Gyventojams, kuriems reikalingi nekompensuojami vaistai, už medikamentus kiekvieną mėnesį tenka pakloti šimtą ar net daugiau eurų. Žmonės sako, kad Lietuvoje vaistai labai brangūs, todėl piginti juos privalu.

„Vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems tenka vartoti daugiau vaistų, brangoka“, – sakė vaistinėje užkalbinta moteris.

„Per mėnesį susidaro ir šimtas eurų. Pensininkams tai – didelė suma“, – porino senjoras.

„Aišku, kad brangūs vaistai. Be abejo, reikėtų mažinti jų kainas“, – teigė ir kita garbaus amžiaus pašnekovė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Kad ne visi lietuviai gali įpirkti jiems reikalingų vaistų, patvirtina ir vaistininkai, ir pacientai.

„Ypač po šildymo sezono, elektros kainų pabrangimo pastebime, kad žmonės prašo pigesnio varianto“, – sakė „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Lina Stočkutė-Plytnikė.

„Iš tikrųjų skundžiasi dėl pakankamai didelių vaistų kainų. Na, ne veltui lietuviai važiuoja į Lenkiją arba į kitas kaimynines šalis nusipirkti reikalingų vaistų, nes ne visi išgali jų įsigyti Lietuvoje“, – komentavo Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos atstovė Eglė Kvedaraitė.

Na, ne veltui lietuviai važiuoja į Lenkiją arba į kitas kaimynines šalis nusipirkti reikalingų vaistų, nes ne visi išgali jų įsigyti Lietuvoje.

 

EK, norėdama mažinti medikamentų kainas bei didinti jų prieinamumą, siekia reformų. Vienas iš siūlymų – sukurti bendrąją vaistų rinką.

„Lietuvai tai būtų naudinga, nes dabar tokia situacija, kad jei vaistas yra registruojamas, tada registruotojas dažnai patiekia vaistą tik į kai kurias Europos Sąjungos šalis, dažniausiai – Vakarų Europos“, – aiškino Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Politikos departamento direktorė Anželika Oraitė. 

„Mūsų rinka yra sąlyginai maža, jei lygintume su kaimynais lenkais arba vokiečiais, kurių rinka – labai plati. Jeigu viskas būtų bendrai, naujas vaistas greičiau pasiektų ir mūsų rinką“, – teigė L. Stočkutė-Plytnikė.

„Mes turime situaciją, kai tam tikri nauji vaistai prieinami ne visose ES šalyse. Čia sukuriame paskatas toms farmacijos kompanijoms, kurios iškart patiekia vaistus visoms 27 ES valstybėms, visoms narėms“, – dėstė EK atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega.

Šia reforma, kuri yra didžiausia per dvidešimt metų, bus sprendžiama ir kita Lietuvai aktuali problema – sunkiai gydomų ir retų ligų vaistų stygius.

„Šiame pasiūlyme didelis akcentas skiriamas į retas ligas, į vaikams skirtus vaistus, taip pat į medikamentus, kuriios dėl tam tikrų priežasčių gaminti mažiau apsimoka“, – komentavo A. Oraitė.

EK tikina, kad įgyvendinus šią reformą, vaistų bus ne tik daugiau, bet jie bus ir pigesni. Tiesa, kiek neaišku.

„Viena iš priemonių yra susijusių su galbūt generinių vaistų alternatyvų atsiradimu. Be to, atsiranda daugiau konkurencijos vaistų rinkoje, tokiu būdu kainos pradeda mažėti“, – sakė M. Vaščega.

„Atvykome protestuoti, nes mūsų kasdienis gyvenimas yra labai sudėtingas, kaip ir mūsų socialinis gyvenimas. Svarbu, kad visi apie tai žinotų“, – sakė organizacijos pirmininkė Pilar Zurdo. 

„Tokie produktai per brangūs“, – piktinosi vienas iš protesto dalyvių.

„Kainos turi būti sumažintos“, – pritarė ir kitas vyras.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Kainų didėjimas yra siaubingas“, – sakė moteris.

Gliuteno netoleruoja sergantys nepagydoma autoimunine liga celiakija.

„Mes negalime eiti pavalgyti bet kur. Negalime rizikuoti dėl vaikų. Dėl to produktus pasiimame su savimi. Pavyzdžiui, jums išeinant iš namų nereikia kuprinės maistui, o mums – reikia“, – apie problemas kalbėjo vyras.

