-
Meningokokinę infekciją dukrai įtarusi mama: kur ritasi mūsų medicina? 31
Medikai ne kartą akcentavo, kad vaiką staigiai, be priežasties išbėrus ir įtariant meningokokinę infekciją, delsti negalima – verta iškart skubėti pas medikus. „Taip ir padariau! Šeštadienį mano dukrą pradėjo berti, galvojau, kad alergija. Daviau vaistų nuo alergijos ir nuėjome miegoti. Atsikėlus išbertas buvo ne tik dukros veidas, bet spuogais nusėtas ir visas kūnas“, – istoriją, nutikusią praėjusį sekmadienį, pradeda dėstyti vilnietė Ingrida.
Išsigandusi moteris su dukra nuskubėjo į Santaros klinikų Vaikų ligoninės skubios pagalbos skyrių. Tuomet 8-erių metų mergaitei labiausiai buvo išbertos kojos ir rankos. „Ligoninėje buvome izoliuotos, nes, jeigu tai meningokokinė infekcija – tai baisi ir klastinga liga. Ačiū Dievui, kad tai nepasitvirtino“, – apie nežinomos kilmės bėrimą kalba moteris.
Iš gydytojos išgirdau: „Tai – ne alergija. Tai – nepaaiškinamas bėrimas.“ Tačiau dukrai neatliko jokių tyrimų ir neskyrė jokio gydymo.
Nors vilnietė džiaugiasi, kad jos dukrą užpuolė ne ši klastinga liga, tačiau ją ypač papiktino medikų elgesys. „Iš gydytojos išgirdau: „Tai – ne alergija. Tai – nepaaiškinamas bėrimas.“ Tačiau dukrai neatliko jokių tyrimų ir neskyrė jokio gydymo. Tik pamatavo kraujo spaudimą, ūgį, svorį, patikrino, ar nepakilo temperatūra – o tai ir aš pati namie galiu padaryti. Medikė rekomendavo vengti vietų, kuriose yra vaikų“, – prisimena vilnietė.
Išsigandusiai moteriai buvo pakišti dokumentai, kuriuose juodu ant balto buvo parašyta, kad į įstaigą su dukra kreipėsi ne dėl būtinosios pagalbos, tad jai teks susimokėti 13,39 euro. Moteris iki šiol nesupranta už ką – juk nebuvo atlikta jokių tyrimų, nebuvo net suteikta reikalinga informacija.
„Kas medikų nuomone yra būtinoji ir nebūtinoji pagalba? Susidaro įspūdis, kad į ligoninę nuvažiavau kaip į kokį pašto skyrių, tarsi būčiau susimokėjusi mokesčius ir grįžusi namo“, – pasakojo moteris.
Kaip portalui pasakojo 8-erių metų dukrą auginanti moteris, pirmadienio rytą jos nuvyko į polikliniką, iš kurios iki antradienio popietės vis dar laukė kraujo tyrimo rezultatų. Vėliau vilnietė portalui teigė, kad kraujo tyrimas mergaitei parodė infekcinę eritemą. „Ji turi savaime praeiti, gydymo medikai neskyrė. Tačiau svarbiausia, kad sužinojau tikslią diagnozę, kurią patvirtino kraujo tyrimas“, – pasakojo moteris.
Problemą įžvelgė kitur
Santaros vaikų ligoninės atstovė ryšiams su visuomene Jolanta Normantienė teigė negalinti komentuoti šios konkrečios situacijos, mat pacientės mama nėra davusi raštiško sutikimo kalbėti apie vaiko būklę.
Susidūrusiems su panašia situacija, J. Normantienė rekomendavo tėvams nepulti į paniką ir atkreipti dėmesį ir į kitus infekcijos požymius, o ne tik bėrimus.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) pranešimuose yra rašoma, kad ankstyvieji meningokokinės ligos požymiai yra panašūs į peršalimo ligų: karščiavimas, galvos skausmas, šaltkrėtis, sprando raumenų sustingimas, vėmimas. Ligai progresuojant ligos eiga sunkėja – išryškėja odos bėrimas.
Daugiau informacijos apie meningokokinę infekciją galima rasti čia.
Santaros klinikų Priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus vyresnioji vaikų ligų gydytoja Daiva Vaičiūnienė tėvams, kurie savaitgalį ar poilsio dienomis susiduria su nerimą keliančia sveikatos būkle, patarė kreiptis ne į III lygio universitetinę gydymo įstaigą, bet į pirminės sveikatos priežiūros. Kai ši įstaiga nedirba, ji yra pasirašiusi sutartis su kita gydymo įstaiga (ligonine), kurios ir suteikia pagalbą pacientams. „Tačiau dažnai žmonės apsimeta, kad jie nežino, kur jiems reikia kreiptis ir pasirenka lengviausią kelią – atvažiuoja į III lygio universiteto ligoninę, skubios pagalbos skyrių. Tačiau tai nėra paskutinė pasaulyje vieta, į kurią galima kreiptis pagalbos. Dėl tokio žmonių elgesio susidaro milžiniškos eilės, o jeigu paciento būklės požymiai neatitinka skubios pagalbos kriterijų, jam dar ir tenka susimokėti už suteiktas paslaugas“, – aiškina specialistė.
