„Prezidentas sako, kad ta veikla, kurią prieš mus vykdo Baltarusijos tarnybos, leidžia mums vertinti visus kertančius sieną užsienio valstybių – Rusijos ir Baltarusijos – piliečius vienodai“, – Žinių radijui teigė K. Budrys.

„(Srautus reikia – ELTA) smarkiai riboti ir mažinti, nes dabar jie yra per dideli. Ir ką sako mūsų žvalgyba ir kontržvalgyba, reikia į tai žiūrėti rimtai“, – sakė jis.

Visgi, pasak jo, priimant sprendimus dėl srautų iš Rusijos ir Baltarusijos ribojimo, būtina atskirti Baltarusijos opozicijos atstovus.

„Nelįsti prie dalykų, kurių niekas nekvestionuoja – Baltarusijos opozicijos, čia jau esančių žmonių, kurie jau turi leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, kuria šeimas. Ir nustoti juos gąsdinti baisomis pasekmėmis politinio manipuliavimo tikslais“, – pabrėžė jis.

Seimas praėjusią savaitę apsisprendė pritarti įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma dar vieneriems metams pratęsti Rusijos ir Baltarusijos piliečiams taikomas nacionalines sankcijas bei sugriežtinti į šalį atvykstančių baltarusių patikrą.

Visgi posėdžio metu Seimo nariai nusprendė apskritai nesvarstyti konservatoriaus Audronio Ažubalio siūlymo, kad Rusijos ir Baltarusijos piliečiams suteiktas leidimas gyventi Lietuvoje būtų naikinamas tuo atveju, jeigu šie asmenys daugiau kaip kartą per tris mėnesius grįžtų į savo gimtąją šalį.

Nors šis siūlymas posėdžio metu buvo pristatytas, bet reikiamas kvorumas balsuoti panorusių parlamentarų nesusidarė.

K. Budrys apie mobilizuojamų ukrainiečių grąžinimą į tėvynę: siekiant efektyvumo, reiktų regioninio sprendimo

Prezidento G. Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais K. Budrys sako, jog Lietuva būtų pasirengusi padėti Ukrainai susigrąžinti į šalį mobilizuojamo amžiaus vyrus, jeigu Kyjivas matytų tam poreikį. Visgi, anot jo, siekiant užtikrinti tokių politinių sprendimų efektyvumą, būtų naudinga galvoti apie regioninio lygmens sprendimus.

„Ta apimtimi ir tuo būdu, kaip Ukrainai atrodys reikalinga, mes, žinoma, su jais kalbėsime ir padėsime įgyvendinti. Čia net kalbų nėra – kaip ir kituose poreikiuose, ko reikia Ukrainai“, – antradienį Žinių radijui sakė K. Budrys, nurodydamas, jog šiuo klausimu G. Nausėda su Ukrainos prezidento Volodymyru Zelenskiu kalbėjosi ir paskutinio susitikimo Vilniuje metu.

„Keli principai turėtų būti išlaikomi – kad tai būtų reikalinga ir kad tai būtų efektyvu įgyvendinti. Mes patys tos vėliavos nekelsime ir politinės pozos iš šio klausimo nedarysime, bet tas efektyvus sprendimas reiškia, kad jis vis tiek turėtų būti bent jau regioninis sprendimas tarp valstybių – ir ne dėl to, kad mums reikėtų politiškai už rankų pasilaikyti su kažkuo ar mums vieniems nejauku, nedrąsu, bet kad tai būtų efektyvu“, – pabrėžė prezidento patarėjas.

Aiškindamas regioninio sprendimo svarbą, K. Budrys teigė, jog taip būtų užtikrintas mobilizacijos procesų efektyvumas, mat, tęsė jis, karo prievolės vengiantys ukrainiečiai sulauktų tokių pat ribojimų net ir pasitraukę iš šalies, kurioje šiuo metu gyvena.

„Jeigu įvesime griežtesnes sąlygas gyventi ir dirbti Lietuvoje Ukrainos piliečiams, kurie vengia prievolių Ukrainoje, ir jeigu (jie – ELTA) galės pervažiuoti į kaimyninę šalį ir ten tokio režimo nebus – kiek tai bus efektyvu? Tai bus daugiau imitacija“, – aiškino jis.

Tuo metu klausiamas, kaip ukrainiečių vyrų sugrąžinimas į tėvynę galėtų atrodyti praktikoje, K. Budrys nurodė, jog galimi įvairūs keliai.

„Galų gale, mes nesame to darę, tai mes negalime užbėgti už akių ir pasakyti, kad mes turime fantastišką sprendimą, kaip tai galėtų veikti“, – apibendrino šalies vadovo patarėjas.

Praėjusią savaitę Ukraina pareiškė, kad imasi naujų priemonių, kurios paskatintų šaukiamojo amžiaus vyrus grįžti į šalį.

Ukraina nustojo išduoti naujus pasus užsienyje gyvenantiems šaukiamojo amžiaus vyrams. Kol kas neaišku, kokiu mastu ir kiek laiko toks ribojimas bus taikomas.

