„Svarstyti, diskutuoti apie, pavyzdžiui, nedidelio pajėgumo branduolines jėgaines, galime tai daryti, tačiau kol kas turime sukelti dėmesį į tai, kad turime gaminti žalią energiją pirmiausia, antra – turime diversifikuoti savo energijos išteklių įsigijimo šaltinius, ką iš dalies jau esame padarę“, – antradienį Žinių radijui sakė prezidentas. 

G. Nausėda pabrėžė, kad apie branduolines jėgaines užsimena „nemažai net ir mūsų kaimynių“.

„Kiek girdėjau, ir Estija, ir kai kurios kitos valstybės – Olandija priėmė tam tikrus sprendimus“, – kalbėjo šalies vadovas. 

Prezidentas kalbėjo, kad Lietuva turi dar sparčiau pertvarkyti energetikos struktūrą, kad ji būtų atsparesnė kainų kilimui ateityje.

„Pirmiausia kalbu apie atsinaujinančią energetiką. Bet matau iš kitų valstybių pozicijos, kurią svarstėme Europos Sąjungos formatu, kad ir branduolinės energetikos idėjos išgyvena tam tikrą renesansą ir nemaža Europos Sąjungos valstybių dalis kalba apie branduolinių reaktorių statybą“, –  sakė G. Nausėda. 

Jis pabrėžė, kad atsinaujinantys energetikos ištekliai sudaro vis didesnę šalies energetikos dalį.

G.  Nausėdos teigimu, neįprastai didelė infliacija, prie kurios prisidėjo energijos išteklių kainų augimas, bus laikina ir ilgainiui turėtų išsikvėpti.

„Dar kurį laiką infliacija bus skatinama energetikos išteklių, jie didžiąja dalimi ir paaiškina šitą  kainų pliūpsnį. Didelė dalis kainų didėjimo yra visiškai nepriklausanti nuo Lietuvos. Ir štai kodėl mes svarstome energetikos situacijos klausimus ir Europos Vadovų Taryboje, ir bendrai Europos Sąjungos formatu. Taip, tai yra didžiulis iššūkis, jį patiria visos valstybes“, – kalbėjo šalies vadovas.

Prezidentas priminė, kad jau imtasi priemonių „gaisrui gesinti“ – apsaugoti šalies gyventojus nuo didelio kainų augimo.

O ananaso dydžio medžiagos kiekio pakaktų pagaminti tiek energijos, kiek dabar gaunama sudeginus 10 tūkst. tonų anglies. Be to, kaip LRT RADIJUI sako Lietuvos energetikos instituto mokslininkas Egidijus Urbonavičius, tokioje jėgainėje Černobylio scenarijus būtų neįmanomas.

Turi būti karščiau nei Saulėje

Mokslininkai ne pirmą dešimtmetį bando atkartoti procesus, panašius į tuos, kurie vyksta Saulėje. Todėl žinia, kad ITER reaktoriaus statybos jau įpusėjo ir bus baigtos 2040 m., intriguoja.

Lietuvos energetikos instituto mokslininkas dr. E. Urbonavičius su kolegomis dirba tokių eksperimentinių reaktorių saugumo vertinimo srityje. Minėtoje statybų aikštelėje, tyrimų centre „Cadarashe“, jam pačiam teko lankytis prieš porą metų.

„Tuo metu darbai dar vyko ant žemės, buvo įrengiamas pagrindas reaktoriui, pastatyta nemažai pagalbinių pastatų, tokių kaip surinkimo ar gamybiniai cechai įrangai, kuri bus gaminama vietoje. Iš tiesų projektas didžiulis ir labai sudėtingas, jame dalyvauja faktiškai viso pasaulio šalys“, – pasakoja E. Urbonavičius.

Visgi be vadybos, politinių ir finansinių kliūčių, panašu, kad termobranduolinei sintezei labiausiai koją kiša pati fizika. Pasak E. Urbonavičiaus, įprastai branduolinei energetikai pakanka žemiškų sąlygų, o termobranduolinei – tenka Žemėje atkartoti dangiškas.

„Norint sukurti tokias sąlygas, kurios yra karštesnės negu Saulėje, reikia atitinkamų medžiagų ir labai galingų magnetinių laukų. O kai reikia suskaldyti branduolį, žemiškos sąlygos yra kur kas paprastesnės, todėl ta sritis, mano nuomone, nuėjo greičiau į priekį, o branduolių sintezė lėtesnė“, – svarsto mokslininkas.

Primena fantastiką

Branduolinės sintezės perspektyvos skamba kaip iš fantastikos srities. 150 mln. ℃ temperatūroje, 10 kartų didesniame karštyje nei Saulėje, tarp kosminio beveik 300 ℃ šalčio magnetų energiją būtų bandoma išgauti panaudojant vandenilį.

Teigiama, kad ananaso dydžio medžiagos kiekio pakaktų pagaminti tiek energijos, kiek dabar gaunama sudeginus 10 tūkst. tonų anglies.

„Kuras branduolių sintezei yra ne problema, nes tai vandenilio izotopai deuteris ir tritis, kurių Žemėje galima rasti pakankamai. Kitos medžiagos, kurių reikia branduolių sintezei, – litis (iš jo gaminamos baterijos), berilis, volframas (jis šiuo metu naudojamas kaip labai karščiui atspari medžiaga siekiant išlaikyti plazmą su 10 kartų didesne temperatūra negu Saulėje). Taigi yra labai daug ne tik su kuru susijusių problemų“, – pabrėžia E. Urbonavičius.

