Abu žingsnius už energetiką atsakingi Lietuvos politikai ir pareigūnai planuoja mėgindami įtikinti Latviją ir Estiją sparčiau sinchronizuoti elektros tinklus su Vakarų Europa, tačiau šalis iki šiol lauke lieka viena.
Sinchronizacijos klausimu iki šiol lieka galioti prieš kurį laiką nusistovėjęs status quo – nepaisant Lietuvos įtikinėjimų užbaigti procesą 2024 metais, Latvija ir Estija nori laikytis anksčiau pasiektų susitarimų susijungti su Europa 2025 metais.
Šiuos nesutarimus iliustruoja ir tai, kad šeštadienį vyksiantį izoliuoto darbo bandymą Lietuva rengs viena. Latviai ir estai teigia tam dar nepasirengę techniškai.
Bandymui pasisekus, Lietuva svarsto pasinaudoti veikimą Maskvos reguliuojamoje posovietinėje energetikos sistemoje reglamentuojančioje BRELL sutartyje esančia galimybe iš jos pasitraukti 2024 metų vasarį.
Tam nepavykus, pagal sutarties nuostatas Lietuva kitąkart galėtų tai padaryti tik 2025 metais, o tai gali kliudyti planams ankstesnei sinchronizacijai, teigia pareigūnai.
Su anonimiškumo sąlygą kalbėjęs už energetikos politiką atsakingas Lietuvos pareigūnas sako, kad BRELL sutartis jau dabar veikia „labai ribotoje apimtyje“.
Kas mums yra svarbu, tai tiesiog fakto konstatavimas, kad Lietuva daugiau nebemato savęs, savo energetinės sistemos kaip Rusijos ir Baltarusijos sistemos dalies.
„Kas mums yra svarbu, tai tiesiog fakto konstatavimas, kad Lietuva daugiau nebemato savęs, savo energetinės sistemos kaip Rusijos ir Baltarusijos sistemos dalies“, – BNS sakė pareigūnas.
Latvija ir Estija: infrastruktūra nebaigta
Per izoliuoto darbo bandymą, kurio metu Lietuvos tinklas bus atjungtas nuo Rusijos kontroliuojamos IPS/UPS sistemos ir pirmą kartą istorijoje veiks savarankiškai, elektra vartotojams bus tiekiama iš šalies elektrinių bei jungtimis su Lenkija ir Švedija.
Toks bandymas planuotas dar pernai rugsėjį, tačiau jis buvo atidėtas argumentuojant sudėtinga situacija elektros rinkoje.
Vis dėlto Lietuvai, Latvijai ir Estijai norint savo elektros tinklus sinchronizuoti su Vakarų Europa reikalinga atlikti bendrą visų trijų Baltijos šalių izoliuoto darbo bandymą.
Lietuvos pareigūnai teigia siekę, kad prie šeštadienį vyksiančio bandymo taip pat prisijungtų latviai ir estai, tačiau pastarųjų sistemų operatoriai nusprendė jame nedalyvauti.
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis pabrėžė, kad atskiras Lietuvos bandymas, kuriuo norima įsitikinti kaip šalies elektros sistema yra pasiruošusi išbandymams, buvo suplanuotas seniai, todėl, pasak jo, kaimynų sprendimas nieko nekeičia.
„Aišku, mes tikėjomės, kad latviai ir estai prisijungs prie mūsų bandymo ir padarysime trijų Baltijos šalių (bandymą – BNS) – tai būtų labai stipru ir tai būtų stiprus politinis pareiškimas. Bet latviai ir estai su tuo nesutiko. Dėl to šį kartą darome vieni“, – BNS sakė R. Masiulis.
Latvijos ir Estijos perdavimo sistemos operatorės teigė prie Lietuvos bandymo neprisijungusios todėl, kad šiose šalyse dar nėra užbaigti sinchronizacijai reikalingi projektai ir infrastruktūra.
„Izoliuoto bandymo tikslas – įsitikinti, kad visos sinchronizacijai įdiegtos naujos sistemos, technologijos ir įrenginiai yra pasirengę darbui kontinentinės Europos elektros sistemoje. Šiandien daugelis šių investicijų dar įgyvendinamos ir kol jos nėra baigtos, mes nematome reikšmingo izoliuoto bandymo tikslo, atsižvelgiant į tai, kad kiekvienas toks bandymas reiškia silpnesnę elektros sistemą bei papildomas rizikas ir išlaidas vartotojui“, – atsakyme BNS teigė Estijos „Elering“.