Dažnai žmonės apsimeta, kad jie nežino, kur jiems reikia kreiptis ir pasirenka lengviausią kelią – atvažiuoja į III lygio universiteto ligoninę, skubios pagalbos skyrių.
Tėvams, kurie pamatė bėrimus ant vaiko kūno, anot medikės, vertėtų atkreipti dėmesį ne tik į bėrimus, bet ir paties vaiko elgesį ir būklę. Ar jis yra sąmoningas, nesutriko jo elgesys, kraujotaka ir kvėpavimas. „Jeigu bėrimai atsirado vaikui karščiuojant (pakyla aukšta temperatūra, davus vaistų nuo temperatūros, ji nekrenta), intensyviai vemiant, viduriuojant, po apatiško elgesio, tuomet vaikui reikia skubiosios pagalbos“, – vardija medikė.
Skubioji pagalba reikalinga ir tuomet, kai vaikas dūsta, jo kūno spalva tampa melsva, jį kamuoja nesustabdomas kosulys, jis nesustabdomai vemia ar viduriuoja (automatiškai jam sutrinka elgesys, pablogėja kraujotaka, atsiranda dehidratacijos požymiai – sausos lūpos ir gleivinė, nustoja šlapintis), arba jis nesustodamas verkia, arba priešingai – tėvai vaiko negali ilgą laiką prižadinti. Anot pašnekovės, jeigu vaikas gerai valgo, geria ir nėra apatiškas, tuomet vaiko bėrimai nepavojingi – ir jam skubiosios pagalbos nereikia.
„Sprendžiant, ar žmogui reikėjo būtinosios pagalbos paskutinį tašką visuomet padeda jį apžiūrėjęs medikas“, – reziumuoja D. Vaičiūnienė. Anot jos, patyrę medikai vaikų nebūtinais tyrimais nevargina ir taip lėšų nešvaisto, o bėrimų sunkumą gali įvertinti juos tik apžiūrėję.
-
Meningokokinei infekcijai gydyti svarbiausia – žaibiška reakcija
Didžiausią riziką susirgti meningokokine infekcija turi vaikai iki 5 metų ir vyresni nei 65 metų amžiaus žmonės. Dėl to, kad vaikų imunitetas dar pilnai nesusiformavęs, o vyresniame amžiuje žmonių imunitetas jau yra nusilpęs.
Pasak gydytojo A. Unikausko, kai kurie žmonės turi meningokoką, bet ne visiems jis patenka į kraują. Meningokokas yra bakterija, kuri susilpnėjus imunitetui prasiskverbia gilyn ir patenka į kraują. Kraujagyslėse infekcija pradeda daugintis ir yra išnešiojama po visą organizmą. Taigi išsivysto sepsis, kuris sukelia šoką.
Sepsis pažeidžia organizmo kraujagysles, o neaprūpinami reikalingomis medžiagomis žmogaus audiniai ir galūnės pradeda gangrenuoti. Tai vyksta žaibišku greičiu, todėl tuo metu gydytojai jau ne visada gali išgelbėti žmogų. Negydant mirtingumas nuo meningokokinės infekcijos siekia 70–90 proc.
Ligą sunku diagnozuoti, nes iki 8–10-os ligos valandos nėra jokių simptomų, signalizuojančių apie meningokokinę infekciją, tik įprasto peršalimo simptomai ir karščiavimas. Todėl pusė vaikų po pirmos gydytojų apžiūros yra išleidžiami namo. 8–12 valandomis jau gali atsirasti kojų skausmas, šaltkrėtis ir labai aukšta temperatūra. 12–24 valandomis atsiranda odos bėrimai ir kraujosruvos, kurie signalizuoja apie odos ir vidaus organų žūtį.
Meningokokine infekcija užsikrečiama labai paprastai – oru sklindančiais lašeliais kontakto su kitais žmonėmis metu. Infekcijos riziką galima sumažinti vėdinant ir tinkamai valant patalpas, dažnai plaunant rankas, vengiant artimo kontakto su sergančiais žmonėmis. Taip pat galima skiepytis.
Plačiau apie meningokokinę infekciją ir jos profilaktiką – laidos „Klauskite daktaro“ įraše.
-
Ar išties odos problemos atsiranda dėl netinkamos mitybos?
Per šventes tenka paragauti daug ir įvairių patiekalų, o neretai ir persivalgyti saldumynų. Kokią įtaką saldus maistas daro mūsų odai? Kaip mityba susijusi su gražia oda, pasakoja gydytoja dermatovenerologė dr. Jūratė Garbaravičienė.
„Apie aknę ir mitybą yra sukurta išties nemažai mitų, nors neretai vien sutvarkius odos priežiūrą ta problema atsitraukia. Nors siekiant įrodymais grįstų rekomendacijų neseniai buvo atlikti tyrimai, kurie parodė, kad papildomas vitaminas B12 gali kai kuriems asmenims sukelti spuogų atsiradimą. Kita, su akne sietina būklė yra cukraus kiekį kraujyje didinanti mityba. Tai buvo patvirtinta tyrimu, į kurį buvo įtraukti vyrai, kuriems nepadėjo įprastas aknės gydimas“, – pasakoja specialistė.
Daugiau apie tai – LRT TELEVIZIJOS laidos „Labas rytas, Lietuva“ ištraukoje.
