Bitkoino kursas išaugo 15 proc., iki 39 681 JAV dolerio, arba šio mėnesio aukštumų. Manoma, kad augimą taip pat paskatino pranešimai, jog JAV mažmeninės prekybos milžinė „Amazon“ ketina žengti į kriptovaliutų sritį.

Bitkoino kursas vėlėsnėje Europos prekyboje siekė 38 289 JAV dolerio.

Nepaisant to, dabartinis šios kriptovaliutos kursas išlieka gerokai nutolęs nuo balandį pasiekto 65 tūkst. JAV dolerių rekordo.

Šalies prezidentas Nayibas Bukele antradienį vakare po balsavimo parašė „Twitter“ tinkle: „Bitkoino įstatymas ką tik buvo priimtas kvalifikuota balsų dauguma.“

„Tai – istorija!“ – pridūrė prezidentas.

Pasak jo, įstatymui, kurį jis pasiūlė praeitą savaitę, pritarė 62 iš 84 įstatymų leidėjų.

Opozicinė mažuma, kritikavusi tokį greitą įstatymo priėmimą, atsisakė jį paremti.

Prieš balsavimą N. Bukele sakė, kad kriptovaliutos įteisinimas į šalį atneš „finansinę įtrauktį, investicijas, turizmą, inovacijas ir ekonomikos plėtrą.“

Salvadoro lyderis bitkoiną įvardijo kaip „greičiausiai augantį būdą pervesti“ milijardus dolerių perlaidų ir neleisti tarpininkams iš to uždirbti milijonus.

Užsienyje dirbančių salvadoriečių piniginės perlaidos sudaro didelę ekonomikos dalį – apie 22 proc. šalies BVP.

Remiantis oficialiomis ataskaitomis, 2020 metais perlaidos į šalį siekė 5,9 mlrd. JAV dolerių.

„Tai įstatymas, kuris atkreips pasaulio dėmesį į Salvadorą, mes būsime patrauklesni užsienio investicijoms“, – sakė N. Bukele sąjungininkas, partijos „Didysis aljansas už nacionalinę vienybę“ atstovas Romeo Auerbachas.

Kriptovaliutų rinka 2020 m. gegužės viduryje išaugo iki daugiau nei 2,5 trln. JAV dolerių, rašoma „Coinmarketcap“ svetainėje. Tai paskatino vis rimtesnių investuotojų nuo Volstryto iki Silicio slėnio susidomėjimas.

Tačiau bitkoino, kurio kaina šiuo metu yra 33 814 JAV dolerių, nestabilumas ir jo neaiškus teisinis statusas kelia klausimų, ar jis kada nors galėtų pakeisti tradicinę valiutą kasdienėse operacijose.

Nuo metų pradžios 114 proc. išaugusi bitkoino kaina pasiekė net 62,5 tūkst. dolerių.

Trečiadienį planuojamas „Coinbase“ akcijų platinimas yra vienas laukiamiausių įvykių akcijų rinkose šiemet. Tiesa, dalis analitikų abejoja, ar kriptovaliutų rinka yra tvari.

Skaičiuojama, kad išplatinus akcijas „Coinbase“ rinkos kapitalizacija siekti apie 70–100 mlrd. dolerių.

Tai reiškia, kad „Coinbase“ akcijų platinimas būtų didžiausias nuo „Facebook“, savo akcijas išplatinusios 2012 m.

2012 m. įkurtas kriptovaliutų birža leidžia vartotojams įsigyti ir parduoti apie 50 kriptovaliutų.

Kriptovaliutų rinka 2021 m. augo eksponentiškai ir šiuo metu bendra visų kriptovaliutų vertė siekia 2 trln. dolerių. Tai pritraukia vis daugiau dėmesio iš didžiųjų Volstrito žaidėjų.

Bitkoino vertė visų laikų rekordinę 60 012 dolerių ribą pasiekė 11 val. 49 min. Grinvičo (13 val. 49 min. Lietuvos) laiku, skelbiama svetainėje „CoinMarketCap“.

Bitkoino vertė sparčiai kilo nuo praėjusių metų kovo, kai ji buvo ties 5 tūkst. dolerių riba. Kilimą skatino interneto atsiskaitymų milžinės „PayPal“ pranešimas, kad ji leis sąskaitų turėtojams naudoti kriptovaliutą.

Praėjusį mėnesį Elono Musko (Ilono Masko) elektromobilių gamintoja „Tesla“ į šią skaitmeninę valiutą investavo 1,5 mlrd. JAV dolerių, o socialinio tinklo „Twitter“ vadovas Jackas Dorsey (Džekas Dorsis) ir repo magnatas Jay-Z (Džėjus Zi) paskelbė kuriantys fondą, padėsiantį siekti, kad bitkoinas taptų „interneto valiuta“.

