Kai visi iš jo lūpų norėjo išgirsti pasakojimą apie paskutiniuosius Freddie Mercury metus ir kaip jo mirtis pakeitė grupės likimą, pats legendinis muzikantas tetroško tyliai įveikti vėžį. Dabar, leisdamasis į pasaulines gastroles, jis su komanda kruopščiai rinkosi žurnalistus, kuriems atverti savo namų duris ir apie viską papasakoti.

Buvo 1963 m., kai paauglys B. May su tėvu per dvejus metus savo rankomis sukonstravo gitarą ir ją nudažė raudonai. Su ja vėliau įrašė garsiausius „Queen“ hitus, ją vežasi į visus savo koncertus, o gastrolių metu dabar samdo atskirą apsaugininką.

„Tai – daugiau nei daiktas, tai – mano karjeros pakeleivė“, – šypsosi jis.

Prieš 36 metus mėgėjišką brazdinimą gitara pakeitė rimtesni pasirodymai.

B. May pradėjo koncertuoti kartu su būgnininku Rodgeriu Tayloru, bosistu Johnu Deaconu ir vokalistu F. Mercury.

„Iš pradžių norėjome išpopuliarėti tarp Londono naktinių klubų, juose rengti pasirodymus ir iš to šiek tiek uždirbti. Geriausiu atveju svajojome, kad paklausyti mūsų kada nors ateis 100 žmonių“, – prisimena gitaristas.

Nuo 1974 metų, kaip pats sako, viskas įgavo tokį pagreitį, kad patys grupės nariai jį sunkiai suvokė.

„Koncertavome tokiose vietose, apie kurių egzistavimą iki tol net nenutuokėme: didžiuliuose stadionuose Tokijuje, garbingiausiose Europos arenose, Madisono aikštėje Niujorke. Realybė pranoko bet kokias mūsų svajones. Ar galėjome pagalvoti, kad mūsų dainas trauks tie, kurie net nekalba angliškai? Tai buvo nepaprastas jausmas“, – tikina B. May.

Tačiau šlovė nebuvo tik saldi, su ja, neabejotinai, teko ištverti daug ką. „Kai šlovė ilgą laiką yra natūrali būsena, ji tampa kur kas svaresnė už nuogą populiarumą. Tavo veidą atpažįsta visas pasaulis. Tad pasauliui atrodo, kad jis pažįsta ir tave asmeniškai.

Tai slegia ir tai neteisingai. Kai išeinu į gatvę ir praeiviai sveikinasi su manimi, aš vis dar susimąstau, ar mes pažįstami, ar tai – vis dar žvaigždės ir gerbėjo kontaktas“, – sako „Queen“ gitaristas.

Vyras pasakoja kartais imantis nerimauti, kad savo elgesiu nuvilia žmones.

„Kartais jie peržengia bet kokias ribas, jie seka mane tikėdamiesi, kad gatvėje surengsiu pasirodymą. Man visada buvo sudėtinga būti viešu žmogumi. Šis pasaulis labai skiriasi nuo to, kuriame su tėčiu gaminome gitarą“, – kalba B. May. 

Tačiau galiausiai jis prie viso to tiesiog prisitaikė. Daugiau nei 300 mln. parduotų albumų visame pasaulyje ir daugybė apdovanojimų – tai buvo daugiau nei grupės šlovė.