Kaip pranešė Šiaulių apskrities policija, sekmadienį tarp 15.05 val. ir 15.14 val. Radviliškyje, Gedimino gatvėje, nenustatytas asmuo, naudodamas 39 metų moters neaiškiomis aplinkybėmis prarastame mobiliajame telefone įdiegta banko programėle, prekybos centre du kartus atsiskaitė už prekes.

Turtinė žala – 53 eurai.

Banko duomenimis, daugiau nei dešimtadalis „Swedbank“ klientų bekontakčiams atsiskaitymams taip pat naudoja išmaniuosius telefonus ir laikrodžius, per kuriuos galima sumokėti už dar didesnės vertės pirkinius, neįvedant kortelės PIN kodo.

„Šiuo metu stebime kelias aiškias tendencijas. Pirmoji, bekontakčių atsiskaitymų paplitimas auga ir klientai juos naudoja vis įvairesnėse prekybos ir paslaugų vietose. Be to, bekontakčiu būdu atsiskaitoma už didesnės vertės pirkinius“, – sakė „Swedbank“ Klientų aptarnavimo tarnybos vadovė Jūratė Gumuliauskienė.

Kaip rodo „Swedbank“ duomenys, vienas gyventojas bekontakčiu būdu atsiskaito 18 kartų per mėnesį, o vidutinė atsiskaitymo suma sudaro beveik 11 eurų ir toliau nuosekliai auga.

Bekontakčiai atsiskaitymai dažniausiai naudojami prekybos centruose, maisto ir gėrimų parduotuvėse, kavinėse ir kitose maitinimo įstaigose, degalinėse, spaudos kioskuose, vaistinėse ir kosmetikos parduotuvėse.

Šiais metais gyventojai bekontakčiu būdu vis dažniau atsiskaito ir drabužių parduotuvėse, remonto ir statybos, baldų ir namų apyvokos prekių parduotuvėse, taip pat sumoka už kurjerių paslaugas.

Nuo kovo pabaigos viešose apsipirkimo vietose, nerenkant PIN kodo, galima atsiskaityti už 50 eurų vertės pirkinį. Anksčiau bekontakčiu būdu galima buvo pirkti už 25 eurus.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenimis, mokėjimai iki 25 eurų šiuo metu sudaro apie 85 proc. visų atsiskaitymų bekontaktėmis kortelėmis, tuo metu iki 50 eurų – net 95 proc. LBA vertinimu, padidinus bekontakčių atsiskaitymų limitą, atvejų, kai reikia įvesti PIN kodą mokant kortele, sumažėjo iki 20 proc.

„Ši sėkminga patirtis paskatino rinkos dalyvius apsvarstyti neterminuotą bekontakčių atsiskaitymų limito padidinimą. Galimybė susimokėti už prekes bei paslaugas bekontakčiu būdu ne tik padeda sutaupyti laiko, bet ir toliau pravers kaip viena iš priemonių stabdyti koronaviruso plitimą“, – teigė laikinai einantis LBA prezidento pareigas Aidas Budrys.

Limito padidinimas ir toliau bus taikomas tik fiziniams pardavimo taškams, sakoma LBA pranešime. Jam galioja įprasti papildomo saugumo sprendimai, pavyzdžiui, kartais mokant limitą atitinkančią sumą gali būti paprašyta įvesti savo PIN kodą. Limito padidinimas netaikomas kortelėms, išduotoms ne Lietuvoje.

LBA primena, kad rekomendacijos dėl saugaus naudojimosi mokėjimo kortelėmis nesikeičia – nereikėtų perduoti asmeninės kortelės arba atskleisti jos PIN kodo nepažįstamiesiems, pravartu turėti atskirą kortelę atsiskaitymams interneto parduotuvėse.

Memorandumą dėl limito padidinimo šių metų kovą pasirašė „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyrius, AB SEB bankas, „Swedbank“, AB, AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, AB Šiaulių bankas ir UAB „Revolut Payments“.