Tarp kitų prisidėjusiųjų yra Volstrito bankas „BNY Mellon“, investicijų valdymo gigantė „BlackRock“ ir antra pagal dydį pasaulyje mokėjimų sistema „MasterCard“.

2009-aisiais sukurtas bitkoinas didelio dėmesio sulaukė 2017-aisiais, kai jo vertė nuo mažiau nei 1 000 dolerių sausį pakilo iki kone 20 tūkst. dolerių gruodį.

Netrukus tas virtualus „burbulas“ sprogo ir bitkoino vertė ėmė smarkiai svyruoti, o iki 2018-ųjų spalio nukrito žemiau 5 tūkst. dolerių ribos.

Tačiau pernai vykęs augimas buvo nuoseklesnis. Investuotojus ir Volstrito finansų milžinus traukė didelis augimas, pelno ir turto diversifikavimo galimybė, apsauga nuo infliacijos.

Bitkoinais prekiaujama per decentralizuotą blokų grandinę. Sistemai reikia didžiulės kompiuterių apdorojamosios galios transakcijoms. Tą galią suteikia „kasėjai“, kurie viliasi gauti naujų bitkoinų už transakcijų duomenų patvirtinimą.

"Ką reiškia trilijonas dolerių? Pasaulyje yra tik keturios bendrovės, kurių vertė siekia daugiau kaip trilijoną dolerių – tai "Apple", "Amazon", "Alphabet", mums geriau žinoma "Google" vardu, ir didžiausia pasaulyje Saudo Arabijos naftos bendrovė "Aramco". Kitas palyginimas – per visą istoriją pasaulyje iškasto aukso vertė sudaro 7,5 trln. dolerių. Tad vien bitkoinas dabar sudaro dešimtadalį viso per žmonijos istoriją iškasto aukso vertės. O kriptovaliutos atsirado tik maždaug prieš dešimtmetį", – atkreipia dėmesį Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) mokslo ir inovacijų prorektorius prof. habil. dr. Antanas Čenys. Anot jo, nepaisant visų bitkoino trūkumų, panašu, kad jis gali tapti naujuoju auksu.

Kas lėmė, kad iš pirmo žvilgsnio nišinis bitkoinų kasimo užsiėmimas tapo toks populiarus?

Valiuta su trūkumais

Dar visai neseniai bitkoinas panašėjo į technologijos entuziastų pasižaidimą, sietas su nerimta, o kartais ir ne visai sąžininga veikla. Kas lėmė, kad iš pirmo žvilgsnio nišinis bitkoinų kasimo užsiėmimas tapo toks populiarus ir pritraukiantis didžiausių verslininkų, tokių kaip Elonas Muskas, dėmesį? Pastarasis su savo įmone "Tesla" į bitkoiną visai neseniai investavo 1,5 mlrd. dolerių.

Pasak A.Čenio, atsakymas nėra toks paprastas ir akivaizdus, mat bitkoinas, kaip valiuta, turi nemažai svarbių trūkumų. "Visų pirma, atsiskaitymas šia kriptovaliuta, palyginti su elementariais bankiniais atsiskaitymais, vyksta daug kartų lėčiau. Kritikos jis sulaukia ir dėl to, kad bitkoinui veikti reikia itin daug elektros energijos. Sakoma, kad jam funkcionuoti elektros sunaudojama daugiau, nei jos suvartoja visa Argentina. Tad tai – aplinkai kenksmingas procesas", – pasakoja VILNIUS TECH mokslo ir inovacijų prorektorius.

Kur slypi kriptovaliutos vertė?

Nepatogus atsiskaityti, daug kainuoja, naudoja brangius išteklius, bet bitkoino vertė kyla, o populiarumas sparčiai auga. Kodėl?

Pasak A.Čenio, žvelgiant į dabartines tendencijas, galima teigti, kad bitkoinas yra naujasis auksas. "Kokia yra aukso, o kartu ir bitkoino, vertės išsaugojimo sąlyga? Visų pirma – jų turi būti mažai. Auksas yra ribotas išteklius. Bitkoinas – taip pat, nes jo algoritmas užtikrina, kad šios kriptovaliutos niekada nebus daugiau nei 21 mln.", – pastebi VILNIUS TECH mokslininkas.

