Susitikime dalyvaus ir darbo vizito į Estiją vykstantis Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, sekmadienį pranešė Prezidentūra.

Baltijos šalių vadovai aptars regiono saugumo ir gynybos klausimus, paramą Ukrainai, regiono infrastruktūros plėtros projektus.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentai vienoje Talino mokyklų taip pat susitiks su moksleiviais, su kuriais diskutuos apie užsienio politiką ir jaunimo įsitraukimą į valstybės gyvenimo procesus.

Baltijos šalių vadovai drauge kreipėsi į savo šalių piliečius ir tarptautinę bendruomenę, ragindami nepamiršti pasaulį sukrėtusių Sovietų Sąjungos organizuotų trėmimų, suluošinusių kelių kartų likimus, pranešė Prezidentūra.

„Šiandien tylos minute galime pagerbti aukų atminimą. Bet mes taip pat turime kalbėti. Tokie įvykiai kaip birželio 14 dieną prasidėję trėmimai turėjo savo priežastį. Tai atsitiko todėl, kad dvi blogio jėgos – nacistinė Vokietija ir sovietinis komunistų režimas – sudarė slaptą susitarimą pasidalyti Europą. Pamynę šalių suverenitetą, žmogaus teises ir teisės viršenybę šie du režimai žmonėms sukėlė neapsakomą vargą ir kančių“, – teigia prezidentai.

Valstybių vadovai savo kreipimesi priminė, kad sovietinės okupacijos pasekmės Baltijos šalyse jaučiamos iki šiol, praėjus 30 metų nuo valstybių nepriklausomybės atkūrimo.

Minėdami masinių trėmimų 80-metį prezidentai akcentavo šalių bendradarbiavimo ir vienybės svarbą ES ir NATO, transatlantinių ryšių reikšmę.

Šalių vadovai atkreipė tarptautinės bendruomenės dėmesį į augančias dezinformacijos, istorijos revizionizmo grėsmes, legitimuojančias agresyvius, valstybių suverenitetą pažeidžiančius Rusijos veiksmus Ukrainoje ir Sakartvele.

Savo kreipimąsi prezidentai baigė buvusio JAV Kongreso nario Tomo Lantoso žodžiais: „Civilizacijos pagrindas yra plonas lyg popieriaus lapas. Mes esame jo sergėtojai, tad niekada nepraraskime budrumo.“

Lietuvoje pirmadienį minima Gedulo ir vilties diena – birželio 14-ąją prieš 80 metų šalį okupavę sovietai pradėjo masinius gyventojų trėmimus į Sovietų Sąjungos gilumą.

Tai atsitiko todėl, kad dvi blogio jėgos – nacistinė Vokietija ir sovietinis komunistų režimas – sudarė slaptą susitarimą pasidalyti Europą.

1941 metų birželio 14 dieną, 3 val. ryto, sovietų represinės struktūros pradėjo masiškai tremti Lietuvos gyventojus į atokias šiaurines teritorijas.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, per keletą dienų į gyvulinius vagonus sugrūsta ir iš Tėvynės išvežta apie 18 tūkst. Lietuvos gyventojų.

1940 metų birželio 15 dieną Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą. Per šią okupaciją įkalinta ir ištremta 280 tūkst. Lietuvos piliečių.  

„Baltijos valstybių požiūris, vertinant regionui kylančias grėsmes, visiškai sutampa. NATO kolektyvinės gynybos ir atgrasymo uždavinys turi būti efektyviai įgyvendinamas. Tai ypač svarbu dabar, kai prie NATO rytinių sienų stebime beprecedenčius saugumo incidentus ir provokacijas“, – Prezidentūros pranešime cituojamas šalies vadovas.

G. Nausėda kartu su Latvijos vadovu Egilu Levitu ir Estijos premjere Kaja Kallas (Kaja Kalas) trečiadienį dalyvavo nuotoliniame koordinaciniame susitikime, kur aptarė šalių pozicijas svarbiausiais NATO viršūnių susitikimo darbotvarkės klausimais.

Susitikime kalbėta apie saugumo situaciją regione, santykius su Rytų kaimynais bei apie NATO 2030 metų strateginės koncepcijos įgyvendinimą.