Ukrainos vyrams uždrausta išvykti iš šalies nuo pat invazijos pradžios, yra tik kelios išimtys, leidžiančios vyrams legaliai kirsti sieną. Kai kurie vyrai pabėgo nelegaliai, kiti, gyvenę užsienyje iki 2022 m., karui prasidėjus negrįžo.

Kyjivo pajėgos mūšio lauke susiduria su sunkumais, įskaitant karių trūkumą. Daug kareivių nuo 2022 m. vasario mėnesio kovoja su mažomis pertraukomis arba be jų. Ilgai delsusi ir kritikuojama, šalies vyriausybė buvo priversta imtis naujų priemonių, kad pašauktų į kariuomenė daugiau karių ir kovotų su šaukimo vengimu.

Už tai, kad leidimo laikinai gyventi Lietuvoje netektų tie rusai ir baltarusiai, kurie daugiau nei kartą per metus vyktų į Rusiją ir Baltarusiją, balsavo 20 Seimo narių, prieš buvo 47, susilaikė 45 parlamentarai.

Už pasiūlymą leisti vieną kelionę per tris mėnesius buvo 41, prieš – 37, susilaikė 39 Seimo nariai.

Pirmąjį siūlymą teikė grupė parlamentarų, antrąjį – Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.

Ginčas, kas kelia grėsmę

Vienas iš balsavusių prieš šiuos siūlymus parlamentarų Kasparas Adomaitis sakė, kad „pasiūlytas sprendimo kelias tikrai nėra adekvatus“.

„Jis apima tik labai siaurą keliautojų ratą, nelabai aišku, kodėl tik baltarusiams reikia drausti grįžti į Baltarusiją. Kodėl lietuviai gali važiuoti į Baltarusiją ir niekaip tai nėra apribojama? Juos irgi juk gali verbuoti, nepriklausomai nuo pilietybės“, – sakė Laisvės frakcijos narys.

„Mes nubalsavome už tai, kad turintys leidimą gyventi Lietuvoje baltarusiai vis dėlto turės galimybę pamatyti savo artimuosius ar retkarčiais nuvažiuoti į Baltarusiją. Nepriėmėme svarbiausio sprendimo – visus baltarusius paskelbti grėsme“, – po balsavimo teigė demokratas Tomas Tomilinas.

Vienas iš kelionių skaičiaus ribojimo iniciatorių konservatorius Audronius Ažubalis apgailestavo dėl Seimo sprendimo.

Nepriėmėme svarbiausio sprendimo – visus baltarusius paskelbti grėsme.

„Šituo balsavimu jūs iš principo padarėte šitą įstatymą niekiniu, ten daugiau ribojimo priemonių ir nebeliko. Kam tas įstatymas, aš nelabai ir suprantu“, – tvirtino jis.

„.Atsiminkite, kad per pirmą nepilną (šių metų – BNS) ketvirtį baltarusiai, kurie turi laikiną leidimą gyventi Lietuvoje, 422 tūkst. kartų kirto Baltarusijos sieną. (...) Ką sako saugumas, ką sako antrukai (Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas – BNS)? Jau dvejus metus iš eilės sako, kad tai yra grėsmė nacionaliniam saugumui, jūs gi sakote – ne. Jūs ir prisiimate atsakomybę“, – kalbėjo A. Ažubalis.

„Čia ne kirtimai yra, čia yra nuvykimas pas savo gimines, pas savo seną motiną“, – replikavo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovė Rita Tamašunienė.

Konservatorius Valdas Rakutis teigė, kad nėra kito kelio norint suvaldyti saugumo situaciją, kaip tik riboti kelionių skaičių į Rusiją ir Baltarusiją.

„Sunkia širdimi priėmėme šitą sprendimą (komitete – BNS), asmeniškai pažįstu baltarusių, žinau, kaip jie čia gyvena, puikių labai žmonių yra ir tikrai nesinori jų nuteikti prieš save ir pastumti meškai į glėbį, bet mes turime ką nors daryti, negalime gyventi taip, kaip yra“, – sakė parlamentaras.

„Valstietis“ Dainius Gaižauskas teigė, kad Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnai per dieną turi patikrinti apie 600 asmenų, ar jie kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, ar ne. Seimo nario teigimu, toks darbo krūvis yra neįmanomas.

Pasak opozicinės Demokratų frakcijos seniūno Sauliaus Skvernelio, jeigu Lietuvos institucijos negeba tinkamai patikrinti dabartinio skaičiaus asmenų, kurie nori gyventi Lietuvoje, reikia įsileisti tiek užsieniečių, kiek jos galėtų patikrinti.

„Reikia pasakyti, kad šiais metais Lietuva galės išnagrinėti 1,2 tūkst. prašymų dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje. Viskas, daugiau galimybių mes neturime ir gaunasi tokia kvota, kuri ne įstatyme nustatyta, bet nustatyta todėl, kad mūsų tokie resursai“, – Seime žurnalistams sakė S. Skvernelis.

