„Netekome jo per gimtadienį – jam būtų suėję 72 metai. Jauno visiškai dar, kuris dar galėjo Lietuvai tikrai daug gerų dalykų padaryti, politiko, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, visuomenininko, kuris tais lemtingais 1990 metais aktyviai įsijungė į tuometinę politiką. Jis nebuvo pasyvus, jis buvo labai aktyvus“, – BNS sakė B. Valionytė.

Pasak jos, nors K. Glaveckas priklausė Lietuvos komunistų partijai, jis buvo vienas iš jos reformatorių, aktyviai siekęs ją atskirti nuo Sovietų Sąjungos komunistų partijos.

„Jis veikė ryžtingai, buvo grupė sudaryta, kuri labai aktyviai šį darbą padarė. Šis žingsnis buvo labai svarbus atkuriant Lietuvos nepriklausomybę todėl, kad tai buvo Kremliui labai aiškus parodymas, kad jo bastionas, Komunistų partija, mąsto Lietuvoje kitaip nei Kremlius“, – pabrėžė signatarė.

Pasak jos, kaip ekonomistas ir dėstytojas K. Glaveckas puikiai valdė žodį ir sugebėdavo ekonominius dalykus paaiškinti itin paprastai bei aktyviai prisidėjo prie Sąjūdžio veiklos.

Jis puikiai suprato, kad tai Lietuvos vienintelis kelias ir kitokio tiesiog nėra. Kovo 11-ąją jam buvo iš tikro šventė.

„Būdamas lyg ir kitoje pusėje, bet iš tikrųjų tai buvo vienas frontas ir ėjimas į Lietuvos nepriklausomybę“, – kalbėjo B. Valionytė.

Pasak jos, Kovo 11-ąją K. Glaveckas sutiko „atvira širdimi“.

„Jis puikiai suprato, kad tai Lietuvos vienintelis kelias ir kitokio tiesiog nėra. Kovo 11-ąją jam buvo iš tikro šventė“, – sakė signatarė.

Kalbėdama apie jo tolesnę politinę veiklą, B. Valionytė priminė, kad tai ilgiausiai nepriklausomoje Lietuvoje Seime dirbęs politikas, rinktas visas kadencijas nuo pat Aukščiausiosios Tarybos laikų.

„Tai buvo politikas, sėdintis savo rogėse. Jis mokėjo valdyti auditoriją, mokėjo ją patraukti, jis mokėjo paprastai su ja kalbėti ir labai daug pasakyti, kad visi suprastų“, – sakė ji.

Pasak B. Valionytės, nepriklausomai nuo to, kokias pareigas ėjo, K. Glaveckas „visada buvo labai paprastas, atviras ir nuoširdus“.

K. Glaveckas dirbo Seimo Biudžeto ir finansų komitete, daugiausiai ėjo komiteto pirmininko, pavaduotojo pareigas.

1998–2000 metais jis buvo Lietuvos centro sąjungos (LCS) pirmininko pavaduotojas, nuo 2000 metų – pirmininkas. Politikas buvo aktyvus LCS vienijimosi su Lietuvos liberalų sąjunga ir Moderniųjų krikščionių demokratų sąjunga iniciatorius, 2003 metais išrinktas Liberalų ir centro sąjungos pirmininko pirmuoju pavaduotoju.

Skilus Liberalo ir centro sąjungai, K. Glaveckas buvo Liberalų sąjūdžio nariu, tačiau po pastarųjų Seimo rinkimų su šia politine jėga išrinktas į parlamentą vėliau paliko liberalų parlamentinę frakciją.

1949 metų balandžio 30 dieną gimęs K. Glaveckas yra baigęs Vilniaus A. Vienuolio vidurinę mokyklą (dabartinę Vytauto Didžiojo gimnaziją), 1967–1972 metais studijavo Vilniaus universiteto Pramonės ekonomikos fakultete.

1972–2000 metais jis dėstė Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultete, 1976 metais apgynė ekonomikos mokslų kandidato laipsnį, 1987 metais Talino universitete apgynė habilitacinį darbą, už kurį jam buvo suteiktas habilituoto ekonomikos mokslų daktaro laipsnis.

1988 metais K. Glaveckas tobulinosi Frankfurto prie Maino universitete, 1989 metais jam suteiktas profesoriaus vardas. 1989–1990 metais jis tobulinosi Niujorko universitete, 1992–1993 metais – Budapešto ekonomikos universitete.

1992–1996 metais politikas konsultavo Lietuvos ir užsienio kompanijas, kartu su kitais įkūrė Lietuvos laisvosios rinkos institutą, 1992–1998 metais buvo šio instituto tarybos pirmininkas.

