„Vašingtono NATO viršūnių susitikime būtini sprendimai, stiprinantys Rytų flango valstybių saugumą. Lietuvos ir Rumunijos pozicijos šiais klausimais ypač artimos, todėl kartu turime burti bendraminčius ir siekti ambicingų sprendimų“, – teigė G. Landsbergis.

Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM), ministrai taip pat sutarė siekti užtikrinti tvarų, nuspėjamą ir ilgalaikį įsipareigojimą teikti karinę paramą Ukrainai

„Nedelsiant turime rasti būdus, kaip užtikrinti  ginkluotės ir amunicijos gamybą ir tiekimą Ukrainai – tai mūsų bendras (ES) įsipareigojimas, kuris turi būti vykdomas itin skubiai ir pasitelkiant ES instrumentus ”, – pranešime cituojamas G. Landsbergis.

Lietuvos ir Rumunijos užsienio reikalų ministrai taip pat išsakė paramą Ukrainos ir Moldovos siekiui tapti Europos Sąjungos narėmis.

G. Landsbergis Bukarešte dalyvauja didžiausios Europos Parlamento politinės grupės, Europos liaudies partijos kongrese.

G. Landsbergis Bukarešte trečiadienį kongreso paraštėse taip pat susitiks su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen).

Anot Prezidentūros, šių metų vadovų susitikimo pagrindinės temos – tolesnė parama Ukrainai ir pagalba jai atstatant karo suniokotą infrastruktūrą.

Taip pat bus diskutuojama apie tolesnį Europos Šiaurės ir Pietų ašies infrastruktūros bei sujungiamumo vystymą.

Viršūnių susitikimo dalyviai aptars regiono infrastruktūros strateginius projektus, bendradarbiavimą energetikos, ekonomikos ir skaitmenizacijos srityse, tolesnę iniciatyvos plėtrą.

Susitikimas vyks dvi dienas – trečiadienį ir ketvirtadienį.

Trijų jūrų iniciatyva jungia 12 Europos Sąjungos (ES) valstybių: Austriją, Bulgariją, Kroatiją, Čekiją, Estiją, Vengriją, Latviją, Lietuvą, Lenkiją, Rumuniją, Slovakiją ir Slovėniją. Iniciatyvos strateginės partnerės – JAV, Vokietija ir Europos Komisija.

Iniciatyvos tikslas – skatinti spartesnį šio regiono vystymąsi ir konvergenciją, didinant dalyvaujančių šalių jungiamumą transporto, energetikos ir skaitmenizacijos srityse, ypač Šiaurės ir Pietų ašyje, stiprinti sanglaudą ES ir transatlantinius saitus tarp ES ir JAV.

Kaip antradienį pranešė Prezidentūra, šių metų vadovų susitikimo pagrindinės temos – tolesnė parama Ukrainai ir pagalba jai atstatant karo suniokotą infrastruktūrą.

Taip pat bus diskutuojama apie tolesnį Europos Šiaurės ir Pietų ašies infrastruktūros bei sujungiamumo vystymą.

Viršūnių susitikimo dalyviai aptars regiono infrastruktūros strateginius projektus, bendradarbiavimą energetikos, ekonomikos ir skaitmenizacijos srityse, tolesnę iniciatyvos plėtrą.

Trijų jūrų iniciatyva jungia 12 Europos Sąjungos (ES) valstybių: Austriją, Bulgariją, Kroatiją, Čekiją, Estiją, Vengriją, Latviją, Lietuvą, Lenkiją, Rumuniją, Slovakiją ir Slovėniją. Iniciatyvos strateginės partnerės – JAV, Vokietija ir Europos Komisija.

Iniciatyvos tikslas – skatinti spartesnį šio regiono vystymąsi ir konvergenciją, didinant dalyvaujančių šalių jungiamumą transporto, energetikos ir skaitmenizacijos srityse, ypač Šiaurės ir Pietų ašyje, stiprinti sanglaudą ES ir transatlantinius saitus tarp ES ir JAV.

Rusija balandį pagrasino nutraukti svarbų susitarimą su Ukraina dėl grūdų, jei toliau bus kliūčių Maskvos trąšų eksportui. Pagal praėjusių metų liepos mėnesį Turkijos ir Jungtinių Tautų sudarytą susitarimą Kyjivas gali eksportuoti grūdus saugiu koridoriumi Juodojoje jūroje.

Jis buvo atnaujintas du kartus. Kovo mėnesį, pratęsus susitarimą, Rusija pareiškė, kad jis galios 60 dienų, o ne 120 dienų, kaip buvo numatyta pirminiame susitarime. Maskva skundžiasi, kad nesilaikoma jos susitarimo dalies, pagal kurią žadama teisė eksportuoti trąšas.