G. Nausėdos teigimu, Rusija išlieka pagrindine ilgalaike grėsme ne tik Baltijos regionui, bet ir visam Aljansui. Pasak jo, nedraugiškų kaimynų nenuspėjamumą įmanoma atremti tik stiprinant karinius ir civilinius pajėgumus, investuojant į NATO gynybą. 

Be kita ko, vadovai aptarė Aljanso atvirų durų politiką, pabrėžiant būtinybę didinti politinę ir praktinę pagalbą Ukrainai ir Sakartvelui – euroatlantines aspiracijas puoselėjančioms Rytų partnerėms.

Kalbėdami apie NATO strateginės koncepcijos 2030 metų įgyvendinimą, Baltijos šalių vadovai pabrėžė tęstinės NATO adaptacijos svarbą besikeičiančioms pasaulio grėsmėms ir iššūkiams, kurioje kolektyviai veikiantys sąjungininkai geba užtikrinti visos euroatlantinės erdvės saugumą.

NATO viršūnių susitikimas Briuselyje vyks birželio 14 dieną.

Gitanas Nausėda, Krišjanis Karinis ir Juris Ratas pakvietė ES lyderius kartu imtis neatidėliotinų veiksmų vakcinavimo proceso spartai ir efektyvumui užtikrinti, pranešė Prezidentūra.

„Siekdami ES kolektyvinio imuniteto tikslo, turime būti ambicingi tiek ES, tiek nacionaliniu lygmenimis. Aiškaus termino nustatymas ir konkretus įsipareigojimas padėtų pagreitinti vakcinacijos procesus“, – teigiama Baltijos šalių vadovų laiške.

Baltijos šalių vadovai akcentavo, kad vakcinavimas yra pagrindinė priemonė, siekiant išsaugoti gyvybes, atlaisvinti karantino suvaržymus ir grįžti prie tvaraus ekonomikų augimo. Šiam tikslui pasiekti būtina didinti vakcinų gamybos pajėgumus ir atsakingai koordinuoti valstybių narių veiksmus.

Lietuvos Prezidentūra antradienį pristatė planus šią vasarą paskiepyti mažiausiai 70 proc. Lietuvos gyventojų. Šį siūlymą planuojama pristatyti ketvirtadienį vyksiančiame Europos Vadovų Tarybos posėdyje.

Baltijos šalių vadovų laiške atkreipiamas dėmesys ir į būtinybę rasti būdų, kaip padėti Rytų partnerystės valstybėms kovojant su vakcinacijos iššūkiais. Baltijos šalių lyderiai pakvietė Komisiją parengti pasiūlymus dėl bendro ES paramos mechanizmo, skirto padėti ES kaimynėms, sukūrimo.

Baltijos šalių vadovų laiškas išsiųstas Europos Vadovų Tarybos pirmininkui Charlesui Micheliui (Šarliui Mišeliui), Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen (Urzulai fon der Lajen) ir Portugalijos, ES pirmininkaujančios šalies, ministrui pirmininkui Antoniui Costai (Antonijui Koštai).

Baltijos šalių lyderių vertinimu, šiandieninėje situacijoje neišvengiamai reikalingas didesnis ES biudžetas.

„Beprecedentė situacija reikalauja didesnio ES biudžeto, nei buvo svarstoma vasario mėnesį, greitesnių ir lankstesnių formavimo bei panaudojimo procesų. Ypač svarbu, kad numatant biudžeto eilutes būtų atsižvelgta į socialinės ir regioninės atskirties mažinimą, kurį dar labiau paskatino pandemijos plitimas. Mūsų manymu, priimant teisingus sprendimus, pasibaigus krizei socialinė atskirtis galėtų būti net mažesnė nei prieš ją“, – pranešime teigia G. Nausėda.

Kreipimasis adresuotas Europos Vadovų Tarybos Prezidentui Charlesui Micheliui (Šarliui Mišeliui) ir Europos Komisijos Pirmininkei Ursulai von der Leyen (Urzulai fon der Lajen), šeštadienį pranešė Lietuvos Prezidentūra.

