2022 m. vasarį įsiveržusi Maskva užgrobė didelius pietų ir rytų Ukrainos plotus. JT žmogaus teisių biuro pranešime, grindžiamame daugiau nei 2 300 interviu, Maskva kaltinama „plačiai paplitusiais žmogaus teisių pažeidimais“. Okupuotose teritorijose Rusija primeta savo „kalbą, pilietybę, įstatymus, teismų sistemą ir švietimo programas“, slopina ukrainietišką tapatybę, sakoma JT pranešime.

„Nuo pat pradžių Rusijos ginkluotosios pajėgos veikia nebaudžiamos, įvykdė daugybę pažeidimų, įskaitant savavališką civilių sulaikymą, dažnai lydimą kankinimų ir netinkamo elgesio“, – sakoma jame.

Rusija mėgina užgniaužti ukrainietišką vaikų tapatybę, mokyklose keičia mokymo programą į rusišką, kad „pateisintų“ Maskvos invaziją.

Rusijos kariuomenė „jėga“ slopina taikius protestus, riboja saviraiškos laisvę ir grobia namus bei įmones, rašoma pranešime. Maskva taip pat blokuoja prieigą prie Ukrainos žiniasklaidos ir telefonų tinklų, siekdama kontroliuoti informaciją.

„Rusijos Federacijos veiksmai ardo socialinę bendruomenių struktūrą ir palieka individus izoliuotus, o tai turės esminių ir ilgalaikių padarinių visai Ukrainos visuomenei“, – pranešime cituojamas JT vyriausiasis žmogaus teisių komisaras Volkeris Turkas.

Ukraina kaltina Maskvą okupuotuose regionuose vykdant karo nusikaltimus. Kremlius viską neigia ir Ukrainos teritorijų užėmimą vadina „išlaisvinimu“.

Už neteisėtą laisvės atėmimą ir grasinimą nužudyti D. R. skirta devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymas atidėtas vieniems metams.

Jo bendrininkui A. R. už neteisėtą laisvės atėmimą skirta 40 parų arešto bausmė, jos vykdymas atidėtas keturiems mėnesiams. Abiem kaltinamiesiems skirti įpareigojimai, pranešė teismas.

Teismas nukentėjusiojo civilinį ieškinį tenkino iš dalies. D. R. nukentėjusiajam turės sumokėti 2 tūkst. eurų neturtinę žalą, A. R. – 700 eurų neturtinę žalą.

A. R. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos, tai yra 3 tūkst. 330 eurų, konfiskavimas.

„Teismas, įvertinęs posėdyje apklaustų asmenų parodymus, rašytinės byloje esančios medžiagos visumą nusprendė, kad abiejų kaltinamųjų kaltė yra visiškai įrodyta, – pranešime sako baudžiamąją bylą nagrinėjusi Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Kristina Račkauskienė. – Nukentėjusiajam laisvė buvo neteisėtai atimta panaudojant smurtą. Kaltinamieji veikė kaip bendrininkai. O nuvežę į mišką, išvilko nukentėjusįjį iš automobilio, liepė išsirinkti vietą ir išsikasti duobę.“

Anot teisėjos R. Račkauskienės, tokiais veiksmais D. R. grasino nužudyti nukentėjusįjį, baugino jį, kėlė jam baimę, o nukentėjusysis turėjo pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti realiai įgyvendintas.

Abu kaltinamieji dėl neteisėto laisvės atėmimo pripažino tik iš dalies. Jie pripažino neteisėtai atėmę laisvę nukentėjusiajam, tačiau neigė vartoję smurtą  nukentėjusiojo atžvilgiu.

Vyrai neigė turėję išankstinį susitarimą dėl neteisėto nukentėjusiojo laisvės atėmimo, nurodė, kad veikė spontaniškai, bendrininkai nebuvo. Kaltinamasis D. R. neprisipažino ir dėl grasinimo nužudyti. Jis teigė, kad negrasino nukentėjusiajam, kad nukentėjusysis važiavo su kaltinamaisiais savo noru, neigė turėjęs daiktą, panašų į teleskopinę lazdą.