Naujausiais duomenimis, Ispanijoje iš 47 mln. gyventojų tokių pacientų užregistruota apie 0,5 mln.

Lietuvoje taip pat jau kurį laiką vilnija begliutenės mitybos banga.

„Glitimas – tai baltymas, kuris yra kviečiuose, miežiuose ir rugiuose. Tad reikėtų išbraukti būtent šią kategoriją, tas kruopas ir ieškoti alternatyvų“, – aiškino „Livin“ pardavėja konsultantė Jolita Mickeliūnienė.

Gliutenas yra glitimo sudedamoji dalis, bet dalis specialistų sako, kad tai vienas ir tas pats.

„Pasitikrinome, pamatėme, kad tai nėra priežastis, kad organizmas toleruoja gliuteną, viskas gerai ir valgome toliau“, – sakė užkalbinta moteris. 

O kiti valgyti iš tiesų negali. Organizmas į gliuteną reaguoja kaip į nuodą.

„Imuninė sistema į kviečiuose esantį baltymą formuoja atsaką ir žmogus kenčia dėl to. Vienos ar kitos formos celiakija mūsų populiacijoje galimai serga net iki 2 proc. – du žmonės iš šimto. Tai yra daug. Tiesa, jų nedaugėja, nes gerėja ir diagnostika“, – komentavo Karoliniškių poliklinikos šeimos gydytoja Justė Latauskienė.

Tokią diagnozę prieš šešerius metus išgirdo ir Jurgita.

„Buvo bėrimai, galvos skausmai. Taip pat – galvos svaigimai, kas yra vienas iš ligos simptomų“, – kalbėjo parduotuvės „100 % be gliuteno“ įkūrėja Jurgita Valskienė. 

Iš diagnozės gimė verslas. Dabar moteris pati prekiauja produktais be gliuteno. Pirkėjų netrūksta. Tiesa, jie – dviejų tipų. Vieni tikrai negali valgyti maisto su gliutenu, o kiti, kaip sako pašnekovė, – besivaikantys mados.

„Žmonės klaidingai įsitikinę, kad maistas be gliuteno yra sveikesnis“, – teigė J. Valskienė.

Gliutenas yra surišėjas, todėl iš miltų be gliuteno mes nieko neiškepsime. Tad juose turi būti tų vadinamų surišamųjų medžiagų, tai yra ksantano derva arba tiesiog krakmolas.

 

„Mityba be gliuteno tikrai yra pasidariusi kaip kažkoks judėjimas, gyvenimo stilius“, – savo pastebėjimus išsakė ir tinklaraščio „Viskas BE“ įkūrėja Joana Šaulienė.

Taip kalba tinklaraštininkė Joana, kuri gliuteno atsisakė gimus dukrai.

„Kai dukrelei buvo trys ar keturi mėnesiai, atsidūrėme ligoninėje su rimtais požymiais. Tada ir nustatė, kad kūdikis yra alergiškas daugeliui tipinių maisto produktų“, – pasakojo J. Šaulienė.

Dabar moteris sukauptomis žiniomis dalinasi su kitais ir sutinka, kad tokių produktų kainos gali būti  ir kelis kartus didesnės. Pavyzdžiui, 4 sausainių pakuotė gali atsieiti 5 eurus.

„Dažniausiai susiduriame su realybe. Jeigu norėtum pavyzdingai maitintis be visų alergenų, tai yra velniškai brangu. Man yra tekę sutikti moterų, kurios geriau renkasi tam tikrus hormoninius vaistus, slopinančius alergijos simptomus, nei keičia mitybą“, – kalbėjo tinklaraštininkė Joana.

„Be celiakijos, yra kitų sutrikimų, kai žmogus netoleruoja gliuteno. Todėl, kai kiti šaiposi, kad dabar tiesiog tampa madinga mityba be gliuteno, mums, gydytojams, tai – visai nejuokinga“, – aiškino šeimos gydytoja.

Neturintiems alergijų specialistai pristato ir antrą medalio pusę, kuo pašalintas gliutenas gali būti keičiamas.

„Gliutenas yra surišėjas, todėl iš miltų be gliuteno mes nieko neiškepsime. Tad juose turi būti tų vadinamų surišamųjų medžiagų, tai yra ksantano derva, guaro guma (pupenių tirštiklis – aut. past) arba tiesiog krakmolas, kuris, kaip žinome, yra angliavandenių bomba“, – teigė J. Valskienė.