Beprecedentė situacija reikalauja didesnio ES biudžeto, nei buvo svarstoma vasario mėnesį.

Baltijos šalių lyderiai savo kreipimesi pabrėžia, kad ES Atsigavimo fondo turinys ir Daugiametės finansinės programos nuostatos reikalauja peržiūrėjimo ir turi atliepti pandemijos sukeltos socialinės ir ekonominės krizės mastą, užtikrinti prioritetinių politikos krypčių deramą savalaikį finansavimą.

Laiške siūloma, kad ES Atsigavimo fondas galėtų būti Daugiametės finansinės programos dalis, nukreipta į strateginį investavimą – paskolas ir išmokas.

Siūloma fondo lėšų panaudojimo principus formuluoti tikslingiems sektoriams, motyvuojančius siekti rezultatų, kontroliuoti efektyvumą bei finansavimą panaudoti per numatytą laiką.

Atkreipiamas dėmesys, kad Atsigavimo fondo turinys turėtų būti ne tik Daugiametės finansinės programos, bet ir ES teisinės bazės dalis.

Baltijos šalių lyderiai siūlo ES lygiu suvienyti politinius veiksmus, apimančius finansavimą, reformų įgyvendinimą, tarptautinius sprendimus. Jų teigimu, ypač svarbu užtikrinti tarptautinių energetikos projektų, transporto koridorių, bendros skaitmeninės erdvės projektų vykdymą.

Kreipimesi kviečiama apsvarstyti finansavimo didinimą Sanglaudos ir Žemės ūkio politikos kryptims bei lankstų lėšų perskirstymą, atliepiant nacionalinius poreikius.

„Kovojant su koronaviruso plitimo ekonominiais ir socialiniais padariniais, šių krypčių finansavimo reikšmė biudžete išauga, nes garantuoja injekcijas į nuosmukio ištiktus sektorius, taip pat užtikrina, kad žalioji programa, skaitmeninis proveržis netaptų antraeiliais prioritetais“, – pabrėžia Lietuvos prezidentas.

Šalies vadovas pridūrė, kad naujasis ES biudžetas turėtų ne tik atliepti krizės mastą, bet ir pademonstruoti išmoktas pamokas – biudžete dera užtikrinti adekvačias nenumatytų situacijų valdymo išlaidų eilutes.

Susitikimo su Latvijos prezidentu Egilu Levitu ir Estijos prezidente Kersti Kaljulaid metu numatyta daug dėmesio skirti regiono bendradarbiavimo temoms, integracijos į Europos Sąjungą stiprinimui, ypač per Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizacijos su kontinentine Europa ir „Rail Baltica“ projektus.

Susitikime numatyta kalbėti apie saugumo iššūkius, bus aptartos NATO viršūnių susitikimo Londone išvados, taip pat ES daugiašalė finansinė perspektyva, „Brexit“, Rytų partnerystė, santykiai su trečiosiomis šalimis ir regioninio bendradarbiavimo formatai.

Vizito metu Baltijos valstybių vadovai aplankys Rygos centre veikiančią Kalėdų mugę ir ten laikinai įsikūrusią radijo studiją. Visų trijų šalių vadovai eteriui išrinks savo šalies kalėdinę dainą taip prisidėdami prie labdaros akcijos.

Pasak Prezidentūros, aukščiausio lygio susitikimas, rengiamas vis kitoje Baltijos šalyje, po didelės pertraukos atgaivintas Lietuvos vadovo iniciatyva.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė susitikime su JAV vadovu numato aptarti saugumo klausimus ir liepą vyksiančio NATO viršūnių susitikimo darbotvarkę, BNS sakė jos patarėjas Nerijus Aleksiejūnas.

„Pagrindinės temos bus saugumas, tai bus puiki proga aptarti būsimą NATO vadovų susitikimą“, – sakė diplomatas.

Jo teigimu, Lietuvai yra svarbus tarptautinių NATO batalionų ir JAV buvimas regione, oro gynybos stiprinimas.