K. Glaveckas yra apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi, Lietuvos nepriklausomybės medaliu.

Jis yra paskelbęs daugiau kaip 300 mokslinių darbų rinkos ekonomikos klausimais Lietuvoje ir užsienyje; knygų „Gamybos intensyvinimo problemos“, „Rinkos ekonomika“ ir „Valstybinis reguliavimas“ autorius.

Pasijuto atstumti

„Mes, signatarai, iš tikrųjų niekur nesame pakviesti, tiesa, vakar prezidentė mus pakvietė į Lietuvos valstybės vėliavos pakėlimo ceremoniją Daukanto aikštėje. (...) Mes kartėlio nejaučiame, mes žinome vieną paprastą dalyką: tai, kas šiandien yra labai reikšminga, po 10-15 metų yra smulkmena, išlieka istorijoje taškai, kurie yra esminiai, kertiniai ir pagrindiniai, o mes esame tie žmonės“, - antradienį po susitikimo su Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu žurnalistams sakė B. Valionytė.

Ji akcentavo, kad signatarai niekada nėra konfrontavę su niekuo.

„Mes niekada nesame konfrontavę su niekuo. Turbūt čia yra konfrontacijos esmė dar senesnė, kad 1991 metų sausio 13-ąją mes buvome truputį skirtingose barikadų pusėse“, - apie Lietuvos prezidentę Dalią Grybauskaitę kalbėjo B. Valionytė.

Nuo platesnių komentarų ji susilaikė. „Manau, kad tai yra šaknis, bet nemanau, kad tokia šimtmečio proga apie tai čia reikia kalbėti“, - sakė ji.

B. Valionytė sakė, kad į oficialius renginius nepakviesti signatarai patys savo lėšomis suorganizavo puikią gražią šventę Signatarų namuose. Pasak jos, šventėje laukiama svečių iš Latvijos, Estijos, Ukrainos.

Beje, vasario 15 d. rengiamas iškilmingas minėjimas Seime.

B. Valionytė mano, kad signatarams turėjo būti sudaryta galimybė dalyvauti Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT) vyksiančiame koncerte „Gloria Lietuvai“.

Turbūt čia yra konfrontacijos esmė dar senesnė, kad 1991 metų sausio 13-ąją mes buvome truputį skirtingose barikadų pusėse.

B. Valionytės manymu, Valstybės šimtmečio proga turėjo būti aukščiausiojo rango diplomatiniai renginiai, nes atvyksta Prezidentai, karališkųjų šeimų nariai.

„Kai Prezidentai buvo Algirdas Mykolas Brazauskas, Valdas Adamkus, buvo rengiami Prezidentūroje šventiniai renginiai, priėmimai taip, kaip daroma pagal valstybės diplomatinį etiketą visame pasaulyje. Pas mus šito nėra, esą lėšų nėra. Galiu jums patarti, kaip puikų vakarą padaryti ir aukšto rango žmonėms (...) - su 25 mūsų žolelių arbatomis, su 16 duonos ir su 17 rūšių medaus, su 25 rūšių sūriais. Visi bus patenkinti, pinigų bus labai nedaug, bet bus mūsų nacionalinis tradicinis dalykas“, - patarė B. Valionytė.

Jos teigimu, Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarai šimtmetį pasitinka „pakelta galva, ištiesta nugara, džiaugiasi švente, kad, antrą kartą valstybę atkūrus Kovo 11-ąją, ji šiandien klesti, ir mes galime švęsti šventę“.

„Jeigu ne Kovo 11-oji, mes paprasčiausia ir nešvęstume šiandien“, - sakė B. Valionytė.

Minint Valstybės jubiliejų ji pasigedo to, kas turi išliekamąją vertę ateinančioms kartoms.

„Švęsti reikia iš dviejų dalių: kad būtų emocija ir kad būtų tai, ką mes paliekame kaip antspaudą, ženklą ateičiai. Vasario 16-osios programoje yra visi tradiciniai renginiai, kurie vyksta eilinę Vasario 16-ąją, aš nematau jokio papildomo renginio, kuris būtų skirtas specialiai šimtmečiui. Pasakymas: švęskime savo širdyje lyg ir geras, be šitos emocijos apskritai jokia šventė neįmanoma. Švęskime savo šeimose? Ką vaikas atsimins, kad jis daug tokių švenčių turėjo namie. Šimtmečio jis, deja, neprisimins“, - sakė B. Valionytė.

Ji norėtų, kad politikai suprastų, ką reiškia valstybės etiketas.