Mokslininkai tikina, kad termobranduolinis reaktorius ne tik gamintų švarų kurą be radioaktyvių atliekų, bet ir būtų visiškai saugus, nes, nutrūkus reakcijai, tiesiog išsijungtų.

Be to, priduria E. Urbonavičius, branduolinių elektrinių kurą turime saugoti labai ilgai (kalbama apie 100 tūkst. ar milijoną metų), galvoti, kur jį saugiai padėti, o branduolių sintezės reaktoriui tokių terminų tikrai nereikėtų.

Černobylio avarija nepasikartotų

„Įprastose branduolinėse elektrinėse problema – kaip suvaldyti reakciją, kad ji gestų arba nenubėgtų kažkur į priekį, o čia problema – kaip padaryti, kad reakcija vyktų, nes, jei tik parametrai nukrypsta į šoną, ji iš karto gęsta. Dėl to ir sakoma, kad nėra kam sprogti, o Černobylio scenarijus neįmanomas“, – pabrėžia E. Urbonavičius.

Kai prieš daugiau nei pusšimtį metų buvo statomos pirmosios atominės jėgainės, jų kūrėjai irgi žadėjo beribę energiją, kuri turėjo būti tokia pigi, kad jos suvartojimo neapsimokėtų net skaičiuoti. Tačiau realybė, neslepia mokslininkas, pasirodė sudėtingesnė: „Įvyko viena avarija, kita, kažkas ėmė vykti ne visiškai taip, kaip buvo įsivaizduojama teoriškai. Analogiškai yra ir su branduolių sinteze.“

Šiandien Europoje, be ITER, veikia dar keletas mažesnių eksperimentinių branduolinės sintezės reaktorių, bet iki tokiu principu veikiančių jėgainių statybų dar toli. Todėl branduolinės sintezės perspektyvas daktaras E. Urbonavičius linkęs vertinti optimistiškai, bet atsargiai.

„Manau, kad pavyks, nes tai sritis, kurioje yra labai daug įdomių mokslinių klausimų. Net jeigu nepavyktų, tarkim, 2050 m. turėti veikiančio įrenginio, kuris gamintų energiją ir būtų galima ją naudoti, vis tiek įdomu tirti ir valdyti tokius procesus, kokie vyksta Saulėje arba kitose žvaigždėse“, – sako mokslininkas.

Be to, priduria jis, juk vystosi ir visos kitos technologijos, tad jei žinios nebus panaudotos branduolių sintezei, atradimai bet kuriuo atveju pagerins visų mūsų gyvenimą, pravers kuriant naujas technologijas, naujas idėjas.

Lietuva ragina Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) nares nuolat išsamiai vertinti jau veikiančių ir planuojamų statyti branduolinių jėgainių saugą, pirmadienį pareiškė prezidentė Dalia Grybauskaitė.

"Kiekvienai naujai branduolinei jėgainei, jos projektui, vietai ir netgi personalo gebėjimui užtikrinti saugią priežiūrą turi būti atlikta branduolinės saugos patikra ir atitinkamas "Tatenos" įvertinimas. Branduolinė sauga ir saugumas nesuderinami su skubėjimu ir mažomis sąnaudomis, nes klaidos per brangios, kad būtų leidžiama jas daryti", - pirmadienį Vilniuje vykstančioje konferencijoje „Tarptautiniai mechanizmai, užtikrinantys branduolinę saugą" sakė D.Grybauskaitė.

Prezidentė pabrėžė, kad rugsėjo mėnesį Europos Sąjungai (ES) ir "Tatenai" pasirašius supratimo memorandumą dėl branduolinės saugos, ES atliekami branduolinių jėgainių testai taps atspirties tašku ir kitoms šalims bei prisidės prie "Tatenos" branduolinės saugos veiksmų plano įgyvendinimo.

Pasak Lietuvos vadovės, branduolinė energija gali būti efektyvus ir aplinką tausojantis energijos šaltinis, tačiau sprendimas plėtoti šios energijos programą turi būti gerai išanalizuotas ir pagrįstas, o kiekviena šalis privalo apsvarstyti galimas pasekmes regionui, pirmiausia artimiausiems kaimynams, pranešė Prezidentūros spaudos tarnyba.

„Černobylio ir Fukušimos avarijos mus išmokė, kad branduolinė sauga yra svarbus klausimas visai tarptautinei bendrijai. Todėl mūsų bendra atsakomybė ir neatidėliotinas uždavinys - pasiekti, kad branduolinės energijos gamyba kiekviename planetos kampelyje atitiktų aukščiausius tarptautinio saugumo standartus", - kalbėjo D.Grybauskaitė.

Šiuo metu netoli sienos su Lietuva statomos dvi atominės jėgainės - Astravo atominė elektrinė Baltarusijoje ir Baltijos atominė jėgainė Karaliaučiuje. Pastarosios statyba šiuo metu įšaldyta.

Praėjusią savaitę Lietuvos Užsienio reikalų ministerija paragino Baltarusiją nestatyti Astravo AE, kol pagal Espo konvenciją nėra baigtas poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procesas.

Lietuvoje Vyriausybė šiuo metu sprendžia dėl Visagino atominės elektrinės (VAE) projekto ateities, kartu su kitomis dviem Baltijos šalimis skaičiuojama jos ekonominė nauda.