Pasak KAM, JAV Kongresas šią savaitę priėmė Vyriausybės finansavimo įstatymą, į kurį ir įtraukta minima parama, Lietuvai ji skiriama kariuomenės kritiniams pajėgumams stiprinti – oro gynybai, jūrinės aplinkos stebėjimui, amunicijai, regioniniam ilgojo nuotolio artilerijos pajėgumui.

„JAV yra strateginė Lietuvos partnerė ir viena pagrindinių Baltijos regiono saugumą užtikrinančių sąjungininkių. Amerikiečiai itin aktyviai dalyvauja įgyvendinant saugumo užtikrinimo priemones Baltijos šalyse, stiprindami regiono saugumą ir stabilumą“, – pranešime cituojamas krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.

Pasak KAM, praėjusiais metais JAV vien Lietuvai skyrė apie 200 mln. dolerių paramą per įvairius finansavimo mechanizmus, įskaitant saugumo pagalbą Baltijos šalims.

Pastaraisiais metais su amerikiečiais sudaryti susitarimai dėl „Himars“ artilerijos sistemų ir „Amraam“ raketų įsigijimo, Lietuva iš JAV taip pat perka 500 šarvuotųjų visureigių JLTV, keturis sraigtasparnius „Black Hawk“, dronus „Switchblade“, prieštankines raketų sistemas „Javelin“, ryšių įrangą.

Nuo 2019 metų Lietuvoje nepertraukiamai tarnauja rotuojami JAV kariuomenės batalionai.

Savo „imperialistiniu, žudikišku karu“ prieš Ukrainą Rusija nori perrašyti Europos istoriją ir jėga pakeisti sienas, kalbėjo O. Scholzas Hamburgo rotušėje 400 politikos, ekonomikos ir mokslo atstovų. „Mums, kaip demokratijoms, kaip europiečiams, kaip laisvės draugams, negali būti kitos alternatyvos, kaip tik toliau remti Ukrainą. Tiek, kiek reikės“, – pažymėjo jis.

„Aš esu įsitikinęs, kad ilgą laiką tas mūsų koncentravimasis į atgrasymą dabartinėmis aplinkybėmis šiek tiek keičiasi ir mes turime kalbėti apie tai, kad nėra jokio būdo atgrasyti, reikia turėti pajėgas čia“, – pirmadienį interviu LRT televizijai sakė G. Nausėda.

Šalies vadovo teigimu, požiūris, kad karinės invazijos atveju NATO pajėgos galėtų atkovoti agresoriaus užimtas teritorijas, nėra tinkamas.

„Kalbos, kad mes palaikykime čia simbolinį skaičių pajėgų ir, jeigu įvyktų karinė intervencija, pasitrauksime, o tada sugrįšime ir jus atkovosime, manęs neįtikina. Nežinau, ar įtikina mūsų tautą, kuri žino, kad paskutinį kartą šito sugrįžimo reikėjo laukti nei daug, nei mažai – beveik 50 metų“, – svarstė prezidentas.

Pasak G. Nausėdos, tam, kad iš tiesų pavyktų užtikrinti Baltijos šalių saugumą, yra reikalingos nuolat čia esančios aljanso pajėgos.

„Šiandien aš ir kalbu savo kolegoms – čia, vietoje, mums reikalingos NATO pajėgos, kad mes jaustumėmės saugūs. Ir tik tokiu būdu jūs galite užtikrinti mūsų saugumą, gynybą. Gynyba, žinoma, apima ir oro erdvę, ir mes džiaugiamės, kad pas mus keičiasi oro policijos misijos, jos ir dabar keičiasi, viskas čia yra gerai. Bet oro policijos misijų, matome iš karo Ukrainoje, nepakanka“, – pabrėžė jis.

„Nepakanka skraidyti kartu su priešo lėktuvais, jeigu jie kartais įsiveržtų į mūsų teritoriją. Oro gynyba, tiek oras-oras, tiek žemė-oras, yra reikalinga ir šiandien tai turbūt yra svarbiausias klausimas, kurį mes svarstome NATO formatu“, – pridūrė G. Nausėda.

ELTA primena, kad apie tai, jog NATO keičia savo strategiją regione ir dabar koncentruojasi ne į atgrasymą, o būtent į gynybos stiprinimą šeštadienį užsiminė ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Pasak ministro, pasikeitusi strategija iš esmės reiškia, kad Aljanso pajėgos gali kur kas greičiau sureaguoti į bandymus pradėti karinius veiksmus prieš Baltijos šalis.