Daugiau ribojimų

Nors pasiūlymui dėl kelionių ribojimo nebuvo pritarta, projektas dėl kitų nacionalinių sankcijų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams pratęsimo dar metams Seime įveikė svarstymo stadiją.

Už projektą balsavo 82 parlamentarai, prieš buvo trys, susilaikė 34 Seimo nariai. Seimas dar turės balsuoti dėl jo priėmimo.

Pagal pernai priimtą įstatymą, rusams ir baltarusiams ribojama galimybė gauti Lietuvos vizas, elektroninio rezidento statusą, Rusijos piliečiams dar papildomai apsunkinta galimybė atvykti į Lietuvą, įsigyti nekilnojamojo turto, taip pat laikinai nepriimami jų prašymai dėl leidimo gyventi Lietuvoje.

Naujajame įstatymo variante siūloma nustatyti daugiau ribojimų Baltarusijos piliečiams, nes Lietuvos žvalgybos institucijos yra įspėjusios apie suaktyvėjusią Baltarusijos specialiųjų tarnybų veiklą pasinaudojant Lietuvoje esančiais savo piliečiais.

Vyriausybė siūlo atnaujintame įstatyme nustatyti, kad tais atvejais, kai Baltarusijos piliečiai atvyktų su Šengeno viza, būtų papildomai vertinama rizika dėl jų atvykimo keliamos grėsmės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams.

Antradienį taip pat pritarta siūlymui uždrausti į Lietuvą importuoti žemės ūkio produktus ir pašarus, kurių kilmės šalis yra Rusija arba Baltarusija. Konkretų draudžiamų produktų ir pašarų sąrašą patvirtintų Vyriausybė.

Taip pat pritarta pataisai, kad leidimo laikinai gyventi Lietuvoje netektų tie rusai ir baltarusiai, kurie tyčia, viešai, sistemingai skleistų melagingą, visuomenės ar valstybės interesams prieštaraujančią informaciją, bei tie, kurie viešai pritartų Jungtinių Tautų Organizacijos dokumentais ar tarptautinių teismų sprendimais pripažintam agresijos nusikaltimui.

Naujajame projekte norima pakoreguoti ir draudimą įsigyti Lietuvoje nekilnojamojo turto. Siūloma, kad jo negalėtų įsigyti laikino ar nuolatinio leidimo gyventi Lietuvoje neturintys tiek Rusijos, tiek Baltarusijos piliečiai.

Numatoma, kad nacionalinių sankcijų įstatymas galiotų iki 2025 metų gegužės 2 dienos.

Šis įstatymas buvo inicijuotas dėl Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metų vasarį.

Naujiems ribojimams Baltarusijos piliečiams priešinasi Lietuvoje gyvenanti šios šalies opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja. Pasak jos, draudimai susieja paprastus Baltarusijos piliečius su Aliaksandro Lukašenkos režimu, todėl nėra pagrįsti.

Migracijos departamento duomenimis, šiuo metu Lietuvoje leidimus gyventi turi 62 tūkst. 884 Baltarusijos piliečiai ir 15 tūkst. 678 Rusijos piliečiai.

– Tai kaip sekasi?

– Neblogai. Pradėjome darbus, išsigryninom asmenis, kuriuos reikės patikrinti. Pradėjome tuos tikruosius darbus prieš mėnesį, 450 žmonių pradėjome tikrinti ir maždaug 200 patikrinome.

– Kaip atrodo šių piliečių paieška? Juk Migracijos departamentas tikrai neturi tiek specialistų, kad jų ieškotų, surastų ir atvestų.

– Viskas vyksta internetu. Kadangi jau daug metų užsieniečiai prašymus dėl leidimų gyventi išdavimų, pratęsimų pateikia elektroniniu būdu, mes turime jų kontaktinius duomenis. Tai nuo to ir pradedame. Siunčiame elektroninį laišką iš „Migris“ paskyros, kviesdami užpildyti klausimyną, kuris taip pat dabar yra elektroninis. Ir tik tais atvejais, kai matome, kad ta paskyra neaktyvi, kitais būdais ieškome jų, kitais kontaktais, telefonu, galbūt per darbdavį. Bet kol kas iš šitų 450 visi atsiliepė.

– Iš šitų 450 patikrinti 200. Kokie jų atsakymai ir koks jų likimas?

– Kol kas viskas gerai, neaptikome kažkokių neigiamų dalykų. Bet kadangi visapusiškai žiūrim, nustatėme apie 30, kuriems panaikinom, dėl to, kad jie nebetenkina apskritai leidimo gyventi turėjimo sąlygų – atleisti ar atlyginimas nemokamas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar departamentas turi Valstybės saugumo departamento kokį nors sąrašą asmenų pavardžių, į kurias reikėtų atidžiau pažiūrėti, kurios galbūt dominuotų sąraše asmenų, keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui?

– Na, nežinau, ar turi. Bet kuriuo atveju, Valstybės saugumo departamentas dirba savo vaga.