Aptarėme daug temų, bet svarbiausia, jog esame vienoje pusėje remdami Ukrainą.

„Ši konferencija turi didelę svarbą, nes net ir pasibaigus karui, Rusijos grėsmė išliks. Ir nesvarbu, ar mes esame Juodosios ar Baltijos jūros regionuose. Naudodama karines, politines ir ekonomines priemones Rusija toliau siekia daryti įtaką savo įsivaizduojamoje įtakos sferoje“, – pranešime cituojamas ministras A. Anušauskas.

„Todėl turime užtikrinti vieningos ir nuolatinės paramos Ukrainai tęstinumą tiek per politines, tiek per praktines kryptis, kaip Europos solidarumo, kurio Putinui nepavyks suardyti, ženklą”, – teigė ministras.

Renginio Bukarešte metu taip pat apžvelgta dabartinė saugumo padėtis Juodosios ir Azovo jūrų regionuose.

„Bukarešte aptartos pagrindinės Rusijos karo prieš Ukrainą pasekmės Juodosios jūros regionui ir pasauliui. Net ir pasibaigus karui, Rusijos grėsmė išliks“, – ketvirtadienį feisbuke teigė ministras.

Nuo Rusijos pradėto karo Ukrainoje pradžios Juodojoje jūroje fiksuojami įvairūs incidentai. Kovo mėnesį virš jūros Rusijos naikintuvas susidūrė su dideliu Jungtinių Valstijų stebėjimo dronu. Jungtinių Valstijų ir Rusijos pareigūnai prieštaringai aiškino apie drono „MQ-9 Reaper“ ir Rusijos naikintuvo Su-27 susidūrimą bei kaltino vieni kitus.

Vasarį Rusija iš Juodosios jūros paleido „neatpažintus objektus“ dėl to Ukrainos vakarinėje, centrinėje ir pietinėje dalyse buvo paskelbtas oro pavojus.

Pranešime teigiama, jog renginio metu ministras taip pat pabrėžė Baltijos ir Juodosios jūros šalių karinio bendradarbiavimo svarbą Rusijos grėsmės akivaizdoje.

Ukrainos Užsienio reikalų ministerijos teigimu, ministras Dmytro Kuleba susitikime pažymėjo, jog liepą Vilniuje vyksiantis NATO viršūnių susitikimas yra „galimybė ištaisyti praeities klaidas ir žengti ryžtingus žingsnius kelyje į Ukrainos narystę Aljanse“. Jis ragino parodyti, kad „durys ne tik atviros, bet yra ir aiškus supratimas, kada ir kaip pro jas įžengs Ukraina“.

Ministras, padėkojęs Ukrainos partneriams, remiantiems šalį, taip pat paragino sukurti „visapusišką saugumo sistemą“, skirtą visoms regiono šalims, kurioms grasina Rusija.

„Jis tvirtino, kad Juodoji jūra turėtų tapti tuo, kuo tapo Baltijos jūra: NATO jūra“, – teigiama Ukrainos ministerijos „Facebook“ paskyroje.

Krymo platforma yra diplomatinė Ukrainos iniciatyva, siekianti atkreipti tarptautinės bendruomenės dėmesį į neteisėtai Rusijos 2014 metais įvykdytą Krymo aneksiją. Šioje platformoje dalyvauja 46 šalių gynybos ir užsienio reikalų ministrai, NATO ir Europos sąjungos ekspertai, nevyriausybinės ir regioninės organizacijos.

Konferencijos paraštėse A. Anušauskas trečiadienį susitiko su Rumunijos gynybos ministru Angeliu Tilveru (Ancheliu Tilveru). Pasak ministerijos, susitikimo metu buvo aptartas šalių dvišalis bendradarbiavimas, parama Ukrainai, pasiruošimas liepą Vilniuje vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui.

Ministrai taip pat pasidalino saugumo situacijos vertinimu Baltijos ir Juodosios jūros regionuose. A. Anušauskas padėkojo už šiuo metu Rumunijos vykdomą NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse.

„Aptarėme daug temų, bet svarbiausia, jog esame vienoje pusėje remdami Ukrainą. Ir kaip NATO rytinio flango šalys turime panašius prioritetus – stiprinti priešakinę gynybą“, – reziumuodamas susitikimą trečiadienį feisbuke teigė A. Anušauskas.

Rusijos karo Ukrainoje akivaizdoje visos trys šalys siekia sustiprinti ryšius įvairiose srityse.

Pirmiausia Vokietijos vadovas Rumunijos sostinėje esančiuose Kotročenio rūmuose susitiko su šios šalies prezidentu Klausu Iohannisu (Klausu Johanisu) – jie dalyvavo dvišalėse derybose saugumo, ekonomikos ir energetikos klausimais bei aptarė bendradarbiavimą gynybos srityje NATO rytiniame flange ir saugumą Juodosios jūros regione.