„Man labai gaila Lietuvos, kol Lietuvos elitas ir politikai nesupras sąvokos valstybės etiketas, tol mes ir murkdysimės, atleiskite, šioje baloje“, - sakė B. Valionytė, neslepianti, kad požiūris į signatarus galėtų būti geresnis.

B. Valionytė sakė, kad į signatarų rengiamą Vasario 16-osios minėjimą ketina pakviesti Seimo Pirmininką Viktorą Pranckietį.

Tačiau Seimo pirmininkas V. Pranckietis sakė tokio kvietimo dar negavęs ir negali pasakyti, ar galėtų dalyvauti renginyje, nes jo darbotvarkė sudaroma iš anksto.

„Darbotvarkė sudaroma yra gerokai anksčiau, maždaug prieš dvi savaites būna galutinė darbotvarkė, tuos įsipareigojimus, kuriuos turiu, nenorėčiau jų keisti staiga“, - žurnalistams sakė V. Pranckietis.

Beje, Seimo vadovas sakė, kad bilietą į Operos ir baleto teatrą pats nusipirko beveik prieš mėnesį.

Parlamento vadovas teigiamai įvertino valstybės šimtmečio minėjimo programą.

„Man atrodo, kad tie renginiai yra ir įspūdingi, ir reikalingi. Mes Seime darome labai tokį rimtą akcentą su deklaracijos pasirašymu. Manau, kad tai išliks labai gilioje atmintyje ir istorijoje taip pat“, - sakė V. Pranckietis.

Sureagavo Prezidentūra

Komentuodamas signatarų pareiškimus, kuriais tarsi atkreipiamas dėmesys į tai, kad jiems Vasario 16 dieną nėra rodomas tinkamas dėmesys, Lietuvos prezidentės patarėjas Mindaugas Lingė teigė, jog būsimoje šventėje privilegijų atskiroms grupėms nėra.

„Jokių kviestinių balių išskirtiniams ir privilegijuotiems asmenims nėra jau aštunti metai organizuojama. Nebus ir šiemet. Vasario 16-oji yra skirta visiems Lietuvos žmonėms ir sudaroma galimybė į visus atvirus renginius patekti visiems norintiems švęsti. Tai yra visų mūsų šventė. Prezidentūra organizuoja iškilmingą vėliavų pakėlimo ceremoniją Daukanto aikštėje 12 valandą, ten maloniai kviečia absoliučiai visus Lietuvos žmones, kas gali, atvykti, kas negali - stebėti per tiesiogines transliacijas. Tarp jų yra pakviesti ir gerbiami signatarai, kaip ir kitos įvairios institucijos, įvairių organizacijų atstovai“, - kalbėjo M. Lingė.

Kitus renginius, anot prezidentės patarėjo, organizuoja įvairiausios organizacijos ir institucijos. Organizuojamame koncerte, teigė M. Lingė, prezidentė dalyvaus kaip ir visi svečiai. „Už bilietą sumokėta, kaip ir ankstesniais metais“, - pabrėžė šalies vadovės patarėjas.

Signatarų klubo prezidentės Birutės Valionytės antradienį Seime išsakyto komentaro, kad nesutarimai su Prezidentūra yra seni ir kad nepriklausomybės pradžioje Prezidentūra stovėjo kitoje barikadų pusėje, M. Lingė nekomentavo, tik pabrėžė, kad renginiuose jokioms kitoms išskirtinėms grupėms nėra sudaromos išskirtinės, privilegijuotos sąlygos. „Atvirkščiai, mes akcentuojame atvirumą ir galimybę patekti visiems“, - pabrėžė M. Lingė.

Kvietimų į oficialius šventės renginius negavę signatarai garbingą jubiliejų ketina paminėti savarankiškai, rašo „Lietuvos žinios“.

Signatarų klubo prezidentės Birutės Valionytės teigimu, 1990 metų kovo 11 dieną aktą dėl Nepriklausomos valstybės atstatymo paskelbę signatarai niekada nekviečiami į jokį oficialų Prezidentūros renginį. „Ir šį kartą gatvėje galėsime pasiklausyti iš Signatarų namų balkonėlio sakomų kalbų, vakare su visa tauta pasižiūrėti koncertą Katedros aikštėje. O juk daugeliui signatarų jau per 80 metų, jie sunkiai vaikšto“, – teigė B. Valionytės. Jos nuomone, signatarai į Prezidentūrą turėjo būti pakviesti ir trečiadienį į Vasario 16-osios akto perdavimo ceremoniją.