Bekontakčio atsiskaitymo funkciją turinčias mokėjimo korteles Šiaulių bankas pradėjo platinti praėjusių metų balandį, o jau po metų 10 proc. visų Šiaulių banko klientų atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis buvo bekontakčiai.

„Per gana trumpą laiką daug klientų palankiai priėmė šią naujovę – jau dabar viena iš dešimties operacijų kortele yra bekontaktė, o žinant, kad bekontakčiams atsiskaitymams taikomas 25 eurų limitas, rodiklis yra labai geras. Nuoseklus bekontakčių atsiskaitymų augimas rodo, kad ši technologija yra priimtina, nes pabandę atsiskaityti kortele neįvedant PIN kodo, žmonės ir toliau šiuo būdu mielai naudojasi“, - teigė Šiaulių banko administracijos vadovo pavaduotoja ir Verslo plėtros tarnybos vadovė Daiva Šorienė.

Vidutinė bekontakčio atsiskaitymo suma siekia apie 10 eurų, taigi  dažniausiai yra atsiskaitoma už mažos vertės pirkinius ir paslaugas.

Pasak D. Šorienės, bekontakčiai atsiskaitymai toliau populiarės ir jau šių metų pabaigoje Lietuvoje viena iš penkių operacijų kortele bus bekontaktė. Šią tendenciją skatins didėjantis bekontakčių mokėjimo kortelių kiekis rinkoje – jau dabar didžioji dalis išduodamų kortelių yra bekontaktės. Daugėja ir prekybos vietų, kuriose įrengti bekontakčius atsiskaitymus priimantys kortelių skaitytuvai. „Galiausiai, geras pavyzdys yra užkrečiamas – vis daugiau žmonių realiai įsitikina, kad kortele atsiskaityti yra patogiau ir greičiau, o ir baimės dėl tariamo bekontakčių kortelių nesaugumo nepasitvirtino“, - tvirtina D. Šorienė.

Šiaulių banko atstovės teigimu, lūžio metais taps 2020-ieji, kai visi mokėjimo korteles priimantys įrenginiai turės priimti bekontaktes mokėjimo korteles. Be to, vis daugiau vietų bekontakčiu būdu bus galima atsiskaityti nekreipiant dėmesio į atsiskaitymo sumą, t.y. kai suma viršys 25 eurus, priglaudus kortelę užteks įvesti PIN kodą mokėjimo patvirtinimui ir bekontaktės mokėjimo kortelės į terminalą įdėti nebereikės.

Bekontakčių atsiskaitymų potencialą rodo kitų šalių patirtis. Pavyzdžiui, vien kaimyninėje Lenkijoje bekontakčių  atsiskaitymų dalis sudaro 78 proc. visų operacijų kortelėmis.

Šiaulių banke bekontaktės mokėjimo kortelės šiuo metu sudaro 40 proc., o visos naujos banko išduodamos kortelės yra bekontaktės. Numatoma, kad jau 2020 m. visos Šiaulių banko išduotos kortelės bus bekontaktės.  Šiaulių bankas prognozuoja, kad šiais metais Lietuvoje bekontaktės kortelės sudarys daugiau kaip 50 proc. visų kortelių.

Šiuo metu Šiaulių banko klientai gali dalyvauti bekontakčių kortelių akcijoje „Užtenka priliesti ir pinigai sugrįš“. Visų akcijos dalyvių kortelės sąskaitos pasipildys 1 euru, o 100-ui laimingųjų į sąskaitą įkris maksimali vieno bekontakčio atsiskaitymo suma – 25 eurai. Norint dalyvauti akcijoje tereikia užsiregistruoti sb.lt svetainėje ir bekontakčiu būdu atsiskaityti Šiaulių banko „Mastercard“ kortele. Užsiregistruoti dalyvauti akcijoje galima ir bet kuriame Šiaulių banko klientų aptarnavimo skyriuje – tai padaryti mielai padės banko darbuotojai. Akcija vyksta iki šių metų gegužės 23 d.