Siekiant sustiprinti NATO priešakinių pajėgų kovinę grupę Rukloje į Lietuvą atvyko papildomas 60 karių norvegų mechanizuotas pėstininkų būrys su papildomais paramos elementais.

Pasak krašto apsaugos ministro A. Anušausko, NATO priešakinių pajėgų kovinės grupės Lietuvoje sustiprinimas turi ypatingą svarbą – sąjungininkų karinis buvimas Lietuvoje yra pagrindinis atgrasymo veiksnys.

Baltijos šalių gynybos ministerijos tęs ir skatins glaudų Baltijos šalių koordinavimąsi ir bendradarbiavimą gynybos politikos srityje.

„Trijų Baltijos šalių bendradarbiavimas yra matomas didesniais formatais, tokiais kaip NATO, ES, bendradarbiavimas su JAV. Kalbėdami vienu balsu, galime pasiekti geresnių ir mums palankesnių rezultatų, užtikrinti atgrasymo efektyvumą, tiek tarpusavio, tiek sąjungininkų paramą“, – sakė ministras A. Anušauskas.

Ministras pabrėžė, kad Lietuva didelį dėmesį skirs pajėgumų, ypač regioninės oro gynybos, Jūrinės situacijos suvokimo pajėgumo, Specialiųjų operacijų pajėgų stiprinimui, siekiant tvirto atgrasymo tęstinumo bei gynybos stiprinimo.

Baltijos šalių ministrai pabrėžė bendradarbiavimo su nauja Jungtinių Amerikos Valstijų administracija svarbą bei koordinavo pozicijas artėjančiame NATO gynybos ministrų susitikime šį mėnesį.

Aktyviausiai Baltijos valstybės bendradarbiauja bendro karininkų rengimo Baltijos gynybos koledže, NATO oro policijos, karinių jūrų pajėgų, bendrų pratybų srityse. Taip pat vykdomas pajėgumų planavimo sinchronizavimas, koordinuojami bendri įsigijimai, rengiamos bendros pratybos, mokymai, seminarai, bendradarbiauja atskiros karinės pajėgos.

Du kartus per metus vyksta Baltijos šalių gynybos ministrų bei kariuomenių vadų ir jungtinių štabų viršininkų susitikimai. Taip pat reguliariai susitinka politikos direktoriai, oro, sausumos, jūrų, specialiųjų pajėgų vadai bei įvairaus lygio ekspertai.

2021 m. Baltijos šalių bendradarbiavimui pirmininkauja Lietuva, 2022 m. pirmininkaus Estija, 2023 m. – Latvija.

„Karinių galimybių vystymasis akivaizdžiai rodo Rusijos norą įgauti pranašumą besivaržant su NATO. Nors realių incidentų tikimybė laikoma žema, įvertinus didelę politinės valdžios centralizaciją Rusijoje ir nepasikeitusias ambicijas dėl kaimyninių šalių kontrolės, saugumo situacija regione gali pasikeisti per labai trumpą laiką“, – sakoma dokumente.

Ataskaitos dalyje apie transatlantinius santykius ir tarptautinį saugumą E. Rinkevičius pažymi, kad Rusija ir toliau veikia prieštaraudama tarptautinės teisės principams, o jos veiksmai nukreipti į konfrontaciją su Vakarais.

Pasak ministro, karinių pajėgų ir ginkluotės koncentracija Karaliaučiaus srityje ir Vakarų karinėje apygardoje bei inscenizuotas jūros kelių blokavimas per pratybas yra Rusijos sąmoningas jėgos demonstravimas. Šiame kontekste svarbu stebėti karinį Maskvos ir Minsko bendradarbiavimą, įvertinant geografinę Baltarusijos padėtį, sakoma dokumente.

Paskutinis vykęs NATO viršūnių susitikimas mąstančiam žmogui turėjo aiškiai parodyti, kad stereotipai apie Donaldą Trumpą, kaip Maskvos agentą, rasistą ir šovinistą, nieko verti.