Byloje nustatyta, kad A. R. prieš nukentėjusįjį smurto nepanaudojo, tačiau abu kaltinamieji veikė kartu. A. R. vairuojamu automobiliu privažiavo ir pastatė automobilį prie nukentėjusiojo automobilio, užkirsdami galimybę nukentėjusiajam išvažiuoti. D. R. priėjus prie automobilio vairuotojo pusės, kur sėdėjo nukentėjusysis, A. R. priėjo prie automobilio keleivio pusės, kur sėdėjo nukentėjusiojo draugas, ir abu kaltinamieji nurodytų asmenų atžvilgiu panaudojo smurtinius veiksmus.

Nukentėjusysis parodė, kad D. R. jėga, sudavęs smūgį į krūtinę, suėmęs už striukės ištempė jį iš automobilio, vežant jį į mišką D. R. buvo agresyviai nusiteikęs, liejo ant jo savo pyktį, sakė, kas jam dabar bus, skleidė keistą garsą su teleskopu per metalą.

Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog įvykio vakarą nukentėjusysis policijoje nerašė pareiškimo, neįrodo, kad jam nebuvo grasinta. Nustatyta, kad įvykio vakarą tiek nukentėjusysis, tiek kartu su juo buvę liudytojai buvo išsigandę, pasimetę. Vaikinai bijojo, kad parašius pareiškimą jiems gali kilti nemalonumai.

Abiejų kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jų atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką dėl neteisėto laisvės atėmimo padarė bendrininkų grupėje. Nusikalstamas veikas kaltinamieji D. R. ir A. R. padarė manydami, kad nukentėjusysis atliko neteisėtus veiksmus dukters ir sesers atžvilgiu.

Be to, teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, priėmė nutartį kreiptis į Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiąjį prokurorą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato tyrėjos J. R. veiksmų įvertinimo.

Pasak teismo, tyrėja J. R. ne darbo metu buvo galimai atvykusi į komisariatą, kuomet vyko nukentėjusiojo ir kitų asmenų, prieš kuriuos galimai nusikalto jos šeimos nariai, apklausa, ir galimai siekė daryti įtaką šių asmenų parodymams.

Ši nutartis neskundžiama.

Kaip ketvirtadienį pranešė Panevėžio apskrities policija, 2001 metais gimusi moteris į pareigūnus kreipėsi gegužės 24 dieną.

Pasak jos, 1984 metais gimęs vyras sistemingai ją baugino ir privertė paimti paskolą jo automobiliui.

Pradėtas tyrimas dėl žmogaus terorizavimo, įtariamas vyras ieškomas apklausai.

„Rusijos užsienio reikalų ministerija išsikvietė jūsų kolegas, kad, cituoju, „paaiškintų jiems jų vyriausybės priešiškos linijos žiniasklaidos srityje pasekmes“, – žurnalistams Vašingtone sakė Valstybės departamento atstovas spaudai Nedas Price'as (Nedas Praisas).

„Aiškiai pasakykime, kad Kremlius vykdo visapusišką puolimą prieš žiniasklaidos laisvę, prieigą prie informacijos ir tiesos“, – pridūrė jis, atkreipdamas dėmesį į tai, ką pavadino „aiškiomis ir akivaizdžiomis pastangomis įbauginti nepriklausomus žurnalistus“.

Aiškiai pasakykime, kad Kremlius vykdo visapusišką puolimą prieš žiniasklaidos laisvę, prieigą prie informacijos ir tiesos.

Gegužės pabaigoje Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova pagrasino išsiųsti Vakarų žiniasklaidos atstovus, jei „YouTube“ ir toliau blokuos savaitines ministerijos spaudos konferencijas.

Penktadienį ji dar kartą apkaltino Vašingtoną, kad šis Jungtinėse Valstijose „siekia represijų prieš Rusijos žiniasklaidą“.

„Jie daro viską, kad Rusijos žiniasklaida negalėtų dirbti“, – sakė ji ir pridūrė, kad „jei nebus normalizuotas Rusijos žiniasklaidos darbas JAV teritorijoje, bus imtasi griežtų priemonių“.

Ji sakė, kad JAV žiniasklaidos atstovai pirmadienį buvo „pakviesti“ į Rusijos užsienio reikalų ministeriją.

JAV kabelinės ir palydovinės televizijos operatoriai atsisakė Kremliaus finansuojamo kanalo RT, valstybinėms televizijos stotims taikomos JAV sankcijos. Interneto platforma „YouTube“ taip pat blokuoja daug oficialių Rusijos kanalų, įskaitant M. Zacharovos spaudos konferencijas.