Anot N. Aleksiejūno, per susitikimą taip pat numatoma aptarti ekonominius santykius, įskaitant Jungtinių Valstijų suskystintų gamtinių dujų importą į Lietuvą.

N. Aleksiejūnas atkreipė dėmesį, kad JAV išskirtinį dėmesį parodė suteikdama vizitui aukštą diplomatinį statusą – jis diplomatine kalba vadinamas ne darbo vizitu, o JAV – Baltijos šalių viršūnių susitikimu.

Baltijos šalyse buvo kilęs susirūpinimas, kai D. Trumpas per rinkimų kampaniją žadėjo pagerinti ryšius su Rusija, o NATO vadino atgyvenusiu aljansu. Lietuvos pareigūnai su nerimu stebi jo ginčus su sąjungininkais Europoje ir dažnai neprognozuojamą elgesį.

Šį mėnesį paskelbti apklausos rezultatai parodė, kad du trečdaliai lietuvių nepasitiki, kad D. Trumpas priims teisingus sprendimus svarbiausiais politiniais klausimais.

Tačiau diplomatai ir D. Trumpo šalininkai pabrėžia, kad tapęs prezidentu jis apie NATO ėmė kalbėti palankiau, rūpinasi JAV karine galia, o jo administracijos pareigūnai Baltijos šalims rodo itin didelį dėmesį.

Pernai Lietuvoje viešėjo JAV gynybos sekretorius Jamesas Mattisas (Džeimsas Matisas ), Estijoje – viceprezidentas Mike'as Pence'as (Maikas Pensas) ir Atstovų rūmų pirmininkas Paulas Ryanas (Polas Rajanas).

D. Grybauskaitė bendruose susitikimuose su D. Trumpu dalyvavo per jo vizitus Briuselyje ir Varšuvoje.

Rusijai aneksavus Ukrainos Krymo regioną, JAV nedelsdamos 2014 metais atsiuntė po kelis šimtus karių į kiekvieną iš Baltijos šalių. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje įkūrus po tarptautinį NATO batalioną, amerikiečių kuopos buvo atitrauktos, dabar JAV kariai pratyboms atvyksta iš Lenkijos.

BNS paklaustas, ar Lietuva turi lūkesčių, kad JAV kariai grįš į Lietuvą nuolatiniam buvimui, prezidentės patarėjas atsakė: „Mūsų tikslas – didesnis JAV buvimas regione. O kaip jis turėtų būti vykdomas, gali būti įvairios formos. Viena jau Amerikos buvimas Lenkijoje yra svarbus mūsų saugumo garantas.“

Lietuvai susitikime atstovaus prezidentė Dalia Grybauskaitė. Šuo vizitu Vašingtonas turbūt sieks nusiųsti dar vieną solidarumo ženklą Baltijos šalims ir signalą Rusijai, kad JAV rimtai vertina gynybos įsipareigojimus.

Tai bus antrasis tokio formato keturšalis susitikimas - vasarį JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) dešinioji ranka su Baltijos šalių prezidentais buvo susitikęs Miunchene.

Rytų Europos šalyse buvo kilęs nerimas, kai D.Trumpas per rinkimų kampaniją žadėjo pagerinti ryšius su Rusija ir menkino NATO, vadindamas Aljansą „atgyvenusiu“, o neseniai per vizitą Briuselyje neišsakė viešos paramos kolektyvinės gynybos principui.

Tačiau diplomatai taip pat atkreipia dėmesį, kad naujosios administracijos pareigūnų vizitai į regioną pastaruoju metu tapo ypač dažni. Gegužę Lietuvoje viešėjo JAV gynybos sekretorius Jamesas Mattisas (Džeimsas Matisas), balandį Estijoje lankėsi Atstovų rūmų pirmininkas Paulas Ryanas (Polas Rajanas).

Liepos pradžioje Baltijos šalių prezidentai turės progą susitikti su D.Trumpu Lenkijoje – čia pasimatyti su Baltųjų rūmų šeimininku atvyks regiono šalių vadovai.

Po apsilankymo Estijoje M.Pence'as vyks į Gruziją ir Juodkalniją. Vizitas vyks liepos 31 - rugpjūčio 2 dienomis.