Dabar sunku pasakyti, kodėl Lietuvoje ir Vakarų Europoje daug žmonių, daugiausia jaunų, ilgai buvo įsitikinę, kad D.Trumpas – Vladimiro Putino sąjungininkas ir yra priešiškas vakarietiškoms vertybėms, jam tapus JAV prezidentu esą iškilo pavojus Lietuvos ir visos Rytų Europos saugumui, nepriklausomybei. O štai jo pirmtakas Barakas Obama – esą buvo patikimas Rytų Europos interesų gynėjas.

Šia Amerikos kairiųjų pasaka tikėjo, o gal ir dabar tebetiki, atrodo, gana protingi žmonės Lietuvoje. Toks požiūris – politinis trumparegiškumas.

D.Trumpas pasakė ir dabar kartais pasako Rusijos prezidentui V.Putinui keletą nieko neįsipareigojančių komplimentų. Bet iškilus reikalui, D.Trumpas jį sutramdo.

Tai parodė ir šį pirmadienį vykęs D.Trumpo ir V.Putino susitikimas Helsinkyje. JAV prezidentas Rusijos vadovui draugiškai spaudė ranką, bet nė žingsnio nesitraukė principiniais NATO stiprinimo klausimais.

D.Trumpas yra arogantiškas stačiokas, neretai grubus net su savo draugais. Nemalonus tipas iš tiesų.

B.Obama buvo tikras jo priešingybė: malonus, inteligentiškas, plati ir visiškai neamerikietiškai nuoširdi šypsena švietė veide.

NATO, D.Trumpo požiūriu, turi būti stipresnė, kovingesnė, daug geriau Vakarų bloko gynybą finansuojančių narių sąjunga.

Naivu būtų apie politikus spręsti pagal jų asmeninio būdo bruožus. O juolab pagal išvaizdą.

Pažvelkime į faktus. Kaip sakė genialusis rusų rašytojas Michailas Bulgakovas, faktai – pernelyg atkaklus dalykas, kad į juos numotum ranka.

2009 m., po susitikimo su V.Putinu, simpatiškasis B.Obama, gražiai šypsodamasis, pasakė Lenkijai ir Čekijai, kad šiose šalyse nebus įkurdintos JAV karinės bazės. Tai reiškė, kad Vidurio Europai simpatiškasis Amerikos prezidentas atsakė patikimą apsaugą.

2014–2015 m. B.Obamos nurodymu iš Vakarų Europos buvo išgabenti amerikiečių tankai ir sunkiosios kovinės mašinos. Kai jų neliko, Rusija užpuolė Ukrainą ir aneksavo Krymą.

D.Trumpui tapus JAV prezidentu, amerikietiškų tankų pamatėme ir Lietuvoje. Gaivinamas ir projektas įkurti karinę bazę Lenkijoje.

Per pastarąjį NATO viršūnių susitikimą D.Trumpas parodė savo tikrąjį veidą, tiksliau, atskleidė savo požiūrį į euroatlantinės sąjungos tikslus ir perspektyvas. NATO, D.Trumpo požiūriu, turi būti stipresnė, kovingesnė, daug geriau Vakarų bloko gynybą finansuojančių narių sąjunga. Maskvai tokia dabartinio JAV prezidento vizija – kaip rakštis minkštoje vietoje.

D.Trumpo užsienio politika yra patikima Rusijos kėslų atgrasymo priemonė. O jo griežtesnė nei D.Obamos pozicija prieš islamiškąjį fanatizmą ir terorizmą Lietuvai dar pasitarnaus ateityje.

Gaila, kad nemažai tariamos tolerancijos iliuzijose gyvenančių mūsų piliečių to nesuvokia.

Vokietijoje viešinti prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad Lietuva tikisi didesnio šios šalies indėlio užtikrinant Baltijos šalių saugumą.

Po susitikimo su prezidentu Joachimu Gaucku (Joachimu Gauku) prezidentė sakė, jog Vokietija palaiko Lietuvos siekį, kad liepą Varšuvoje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime būtų patvirtintas didesnis Aljanso pajėgų buvimas Rytų Europoje.

„Aš manau, kad tą supratimą (iš Vokietijos) turime ir tokį palaikymą taip pat - būtent atgrasymo papildomos pajėgos turi būtų Baltijos šalyse ir Lietuvoje, ir mes tikimės, kad Vokietija vis labiau ir labiau imsis lyderiaujančio vaidmens būtent šiose srityje“, - žurnalistams sakė Lietuvos vadovė.

Ji informavo, kad per artimiausius du mėnesius planuojamas aukšto lygio karinių Vokietijos atstovų vizitas Lietuvoje.