Pasak M. Zacharovos, Rusijos žurnalistams nebuvo išduotos arba pratęstos JAV vizos. Kai kurie jų buvo sulaikyti ilgai apklausai oro uostuose.

„Kurių galų mes turime visa tai kentėti? Jeigu jie nori sunaikinti mūsų žiniasklaidos erdvę, tai mes sunaikinsime ją kartu, – pirmadienį sakė ministerijos atstovė. – Tai tas pats kaip kapoti šuniui uodegą po gabalėlį. Nukirskime viską iš karto ir nekankinkime.“

„Jei mūsų žurnalistams nebus sugrąžintos jų teisės, ir Rusijos žiniasklaidai nebus grąžintos jos teisės, tos pačios priemonės paveiks jus“, – perspėjo M. Zacharova.

„Kai negausite vizų, kai neturėsite akreditacijos... tik prašau, prašau, nesakykite, kad apie tai nekalbėjome“, – sakė ji naujienų agentūros AP ir kitų JAV žiniasklaidos priemonių atstovams.

Ministerijos atstovės spaudai įspėjimas nuskambėjo tvyrant didelei įtampai Maskvos santykiuose su Vakarais dėl karo Ukrainoje, kurį Rusija vadina specialia karine operacija.

Dauguma užsienio naujienų organizacijų nutraukė arba sustabdė savo darbą Rusijoje, kai kovą šalyje buvo priimtas įstatymas, numatantis iki 15 metų laisvės atėmimo bausmes už pranešimus, neva diskredituojančius Rusijos kariuomenę.

Tačiau M. Zacharova nenurodė termino, kada Rusija ketina imtis atsakomųjų veiksmų. Vizos žurnalistams išduodamos ir akreditacijos pratęsiamos tik trims mėnesiams.

N. Price'as teigė, kad Maskva šitaip reaguoja į tai, jog prieš mėnesį į juodąjį sąrašą buvo įtraukti trys Rusijos televizijos kanalai – „Pervyj Kanal“, „Rossija-1“ ir NTV. Tai yra dalis tarptautinių sankcijų, paskelbtų dėl Maskvos įsiveržimo į Ukrainą.

Jis apkaltino Maskvą „klaidinga ekvivalencija“ lyginant nepriklausomus JAV žurnalistus su Rusijos žiniasklaida, kuriai taikomos sankcijos ir kurią jis pavadino „propagandiniais Rusijos vyriausybės ginklais“.

„Jungtinės Valstijos ir toliau išduoda vizas kvalifikuotiems Rusijos žurnalistams, ir mes neatšaukėme nė vieno Jungtinėse Valstijose dirbančio Rusijos žurnalisto užsienio spaudos centro įgaliojimų“, – sakė jis.

Kaip trečiadienį pranešė Panevėžio apygardos prokuratūra, bylos duomenimis kaltinamieji vasario 17-osios vakarą, įsibrovę į pažįstamų gyvenamąjį namą Pasvalio rajone, grasino namo gyventojams, smurtavo prieš juos, į akis purškė dujų.

„Įsibrovėliai drąsiai elgėsi, nes vienas jų kurį laiką šiame name, priglaustas šeimininkų, gyveno“, – rašoma pranešime.

Plėšikai, teisėsaugos duomenimis, pagrobė pinigų, įvairių daiktų, maisto produktų, elektroninę banko mokėjimo kortelę ir tuščius plastikinius butelius.

Namo šeimininkei pavyko ištrūkti ir ji nubėgo pagalbos kviestis pas netoliese gyvenančius kaimynus. Atvykus policijos pareigūnams, plėšikai jau buvo pabėgę.

Jie pas nukentėjusiuosius grįžo po dviejų dienų, vėl įsibrovė į namą ir gąsdinimais bei smurtu reikalavo atsiimti pareiškimą iš policijos, duoti melagingus parodymus.

Abu asmenys kaltinami plėšimu, neteisėtu disponavimu elektronine mokėjimo kortele, poveikiu nukentėjusiam ir neteisėtu asmens būsto neliečiamumo pažeidimu. Teismo proceso jie laukia būdami suimti. Griežčiausia bausmė numatyta už plėšimą įsibraunant į gyvenamąsias patalpas – iki septynerių metų laisvės atėmimo.