– Kokie klausimai yra klausimyne?

– Kieno Krymas? Ar palaikote Rusijos pradėtą karą Ukrainoje? Ir tada yra eilė klausimų apie asmens praeitį, buvusias darbovietes, ryšius su saugumo tarnybomis ir panašiai.

– Na, žmogus, pildantis tokį klausimyną, paims ir parašys taip, kaip reikėtų parašyti. Ar yra, kas tikrina?

– Tai yra toks sudėtingesnis, ilgiau laiko užimantis procesas. Bet taip, yra atvejų, kai žmonės atsako taip, kaip reikia, nes žino, kad jeigu atsakys kitaip, galbūt negaus leidimo gyvent. Bet po to paaiškėja ta informacija – tarnybos nustato arba patys darbdaviai, kurie yra atsakingi, pamato, kad žmogus kažkaip ne taip elgiasi. Tada mes jau tikrinam, atliekam apklausas ir yra buvę atvejų, kai nustatėm, kad asmuo mums melavo.

– Kiek, įsivaizduojate, gali trukti toks patikrinimas – 18 tūkst. asmenų?

– Mes planuojame tai daryti šiais metais, jis truks visus metus. Bet tuo pačiu metu daliai tų žmonių galbūt prireiks dėl kitų priežasčių pas mus ateiti, tai jie tada bus patikrinti.

– Nesibaiminate, kad teks susidurti ir su teismais?

– Žinoma, tokių atvejų būna. Mes pernai jau visus metus ėjome į teismus grynai dėl šitų bylų. Tai tas procesas vyksta. Bet mūsų laimėjimo procentas yra pakankamai aukštas – per 70 proc.

– Per šių metų kelis mėnesius, ar jau yra panaikintų leidimų gyventi ir išsiųstų piliečių namo?

– Taip, yra. Dabar tiksliai nepasakysiu, kiek konkrečiai buvo išsiųsta, tačiau per šiuos du mėnesius sprendimų panaikinti leidimus gyventi buvo 40, iš jų būtent apie 30 dėl kitų priežasčių. Bet būna, kad nebūtina išsiųst, nes tuo metu, kai priimamas sprendimas, jie jau būna išvykę. Todėl išsiuntimų yra daug mažiau negu sprendimų panaikinti leidimą gyventi. Nes žmonės, suprasdami, kas jų laukia, patys išvyksta.

Pasak parlamento vadovės atstovės spaudai Ilonos Petrovės, bus kalbama apie problemas, kurias kelia išaugęs imigracijos mastas.

Migracijos departamento duomenimis, šio mėnesio pradžioje Lietuvoje gyveno 224,8 tūkst. užsieniečių, iš jų apie 62,5 tūkst. buvo Baltarusijos piliečiai.

Užsieniečiai sudaro daugiau kaip 7 proc. visų Lietuvos gyventojų.

Lietuvos valstybės saugumo departamentas (VSD) yra atkreipęs dėmesį į Lietuvoje gyvenančių Baltarusijos piliečių keliamas rizikas.

VSD vasario pradžioje skelbė, kad šiuo metu didžiąją migrantų iš Baltarusijos dalį sudaro ekonominiai migrantai, tik dalis Lietuvoje gyvenančių baltarusių yra įsitraukę į įvairias opozicines veiklas.

„Tai atveria galimybes Baltarusijos žvalgybos tarnyboms plėsti savo veiklą ir išnaudoti režimui palankius asmenis prieš Lietuvos interesus“, – teigta žvalgybos komentare.

Politikas ketina siūlyti panaikinti leidimus gyventi Lietuvoje reguliariai į Rusiją ir Baltarusiją grįžtantiems šių šalių piliečiams.

„Matyt, reikia taikyti formulę, pagal kurią nuolatinis reguliarus grįžinėjimas būtų sąlyga, prielaida stabdyti leidimą“, – Eltai sakė L. Kasčiūnas.

„Sveikinu Nacionalinės saugumo komisijos rekomendaciją Vyriausybei papildomai uždaryti du pasienio punktus. Tai turėtų sumažinti Baltarusijos piliečių judėjimą per Lietuvos Respublikos teritoriją. Bet lygiai taip pat atkreipiu dėmesį į tuos 63 tūkst. laikiną leidimą turinčių gyventi asmenų, nes šis skaičius nuolat auga“, – akcentavo politikas.

NSGK pirmininkas tikina Seimui siūlysiantis panaikinti Rusijos ir Baltarusijos piliečiams išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, jeigu jie daugiau kaip kartą per mėnesį paskutinius 12 mėnesių grįžta į Rusiją ir Baltarusiją.

Politikas taip pat tikina įregistruosiantis siūlymą panaikinti Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, turintiems teisę nuolat gyventi Lietuvoje, galimybę kandidatuoti ir balsuoti savivaldos rinkimuose.

