Taip Berlynas siektų atitikti Europos Sąjungos oro taršos tikslus ir išvengtų didelių baudų.
„Mes svarstome padaryti viešąjį transportą nemokamą, kad sumažėtų privačių automobilių skaičius“, – aplinkosaugos ministrė Barbara Hendricks (Barbara Hendriks), finansų ministras Peteris Altmaieris (Pėteris Altmajeris) ir žemės ūkio ministras Christianas Schmidtas (Kristianas Šmitas) parašė laiške ES aplinkosaugos komisarui Karmenu Vella (Karmenui Velai).
„Efektyvi kova su oro tarša be jokių tolesnių nebūtinų atidėliojimų yra didžiausias Vokietijos prioritetas“, – pabrėžė ministrai.
Vokietija ir dar aštuonios ES šalys, įskaitant Ispaniją, Prancūziją ir Italiją, iki sausio 30 d. turėjo atitikti ES limitus dėl azoto dioksido ir kietųjų dalelių išmetimo. Priešingu atveju šalims grėsė teisinės nuobaudos. Tačiau K. Vella suteikė šalims daugiau laiko įgyvendinti taršą mažinančias priemones.
Be nemokamo viešojo transporto Vokietijos politikai taip pat žada iki metų pabaigos priimti naujų įstatymų riboti transporto priemonių išmetamų dujų kiekius, atnaujinti eismo taisykles bei nustatyti mažos taršos zonas. Taip pat ketinama toliau skatinti gyventojus rinktis mažiau teršiančius automobilius bei atitinkamai patobulinti esamus automobilius.
Vokietijos ministrai žada dirbti su federalinių žemių ir vietos valdžios institucijomis dėl schemų, kurios bus išbandomos tokiuose miestuose, kaip Bona, Esenas, Herenbergas, Roitlingenas ir Manheimas.
Tuo tarpu Vokietijos miestų asociacijos vadovas Helmutas Dedy (Helmutas Dedis) perspėjo, kad „mes tikimės aiškesnio pareiškimo dėl to, kaip federalinė valdžia finansuos nemokamą viešąjį transportą“.
„To negalima įgyvendinti skubotai, – perspėjo Vokietijos vietos komunalinių įmonių asociacijos vadovas Michaelis Eblingas. – Jeigu viešojo transporto sistema aptarnaus daugiau žmonių, reikės pirkti naujų autobusų ir tramvajų, pritaikyti infrastruktūrą ir grafikus.“
Europos Komisija skelbia, kad „gyvybei pavojinga tarša“ turi įtakos daugiau nei 130-čiai Europos miestų, yra atsakinga už maždaug 400 tūkst. mirčių per metus ir sveikatos sistemai atsieina 20 mlrd. eurų.
Šalims, kurios nesilaiko ES oro taršos limitų, gresia ieškinys Europos Teisingumo Teisme. Tokie ieškiniai jau pateikti Bulgarijai ir Lenkijai.