Prezidentė taip pat sakė, kad trečiadienį Briuselyje įvyksiančios NATO ir Rusijos diplomatinės konsultacijos neturėtų būti vertinamos kaip grįžimas prie bendradarbiavimo.

„Vertinčiau tik kaip kontaktų atkūrimą, bet jokiu būdu dar ne bendradarbiavimą. Praktinis bendradarbiavimas nevyksta ir artimiausiu metu, matyt, dar nevyks, kol matysime Rusijos tokius veiksmus. Tai, kad prieš šį susitikimą Rusija demonstravo bent jau mūsų regione tris kartus įžūlų, agresyvų ir provokuojantį elgesį, rodo, kad Rusija ateina prie šio kontakto ir prie pokalbių stalo nusiteikusi demonstruoti jėgą, tai rodo jos nekonstruktyvumą. Labai tikiuosi, kad šiuos faktus matė, girdėjo ir kitos NATO partnerės“, - trečiadienį Berlyne kalbėjo D. Grybauskaitė.

Nors padidinusios gynybos biudžetą savo pajėgoms Europoje JAV sunkiąją ginkluotę pirmiausia ketina dislokuoti Vakarų Europos šalyse, tai nereiškia, kad Rytų Europa lieka it musę kandusi. Karinės technikos apimtys pirmiausia didinamos tose šalyse, kur jai yra jau pritaikyta infrastruktūra, vėliau technika pasieks šalis, kur turės vykti pratybos. Taip LRT.lt sako gynybos apžvalgininkas Aleksandras Matonis.

Daugiausia ginkluotės bus dislokuota Vakarų Europoje

JAV gynybos sekretoriui Ashtonui Carteriui pranešus apie keturgubai didinamą gynybos biudžetą Rusijos atgrasymui ir JAV karinio buvimo Europoje stiprinimui, paaiškėjo, kad didžioji dalis JAV sunkiosios ginkluotės bus dislokuota Vakarų Europos šalyse. Tačiau nuogąstauti nereikėtų – reikėtų atidžiau įvertinti situaciją, sako A. Matonis.

„Norima, kad žiniasklaidos pranešimuose būtų parašyta, kiek ir kokių tankų kur bus dislokuota, kiek jų galiausiai iš Vokietijos pasieks Lietuvą ir panašiai. Toks požiūris nėra tinkamas.

Faktas – JAV savo biudžete suplanavo gynybos Europoje biudžeto didinimą. Kiekvienas toks projektas – šiuo atveju kalbama apie 3,4 mlrd. dolerių skyrimą – yra pamatuotas, pagrįstas konkrečiais skaičiavimais. Barackas Obama tų skaičių „nenukabino iš lubų“, tai yra karinio planavimo rezultatas“, – pabrėžia A. Matonis.

Pasak pašnekovo, pirmiausia yra padidinama kariuomenės technikos apimtis ten, kur tam yra pritaikyta infrastruktūra, iš kur patogu užtikrinti pajėgų rotaciją.

„B. Obamos dekrete buvo kalbama apie didesnį pratybų skaičių. Faktas, kad tai yra tiesiogiai susiję dalykai – iš pradžių technika, žmonės atsiduria Vokietijoje, kitose Europos šalyse, ten, kur yra nuolatinės JAV pajėgų dislokavimo vietos, o tuomet viskas keliauja į tas šalis, kur turi vykti pratybos“, – aiškina A. Matonis.

Savo ruožtu Rytų Europos studijų centro (RESC) vadovas Laurynas Kasčiūnas pažymi, kad reikėtų džiaugtis tuo, jog JAV, kurį laiką savo strategijoje daugiau dėmesio skyrusi Artimiesiems Rytams, atsigręžia į Europą.

„Nuogąstauti tikrai nereikėtų, kaip tik reikėtų džiaugtis, kadangi transatlantinis ryšys gynybos prasme atsigauna. Dar prieš metus kalbėjome apie JAV posūkį Azijos link, apie tai, kad JAV strategija Europoje netenka prasmės, tačiau šiandieną matome, kad dėmesys Europai didėja.

Nematyčiau didelių problemų, kad didžioji technikos dalis yra dislokuojama Vakarų Europoje, kur pajėgumai ją priimti yra didesni“, – kalba L. Kasčiūnas.