Po derybų surengtoje spaudos konferencijoje K. Iohannisas sakė, kad strateginė Juodosios jūros regiono svarba didėja, ir paragino NATO gerokai sustiprinti savo gynybos ir atgrasymo pozicijas šiame regione.

Mes nuolat ir kartu dirbame šiuo klausimu.

Savo ruožtu O. Scholtzas pabrėžė tvirtus savo šalies ir Rumunijos santykius ir pakartojo dažnai kartojamą pažadą „teikti Ukrainai karinę paramą tol, kol ji bus reikalinga“.

„Mes nuolat ir kartu dirbame šiuo klausimu“, – pabrėžė jis.

Anksčiau pirmadienį Vokietijos karinės technikos bendrovė „Rheinmetall“ pranešė, kad netrukus Rumunijoje atidarys karinės įrangos, naudojamos Ukrainos kovoje su Rusijos pajėgomis, techninės priežiūros centrą.

Bendrovė teigė, kad aptarnavimo centras, esantis netoli Satu Marės miesto šiaurės Rumunijoje, netoli sienos su Ukraina ir Vengrija, turėtų pradėti veikti iki balandžio pabaigos.

O. Scholzas palankiai įvertino „Rheinmetall“ pranešimą, o Rumunijos ir Vokietijos bendradarbiavimą remiant Ukrainą apibūdino kaip „labai, labai intensyvų“.

„Visada ieškome būdų, kaip galėtume skatinti mūsų, europiečių ir NATO sąjungininkų, bendrų problemų sprendimą, – sakė jis žurnalistams, pridurdamas, kad būtina, jog įranga būtų remontuojama netoli Ukrainos sienos.

Vokietijos ir Rumunijos lyderiai taip pat aptarė būdus, kaip remti Ukrainą ir Moldovą, kurioms praėjusį birželį buvo suteiktas ES kandidačių statusas. Jie taip pat sutarė dėl ES plėtros svarbos ir dėl to, kad Vakarų Balkanai „tebėra pagrindinis prioritetas“, kad vieną dieną šio regiono šalys galėtų prisijungti prie 27 valstybių bloko, sakė K. Iohannisas.

„Taip pat turime bendrą viziją dėl strateginių vertybių, susijusių su (ES) plėtra į Rytus“, – sakė jis.

Vėliau pirmadienį prie K. Iohanniso ir O. Scholzo prisijungs Moldovos prezidentė Maia Sandu (Maja Sandu). Trys vadovai aptars Moldovos, kuri nėra NATO narė ir per pastaruosius metus susidūrė su keliomis užsitęsusiomis krizėmis, integraciją į Europą.

Rumunijos prezidento biuras apibūdino Moldovos integraciją kaip „vienintelę galimybę užtikrinti demokratinę, klestinčią ir stabilią jos piliečių ateitį“ bei teigė, kad pirmadienį vyksiančiose trišalėse vadovų derybose bus pasiųstas „aiškus signalas dėl tolesnės tvirtos ir nesvyruojančios paramos“ Moldovai.

„Moldovos Respublika patiria sistemingą hibridinį spaudimą, įskaitant bandymus pakenkti konstitucinei santvarkai“, – sakoma prezidentūros pareiškime.

Praėjusį mėnesį Moldovos policija pranešė sužlugdžiusi Rusijos remiamų diversantų, kurie buvo specialiai apmokyti sukelti masinius neramumus prieš provakarietišką šalies vyriausybę, sąmokslą.

Tai įvyko praėjus kelioms dienoms po to, kai JAV žvalgybos pareigūnai pareiškė, kad su Rusijos žvalgyba susiję asmenys siekė pasinaudoti protestais bandant nuversti Moldovos vyriausybę.

Mūsiškis trečiadienį puikiai pasirodė paguodos varžybose, kuriose per dieną laimėjo net tris kovas ir iškovojo bronzos medalį.

Antradienį graikų-romėnų imtynių svorio kategorijos iki 60 kg aštuntfinalyje E. Andriuška 0:4 pralaimėjo Sakartvelo atstovui Avtandilui Mamaladzei. Pastarasis vėliau nukeliavo iki finalo ir atvėrė lietuviui duris į paguodos turnyrą.

Trečiadienį E. Andriuška ant menčių paguldė italą Federico Sergio Caniglia, nors pagal techninius taškus atsiliko 3:5. Vėliau lietuvis 8:0 nepaliko vilčių čekui Martinui Cichy, o lemiamoje akistatoje dėl bronzos 7:5 įrodė pranašumą prieš austrą Isą Bektemirovą.

Šioje svorio kategorijoje varžėsi 21 imtynininkas.