„Pagal sinchronizacijos projekto planą, AST kartu su Lietuvos ir Estijos perdavimo sistemų operatoriais planuoja bendrai atlikti Baltijos šalių energetikos sistemos izoliuoto veikimo testą po to, kai bus pastatyta sistemos stabilumui užtikrinti skirta infrastruktūra“, – BNS nurodė Latvijos AST.
Pasak Latvijos tinklo operatorės, šiuo metu bendrą Baltijos šalių bandymą tikimasi atlikti 2025 metais.
Žinutė ir Maskvai, ir Briuseliui
R. Masiulis terminą ankstina – sako, kad trijų šalių bandymas preliminariai numatytas 2024-aisiais, bet pripažįsta, jog suderinti datos su kaimynėmis gali nepavykti.
„Kol nėra galutinai su jais suderinta ta data, nenorėčiau tvirtai teigti“, – teigė „Litgrid“ vadovas.
Bendras Baltijos šalių elektros sistemos izoliuoto darbo bandymas buvo numatytas dar 2019 metų birželį, tačiau tuomet Estijos ir Latvijos perdavimo sistemų operatoriai, motyvuodami Rusijos Kaliningrado srityje panašiu metu planuotu analogišku bandymu, nusprendė testą atidėti neribotam laikui.
Su anonimiškumo sąlygą kalbėjęs vienos iš Lietuvos institucijų pareigūnas BNS sakė, kad nedalyvaudami bendrame izoliuoto darbo bandyme latviai ir estai parodo neremiantys spartesnės Baltijos šalių sinchronizacijos.
„Tai nereiškia, kad Lietuva su tuo sutinka, ir dėl to tas izoliuotas bandymas atliekamas savarankiškai“, – teigė pašnekovas.
Politologas, Energetinių tyrimų instituto vadovas Tomas Janeliūnas sutiko, kad atskiras Lietuvos izoliuoto darbo bandymas patvirtina Baltijos šalių nesutarimus energetikos srityje.
„Šis atskiras testas yra rezultatas to, kad mums iki šiol nepavyksta pasiekti su latviais ir estais tokio bendrumo, kokio mes galbūt norėtume. Manau, kad ta aplinkybė tikrai bus diskutuojama ir apie ją bus kalbama, kodėl nepaisant bendro sinchronizacijos projekto, mes periodiškai stringame su tokiais tarpiniais etapais ir neturime galutinio bendro plano kaip susitarti dėl sinchronizacijos įgyvendinimo“, – BNS sakė T. Janeliūnas.
Šis atskiras testas yra rezultatas to, kad mums iki šiol nepavyksta pasiekti su latviais ir estais tokio bendrumo, kokio mes galbūt norėtume.
Energetikos ekspertas, buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas atskirą Lietuvos izoliuoto darbo bandymą pavadino „politiškai klaidingu ėjimu“, siunčiančiu žinią tiek Maskvai, tiek Briuseliui.
„(...) Baltijos šalys yra nevieningos ir ta žinia Maskvai, manau, yra naudinga. (...) Manau, kad tikrai bus bandoma vykdyti politiką „skaldyk ir valdyk“, – BNS sakė A. Sekmokas.
„Antra, aš manau, kad tai yra klaidinga žinia Briuseliui, kadangi tai kaip ir indikuoja, kad Lietuva gali siekti sinchronizuotis viena, be Latvijos ir Estijos, ir aš manau, kad Europos Komisijai, Europos Sąjungai, toks žingsnis būtų nepriimtinas“, – kalbėjo jis.
R. Masiulis teigė, kad jau anksčiau suplanuoto atskiro Lietuvos izoliuoto darbo bandymo nereikėtų sieti su skirtingomis Baltijos šalių pozicijomis energetikos srityje.
„Šis izoliuoto darbo bandymas seniai planuotas vienos Lietuvos, ir mes jį darome. (...) Neslėpsiu, mes būtume buvę labai patenkinti, jeigu latviai ir estai prisijungtų ir būtume padarę trijų šalių bandymą – tokią viltį mes turėjome, bet jie neprisijungė, todėl liekame prie senų planų“, – sakė „Litgrid“ vadovas.
Išėjimas iš BRELL sutarties – politinis žingsnis
Lietuvos pareigūnai patvirtina, kad pavykus izoliuoto darbo bandymui svarstys pasitraukti iš BRELL sutarties.