Byla perduota nagrinėti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmams.

Bylos duomenimis, kaltinamasis 51 metų E. J. nuo pernai rugpjūčio iki šių metų sausio galėjo pelnytis iš prostitucija sostinėje užsiimančios moters, o vėliau bandė tokia pat veikla užsiimti ir Šiauliuose, tačiau buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Manoma, kad iš pradžių vyras pats naudojosi vilnietės paslaugomis ir įtikino pastarąją už saugumo užtikrinimą ir priežiūrą jam mokėti penktadalį iš seksualinių paslaugų gautų pinigų.

Pasak prokuratūros, kaltinamasis konsultavo moterį dėl intymių paslaugų teikimo vietos pasirinkimo, rūpinosi apsaugos priemonėmis, paslaugas reklamuojančiais skelbimais bei apmokėjimu. Manoma, kad per kelis mėnesius jis taip uždirbo iki 1 tūkst. eurų.

Atliekant ikiteisminį tyrimą taip pat nustatyta, kad E. J. bandė įbauginti dvi Šiauliuose gyvenančias merginas ir įtikinti jas taip pat mokėti jam pinigus už apsaugą. Teisėsaugos teigimu, vyras joms rodė įrašus apie be priežiūros dirbančioms prostitutėms kylančias grėsmes ir įtikino mokėti po 100 eurų nuo kiekvienos darbo dienos.

Su merginomis kaltinamasis sutarė, kad jos mokės pinigus nuo vasario mėnesio, tačiau grįžtantį į Vilnių vyrą sulaikė policijos pareigūnai.

Anksčiau ne kartą Lietuvoje ir užsienyje teistas vyras savo kaltės nepripažįsta. Jei ji bus įrodyta teisme jam gresia bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

Baudžiamąją bylą nagrinės Vilniaus miesto apylinkės teismas.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama, B.Burgis lieka išteisintas.

Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad nors B.Burgio išsakytos frazės savo turiniu ir išraiškos būdu galėjo sukelti neigiamas, nemalonias emocijas, tačiau iš esmės jos sietinos su hiperbolizuotai perteikiama susiklosčiusia situacija, savęs ir situacijos parodomuoju pobūdžiu, emocijomis, o ne su sistemingu bauginimu naudojant psichinę prievartą.

Prokurorė yra minėjusi B.Burgio ištartas frazes: „padarysiu nepakaltinimą“,„bus taip baisu“, „jeigu tu neišeini, aš paleidžiu visą naikinimo mašiną“ – esą kreipsis į žiniasklaidą, kad viešintų ir fotografuotų, sužlugdys mokinės gyvenimą.

Palikdamas galioti išteisinamąjį nuosprendį Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad byloje susiklosčiusi konfliktinė situacija buvo sprendžiama ir kitomis teisinėmis priemonėmis: tarp šalių sudaryta taikos sutartis, pagal kurią B.Burgis įsipareigojo atsiprašyti nukentėjusios moksleivės, pasitraukti iš gimnazijos direktoriaus pareigų, nesiimti jokių veiksmų, kad ši būtų pašalinta iš gimnazijos. Be to, nukentėjusiajai moksleivei B.Burgis atlygino ir padarytą neturtinę žalą.

Teismas atkreipė dėmesį, kad konfliktinė situacija susiklostė dėl gimnazijoje galiojančios taisyklės, draudžiančios gimnazistams rūkyti, pažeidimo ir moksleivei atsiradusios pareigos pačiai palikti gimnaziją nevykdymo. Tvarka, pagal kurią gimnazistai pažeidę gimnazijos taisykles, patys turi palikti mokyklą buvo žinoma tiek nukentėjusiajai moksleivei, tiek ir jos tėvams, jau pasirašant sutartį su gimnazija.

Direktoriaus konfliktas su moksleive kilo dėl reikalavimų palikti gimnaziją, kai ji buvo pričiupta rūkanti.

Kauno apylinkės teismas B.Burgį pernai rugsėjį pripažino kaltu dėl sistemingo nepilnametės bauginimo ir skyrė vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant tokiam pačiam laikui.

Nuosprendį šiemet gegužę pakeitė Kauno apygardos teismas, paskelbęs, kad direktoriaus pasisakymai neturi sistemingo bauginimo požymių, nes buvo pasakyti spontaniškai, o apylinkės teismas ignoravo kontekstą.