Nuo antradienio kaukės nebus privalomos tik mažiems vaikams. Dengti veidą ir nosį turės visi žmonės, vyresni nei penkerių metų amžiaus. Kaukės bus privalomos ir lauke. Bus uždarytos mokyklos, vaikų darželiai, universitetai, teatrai ir kino teatrai.

Sugriežtinų priemonių imtasi po to, kai Bukarešte pirmą kartą buvo viršyta kritinė 3 atvejų 1 000 gyventojų riba. Šis rodiklis pirmadienį buvo 3,19.

Visoje šalyje naujų infekcijų, tenkančių 100 000 gyventojų, skaičius per praėjusias 14 dienų buvo 238,6.

Kaip informavo Užsienio reikalų ministerija, šimto ąžuoliukų parkas atidarytas Rumunijos sostinės jaunimo parko teritorijoje. Ceremonijoje dalyvavo Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, Bukarešto merė Gabriela Firea, Rumunijos institucijų ir organizacijų, verslo ir akademinio pasaulio atstovai, diplomatai, lietuvių bendruomenės nariai.

Tarp medžių įsiterpusioje Vyčio kryžiaus formos aikštelėje pastatyti lauko treniruokliai, kurie, tikimasi, taps papildomu traukos tašku tiek aplinkinių namų gyventojams, tiek Bukarešte gyvenantiems lietuviams.

Kiekvienas ceremonijos dalyvis galėjo tapti 10 tūkst. kvadratinių metrų parko teritorijoje pasodinto pasirinkto medelio globėju ir gauti tai patvirtinančius vardinius sertifikatus su pažymėta ąžuoliuko vieta.

Ąžuolų parko projektą įgyvendino Lietuvos ambasada Rumunijoje, Bukarešto Vyriausybė ir vietos savivalda kartu su privačiais rėmėjais.

Lietuva šiemet mini valstybės atkūrimo šimtmetį. Rumunija gruodžio 1-ąją švęs Didžiojo susivienijimo 100-ąsias metines. 1918 metais šią dieną Transilvanija nusprendė prisijungti prie Rumunijos, taip užbaigdama etninių rumunų žemių susijungimo procesą.

„Iš Varšuvos atskrido lėktuvas į Vilnių, ir iš Vilniaus pirmininkas turėjo skristi per Varšuvą į Bukareštą, bet atrodo, kad skrydis neįvyks, mūsų žiniom, atrodo, kad lėktuvas sugedo“, – BNS sakė V. Pranckiečio sekretoriato vadovė Gintarė Žukaitė.

Parlamento vadovo atstovė spaudai Karolina Frolovienė vėliau informavo, kad V. Pranckietis į Bukareštą per Varšuvą išvyks 19 val., praleis pirmininkų vakarienę, bet visuose trečiadienio susitikimuose dalyvaus.

Baltijos ir Vidurio Europos parlamentų vadovai Bukarešte antradienį renkasi į susitikimą saugumo klausimais „Nuo Varšuvos iki Briuselio – NATO Rytų flango indėlis“.

Susitikime devynių Baltijos ir Vidurio Europos valstybių parlamentų vadovai aptars regioninio saugumo ir gynybos klausimus, NATO priešakinių pajėgų vaidmenį, santykius su Rytų partnerėmis, taip pat su Rusija. Bus kalbama apie bendrą gynybos ir atgrasymo poziciją, stabilumo regione kūrimą, kovą su terorizmu.

Bukarešto devintukas yra tradicinis daugiašalis formatas bendrai saugumo politikai aptarti. Jį 2015 metais inicijavo Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija, Čekija, Slovakija, Vengrija, Rumunija ir Bulgarija.

215 eksponatų ekspozicijoje galima rasti židinį imituojantį plokščiaekranį televizorių, kuriame „liepsnoja“ ugnis, pagalvėlę, kuri savo išvaizda primena vieno euro monetą, ir natūralaus dydžio grafą Drakulą, tapusį Rumunijos nacionaliniu prekės ženklu.

Pirmasis eksponatas, kurį išvysta į muziejų atėję lankytojai, yra visame pasaulyje žinoma Michelangelo (Mikelandželo) Dovydo statula. Bet tai yra vienintelė užuomina į klasikinį meną šioje erdvėje, visa kita – kičas.

Dovydo statulą, XVI amžiaus skulptūros šedevro miniatiūrą, kuri eksponuojama ant žėrinčios drapiruotės, puošia neskoningas akį rėžiantis paauksuotas pakabukas su JAV dolerio ženklu. Lankytojui šis eksponatas tampa viso Rumuniško kičo muziejaus vizitine kortele.

Kai kurie daiktai primena rumuniškąjį retro, tarp tokių yra stiklinė žuvis, puošusi televizorius sovietinės eros metais.