Ši 2001 metais vasarį sudaryta sutartis apibrėžia, kaip Lietuva, Latvija ir Estija kartu su Rusija ir Baltarusija veikia IPS/UPS sistemoje, arba vadinamajame BRELL žiede, kuriame elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas Rusijoje.
Sutartis automatiškai pratęsiama kiekvienais metais, jeigu apie pasitraukimą iš jos iki rugpjūčio – likus pusmečiui iki sutarties pabaigos – neinformuoja nei viena iš sutartį pasirašiusių šalių.
„Mūsų noras teisiškai palikti BRELL, pranešti apie tai, šių metų rugpjūčio 8 dieną ir palikti BRELL po pusmečio – vasario pradžioje. Yra vienas langas ir aš tikiuosi, kad tas langas bus pasirinktas ir tuomet po to yra galima desinchronizacija ir sinchronizacija su kontinentine Europa“, – LRT televizijos laidai „Dienos tema“ praėjusį penktadienį sakė energetikos ministras Dainius Kreivys.
R. Masiulis pabrėžė, kad Lietuvos pasitraukimas iš BRELL sutarties būtų politinis ir teisinis žingsnis, nesusijęs su fiziniu elektros linijų „kirpimu“.
„Yra du atskiri dalykai – vienas, teisinis išėjimas iš BRELL, dar nereiškia, kad linijos yra „nukerpamos“. Pavyzdžiui, Ukraina daug metų dirbo su Rusija vienoje sistemoje, bet neturėjo sutarties. Tokių precedentų yra, kad šalys veikia be sutarties, bet vienoje sistemoje“, – teigė R. Masiulis.
„Teisinis išėjimas iš BRELL yra atsipurtymas sutarties su Rusija ir Baltarusija. Bet techniškai linijos būtų sujungtos – sistema veiktų kaip veikusi. Tam, kad būtų atjungtos linijos, turi būti pasiruošimas pačiai sinchronizacijai su kontinentine Europa, ir sinchronizacija su kontinentine Europa turi įvykti kartu su latviais ir estais“, – pridūrė jis.
Praėjusią savaitę susitikęs su Latvijos klimato ir energetikos ministru D. Kreivys vylėsi, jog kad sprendimą trauktis iš BRELL sutarties Baltijos šalys priims kartu, o tokią galimybę, pasak jo, galėtų suteikti pozityvūs gegužę numatomų pristatyti šiuo metu atliekamų techninių galimybių studijų rezultatai.
Klausimas dėl įsipareigojimų
Dalis ekspertų stebisi, kodėl apie pasitraukimą iš BRELL sutarties kol kas svarstoma tik politiškai.
T. Janeliūnas sako, jog iš BRELL sistemos turėtų būti traukiamasi „ir teisiškai, ir praktiškai“ bei teigia nesuprantantis, kodėl atskiriami šie du aspektai.
„Klausimas, kokie lieka tie formalūs įsipareigojimai. Ar tai yra tik fizinis laidų turėjimas ir kažkoks balansavimas incidento atveju? Ar tai reiškia, kad mes tiesiog turime tą dažnį palaikomą kartu su Kaliningrado sritimi ir neatkertame jo nuo mūsų sistemos ir leidžiame jam taip pat turėti tą vadinamą back–up'ą Lietuvoje?“, – svarstė T. Janeliūnas.
„Jeigu yra traukiamasi, tai yra traukiamasi – prisiimama atsakomybė už savo dažnio palaikymą, nebelieka priklausomybės nuo Maskvos reguliavimo, nebelieka jokių komercinių ar kitų įsipareigojimų, už kuriuos tektų mokėti krizių ar incidentų atveju“, – kalbėjo politologas.
A. Sekmoko teigimu, Lietuvos pasitraukimas iš BRELL sutarties galėtų vykti pirmiau nei bendras visų Baltijos šalių izoliuoto darbo bandymas.
Anot jo, tai leistų pradėti derybas dėl techninių klausimų – elektros linijų su Baltarusija ir Kaliningrado sritimi išjungimo bei fizinių srautų nutraukimo.
„Tai būtų ir impulsas apsispręsti Latvijai ir Estijai, ko ir kaip jie siekia, ir tai nebūtų drastiškas žingsnis, kuriam negalėtų rimtai prieštarauti nei Europos Komisija, nei Jungtinės Valstijos“, – sakė ekspertas.