B.Burgis KTU gimnazijai vadovavo nuo jos įkūrimo 1990-aisiais. Po konflikto su moksleive direktorius 2014 metais paliko pareigas. Mergina įrašė pokalbius su direktoriumi ir kreipėsi į teisėsaugą.

„Aš padariau tai, ką turėjo padaryti bet kuris direktorius, kai reikia gelbėti jauną žmogų. Viena šeima iš Pravieniškių parklupdė visą sistemą (...) “, ji, kaip patyrui čekistė, įrašinėjo pokalbį“, – teisme žurnalistams ketvirtadienį sakė B.Burgis.

Jis teigė, kad visi trys pokalbio su mokine įrašai yra internete ir jis nesigėdija nė vieno savo žodžio.

„Dirbu seneliu, perduosiu keturiems anūkėliams, kad reikia laikytis taisyklių“, – sakė B.Burgis.

Pagrindu pradėti ikiteisminį tyrimą tapo gauta informacija apie tai, kad prokuroras galbūt baugina vieną asmenį naudodamas psichinę prievartą, informavo Generalinė prokuratūra. Turimais duomenimis, tiriamos aplinkybės susijusios su asmeniniais tarpusavio santykiais. Atlikti šį ikiteisminį tyrimą pavesta Panevėžio apygardos prokuratūrai.

Siekiant išsamiai išsiaiškinti ir nustatyti visas faktines aplinkybes, trečiadienį įtariamojo darbo vietoje ir namuose buvo atliktos kratos, vyksta kiti būtini proceso veiksmai.

Įtarimai prokurorui pareikšti dėl sistemingo žmogaus bauginimo naudojant psichinę prievartą. Jam taip pat skirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir draudimas bendrauti su pareiškėju, prie jo artintis.

Šiuo metu prokuroras nėra nušalintas nuo pareigų, nes turimi duomenys leidžia manyti, kad galbūt vykdyta nusikalstama veika nėra susijusi su jo kaip prokuroro darbu.

Prokuratūra neviešina įtariamojo tapatybės ir kitų duomenų  motyvuodama, jog taip siekiama nepakenkti tyrimo sėkmei ir užtikrinti „teisėtus proceso dalyvių interesus“.

„Tačiau atsižvelgiant į pagrįstą visuomenės teisę žinoti apie viešų asmenų galimai padarytas nusikalstamas veikas, apie šio ikiteisminio tyrimo rezultatus bei svarbiausius priimtus procesinius sprendimus bus pranešta kai tik tai bus leistina“, - nurodo Generalinė prokuratūra.

Kauno apygardos teismas trečiadienį apeliacine tvarka baigė nagrinėti buvusio Kauno technologijos universiteto (KTU) gimnazijos direktoriaus Bronislovo Burgio bylą.

B.Burgį ginantys advokatai prašo jį išteisinti dėl sistemingo nepilnametės bauginimo, teigdami, kad jis nepadarė nusikaltimo, numatyto Baudžiamajame kodekse.

Sakydami baigiamąsias kalbas B.Burgio advokatai atkreipė dėmesį, kad dalis kaltinimo yra susijęs su tuometinio gimnazijos direktoriaus žodžiais, pasakytais gimnazistės tėvams, todėl neaišku, kaip kalbėdamas su tėvais jis galėjo grasinti jų dukrai.

Pasak B.Burgio gynėjų, Baudžiamojo kodekso straipsnis, pagal kurį jis kaltinamas, turėtų būti taikomas ypač sunkiems nusikaltimams.

„Negalima taikyti Baudžiamojo kodekso siekiant išlaikyti dukrą mokykloje“, – kalbėjo advokatas Egidijus Baranauskas.

Tuo tarpu prokuroras Osvaldas Stadalius prašo skundą atmesti ir palikti galioti bausmę, kuria B.Burgis nuteistas vienerių metų laisvės atėmimo bausme, ją atidedant tokiam pačiam laikui.

Prokuroras ir nukentėjusiosios tėvai abejojo eksperto išvada, kurioje teigiama, kad įrašuose girdimi B.Burgio žodžiai neturi prievartos ar terorizavimo požymių.

Prokuroras taip pat argumentavo, kad nukentėjusiosios tėvams išsakytos bauginančios frazės „parodo jo (B.Burgio) veiksmų kryptingumą“.