ELTA primena, kad Seimas pirmadienį po pateikimo pritarė įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma dar vieneriems metams pratęsti Rusijos ir Baltarusijos piliečiams taikomas nacionalines sankcijas bei sugriežtinti į šalį atvykstančių baltarusių patikrą.

Po pateikimo Ribojamųjų priemonių įstatymo pataisoms pritarta bendru sutarimu.

Kaip ir ankstesniu Seimo sprendimu, įstatymo pataisose išlieka numatyti ribojimai dėl vizų išdavimo rusams ir baltarusiams. Numatomos išimtys tiems asmenims, kurie yra Lietuvos ar kitų Europos Sąjungos (ES) šalių piliečių šeimos nariai, tarptautinius vežimus vykdančių ekipažų įgulų nariai. Taip pat ribojimai negaliotų asmenims, kurie atvyksta į Lietuvą dėl humanitarinių priežasčių.

Seimui priėmus įstatymo pataisas, ribojamųjų priemonių taikymas būtų pratęstas nuo šių metų gegužės 3 d. iki 2025 m. gegužės 2 d.

Pernai pavasarį Seimas įtvirtino nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą įstatymo projektu metams sugriežtinta leidimų nuolat ar laikinai gyventi šalyje suteikimo, vizų išdavimo, elektroninio rezidento statuso suteikimo tvarka. Be to, uždraustas Rusijos piliečių judėjimas per Europos Sąjungos (ES) išorės sieną. Taip pat apribota Rusijos piliečių teisė įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje.

Visgi, prezidentas vetavo šį įstatymą. Šalies vadovas nurodė, kad parlamentui reiktų laikytis vieningos pozicijos ir suvienodinti taikomus ribojimus tiek rusams, tiek baltarusiams. Visgi, tuo metu Seimas G. Nausėdos veto atmetė.

Pernai gruodį registruotomis pataisomis siūloma baltarusiams apriboti leidimų gyventi išdavimą, išskyrus aukštos kvalifikacijos darbuotojus, bet palengvinti sąlygas Rusijos ir Baltarusijos demokratams prašyti nacionalinės vizos humanitariniais pagrindais.

„Tokį kompromisą mes siūlome. Kol kas, tiesą sakant, balsų Seime tam nėra“, – TV3 televizijos laidai „Dėmesio centre“ pirmadienį sakė L. Kasčiūnas.

Seimas pernai pavasarį yra priėmęs įstatymą dėl ribojamų priemonių Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, tačiau pastariesiems ribojimų buvo įvesta mažiau.

Rusams ir baltarusiams ribojama galimybė gauti Lietuvos vizas, elektroninio rezidento statusą, tačiau Rusijos piliečiams dar papildomai apsunkinta galimybė atvykti į Lietuvą, įsigyti nekilnojamojo turto, taip pat laikinai nepriimami jų prašymai dėl leidimo gyventi šalyje.

Prezidentas Gitanas Nausėda laikėsi pozicijos, kad Baltarusijos piliečiams turėtų būti taikomos tokios pačios sankcijos kaip rusams, tačiau Seimas atmetė tokį jo veto dėl laisvesnių sąlygų baltarusiams.

Pataisas dėl ribojimų suvienodinimo 2023-ųjų gruodį registravo L. Kasčiūnas ir jo partiečiai Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas ir Audronius Ažubalis.

Siūlymą palaiko už migracijos politiką atsakinga vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, tačiau iniciatyva abejoja premjerė Ingrida Šimonytė ir konservatorių lyderis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

„Kadangi pasirodė mūsų žvalgybų vertinimas, kad yra padidėjusi grėsmė iš Baltarusijos specialiųjų tarnybų, kad galimai yra verbuojami migrantai, kurie atvyksta dirbti į Lietuvą ir gauna leidimą gyventi, grįžta, gauna užduotis, saugumo struktūrų darbuotojai taip pat galimai atvyksta į Lietuvą savo juodų darbų dirbti, tai turime apsisaugoti ir kuo labiau kontroliuoti jo srautą, jo visiškai nenutraukiant“, – BNS sakė vienas pataisų iniciatorių, Seimo vicepirmininkas konservatorius Paulius Saudargas.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigia, kad ministerija nuosekliai laikėsi pozicijos, jog sankcijos Rusijos ir Baltarusijos piliečiams turi būti vienodos, ir jos keisti neketina, ypač po pastarųjų Valstybės saugumo departamento (VSD) perspėjimų dėl suaktyvėjusio Baltarusijos KGB veikimo.

„Mes matome, ką identifikuoja mūsų VSD, tas grėsmes, ir mes nuosekliai laikėmės tos pozicijos vertindami grėsmes, kurios gali kilti iš Baltarusijos piliečių pusės, kurie patenka į Lietuvą, ir mes nekeisime pozicijos, ji liks nuosekli, kokia buvo iki šiol“, – pirmadienį žurnalistams pataisas komentavo A. Bilotaitė.

Mes matome, ką identifikuoja mūsų VSD, tas grėsmes, ir mes nuosekliai laikėmės tos pozicijos vertindami grėsmes.