Praėjo noras

Vykstant masiniams renginiams Klaipėdoje, barų savininkams tenka apsišarvuoti geležine kantrybe.

Žmonės iš gatvės įžūliai braunasi vien tam, kad nemokamai pasinaudotų tualetais, juos apdergia ir išeina neišleidę nė cento.

Darbuotojai vos spėja valyti kabinas, užsikemša kanalizacija.

Tad verslininkai rado išeitį – apmokestino tualetus taip, kad praeitų bet koks noras iš viso į juos eiti.

Muzikiniame bare "Kaštonas" per Jūros šventę apsilankęs klaipėdietis stebėjosi staiga neįtikimai pabrangusia paslauga.

Atlikti gamtinius reikalus ne baro lankytojams čia kainavo 7 eurus.

Tuo metu kitose senamiesčio kavinėse, pavyzdžiui, vyninėje "Vinvino" – 5 eurus.

Nufotografavęs ir pasidalijęs nuotrauka interneto socialiniame tinkle vyras sulaukė daugybės atsiliepimų. Vieni peikė, kiti kaip tik palaikė vietos verslininkus.

Nori atsikratyti "marozų"

Auksinių tualetų problema kasmet sukelia karštas diskusijas.

"Tai kur žmogui nusilengvinti? Prie pastatomų miesto tualetų kilometrinės eilės, ten baisi smarvė, todėl vienintelė išeitis – netoliese esanti kavinė. Tačiau mokėti tokius pinigus – nusikaltimas, geriau jau prie durų privaryti ir baudą susimokėti. Pigiau išeis", – dėl 7 eurų įkainio širdo vienas klaipėdietis.

"Absurdas, mažiau kainuoja stiklinė sulčių, alus, vanduo ar kavos puodelis", – iš nuostabos aikčiojo kitas.

"Kur dingo žmoniškumas? Buvau Paryžiuje Eliziejaus laukų alėjoje, kažkokiame prabangiame tualete. Sumokėjau tris eurus ir tai buvo keista. Nors tualetas pasitaikė tikrai reto tvarkingumo. O čia... Nebūtų Lietuva", – pyko dar vienas komentatorius.

Kiti – priešingai, pritarė kavinių savininkams, esą tai puiki idėja norint atsikratyti "nevalų".

"Visi, kurie yra nepatenkinti šia sąlyga, gali patys savo kailiu patirti "malonumą", kai ateina bet kas iš gatvės ir viską apdergia. Patys užsiimkite verslu ir nuomokite savo namų tualetą už 3–5 eurus. Tik vargu ar atsipirks. Savo kailiu patirsite, kas tokiais atvejais būna. Juk lauke stovi viešieji tualetai. Jei esate lankytojai bet kurio baro, kavinės, restorano, įeisite be jokio mokesčio ir neskaudės galvos. Kokia tauta ir žmonės, tokios ir sąlygos", – ironizavo viena komentatorių.

"Kai žmoniškai pradėsite elgtis su tais, kurie tą tualetą turi valyti, tada ir žmoniškumas atsiras, ir tokie užrašai dings. Verslininkai ne uždirbti nori, o atsikratyti visokių "marozėlių", prie kurių turi papildomai stovėti ir valyti, kai apvemia visus kampus. Yra mieste nemokamų viešųjų tualetų, tik ne visi nori į juos eiti. Nesi klientas – susimokėk", – kritikams atšovė kita klaipėdietė.

Mokėti nesiveržė

Viena baro "Kaštonas" įkūrėjų Martyna Feser teigė, kad darbuotojai nespėja valyti tualetų, todėl mokestis – tiesiog būtinas.

"Tualetai atrodė baisiai, žmonės juose kaip nori, taip elgiasi. Tai ir privedė mus prie tokio sprendimo. Norėjome įspėti, kad tualetas skirtas tik baro lankytojams. Tokių, kurie mokėtų septynis eurus, atrodo, nebuvo. Tačiau daug kas nusipirkdavo alaus, kavos ar vandens ir tapdavo baro lankytoju", – sakė pašnekovė.

Esą mamoms su vaikais ir senukams buvo taikomos išimtys.

"Jeigu ateina vaikas su mama ar vyresnis žmogus, visada su mielu noru leidžiame pasinaudoti tualetu. Bet kai mūsų pačių klientai nebegali nueiti į tualetą, nes susidaro milžiniška eilė, tai jau nenormalu. Juolab kad lauke yra gausybė biotualetų", – alternatyvą nurodė M.Feser.