Prezidentės spaudos tarnyba paaiškino, kad į šią ceremoniją kviesti Vasario 16-osios akto signatarų giminaičiai, Seimo pirmininkas ir premjeras, buvę Lietuvos valstybės vadovai, užsienio reikalų ir kultūros ministrai, Bažnyčios atstovai. „Renginyje taip pat dalyvavo Vokietijos diplomatų delegacija“, – signatarų nepakvietimą paaiškino Prezidentūra.

Už borto palikti signatarai nutarė surengti savą Vasario 16-osios minėjimą. Pasak Signatarų klubo kanclerio Stasio Kašausko, į jį pakviesti Latvijos, Estijos, Ukrainos signatarai, su kuriais nuo seno palaikomi draugiški ryšiai. „Į savo minėjimus visuomet kviečiame ir Vasario 16-osios akto signatarų gimines“, – pridūrė jis.

Lietuvai minint 24-ąsias Nepriklausomybės atkūrimo metines Seime skambėjo nerimas dėl pastarųjų Rusijos veiksmų Ukrainoje ir galimos grėsmės Baltijos šalims.

„Europos Sąjunga (dėl Ukrainos - BNS) trypčioja vietoje todėl, kad visos didžiosios šalys pirmiausia gina savo interesus, o Prancūzija net rengiasi parduoti karinius laivus, kurių vienas vadinasi „Sevastopolis“. NATO yra ryžtingesnė (...). Praktiškai šalys nenori sugadinti santykių su Rusija ir nepažeisti savo ekonominių interesų. Tai žinodama Rusija Ukrainoje gali veikti laisvai, nes Rusijos veiksmų neužkardo Europos ir JAV susirūpinimas ar diplomatinės priemonės“, - antradienį per iškilmingą minėjimą Seime sakė Signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė.

Ji teigė, kad Europai pasyviai stebint Rusijos agresiją Ukrainoje, ateis eilė ir Baltijos valstybėms.

„Ar XXI amžiuje Europa gali pasipriešinti ryžtingai agresijai? Akivaizdu, kad ne. Per daug visų skirtingi interesai. Jei Rusijai pavyks suskaldyti Ukrainą ir pasaulis ramiai stebės, visiškai aišku, kad Rusijos ekspansija toliau bus nukreipta į Moldovą ir Baltijos šalis“, - tvirtino Kovo 11-osios Akto signatarė.

Anot jos, šiandien visi suprato, kokia trapi yra taika, ir kad Rusijos strateginis tikslas - susigrąžinti buvusios imperijos ribas.

B.Valionytė iškėlė abejonių dėl dabartinės Lietuvos gynybos politikos ir krašto apsaugos finansavimo, dėl to, jos teigimu, Lietuvai negalima jaustis iki galo saugiai.

„Kai taip lėtai tarptautinėse organizacijose priimami sprendimai ir kai žinai, kad Lietuva privaloma tvarka nuo 2008 metų neberengia Lietuvos piliečių ginti valstybės, o apsiriboja savanoriais ir profesionalia kariuomene, jautiesi išties nejaukiai, ir tokia krašto gynybos doktrina kelia abejonių“, - sakė signatarė.

Ji tvirtino, kad šalies saugumui įtakos turi ir Lietuvos valdžios elgesys su savo piliečiais.

„Atotrūkis tarp valdžios ir žmonių, nepasitikėjimas valdžia šiandien Lietuvoje yra toks didelis, kad tai tampa jau ir papildoma įtampa demokratijai. Šį klausimą jau būtų galima ir privalome svarstyti Valstybės gynimo taryboje. Bet ji, pasirodo, dėl politinių ambicijų negali susirinkti“, - pareiškė signatarė.

Per iškilmingą minėjimą kalbėjęs vyskupas Kęstutis Kėvalas sakė, įvykių Kryme kontekste Kovo 11-osios minėjimas nebėra tik mandagus istorijos prisiminimas ar duoklė praeičiai. Anot jo, tai diena, „kai mes turime sudabartinti mūsų protėvių ryžtą ir įkvėpimą dirbti dėl Tėvynės laisvės ir vienybės“.

„Mes iš savo istorijos jau žinome laisvės kainą ir tai kas ją palaiko. Ar negalėtume savo pamokomis drąsiau pasidalinti su visa Europos tautų šeima? Ar išrinksime naujam Europos Parlamentui mūsų atstovus, kurie galėtų drąsiai paliudyti, kad tik moralinės vertybės gali išsaugoti laisvę? Todėl formuoti mūsų valstybės laisvės išsaugojimo viziją yra ir mūsų vienybės garantas ir indėlis į Europos Sąjungos pažangą“, - kalbėjo dvasininkas.