Ministrė tikėjosi, kad Seimas įvertins pasikeitusią situaciją ir suvienodins ribojimus rusams ir baltarusiams, o šiuo metu Rusijos piliečiams galiojančias sankcijas sakė esant veiksmingas.

„Taip, duoda efektą, drastiškai sumažėjo bandančių atvykti į Lietuvos teritoriją asmenų skaičius, ir tam tikras efektas yra, ir ne tik pas mus, bet ir regiono mastu, ir vertinant ir saugumo situaciją tikrai manome, kad verta grįžti ir prie Baltarusijos piliečių panašaus reguliavimo“, – kalbėjo A. Bilotaitė.

Seimo narių registruotos Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo pataisos numato, kad, kaip šiuo metu rusams, būtų stabdomas Baltarusijos piliečių prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje priėmimas per išorės paslaugų teikėją užsienyje.

Išimtis būtų taikoma Baltarusijos piliečiams, kurie ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal profesiją, kuri yra įtraukta į aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje, sąrašą.

Tokias pataisas registravo konservatoriai Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas bei jo frakcijos kolegos Seimo vicepirmininkas P. Saudargas ir Audronius Ažubalis.

Iniciatoriai atkreipia dėmesį, kad ribojimas būtų taikomas tik pirmiesiems leidimams laikinai gyventi – t. y. atvykstantiems naujiems darbuotojams. Tuo tarpu senieji darbuotojai, jau kartą gavę leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, galėtų juos keisti be ribojimų.

„Būtų stabdomi tiek Rusijos, tiek Baltarusijos piliečių prašymai išduoti leidimą laikinai gyventi ir čia numatomos išimtys, jei tarpininkauja Vyriausybės įgaliota institucija, arba tas asmuo jau turi Lietuvos ar Šengeno vizą, arba jau turi leidimą gyventi, arba – jei ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, esantį aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų sąraše“, – sakė P. Saudargas.

Parlamentarai taip pat argumentuoja, kad išimtis leidžiant atvykti, be disidentų, gali būti padaryta tik atvykstantiems aukštos kvalifikacijos darbą norintiems dirbti baltarusiams, nes leidus atvykti visiems tik pagal trūkstamų profesijų darbuotojų sąrašą, tai praktiškai paneigtų nustatytą ribojimą.

„Užsieniečiai, siekiantys bet kokia kaina gauti leidimus gyventi Lietuvoje, bandytų apsimesti trūkstamų profesijų atstovais“, – sako iniciatoriai aiškinamajame rašte.

Parlamentarai taip pat pažymi, kad ribojimai netaikomi Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, turintiems Lietuvos ar kitos Šengeno valstybės vizą, taip pat tarpininkaujant Užsienio reikalų ministerijai gauti vizas humanitariniais pagrindais nuo režimų persekiojimų ir represijų bėgantiems žmonėms.

Šalia siūlomų griežtinti ribojimų, Rusijos ir Baltarusijos demokratams, pilietinės visuomenės atstovams būtų sudaryta galimybė humanitariniais pagrindais prašyti išduoti nacionalinę vizą per išorės paslaugų teikėją užsienyje, jeigu dėl to tarpininkautų Užsienio reikalų ministerija.

Seimo nariai atkreipia dėmesį, kad dabar tokie asmenys gali gauti Šengeno vizas, tačiau Šengeno viza išduodama tik trijų mėnesių buvimo laikotarpiui, o nacionalinė viza – vieneriems metams.

Seimas yra priėmęs įstatymą dėl ribojamų priemonių Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, tačiau pastariesiems ribojimų buvo įvesta mažiau.

Rusams ir baltarusiams ribojama galimybė gauti Lietuvos vizas, elektroninio rezidento statusą, tačiau Rusijos piliečiams dar papildomai apsunkinta galimybė atvykti į Lietuvą, įsigyti nekilnojamojo turto, taip pat laikinai nepriimami jų prašymai dėl leidimo gyventi šalyje.

Prezidentas Gitanas Nausėda laikėsi pozicijos, kad Baltarusijos piliečiams turėtų būti taikomos tokios pačios sankcijos kaip rusams, tačiau Seimas atmetė tokį jo veto dėl laisvesnių sąlygų baltarusiams. 

Jos duomenimis, 60,61 proc. apklaustųjų laikosi pozicijos, kad Baltarusijos piliečiams reikia sugriežtinti patekimo į Lietuvą sąlygas. Už griežtesnes sąlygas dažniau pasisakė moterys, 50-ies metų ir vyresni gyventojai, kaimo ir mažesnių miestų gyventojai. Mažiausiai pritariančiųjų sąlygų griežtinimui buvo 18–29 metų amžiaus grupėje.

Iš viso 26 proc. apklausos dalyvių nurodė nemanantys, kad patekimas į Lietuvą baltarusiams turėtų būti sudėtingesnis. Kad sąlygos neturėtų būti griežtinamos, mano kaimo ir mažesnių miestų gyventojai, vadovai. Likę 14 proc. respondentų į klausimą neatsakė arba nurodė neturintys nuomonės.

Visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ reprezentatyvią apklausą LRT užsakymu atliko rugsėjo 22 – spalio 7 dienomis. Apklausti 1023 Lietuvos gyventojai, rezultatų paklaida neviršija 3,1 procentinių punktų.

Seimas yra priėmęs įstatymą dėl ribojamų priemonių Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, tačiau pastariesiems ribojimų įvesta mažiau.

Iki kitų metų gegužės 3-iosios rusams ir baltarusiams ribojama galimybė gauti Lietuvos vizas, elektroninio rezidento statusą, tačiau Rusijos piliečiams dar papildomai apsunkinta galimybė atvykti į Lietuvą, įsigyti nekilnojamojo turto, taip pat laikinai nepriimami jų prašymai dėl leidimo gyventi Lietuvoje.

Prezidentas Gitanas Nausėda laikosi pozicijos, kad Baltarusijos piliečiams turėtų būti taikomos tokios pačios sankcijos kaip rusams, tačiau toks jos veto buvo atmestas Seime.

Jo teigimu, tai daryti verčia naujos aplinkybės, jei Baltarusijoje pradės kurtis privačios rusų karinės grupuotės „Wagner“ samdiniai.

„Aš manau, mes visi prieisime prie tos išvados. Girdėjau, kad ir užsienio reikalų ministras pripažįsta, kad tokia rizika egzistuoja, tai aš manau, kad visi kartu prieisime prie to reikalo ir sugrįšime prie priimtų sprendimų, pamėginsime juos iš naujo įvertinti esant naujoms aplinkybėms“, – interviu BNS antradienį sakė valstybės vadovas.

Prezidentas priminė būtent dėl skirtingų sankcijų Baltarusijos ir Rusijos piliečiams balandį vetavęs Seimo priimtą įstatymą, tačiau jis buvo atmestas.

Taigi, su Baltarusijos pasu atvykę neaiškios kilmės žmonės gali prašytis patekti į Lietuvos teritoriją su neaiškiais kėslais.

„Žinoma, kad aš neturiu nieko prieš prieš baltarusius kaip tautą, bet Baltarusijos pilietybę galima įgyti tiesiog įgyjant Baltarusijos pasą, o mes matėme ir atvejų, kuomet gerai žinomi žmonės turi, pavyzdžiui, ne tik Rusijos Federacijos pasą, bet ir Baltarusijos pasą“, – sakė G. Nausėda.

„Taigi, su Baltarusijos pasu atvykę neaiškios kilmės žmonės gali prašytis patekti į Lietuvos teritoriją su neaiškiais kėslais. Aš nesakau, kad tai turi atsitikti čia pat, rytoj ar panašiai, bet ar galėtų kas nors (...) paneigti, kad tokia galimybė neegzistuoja? Turint omenyje, kad tai yra puikus svertas nedraugiško režimo, „Wagner grupuotės rankose nepasinaudoti tokiu svertu, o kodėl gi ne?“ – svarstė prezidentas.

Pagal Ribojamų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymą, nuo šių metų gegužės 2-osios iki kitų metų gegužės 3-iosios rusams ir baltarusiams ribojama galimybė gauti Lietuvos vizas, elektroninio rezidento statusą, uždrausta įvežti ukrainietiškas grivinas.

Rusijos piliečiams papildomai apsunkinta galimybė atvykti į Lietuvą, įsigyti nekilnojamojo turto, taip pat laikinai nepriimami jų prašymai dėl leidimo gyventi Lietuvoje. Pastarieji ribojimai baltarusiams netaikomi.

Prezidentas siūlė Rusijos ir Baltarusijos piliečiams nustatyti vienodus ribojimus. Tada jis sakė, kad Baltarusija, kaip ir Rusija, dalyvauja karinėje agresijoje prieš Ukrainą, ji kelia net didesnę grėsmę Lietuvos nacionaliniams saugumo interesams nei Rusija.

Švelnesnių ribojimų baltarusiams prašė Vilniuje gyvenanti Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja.

Migracijos departamento duomenimis, šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno beveik 49 tūkst. Baltarusijos piliečių. Didelė jų dalis atvyko, kad išvengtų Aliaksandro Lukašenkos režimo represijų po 2020 metų masinių demonstracijų reikalaujant laisvų ir demokratinių rinkimų.

Apsvarstykime šį pasiūlymą.

Pagal Lietuvos įstatymus, norint kreiptis dėl Lietuvos pilietybės, reikia legaliai gyventi Lietuvoje ilgiau nei 10 metų.

Tai reiškia, kad dabar šis pasiūlymas paliečia teises ir interesus tų Rusijos ir Baltarusijos piliečių, kurie atvyko į Lietuvą iki Krymo okupacijos, teisėtai gavo laikiną, o vėliau ir nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje, teisėtai gyveno šalyje 10 ir daugiau metų.