Buvęs KTU gimnazijos direktorius savo kaltę visą laiką neigė – tai jis dar kartą pabrėžė ir tardamas paskutinį žodį.

„Mano bėda, mano nelaimė, kad aš praradau budrumą. Aš gyvenau tarp žmonių, o ne prokurorų ir kaltintojų (...). Negalėjau įsivaizduoti, kad su manimi kalba tėvai, įrašinėdami, kad su manimi mergaitė kalba kaip patyrusi čekistė, įrašinėdama pokalbį“, – sakė B.Burgis.

Sprendimą byloje teismas planuoja skelbti gegužės 6 dieną.

Konfliktas su moksleive kilo dėl reikalavimų palikti gimnaziją po to, kai ji buvo pričiupta rūkanti.

B.Burgis  KTU gimnazijai vadovavo nuo jos įkūrimo 1990-aisiais. Po konflikto su moksleive direktorius paliko pareigas.

Buvęs Kauno technologijos universiteto gimnazijos direktorius Bronislovas Burgis bandė prieš ją nuteikti klasę, sako nukentėjusiąja byloje dėl sistemingo bauginimo pripažinta gimnazijos moksleivė.

„Bandė nuteikti klasę prieš mane, (sudaryt) man nepakeliamas sąlygas“, – penktadienį Kauno apygardos teismui apeliacine tvarka nagrinėjant bylą kalbėjo nukentėjusioji P.A.

Teismo posėdyje buvo klausomas vienas iš jos padarytų garso įrašų. Jame girdima, kaip į pamoką atėjęs tuometinis mokyklos direktorius kalba su moksleiviais. B.Burgis kalbėjo apie tai, kad „viena šeima pakeičia gimnaziją vienu mostu“, pabrėžė, kad nukentėjusioji yra išmesta iš gimnazijos, bet vis tiek sėdi pamokoje.

Direktorius pateikė pavyzdį, kai klasė vienai gimnazijoje besimokiusiai moksleivei „paskelbė tokią blokadą, kad tai mergaitei, kuri buvo švelni ir gera, nervai neišlaikė“.

Nukentėjusioji vėliau duodama parodymus teigė, kad tokie direktoriaus pavyzdžiai jai sudarė įspūdį, kad direktorius norėtų, jog taip elgtųsi ir jos klasė.

„Tam, kad tarsi duoti pavyzdį mano klasei, kaip elgtis mano klasei“, – kalbėjo ji.

Teismas yra gavęs specialisto išvadą dėl šio ir kitų B.Burgio pasisakymų. Išvadoje teigiama, kad direktorius siekė įtikinti, padaryti poveikį žmogaus elgesiui ir jausmams, kad jo išsakytais žodžiais būtų vadovaujamasi ir jie būtų pamėgdžiojami. Tačiau ekspertas nemano, kad toks elgesys turėjo psichologinės prievartos ar terorizavimo požymių.

Į kitą teismo posėdį bus kviečiami apklausti du gimnazijos direktoriaus pavaduotojai, kurie, nukentėjusiosios atstovų teigimu, galėtų paaiškinti kai kurias dvejonių sukėlusias aplinkybes.

Po jų dar kartą bus apklausiamas pats B.Burgis, kuris prašė teismo leisti „trumpai apžvelgti keturis kaltinamuosius epizodus ir pabandyti paaiškinti, kaip vertina kiekvieną iš jų“.

Kitas posėdis byloje numatytas kovo 7 dieną.

Pernai rugpjūčio 21 dieną Kauno apylinkės teismas B.Burgiui skyrė vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant tokiam pačiam laikui.

Teismo nuomone, B.Burgis, suprasdamas savo veiksmų esmę, tyčia sistemingai baugino nepilnametę, siekdamas, kad ji išeitų iš gimnazijos. Bauginta gimnazistė turėjo realų pagrindą tikėti, kad B.Burgis grasinimus įvykdys.

Buvęs KTU gimnazijos direktorius savo kaltę visą laiką neigė.

Konfliktas su moksleive kilo dėl reikalavimų palikti gimnaziją po to, kai ji buvo pričiupta rūkanti.

B.Burgis  KTU gimnazijai vadovavo nuo jos įkūrimo 1990-aisiais. Po konflikto su moksleive direktorius paliko pareigas.