą toną mokslo padaryti“, – sakė jis entuziastingai prieš šešių valandų skrydį.

Antrą kartą į kosmosą keliaujantis R.Bresnikas gyrė P.Whitson, J.Fischerio ir F.Jurčichino jau atliktą darbą orbitinėje laboratorijoje.

„Jie jau seniai savo vėžėse, ir dirba labai, labai gerai; meistriškai ir geru tempu“, – sakė is.

42-ejų S.Riazankis jau trečia kartą dirbsiantis TKS, per spaudos konferenciją sakė į kosmosą pasiimsiąs mažyti nykštuką; taip pagerbsiąs savo artimųjų mylimą dainą.

60-metis P.Nepsoli, kosmose dirbęs 174 paras, labiausias patyręs iš trijų dabar skrendančiųjų, penktadienį vikldamasis kosminį kostiumą sakė, kad kosminės kelionės jam dar nenusibodo.

„Perkelk mane S...oyuze! Dar vieną kelionę į @kosmoso_stotį“,– parašė jis.

Šimto milijardų dolerių vertės kosminė laboratorija aplink Žemę skrieja 28 tūkst. km per valanda greičiu nuo 1998 metų.

Beje, kosmosas yra viena iš nedaugelio sričių, kur tęsiasi Rusijos ir JAV bendradarbiavimas, nepaisant įtampos dėl Ukrainos ir Sirijos.

„Kaip rodo preliminari informacija, dėl nepaprastosios padėties krovininė kapsulė buvo prarasta apie 190 km aukštyje virš sunkiai pasiekiamos negyvenamos kalnuotos vietovės (Rusijos) Tuvos respublikoje; dauguma nuolaužų sudegė tankiuosiuose atmosferos sluoksniuose“, – sakoma ketvirtadienio vakarą paskelbtame „Roskosmos“ pranešime.

„Krovininio erdvėlaivio netektis nepaveiks TKS sistemų normalaus funkcionavimo ir stoties įgulos gyvybinės veiklos“, – pridūrė agentūra.

Anksčiau „Roskosmos“ nurodė, kad telemetrijos duomenų srautas nutrūko praėjus 383 sekundėms po raketos nešėjos „Sojuz U“ ir krovininės kapsulės „Progress MS-04“ starto.

„Progress“ turėjo nugabenti į TKS daugiau kaip dvi tonas krovinių, tarp jų degalų, vandens, suspaustų dujų, mokslinės įrangos ir įrangos detalių, taip pat maisto, drabužių, vaistų ir higienos priemonių orbitinės laboratorijos įgulai.

Planuota, kad kapsulė susijungs su TKS gruodžio 3 dieną.

Rusijos penktadienį sėkmingai paleista raketa „Proton“ su britų palydovu; šis paleidimas yra pirmas sėkmingas startas nuo gegužės, kai dėk variklio gedimo buvo sunaikintas Meksikoje sukurtas palydovas.

Raketa „Proton-M“ su ryšių palydovu „Inmarsat-5 F3“ startavo iš Baikonūro kosmodromo Kazachstane 11 val. 44 min. Grinvičo (14 val. 44 min.Lietuvos) laiku, kaip ir buvo planuota, pranešė Rusijos kosmoso tyrimų agentūra.

„Paleidimas vyko pagal planą, – sakė „Roskosmos“ atstovas spaudai Igoris Burenkovas. – Visos sistemos veikė puikiai“.

Šis paleidimas yra svarbus firmai „Inmarsat“, didžiausiai Britanijoje palydovinio ryšio operatorei, kuri pareiškė, kad tai padės „sukurti pirmąjį visame pasaulyje prieinamą didelio greičio plačiajuosčio mobilaus ryšio paslaugą, teikiamą vieno tiekėjo“.

Gegužės 16 dieną panašios raketos su Meksikos ryšių palydovu „MexSat 1“ trečioji pakopa sugedo praėjus apie 500 sekundžių nuo starto iš Baikonūro kosmodromo ir sudužo.

Pasak Chruničevo kosmoso tyrimų centro, būta gedimo viename raketos variklių.

Dar anksčiau, balandžio 28 dieną nepilotuojama krovinių kapsulė „Progress“, turėjusi nugabenti atsargų į TKS, prarado ryšį su Žeme tuojau po raketos nešėjos starto, o praėjus mažiau negu dviem savaitėms, galiausiai sudegė atmosferoje. Dėl to grupei astronautų teko pora mėnesių ilgiau pabūti Tarptautinėje kosmoso stotyje (TKS) .

Tačiau praėjusį mėnesį astronautai iš Rusijos, Japonijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų sėkmingai nuvyko į TKS.

Rusija šiuo metu pertvarko savo kosmoso pramonę, bet ekspertai sako, kad dėl daugelį metų užsitęsusio nepakankamo finansavimo šaliai stinga naujos kartos specialistų, kurie galėtų pakeisti dar nuo Sovietų Sąjungos laikų dirbančius žmones.