Šis pasiūlymas tiems žmonėms taip pat apriboja teisę kreiptis dėl Lietuvos pilietybės savo vaikams, atvykusiems į Lietuvą prieš 10 ir daugiau metų, kurie tuomet buvo 5 metų ir vyresni.

Dar po kelerių metų šis apribojimas bus taikomas Rusijos ir Baltarusijos piliečių vaikams, atvykusiems į Lietuvą iki 5 metų amžiaus ar net gimusiems Lietuvoje.

Kaip tai gali prisidėti prie „nacionalinio saugumo interesų“?

Šiuo metu Lietuvoje gyvena keli tūkstančiai Rusijos ir Baltarusijos piliečių šeimų, atvykusių į Lietuvą daugiau nei prieš 10 metų, legaliai gyvenusių šalyje, mokėjusių mokesčius, kūrusių verslus, integravusių į Lietuvos visuomenę. Šių piliečių vaikai mokėsi lietuviškose mokyklose ir retas iš jų save sieja su „išvykimo šalimi“. Dauguma šių vaikų puikiai kalba lietuviškai ir savo tėvyne laiko Lietuvą, o ne Rusiją ar Baltarusiją.

O kaip dėl to, kad dauguma šių Rusijos ir Baltarusijos piliečių gyveno Lietuvoje tuos 10 metų, būtent tikėdamiesi pakeisti pilietybę ir pagaliau atsisveikinti su „pirmąja tėvyne“? Būtent tokią galimybę Lietuvos įstatymas šiems žmonėms pažadėjo prieš 10 metų.

Bet koks įstatymas yra socialinė sutartis. Valstybė nustato tam tikras sąlygas ir prisiima tam tikrus įsipareigojimus. O jeigu gyventojai įvykdo sąlygas, valstybė privalo vykdyti savo įsipareigojimus.

Užsienio reikalų ministerijos siūlymu šie įsipareigojimai nutraukiami. Vienašališkai.

Kalbant apie nekilnojamąjį turtą, įstatymų leidėjų ir Užsienio reikalų ministerijos logika dar mažiau aiški.

Jeigu žmonės atvyko į Lietuvą legaliai, gavo leidimą laikinai ar nuolat gyventi, vadinasi, jiems reikia kur nors gyventi. Ir tam reikia nusipirkti namą ar butą.

Ir žmonės, atvykę į Lietuvą prieš metus, dvejus, penkerius, 10 metų, taip ir padarė. Įstatymas tai leido.

O kai žmonės gyvena kelerius metus, kartais keičia gyvenamąjį miestą ar gatvę, tai yra parduoda seną ir perka naują nekilnojamąjį turtą.

Kai ką stebina tai, kad keli tūkstančiai legaliai Lietuvoje gyvenančių rusų šeimų „2020 metais Lietuvoje įsigijo 632 nekilnojamojo turto objektus, 2021 metais – 786, o 2022 metais – 699 nekilnojamojo turto objektus“. Deputatas L. Kasčiūnas remiasi šiais skaičiais, argumentuodamas pritarimą Užsienio reikalų ministerijos iniciatyvai.

Tačiau kuo šie skaičiai ypatingi? Žmonės gyvena. Jie turi vaikų. Jie nori pagerinti arba pakeisti savo gyvenimo sąlygas. Kas šiuose skaičiuose taip išgąsdino poną L. Kasčiūną? O kaip L. Kasčiūno patvirtintas draudimas dera su privačios nuosavybės neliečiamumo principu ir nekaltumo prezumpcija?

Ir kuo prasikalto šių Rusijos ir Baltarusijos piliečių vaikai, gyvenantys šiuose legaliai įsigytuose namuose ir butuose prieš poną L. Kasčiūną ir Lietuvos užsienio reikalų ministeriją?

Kaip nekilnojamojo turto įsigijimo draudimas gali pasitarnauti nacionalinio saugumo interesams? Ar rusai ir baltarusiai išveš šį turtą?

Negalima kovoti su blogiu kitu blogiu, nes galiausiai blogis nugalės.

Negalima įveikti melo melu, nes galiausiai laimi tiesiog kitas melas.

Jeigu norime gėrio pergalės prieš blogį, tiesos pergalės prieš melą, tuomet turime priešinti blogį gėriui, naudoti gėrio metodus, kurti gėrį. Jei norime nugalėti melą, turime priešinti tiesą melui, naudoti tiesą įtvirtinančius metodus.

Tai daug sunkiau nei tai, ką žmonės buvo įpratę daryti šimtmečius, nugalėdami blogį tik dar didesniu blogiu ir nugalėdami melą didesniu melu. Ir taip – ratu. Būti maloniam, humaniškam, teisingam, gerbti teises ir laisves yra sunkiau nei būti piktam ir agresyviam. Norint pralaužti šį ratą, reikia pasirinkti tai, kas sunkiau.

Žmonės negali pasirinkti tautybės, gimimo vietos ar pilietybės. Bausti žmones pagal jų gimimo vietą, pasą ar pilietybę demokratinėje XXI amžiaus šalyje yra gana nepadoru.