Ketvirta dailės paroda

Reabilitacijos ligoninėje sveiksta pacientai po sudėtingų širdies, neurochirurginių operacijų, gydomi kiti širdies ir kraujagyslių ligomis sergantys pacientai. Čia jie džiuginami ir susitikimais su profesionaliais dailininkais, jų darbų parodomis. Šiuo metu čia veikia Pasaulinės ligonių dienos proga surengta žinomo tapytojo Alvydo Bulakos, tapančio gamtos įkvėptus abstrakčius paveikslus, darbų paroda.

Būdama garsaus tapytojo abstrakcionisto Konstantino Žardalevičiaus žmona L.Baltrušaitytė neatsitiktinai užsuko ir pas abstrakcionistą A.Bulaką. Atrinkdama studijoje paveikslus parodai (specialistė įsitikinusi gydomąja meno galia) ji atkreipė dėmesį ir į dailininką kamuojančią balso problemą. Tad šis susitikimas ir paroda tapo abipusiškai naudingi: sveikstantys ligoninės pacientai parodoje gavo gerą dozę teigiamų emocijų, o L.Baltrušaitytė, kaip balso sugrąžinimo specialistė, supažindino dailininką su galimybe reabilituoti balsą.

Įsitikinusi, kad menas – puiki terapijos priemonė sveikstantiems po įvairių ligų, pacientų kalbą reabilituojanti ir meną suprantanti specialistė surengė ligoninėje jau ketvirtą profesionalių tapytojų darbų parodą. "Šiuo metu ligoninėje eksponuojame dar dviejų autorių paveikslus: harmonizuojančios energijos didelio formato Simonos Juškevičiūtės ir Konstantino Žardalevičiaus abstrakčias drobes. Džiugu, kad ne vienas profesionalus tapytojas geranoriškai sutinka perkelti savo kūrinius į ligoninės erdves. Manau, kad tokia meniška aplinka teigiamai veikia sveikstančius žmones", – įsitikinusi Loreta.

Sudomino renginio dalyvius

Tai, kaip Reabilitacijos ligoninėje sveikstantys žmonės reagavo į A.Bulakos darbus, kaip smalsavo, Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus menotyrininkei Saulenei Žardalevičiūtei pristatant parodą, kaip skirstėsi nušvitusiais veidais iš parodos atidarymo – visa tai bylojo, kad Loreta pasirinko teisingą, tegul ir ne pagrindinį, pacientų sveikatinimo kelią. Beje, A.Bulaka, paklaustas, kodėl kuria abstrakčius paveikslus, paaiškino: "Noriu, kad žiūrintys ir vertinantys pasuktų galvas, pažadintų vaizduotę, kartu ir emocijas. Tai duoda daug naudos kiekvienam žmogui. Juk yra įvairių terapijos būdų. Menas – vienas iš jų", – įsitikinęs dailininkas, parodos atidarymo metu skaitęs ir savo kūrybos eiles.

Yra įvairių terapijos būdų. Menas – vienas iš jų.

Dailininko poeziją labai šiltai priėmė šio neįprasto ligoninėse renginio dalyviai, o Lietuvos Prezidento Gitano Nausėdos tėvelis Antanas, dalyvavęs parodos atidaryme, nuoširdžiai apgailestavo, kad baigiasi jo kardiologinės reabilitacijos šioje ligoninėje laikotarpis. "Jei prireiks dar kartą reabilitacijos, tai važiuosiu tik čionai ", – tikino A.Nausėda.

Prabyla negalėjusieji kalbėti

Po renginio L.Baltrušaitytė pakvietė A.Bulaką į kabinetą, kur ant stalo stovėjo nedidelis aparatas, padedantis atgauti kalbą. Tai klinikinis elektrostimuliacijos prietaisas, skirtas diagnostikai ir terapijai. Juo Loreta padeda atkurti pacientams insulto pažeistas balso klostes, jų judrumo sutrikimus po intubacijos procedūros, rijimo sutrikimus ar kitų galvos nervų porų pažeidimus.

"Po diagnostikos minėtu prietaisu įsitikinau, kad nesuklydau, jog tapytojo Alvydo balsas yra pažeistas. Žinoma, tiek šis menininkas, tiek kiti pacientai, kuriems dėl įvairių priežasčių pažeistas balsas, turi daug dirbti savarankiškai namuose, išmokę pas mus rijimo refleksą stiprinančių ir kalbos aiškumą, artikuliaciją, gerinančių pratimų, atlikdami įvairias užduotis", – pasakojo Loreta.

Klinikiniu elektrostimuliacijos prietaisu nustatomas balso pažeidimo laipsnis ir parenkamos atitinkamos terapinės programos, kontroliuojamas gydymas. "Jei žmogus nededa jokių pastangų, netiki, kad ilgainiui prabils (o taip kartais nutinka), joks gydytojas ir gydymo priemonės nepadės. Tokiu atveju tenka skaudžiai nusivilti savo pastangomis. Nors galiu pasidžiaugti ir puikiais rezultatais, kai prabyla nė žodžio negalėję ištarti ligoniai, nudžiugina paskambinę, kad išgirsčiau jų balsą", – džiaugėsi Loreta.

Bendros pastangos

Po diagnostikos seanso A.Bulaka pastebėjo, kad procedūra buvo neskausminga. "Daktarytė apvyniojo kaklą kažkokiu raiščiu, prijungė jį laidais prie aparato. Visą laiką turėjau kalbėti pagal iš anksto sudarytą programą. Daktarytė sakė, kad teks atvažiuoti gydytis balso klosčių", – silpnai skambančiu šiurkštoku balsu juokdamasis pasakojo dailininkas. Logoterapeutė paaiškino, kad A.Bulakos balso klosčių gydymo planas bus sudarytas pagal diagnostikos rezultatus. Tapytojui buvo patarta, kokius dokumentus pats turės sutvarkyti, kad galėtų atvykti balso reabilitacijai, taikant elektrostimuliacijos metodą.

Kaip patikslino L.Baltrušaitytė, minėtas elektrostimuliacijos aparatas labai praverčia ir disfagijų (rijimo sutrikimų), dizartrijų (tarimo, artikuliacijos), afazijų (negebėjimo kalbėti) atvejais. Kai pacientui diagnozuojama afazija, dažnai reikia gaivinti ir paciento atmintį, mąstymą, dėmesį, suvokimą. Sėkmė galima tik dirbant komandoje su psichologais, ergoterapeutais, tačiau galutinis reabilitacijos rezultatas priklauso ne vien nuo gydytojų reabilitologų, bet ir nuo pacientų pastangų, tikėjimo sėkme.