Ir tiara, ir tortas
"Visada svajojome apie kažką neįprasto, todėl, kai sulaukėme prašymo surengti šunų vestuves, net pašokome nuo kėdžių", – šypsosi vestuvių planavimo paslaugas teikiančios įmonės "Baltos avelės" darbuotojos, prisiminusios praėjusių metų rudenį.
Tąkart surengti vestuves savo augintiniams Ceres ir Yukiui paprašė jų šeimininkai, kuriuos pačius suartino šunų draugystė.
Ibizos veislės Ceres ir rusų kurto Yukio meilės istorija užsimezgė jiems lakstant Santakos parke. Šeimininkai pasakojo, kad tarp augintinių įvyko kažkokia chemija – kai bėga, net žemė dunda, kai dūksta, net žolė kilnojasi. Jų šeimininkams neliko nieko kito, kaip tik priimti augintinių duodamus ženklus ir įprasminti gražią istoriją.
Nors vestuvių planuotojos nebandė atkartoti žmonių vestuvių modelio, o siekė sukurti specialią šventę šunims, pagrindinius akcentus ji vis tiek atspindėjo.
"Nuotakos kaklą puošė rankomis gaminta gėlių tiara, o jaunikis buvo padabintas antkakliu su kutukais", – detales atskleidžia Gintarė.
Kaip ir visos vestuvės, šios neapsiėjo be svečių ir skanėstų stalo. Iš Vilniaus atvyko šunų veisėjas, kuris atsivežė nuotakos ir jaunikio giminaičių. Visas būrys šunų, linksmai lakstančių aplink gardumynais nukrautą stalą, galėjo vaišintis maistu iš specialiai jiems sudaryto valgiaraščio.
"Pačios kepėme tortą šuniukams, pirkome ekologišką riešutų sviestą, viso grūdo miltus, dekoravome kepta šonine. Gaminome kepenėlių putėsius. Pirkome specialiai jiems pagaminto nealkoholinio jautienos ir vištienos skonio alaus, kuris, beje, jaunikiui labai patiko", – šypsosi Gintarė ir Skirmantė.
Lyg smagus žaidimas
Paklaustos, kiek kainavo tokia puota, pašnekovės nusijuokia: "Šunų vestuvės kainuoja pigiau nei žmonių. Čia nereikia vedėjo, nakvynės ar gyvo garso grupės. Šunys ir patys moka pasilinksminti."
Šunų vestuvės kainuoja pigiau nei žmonių. Čia nereikia vedėjo, nakvynės ar gyvo garso grupės. Šunys ir patys moka pasilinksminti.
Planuojant vestuves kiekviena smulkmena yra svarbi, net jei tai šunų vestuvės. Joms pasirengti prireikė kelių savaičių, tačiau, nepaisant to, buvo staigmenų. "Mes įsivaizdavome, kad viskas bus labai paprasta. Galvojome, papuošime jaunuosius, o jie ramiai sau patupės. Vis dėlto jie turėjo savo ketinimų", – prisimena Gintarė.
Šventės akimirkas saugo filmuota medžiaga. Joje galima išvysti ceremoniją, būrį uodegas vizginančių svečių, valgomas stalo dekoracijas.
"Daug dalykų liko už kadro. Pavyzdžiui, nuotaka tupi, jai rišamas gėlių vainikas, o už kadro esame mes. Aš atsigulusi prie jos kojų ir laikau letenas, kad tik nepabėgtų. Labai romantiškas vaizdas, kol nematai atsigulusios vestuvių planuotojos, su uodega gaunančios per veidą, – juokiasi Skirmantė, prisimindama neįprastos šventės užkulisius. – Mums nebuvo svarbus tobulas vaizdo įrašas, norėjome, kad būtų smagu ir patiems šuniukams. Jie ėdė tortą, lakstė ir tiesiog džiaugėsi. Tai buvo smagus žaidimas."
Filmuojant sudėtingas scenas, keturkojai jaunieji buvo paperkami jų labai mėgstamu varškės kremu. Net ir simbolinis šuniukų bučinys įvyko tada, kai abiejų nosys buvo juo pateptos. Atėjus lemiamai akimirkai, pas jaunąjį Yukį nuotaka Ceres nubėgo tiesiu taikymu.
"Šią sceną nufilmavome iš pirmo karto. Viskas vyko natūraliai, nes šuniukai visada nori būti kartu. Vos tik paleidome jaunąją, ši iškart bėgo pas jį. To nesuvaidinsi, tai yra magija", – šventės užkulisius atskleidžia vestuvių planuotojos.
