James Mulvey per didžiulę tarptautinę operaciją buvo sulaikytas Kaune, perduotas Didžiajai Britanijai ir ten dėl narkotikų prekybos, PVM grobstymo bei pinigų plovimo jau sulaukė verdikto – jis už grotų praleis 32 metus. Prieš tai jam pavyko slapstytis septynerius metus.

"Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos Kauno apygardos valdybai teko pirmąkart susidurti su tokios apimties ir turinio teisinės pagalbos prašymu. Tyrimai vienu metu buvo atliekami keliose valstybėse. Visi veiksmai buvo koordinuojami iš Didžiosios Britanijos", – pasakojo valdybos vadovas Rolandas Urbonas.

Anot jo, FNTT Kauno pareigūnai sėkmingai suteikė visokeriopą pagalbą Britanijos prokurorams, teisėjams, tyrėjams.

Pagal planą J. Mulvey turėjo būti sulaikomas Anglijoje, tačiau prieš pat pagrindinės operacijos dieną jis atsidūrė Lietuvoje, Petrašiūnuose. Likus trims dienoms iki planuojamo sulaikymo, jis pakeitė gyvenamąją vietą, tačiau pareigūnai greitai nustatė naująją ir sulaukę Europos arešto orderio bendromis pajėgomis sulaikė britą.

Paaiškėjo, kad Lietuvoje jis valdė nekilnojamąjį turtą ir kelias bendroves, kurių formali vadovė buvo Lietuvos pilietė. Būtent ja irgi susidomėjo teisėsauga. Šios moters, kaltinamos neteisėtu praturtėjimu, byla teismą pasiekė praėjusią savaitę.

"Užsienio šalių pagalbos prašymų sulaukiame dažnai, dažniausiai – iš artimiausių šalių: Lenkijos, Latvijos, Estijos, bet jie būna paprastesnės apimties, kai prašoma atlikti paprastus veiksmus, o minėtu atveju reikėjo ir nustatyti asmens buvimo vietą, ir sulaikyti.

Iš užsienio šalių dažniausiai sulaukiama pagalbos prašymų suteikti informacijos tyrimams dėl mokesčių vengimo, pasireiškiančių įvairiais būdais, pavyzdžiui, sukčiavimas, apgaulingas apskaitos tvarkymas ir pan. Nemažai pagalbos prašymų užsienio teisėsaugai yra išsiuntę ir Kauno FNTT.

Kaip didžiausius dalyvavimo tarptautinėse operacijose privalumus R.Urbonas įžvelgė ryšių užmezgimą, pasikeitimą patirtimi, pareigūnų profesionalumo išbandymą veikiant neįprastose situacijose. "Sėkmingi tyrimai turi ir didelės prevencinės reikšmės. Tai signalas užsienio valstybių piliečiams, kad Lietuvoje jiems nebus lengva pasislėpti. Parodome, kad nusikaltėliams nėra ko važiuoti į Lietuvą", – teigė R.Urbonas.

Kaip pranešė FNTT, tyrimo metu buvo nustatyta, kad 27-erių kaunietė turėjo daugiau kaip 50 tūkst. eurų piniginių lėšų. Didžiojoje Britanijoje dirbusi kaunietė ten prižiūrėjo senolius, o sugrįžusi į Lietuvą tapo nekilnojamojo turto nuomos bendrovės vadove. Tyrimo metu buvo surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, kad nei dirbdama Didžiojoje Britanijoje, nei užsiimdama butų nuoma kaunietė negalėjo teisėtai gauti tokių pinigų – užsienyje uždirbtos pajamos buvo nedidelės, o Kaune moteris tebuvo sudariusi vos kelias butų nuomos sutartis.

FNTT nurodo, kad baigta neteisėto praturtėjimo baudžiamoji byla perduota nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams. Baudžiamasis kodeksas nustato, kad tas, kas turėjo nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL vertės turtą, žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.