„To nebūtų galima laikyti kaip tikros Rusijos provokavimo politikos, tai būtų tiesiog žingsnis į derybas dėl pasitraukimo iš BRELL, dėl sinchronizavimo ateities ir dėl bendro visų trijų Baltijos šalių sinchronizavimo ir nedalyvavimo BRELL, kadangi Lietuvai pasitraukus iš BRELL, BRELL teisiškai nustoja egzistuoti“, – teigė A. Sekmokas.
To nebūtų galima laikyti kaip tikros Rusijos provokavimo politikos, tai būtų tiesiog žingsnis į derybas dėl pasitraukimo iš BRELL.
„Galiausiai, Lietuvai pasitraukus iš BRELL jis nustotų jau 2024 metais egzistuoti ir techniškai. Lietuva galėtų išjungti elektros liniją su Baltarusija. Tai nereikštų sinchronizavimo, bet BRELL srautai būtų išjungti ir Latvijai su Estija tai, matyt, reikėtų priimti kaip tam tikrą postūmį eiti kartu su Lietuva į sinchronizaciją“, – pridūrė jis.
R. Masiulis: „nukirpti laidai“ paspartintų sinchronizaciją
Norėdamos sinchronizuotis su Vakarų Europos elektros tinklais, Baltijos šalys BRELL sistemą turės palikti ne tik pasitraukdamos iš sutarties, bet ir fiziškai nuo jos atsijungdamos.
Tačiau tai padaryti, pagal susitarimus su Europos Sąjunga (ES), jos privalo kartu.
Latvių ir estų politikai bei energetikai sako, kad ankstesnė sinchronizacija neatlikus jai reikalingų darbų ar projektų brangiau kainuotų vartotojams, taip pat keltų riziką sistemų stabilumui.
R. Masiulis neslėpė, kad derybos su Latvija ir Estija dėl paankstintos sinchronizacijos išlieka sudėtingos. „Litgrid“ vadovas įsitikinęs, kad Baltijos šalys sinchronizuotis su Vakarų Europa būtų pasiruošusios jau 2024 metais, tačiau, pasak jo, tai nebūtinai gali būti vasaris.
Numanomą sinchronizacijos datą „Ligrid“ vadovas pavadino „judančiu taikiniu“.
„Turime įvertinti kiekvienos šalies pasiruošimą ir čia informacija turbūt šių metų bėgyje keisis“, – sakė jis.
Politologas T. Janeliūnas abejoja, jog Lietuva sulauks kitų Baltijos šalių paramos siekiant pagreitinti sinchronizaciją.
„Mes visiškai savarankiškai negalime pareikšti, kad štai dabar Baltijos šalys sinchronizuojasi per Lenkiją su kontinentine Europa. Jeigu tai būtų tik mūsų vienų sinchronizacija, tada taip – mes galėtume rinktis. Bet visi įsipareigojimai iš Europos Sąjungos su parama sinchronizacijai (...) įpareigoja laikytis bendros darbotvarkės“, – teigė T. Janeliūnas.
Kita vertus, visų trijų Baltijos šalių politikai ir energetikai yra pripažinę, jog techniškai atsijungti nuo BRELL žiedo ir sinchronizuotis su Vakarų Europa Lietuva, Latvija ir Estija avariniu režimu galėtų jau dabar.
Pasak R. Masiulio, pagal kartu su EK prasidėjus karui Ukrainoje suderintą planą, techniškai atjungtos nuo BRELL žiedo Baltijos šalys per parą būtų sujungtos su Europos tinklais ir taip „de facto“ sinchronizuotos.
„Jeigu, pavyzdžiui, linijos yra nukerpamos su Estija, rusai nukerpa linijas su Estija, tai paliečia visas tris šalis. Jeigu baltarusiai ar rusai nukerpa linijas su Lietuva, tai lygiai taip pat paliečia tris šalis. Tada įsigalioja susitarimas su Europos Komisija ir per 24 valandas trys Baltijos šalys tampa kontinentinės Europos sistemos dalimi“, – teigė R. Masiulis.
„Kad ir šiandien, jeigu rusai nukirptų laidus, mes tam (avarinei sinchronizacijai – BNS) pasiruošę. Gal tai net ir palengvintų mūsų visas diskusijas, tokiu būdu nereikėtų mums daugiau diskutuoti su latviais ir estais“, – pridūrė jis.
Energetikos ministras D. Kreivys praėjusią savaitę teigė, jog sprendimus dėl pagreitintos sinchronizacijos su Vakarų Europa Baltijos šalys taip pat priims po to, kai gegužės mėnesį bus pristatytos šiuo metu atliekamos techninių galimybių studijos.