Konkretesnių sprendimų dėl didesnio Vidurio ir Rytų Europos apginamumo, pasak pašnekovo, reikėtų tikėtis artėjančiame NATO viršūnių susitikime.

„Žinoma, mes visada norime daugiau NATO priemonių, tačiau žingsnis po žingsnio prie to artėjame. Palyginkime tai, ką turėjome prieš trejetą metų, su tuo, ką turime dabar.

Vasarą vyks NATO viršūnių susitikimas Varšuvoje. Ten jau artėsime prie kolektyvinių sprendimų. Daugiau jų bus skirta Rytų ir Vidurio Europos apginamumui, bus kalbama apie nuolatinius pajėgimus šiame regione. Manau, NATO viršūnių susitikime bus pasiekta didesnio apginamumo ir atgrasymo perspektyvų. Tačiau nemažai namų darbų turėsime padaryti ir patys“, – tikina L. Kasčiūnas.

Milijardai prieš Rusijos agresiją

JAV kitais metais išleis 3,4 mlrd. JAV dolerių prieš Rusijos agresiją ir didins JAV pajėgų buvimą rytinėse Europos šalyse, praeitą savaitę pareiškė antradienį gynybos sekretorius A. Carteris.

„Mes stipriname savo padėtį Europoje, kad paremtume savo sąjungininkes NATO aljanse Rusijos agresijos akivaizdoje“, – sakė A. Carteris, pridurdamas, kad 3,4 mlrd. dolerių suma yra keturguba palyginus su pernykšte.

„Tai finansuos daug ką. Bus daugiau rotuojamų JAV pajėgų Europoje, daugiau mokymų ir pratybų su mūsų sąjungininkais, daugiau iš anksto dislokuotos karo technikos, taip pat bus tobulinama jai jai palaikyti reikalinga infrastruktūra“, – sakė jis.

Administracijos pareigūnai sakė, kad papildomos NATO pajėgos turėtų tapti signalu Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, kad Vakarų šalys vis dar labai įtariai vertina jo planus tame regione, nors separatistinis konfliktas Ukrainoje pastaruoju metu aprimo, rašoma naujienų agentūros BNS pranešime.

NATO priėmus sprendimą perpus sumažinti oro policijos misiją, Baltijos šalių valstybių saugumas nesumažės, sako krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

Jo teigimu, sprendimas mažinti oro policijos misiją buvo priimtas siekiant racionaliai panaudoti lėšas ir pajėgumus.

„Aš manau, kad (saugumas) nesumažės. Su tais pajėgumais, kurie bus skiriami, jis bus užtikrinamas“, - BNS antradienį sakė J.Olekas.

Pasak ministro, šiuo metu Lietuva steigia NATO pajėgų integravimo vienetą, nuo pernai metų šalyje dislokuoja sąjungininkų pajėgų kuopas, o 2016 metais ketina dislokuoti Jungtinių Valstijų sunkiąją techniką.

„Visam tam reikalingas paskaičiavimas“, - teigė J.Olekas

Krašto apsaugos ministerija (KAM) BNS nurodė, kad visiems į Baltijos šalis atvykstantiems sąjungininkių kontingentams šios šalys suteikia plačią priimančiosios šalies paramą, užtikrina logistinę paramą ir bendrai tam skiria iki 15 mln. eurų per metus.

Krašto apsaugos ministras atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu virš Baltijos šalių neįvyko oro erdvės pažeidimai, „bet buvo daug palydų“. NATO antrus metus stebi Rusijos karo orlaivių suaktyvėjimą tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros. Tuo metu Estijos pareigūnai dar birželio mėnesį teigė, jog į jų oro erdvę mažiau nei minutei buvo įsibrovęs rusų karinis transporto orlaivis „An-26“.

NATO perpus mažina oro policijos misiją Baltijos šalyse - vietoje 16 naikintuvų, kurie patruliavo pastaruoju metu, nuo rugsėjo budės aštuoni, o Lietuvoje vietoje dviejų kontingentų liks vienas, antradienį patvirtino NATO karinis atstovas spaudai pulkininkas leitenantas Jay Janzenas (Džėjus Džanzenas) iš Aukščiausiosios sąjungininkų pajėgų Europoje vadavietės (SHAPE).