Šuniukų vestuves suorganizavusios pašnekovės dabar svajoja apie katinų vestuves su specialiai jiems pagamintu vynu. Taip pat nepaleidžia minties apie avelių vestuves ar bent jau fotosesiją, kuri puikiai atspindėtų planuotojų komandos pavadinimą ir originalų požiūrį į vestuves.
Tenka būti psichologėmis
Iššūkių ir įdomybių nestinga rengiant ir žmonių vestuves. "Dabar vyksta vis daugiau pagoniškų vestuvių. Poras gali sutuokti pagonių žiniuonė, tokia santuoka yra oficiali", – pasakoja Skirmantė.
"Pagoniškų vestuvių metu kuriamas aukuras deivei, ceremonijos metu geriamas midus, valgomas medus. Yra baltiška grupė, kuri atlieka specialius muzikinius kūrinius" , – pagoniškos šventės ypatumus vardija Gintarė.
Poras gali sutuokti ir laivo kapitonas, turintis įgaliojimą įteisinti santuoką. Tad sužadėtinių svajonės apie vestuves ne tik ant jūros kranto, bet ir jūroje nesunkiai įgyvendintos.
"Viena jaunavedžių pora paprašė surasti baleriną, kuri surengtų pasirodymą vidurnaktį. Visko būna, – sako vestuvių planuotojos. – Pavyzdžiui, pasitaikė nuotaka, kuri paniškai bijo vorų. Tad jos noras buvo prieš šventės dieną išgaudyti visus vorus. O jeigu vyksta bohemiškos stilistikos šventė, kurios puošyboje dominuoja augalai, vorų tikrai bus."
Praėjusią vasarą organizuodamos piršlybas, "Baltos avelės" darbuotojos turėjo apsimesti Botanikos sodo lankytojomis. Vaikštinėdamos tarsi turistės parodė kelią savo merginai pasipiršti ketinančiam vaikinui, žinoma, ir iškylą surengė.
Pasitaiko ir nenumatytų situacijų. "Kartą, vežant tortą žvyruotu keliu, nukrito jo antras aukštas. Uždėjome jį atgal, šaukšteliu pataisėme, pritepėme kremo, prismaigstėme gėlių – kaip naujas buvo, – kurioziškas situacijas prisimena Skirmantė. – Buvo ir taip, kad atsakingas už palapinės statymą tiekėjas pavėlavo, o tada labai lijo. Atsiklaupusi meldžiau Dievą pagalbos. Jis mane išgirdo: kai išėjome, tik silpnai krapnojo, todėl puikiai išsisukome su skėčiais."
Vestuvių planuotojoms tenka pabūti ir psichologėmis: ir nuraminti jaunuosius, ir paguosti, nes pasitaiko atvejų, kad dar planuojant santuoką poros išsiskiria.
"Nuotakų mamoms atrodo, kad mes esame nepatikimi žmonės, todėl dažnai reikia įrodyti priešingai. Psichologinis darbas laukia ir su tėveliais, kurie per šventę patiria didžiulį stresą", – dalijasi Gintarė.
Tokiame arbe nėra nieko pastovaus ir nieko – pagal planą, bet tai ir yra smagiausia, tikina pašnekovės.
Pasaulyje – ne naujiena
Keturkojų vestuvės rengiamos jau seniai. 2010 m. Didžiojoje Britanijoje įvyko dviejų kurtų veislės šunų – Pete ir Zoe – vestuvės. Sutuoktuvių ceremonija surengta gyvūnų prieglaudoje Kembridžšyro grafystėje. Pitas ir Zoja buvo rasti gatvėje, nuo tada gyveno prieglaudoje ir buvo neišskiriami. Šventės rengėjai tikėjosi, kad tai atkreips žmonių dėmesį į šiuos šunelius ir padės surasti jiems šeimininkus. 2011 m. Limoje įvyko masinės šunų vestuvės. Deramai ta proga papuoštus keturkojus į tuoktuvių vietą vedė šventinio jaudulio apimti jų šeimininkai. Ceremonija įgavo teisinį pagrindą, kai šunų poros ant vedybų dokumentų padėjo letenų atspaudus. Australijoje 2015 m. įvyko dviejų mopsų vestuvės, per kurias nuotaka buvo aprengta suknele, atsiėjusia 1,2 tūkst. Australijos dolerių (apie 2 tūkst. JAV dolerių). Šios vestuvės buvo labdaros akcijos dalis. Per jas surinkti pinigai paskirti benamiams šunims.