Jis vardija ir kitus panašumus – kai įprastos valiutos yra priklausomos nuo paprastų ir centrinių bankų, auksas nuo nieko nepriklauso. "Auksas nesensta, nepūva. Bitkoinas taip pat turi visas šias savybes. Abiem atvejais vertė kyla dėl to, kad tu tiki, jog kiti žmonės norės tavo bitkoinų / aukso, kad kažkas už juos bus pasirengęs mokėti didelius pinigus. Mes dažnai to patys nesuprantame, bet mokame tik už pasitikėjimą – tikime, kad kažkas turi vertę, ir tikime, kad kiti žmonės tuo taip pat tiki", – sako A.Čenys.

Deja, atkreipia dėmesį profesorius, žiūrint istoriškai, kaip ir auksas kažkada pritraukdavo ne visai švarią, pusiau kriminalinę veiklą, taip vyksta ir su bitkoinu. Pavyzdžiui, tą rodo jo populiarumas Irane, kur, kaip įtariama, kriptovaliuta naudojama atsiskaityti už nelegalias prekes ar net teroristinėms veikloms finansuoti.

Kokia bitkoino ateitis?

A.Čenys pripažįsta, kad ir pats kurį laiką buvo skeptiškai nusiteikęs dėl bitkoino ateities. "Aš žavėjausi kriptovaliutomis kaip technologijų, kriptografijos rezultatu, bet jų tiesiogine, išliekamąja, verte abejojau. Dabar manau, kad bitkoinas išliks ilgai – negali kažkas, vertinamas trilijonu dolerių, taip paprastai imti ir išnykti", – įsitikinęs profesorius.

Anot jo, vis dėlto pinigais, kuriais būtų atsiskaitoma kiekvienoje parduotuvėje, bitkoinas greičiausiai netaps dėl jau minėtų trūkumų – lėtumo, brangumo, realizavimo sudėtingumo. Bet kaip vertės išsaugojimo elementas – panašu, kad išliks.

VILNIUS TECH mokslo ir inovacijų prorektorius pripažįsta, kad didesnį bitkoino populiarumą lemia ir faktai, kad kriptovaliutomis domisi bei pradeda prekiauti bankai, žymūs žmonės. Anot jo, tai ne tik kelia kainą, bet ir didina visuomenės pasitikėjimą.

"Nemanau, kad įsitraukdamas į šią veiklą E.Muskas iš esmės pakeitė kriptovaliutų populiarėjimo tendenciją, tačiau tai turėjo įtakos. Pripažįstame tai ar ne, mes labai dažnai žvelgiame į žymiausius ir populiariausius žmones pasaulyje, stebime, ką jie daro. Jei E.Muskas, sukūręs "Teslą", pasitiki bitkoinu, tai kodėl aš neturėčiau tuo pasitikėti? Tokia yra gana didelės dalies žmonių logika. Ir ji turi tam tikrą pagrindą", – sako profesorius.

Neįmintos mįslės

Dalis finansų analitikų kriptovaliutas laiko finansine piramide. Jie sako, kad bitkoinas ir turėjo pigti, nes pirmieji investavusieji į juos spėjo parduoti piko metu. Kas nespėjo, patyrė nuostolių. Paneigtas mitas dėl investicijų patikimumo, kad popieriniai pinigai yra kontroliuojami vyriausybių ar centrinio banko, šie nusprendžia, kada spausdinti daugiau ir niekuo nepagrįstų atsargų. O bitkoinai ir kitos virtualiosios valiutos išgaunamos specialiomis programomis sprendžiant matematines užduotis, o už tai suteikiamas tik tam tikras kiekis virtualiųjų pinigų.

Bitkoino kursas penktadienį šoktelėjo iki rekordinės 54 182 JAV dolerių (44 650 eurų) sumos, o tai reiškia, kad viso apyvartoje esančio bitkoino vertė pasiekė 1,002 trln. JAV dolerių, rodo tinklalapio „CoinMarketCap“ duomenys.

Populiariausios pasaulyje kriptovaliutos kursas šoktelėjo 2,6 proc. iki 52 932 JAV dolerių (43 630 eurų). Per šią savaitę bitkoinas pabrango 8 proc., o per šį mėnesį – apie 60 proc.

Bitkoino kursą augina ženklai, jog jis populiarėja tarp pagrindinių investuotojų ir kompanijų, kaip „Tesla“, „Mastercard“ ir „BNY Mellon“.

Naujausias kainos prieaugis bitkoino rinkos kapitalizaciją – viso apyvartoje esančio bitkoino vertę – padidino iki maždaug 982 mlrd. dolerių, rodo tinklalapio „CoinMarketCap“ duomenys. Visų apyvartoje esančių skaitmeninių valiutų vertė sudaro apie 1,6 trln. dolerių.