Jis pabrėžė, kad valstybę sudaro ne tik jos teritorija, istorija, bet ir bendra vizija, laisvės išsaugojimo projektas.

„Atrodo, kad dėl pastarojo galėtume daugiau padirbėti", - teigė jis.

K.Kėvalas kalbėjo, kad valdžia turi pareigą įstatymais įtvirtinti tvarką, kuri skatintų moralinę kultūrą, saugoti vyro ir moters santuoką, „nes ji yra ne tik naujos kartos lopšys, bet ir abipusiai įsipareigojusių vyro ir moters moralinio ugdymosi aplinka“.

„Jei valstybė pateisintų neįsipareigojimą vienas kitam santuokoje, ar tada turėtų skųstis, kad tokie žmonės nesiima atsakomybės ir platesniame visuomenės gyvenime? Valstybės piliečių moralinių ir etinių įgūdžių aižėjimas yra kelias į visuomenės susiskaldymą ir vienybės praradimą. O vienybė šiandienos Lietuvoje yra tiesiog nacionalinio saugumo reikalas“, - pareiškė vyskupas.

1990 metų kovo 11 dieną Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas priėmė aktą „Dėl Lietuvos Nepriklausomos valstybės atstatymo“, už kurį balsavo 124, susilaikė šeši deputatai. Juo Aukščiausioji Taryba paskelbė, kad atkuriamas 1940 metais svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suverenių galių vykdymas, ir Lietuva vėl yra nepriklausoma valstybė.

Signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė nepritaria dešimties Sąjūdžio kūrėjų raginimui nedalyvauti Kovo 11-osios minėjime Seime, nors sako, kad dalis kritikos valdžiai yra teisinga.

„Reikia suvokti vieną dalyką - valstybės dienos minėjimas yra mūsų istorinės atminties saugojimas, mes apie tai turime kalbėti. Jei kažkas nori pasakyti, kad čia yra kažkokie valdiški minėjimai, tai, deja, jie yra oficialūs valstybės minėjimai. Tai jeigu mes, signatarai, pradedame ignoruoti šitą datą, tai tada noriu paklausti, kas yra kitas žingsnis“, - BNS sakė B.Valionytė.

Jos teigimu, minėjimo boikotas yra netinkamas kelias problemoms spręsti.

„Šitas neatėjimas, organizuojamas rytoj, iš esmės jokio klausimo neišsprendžia. Nėra kažkokių konkrečių pasiūlymų, o ką daryti. Čia yra kitos mintys ir aš tikrai nepritariu tokiam dalykui“, - sakė signatarė.

B.Valionytė taip pat teigė, kad kritiką turėtų lydėti pasiūlymai, kaip situaciją gerinti.

"Jeigu skaitytume to pareiškimo sakinį kiekvieną atskirai, tame pareiškime yra dalis tiesos - iš tikrųjų yra taip, kad valdžia nebesikalba su žmonėmis, tai yra faktas, bet pasakyti, kad taip iš tikrųjų yra viskas visiškai katastrofiška, aš tikrai taip nemanau. Jeigu mes pasakome, kad pas mus taip blogai, tada mes turime pasakyti, o ką mes siūlome daryti“, - sakė ji.

Pasak V.Balionytės, pirmadienį siūlymas dėl boikoto buvo aptartas Signatarų klubo valdyboje, kuri nepriėmė vieningo sprendimo dėl dalyvavimo minėjime Seime. Pati B.Valionytė sako renginyje tikrai dalyvausianti.

„Mes valdyboje šiandien pasvarstėme ir nutarėme, kad visi moka skaityti ir kiekvienas asmeniškai priima savo sprendimą“, - informavo ji.

Dešimt Sąjūdžio kūrėjų boikotuos Kovo 11-osios minėjimą Seime, galimybę prie jų prisijungti siūlo apsvarstyti ir kitiems. Pareiškimą išplatinę Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo nariai sako tokį sprendimą priėmę dėl valdžios pozicijos referendumo siekiant uždrausti parduoti žemę užsieniečiams bei kitais klausimais.

Pareiškimą dėl boikoto pirmadienį paskelbė Kovo 11-osios Nepriklausomybės atkūrimo Akto signatarai Bronislovas Genzelis, Romas Gudaitis, Romualdas Ozolas, Kazimieras Uoka, Zigmas Vaišvila, mokslininkai Antanas Buračas bei Vytautas Radžvilas, dalininkas Bronius Leonavičius, aplinkosaugininkas Romas Pakalnis, buvęs parlamentaras tautininkas Gintaras Songaila.