Nuo 2004 metų, kai Baltijos šalys įstojo į NATO, oro policijos misiją paprastai vykdydavo keturi naikintuvai, kurie buvo dislokuojami Lietuvoje. Po to, kai Rusija aneksavo Ukrainos Krymo regioną, NATO sąjungininkai atsiuntė papildomus naikintuvus į Lietuvą, Estiją ir Lenkiją.

Lietuvos krašto apsaugos ministerija antradienį BNS savo ruožtu nurodė, kad klausimas dėl pastiprinimo siuntimo į Šiaulius „šiuo metu yra derinamas su NATO pareigūnais ir sąjungininkais“.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos bendradarbiavimas karinėje srityje būtinas, nes Rusija į Baltijos valstybes žiūri kaip į vieną karinę operacinę erdvę, sako Krašto apsaugos ministerijos (KAM) Euroatlantinio bendradarbiavimo departamento direktorius Saulius Gasiūnas.

„Mes neturime kito kelio tarp trijų Baltijos šalių kaip bendradarbiauti, ir bendradarbiauti kuo giliau. Mūsų galimas priešininkas arba oponentas Rusija žiūri į mus kaip į vieną karinę operacinę erdvę. Karine prasme yra įvairiausių scenarijų, bet mes savo galimam priešininkui esame viena karinė operacinė erdvė. Tai labai svarbu suvokti kaip pagrindą mūsų bendradarbiavimui“, - Seime penktadienį per Baltijos Asamblėjos (BA) Teisės ir saugumo reikalų komiteto posėdį sakė S.Gasiūnas.

„Jei jie vykdo tokias dideles pratybas, kaip „Zapad“, su šimtais tūkstančių karių ir tūkstančiu vienetų karinės technikos, jie žaidžia scenarijus prieš visas tris Baltijos šalis ir net platesnį regioną - prieš Lenkiją ir daugiau. Dar svarbu suvokti, kad šiuo metu Rusija turi tiek pajėgumų toms karinėms operacijoms vykdyti, ir tie pajėgumai skaičiuojami dešimtimis tūkstančių, kurie yra kiekvieną dieną pasirengę, jeigu gaus įsakymą, vykdyti karines akcijas prieš mūsų regioną, kaip parodė įvykiai ir agresija Ukrainoje, prieš tai Gruzijoje“, - kalbėjo KAM atstovas.

Jis tuo pačiu pabrėžė, kad kolektyvinės gynybos prasme Baltijos šalys NATO irgi yra viena erdvė.

„Mūsų sąjungininkams, NATO, kolektyvinės gynybos prasme mes irgi esame vienas ir tas pats regionas. NATO neturi atskiro gynybos plano Lietuvai, Latvijai, Estijai, yra bendras gynybos planas Lenkijai ir mūsų regionui. Nebendradarbiauti gynybos srityje mes tiesiog negalime“, - pabrėžė S.Gasiūnas.

Jis taip pat teigė, kad dabartinis pablogėjimas ir situacijos paaštrėjimas - ilgam strateginiam laikui.

„Rusija gali paimti dar vieną vieną taktinę pauzę, kaip buvo paimta taktinė pauzė po Rusijos veiksmų 2008 metų rugpjūtį, Gruzijoje, ir kai Vakarai padarė klaidą. Jie manė, kad tai bus Rusijos agresijos regione pabaiga, ir po trijų mėnesių iš esmės bendradarbiavimas buvo atstatytas, tačiau tai nebuvo pabaiga, tai buvo pasirengimas kitai agresijai, kurią mes dabar puikiai matome Ukrainoje“, - sakė KAM atstovas.

Baltijos šalių parlamentarai penktadienį Vilniuje susirinkę į Baltijos Asamblėjos Teisės ir saugumo reikalų komiteto posėdį aptarė regiono saugumo klausimus ir bendradarbiavimą.

Darbotvarkėje - bendradarbiavimo stiprinimas Baltijos šalių užsienio ir saugumo politikos srityse išorės grėsmių akivaizdoje, bendradarbiavimas gynybos srityje, bendri Baltijos valstybių mokymai, karinės įrangos pirkimas, taip pat koordinuoti veiksmai prieš propagandą.

Lietuva nuo sausio 1-osios pradėjo pirmininkauti Baltijos Asamblėjai, 1991 metais įkurtai Lietuvos, Estijos ir Latvijos parlamentų bendradarbiavimo tarptautinei organizacijai. Baltijos Asamblėjai kasmet pasikeisdamos pirmininkauja Lietuva, Estija ir Latvija.