Prezidentas sakė, kad į šią poziciją jau yra kandidatų, bet jų neįvardijo.

„Pasiūliau idėją įsteigti specialų koordinatorių sinchronizacijos projektui. Mes jį vadiname „ponu sinchronizacija“, – žurnalistams Taline sakė G. Nausėda.

„Jau turime keletą kandidatų, kurie gali užimti šią poziciją. Tai turbūt leistų sklandžiau ir efektyviau vystyti projektą“, – pridūrė jis per bendrą spaudos konferenciją su Estijos prezidente Kersti Kaljulaid.

Sinchronizacijos projektu Baltijos šalys nori sumažinti priklausomybę nuo Rusijos.

Lietuva, Latvija ir Estija šiuo metu veikia sinchroniniu režimu posovietinės energetinės sistemos vadinamajame BRELL žiede ir yra priklausomos nuo dispečerinės Maskvoje bei Rusijos elektros tinklo.

Po ilgų tarpusavio ginčų Baltijos šalys pernai patvirtino, kad su Vakarų Europa sinchronizuosis per Lenkiją.

Šiuo metu tarp Lietuvos ir Lenkijos jau veikia elektros jungtis „LitPol Link“, tačiau pajėgumus numatoma sustiprinti tiesiant naują jūrinę jungtį.

Sinchronizacijos projektą numatoma baigti iki 2025 metų.

Šį pasiūlymą naujasis šalies vadovas pateikė per susitikimą su Vilniuje viešinčiu energetikos eurokomisaru Marošu Šefčovičiumi, pranešė Prezidentūra.

„Prezidentas pateikė pasiūlymą steigti specialaus Europos Sąjungos koordinatoriaus poziciją Baltijos šalių sinchronizacijai“, – rašoma pranešime spaudai.

Šį klausimą G. Nausėda teigė aptarsiąs ir su naujuoju Latvijos prezidentu Egilu Levitu per liepos 23 dieną vyksiantį darbo vizitą.

Sinchronizacijos projektu Baltijos šalys tikisi sumažinti priklausomybę nuo Maskvos.

Lietuva, Latvija ir Estija šiuo metu veikia sinchroniniu režimu posovietinės energetinės sistemos vadinamajame BRELL žiede ir yra priklausomos nuo dispečerinės Maskvoje bei Rusijos elektros tinklo.

Po ilgų tarpusavio ginčų Baltijos šalys pernai patvirtino, kad su Vakarų Europa sinchronizuosis per Lenkiją.

Šiuo metu tarp Lietuvos ir Lenkijos jau veikia elektros jungtis „LitPol Link“, tačiau pajėgumus numatoma sustiprinti tiesiant naują jūrinę jungtį.

M. Šefčovičius: Lietuva atliko darbą geriau už kitas ES valstybes

Lietuva iš visų ES šalių atliko geriausią darbą, siekiant gauti finansavimą iš ES infrastruktūros projektams, sako Europos Komisijos (EK) pirmininko pavaduotojas Marošas Šefčovičius.

„Aš buvau labai laimingas, sakydamas jūsų prezidentei ir premjerui, kad Lietuva atliko darbą geriau nei kitos ES šalys. Aš žiūriu į jus šiek tiek su pavydu, nes esu iš Slovakijos. Mes tikrai nesame tokie sėkmingi gaunant finansavimą infrastruktūros plėtrai, kaip Lietuva“, – Europos Komisijos atstovybėje Lietuvoje sakė M. Šefčovičius.

Pasak jo, ES visoms sąjungos šalims bendrai skyrė 7 mlrd. eurų visiems infrastruktūros projektams – daugiau nei 100 projektų. Apie 1,53 mlrd. eurų skirta Baltijos šalims, o 650 tūkst. eurų atiteko Lietuvai, kad ji būtų gerai sujungta ne tik su Baltijos šalimis, bet ir Skandinavija, o per Lenkiją – su žemynine Europa.

„Padarėte gerą sprendimą, kad Klaipėda būtų veikli, nes tai pagerino energetinę nepriklausomybę ir saugumą visam regionui. Taip pat užtikrinome, kad SGD terminalas būtų gerai sujungtas su ES tinklais“, – sakė EK pirmininko pavaduotojas.

Jis taip pat pabrėžė esąs užtikrintas, kad Ignalinos AE finansavimas tęsis ir kitu ES finansiniu laikotarpiu 2021-2027 m.

„Jūs galite turėti ekonomiką, kuri auga, bet tuo pačiu mažinti CO2 emisijas. Jūs tai įrodėte Lietuvoje“, – pridūrė M. Šefčovičius.

ELTA primena, kad Europos Parlamento nariai pasisakė už tai, kad ES 2021-2027 m. biudžete Ignalinos programai skirtų ne 552 mln. eurų, kaip savo pasiūlyme buvo numačiusi Europos Komisija, o trečdaliu daugiau - 780 mln. eurų.

Šiuo metu numatyta, kad Ignalinos AE turi būti galutinai uždaryta iki 2038-ųjų.

Iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės trims Baltijos šalims skirta 323 mln. eurų, iš jų Lietuvos projektams – 125 mln. eurų. Tai yra pati didžiausia parama, kokią iš šio fondo energetikos infrastruktūros projektams iki šiol yra gavusi Lietuva.

„Tai patvirtinimas, kad sinchronizacija yra visos ES projektas. Ši finansinė parama padės mums paversti tikrove svarbiausią Baltijos šalių energetinio saugumo projektą ir sustiprinti mūsų energetinę nepriklausomybę,“ – sako Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis.

ES lėšomis bus finansuojama 75 proc. pirmojo etapo sinchronizacijos projektų vertės iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės (angl. Connecting Europe Facility, CEF) – tai maksimali galima parama energetikos infrastruktūros projektams.

Šiame etape Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos bendra projektų vertė siekia – 432,5 mln. eurų, ES finansavimas sudarys 323 mln. eurų. Lietuvos elektros energetikos sistemos atnaujinimui ir sustiprinimui prireiks 167 mln. eurų, iš jų tris ketvirtadalius paramos skiria ES – 125 mln. eur.

EK finansuoti bus teikiami ir kiti svarbūs sinchronizacijai projektai. Antrajame etape didžiausias dėmesys bus skiriamas naujo jūrinio kabelio tarp Lietuvos ir Lenkijos tiesimui. Darbai vyksta ir čia – gruodžio pabaigoje Lietuvos ir Lenkijos perdavimo sistemų operatoriai pradėjo parengiamuosius darbus dėl kabelio „Harmony link“ įgyvendinimo.

Lietuva, Latvija ir Estija – vienintelės ES šalys, kurios energetiškai yra izoliuotos nuo kontinentinės Europos elektros energetikos sistemos ir vis dar priklauso sovietiniais laikais sukurtai IPS/UPS sistemai, valdomai iš Maskvos.