Tačiau daugybė analitikų ir investuotojų skeptiškai vertina šį nevienodai reguliuojamą ir nestabilų skaitmeninį turtą, kuris tebėra mažai naudojamas atsiskaitymams.

„JP Morgan“ analitikų teigimu, dabartinės bitkoino kainos gerokai viršija tikrosios vertės įvertį. Tačiau bitkoino išpopuliarėjimas padidina šios kriptovaliutos koreliaciją su ciklišku turtu, kuris didėja ar krinta priklausomai nuo ekonominių pokyčių, o tai savo ruožtu sumažina investicijų į kriptovaliutas naudą, sakoma investicinio banko pranešime.

Kriptovaliutos kaina apie 4 val. 50 min. JAV Rytų standartiniu (11 val. 50 min. Lietuvos) laiku pasiekė 51 715 dolerių (apie 42 954 eurų), parodė kriptovaliutų rinkų stebėsenos bendrovės „Coinmarkets“ duomenys.

Bitkoino, seniausios ir geriausiai žinomos kriptovaliutos, kaina nuo metų pradžios yra išaugusi daugiau kaip 70 proc.

Bitkoino kaina į rekordines aukštumas šovė po to, kai JAV elektromobilių gamintoja „Tesla“ praėjusią savaitę paskelbė, kad į šią kriptovaliutą investavo 1,5 mlrd. dolerių. Kainai palankus buvo ir finansinių paslaugų teikėjos „Mastercard“ pranešimas apie būsimą leidimą atsiskaityti kriptovaliutomis.

Maždaug 14.35 val. Lietuvos laiku bitkoino kaina, išaugusi 4,4 proc. nuo pirmadienio, pasiekė visų laikų rekordą – 50 547,7 dolerio.

„Kriptovaliutų karalius pirmą kartą peržengė 50 tūkst. kainos lygį, atsidūręs visokiausių institucijų akiratyje“, – pareiškė firmos „AvaTrade“ analitikas Naeemas Aslamas (Nimas Aslamas).

„Prekiautojų gretose dabar esama daug baimės praleisti progą, nes kaina auga kaip ant mielių, o pasiūla – ribota“, – pridūrė jis.

Vėliau, apytiksliai 12.55 val. bitkoino vertė nukrito iki 49 505,35 dolerio.

Bitkoino pabrangimui įtakos padarė ir žinia, kad daugiau bendrovių pripažįsta, jog nestabili skaitmeninė valiuta galiausiai galėtų pelnyti platų pripažinimą ir tapti būdu atsiskaityti už prekes bei paslaugas. Iki šiol bitkoinas, kaip ir auksas, buvo daugiausia laikomas vertės kaupimo priemonė, nes esama labai mažai sričių, kur šia kriptovaliuta galima atsiskaityti.

Viskas pasikeitė praėjusios savaitės pradžioje, kai JAV milijardieriaus Elono Musko (Ilono Masko) elektromobilių kompanija „Tesla“ paskelbė pagal naują investavimo strategą įsigijusi bitkoinų už 1,5 mlrd. dolerių. Bendrovė taip pat pranešė, kad netrukus suteiks galimybę klientams atsiskaityti už jos prabangius automobilius šia kriptovaliuta.

Lieka neaišku, kiek stambiųjų įmonių paseks „Tesla“ pavyzdžiu. Analitikai prognozuoja, kad ateityje pasaulis palaipsniui pereis prie atsiskaitymo bitkoinais už prekes ir paslaugas.

Finansinių paslaugų teikėja leis atsiskaitymus tam tikromis kriptovaliutomis ir palaiko ryšius su centriniais bankais, vystančiais savo pačių skaitmenines valiutas, tinklaraščio įraše sakė Rajas Dhamodharanas, „Mastercard“ atsakingas už skaitmeninį turtą.

Bitkoinui, seniausiai ir geriausiai žinomai kriptovaliutai, šis „Mastercard“ pranešimas buvo palankus.

Naujas kainos rekordas pasiektas po to, kai elektromobilių gamintoja „Tesla“ anksčiau šią savaitę paskelbė panašų pranešimą, kuriame teigė, kad įsigijo bitkoino už 1,5 mlrd. dolerių ir ateityje leis savo klientams atsiskaityti šia kriptovaliuta.

Ši žinia išaugino bitkoino kainą ir sukėlė vilčių, kad dar daugiau bendrovių paseks šiuo pavyzdžiu ir prisidės prie platesnio kriptovaliutų priėmimo rinkoje.