Aristokratų šeimos palikuonis
Rusijoje jis iki šiol vadinamas Ivanu Fiodorovičiumi Krusensternu, nors visus savo darbus – kelionių ataskaitas ir mokslinius pranešimus, dažniausiai rašytus vokiečių kalba, pasirašinėdavo savo tikruoju vardu – Adam Johann von Krusenstern (1770 -1846).
Šią pavardę jis paveldėjo iš savo proprosenelio, Saksonijos vokiečio, kuris padarė puikią teisininko ir diplomato karjerą Vokietijoje bei Švedijoje. 1649 m. Švedijos karalienė Kristina Vaza pakėlė jį į bajorus. Taip prie Krusensternų pavardės atsirado priedėlis „von“, liudijantis priklausimą aristokratų luomui. Vėliau švedai jį paskyrė Revelio (dabar Talinas) vyriausiuoju teisėju. Po ilgų tarnybos metų, kaip atlygį už paslaugas Švedijos karūnai, Filipas von Krusensternas gavo dovanų 25 sodybas dabartinės Estijos teritorijoje. Vienoje jų, Hagudio dvare, daugiau kaip po šimtmečio ir gimė būsimasis jūrų keliautojas.
Jūrinės karjeros pradžia
Johanas, kurio tada dar niekas nevadino Ivanu, kaip ir įprasta aristokratų šeimose, iš pradžių buvo mokomas namuose. Sulaukusį 15 metų tėvas jį išsiuntė mokytis į Jūros kadetų korpusą Kronštate. Būsimų jūros karininkų mokykloje veikė griežta tvarka, kuri neretai būdavo palaikoma ir rykštėmis. Pareigingas vokietukas, pasak jo biografų, išvengdavo tokios bausmės - lupimo.
Prasidėjus karui su Švedija, 1788 m. Krusensternas, dar nebaigęs kadetų korpuso, buvo pakeltas į mičmanus ir pasiųstas tarnauti į 74 patrankomis ginkluotą 59 metrų ilgio linijinį burlaivį „Mstislav“. Būdamas šio laivo įgulos nariu, dalyvavo keliuose jūrų mūšiuose. Matyt, juose pasižymėjo, nes pasibaigus karui buvo iš karto pakeltas į leitenantus.
Stažuotė britų laivuose
Po karo Krusensternas apsigyveno Revelyje – arčiau gimtųjų namų, bet neilgam. 1793 m. 12 jaunų, bet jau spėjusių pasižymėti laivyno karininkų, valdžia išsiuntė į Angliją pasitobulinti jūreivystės reikaluose. Tarp jų buvo ir Kruzensternas.
Stažuotė Anglijos Karališkajame karo laivyne Krusensternui užtruko šešerius metus. Plaukiodamas su fregata „Thetis“ ir kitais laivais, jis praktiškai apiplaukė visą pasaulį. Prie Šiaurės Amerikos krantų jam teko dalyvauti jūrų mūšiuose su prancūzais, kurie tuomet konfliktavo su anglais.
Tarnaudamas britų laivuose, Krusensternas stengėsi nepraleisti progos plačiau pasidairyti po pasaulį. Jam pasisekė aplankyti Surinamą, Barbadosą ir Bermudų salas. Kartą, atsidūręs viename iš uostų prie Gerosios Vilties kyšulio, pasiprašė savo vadovybės aplankyti britų valdomą Ost Indiją. Šios kelionės metu buvo nukeliavęs į Kalkutą.
Iš tolimųjų plaukiojimų grįžęs į Sankt Peterburgą, Krusensternas pateikė Jūrų ministerijai projektą surengti pirmąją Rusijos laivų ekspedicinę kelionę aplink pasaulį.
Kelionė aplink pasaulį
Krusensterno projektą, kurio vos nepalaidojo biurokratai ir pavyduoliai, galiausiai palaimino caras Aleksandras I. Šiam tikslui Anglijoje buvo nupirkti du apynaujai trijų stiebų šliupai, anksčiau priklausę anglų pirkliams. Caro įsakymu jie buvo pavadinti „Nadiežda“ ir „Neva“.
„Nadieždai“ vadovavo 32 metų kapitonas Krusensternas, kuris kartu buvo ir ekspedicinės kelionės aplink pasaulį vadovu. „Nevos“ kapitonu jis paskyrė savo bičiulį, kurį pažinojo dar iš kadetų korpuso ir stažuotės Anglijoje laikų, trisdešimtmetį Jurijų Lisianskį.
Gal tai tik atsitiktinumas, tačiau „Nadieždos“ laive tarp laivo įgulos, kurią sudarė 81 vyras, buvo ir nemažas būrelis tokių pat, kaip ir Krusensternas, vokiečių kilmės asmenų. Tai šturmanas Fabijanas von Belinshauzenas, jūrų kadetai broliai Otas ir Moritzas von Kocebu, vėliau tapę žinomais jūrų keliautojais ir tyrinėtojais, o taip pat keturi įvairių sričių mokslininkai.
Abu laivai kelionę pradėjo Kronštate 1803 m. rugpjūčio 7 d. (pagal dabar veikiantį kalendorių). Kelionės metu buvo atlikti platūs okeanografijos ir meteorologiniai tyrimai Atlanto, Ramiojo ir Indijos vandenynuose. Ramiajame vandenyne Krusensterno ekspedicija ištyrė daugelį dar mažai žinomų salų ir sąsiaurių, ypatingą dėmesį skyrė Kamčiatkai, Sachalinui ir Kurilų saloms.
Pirmoji Rusijos laivų ekspedicija kelionėje užtruko 3 metus ir 12 dienų. Kelionės flagmanas „Nadiežda“, vadovaujamas Krusensterno, grįžo į Kronštatą 1806 m. rugpjūčio 7 d.
Iki šiol nepamirštas
Grįžęs iš kelionės aplink pasaulį Krusensternas parašė išsamią ekspedicijos ataskaitą „Reise um die Welt in den Jahren 1803, 1804, 1805 and 1806 auf Befehl Seiner Kaiserlichen Majestät Alexanders des Ersten auf den Schiffen Nadeschda und Newa“ („Kelionė aplink pasaulį 1803, 1804, 1805, ir 1806 metais jo Imperatoriškosios Didenybės Aleksandro I įsakymu laivais „Nadiežda“ ir „Neva“). Netrukus ji buvo išleista atskira knyga ne tik Sankt Peterburge, bet ir Berlyne. Vėliau ji buvo išversta į anglų, prancūzų, olandų, danų, švedų ir italų kalbas.
Už geografinius atradimus ir mokslinius darbus Krusensternas buvo išrinktas Rusijos ir kai kurių užsienio šalių mokslų akademijų garbės nariu.
Po ilgų atostogų, kurios jam buvo suteiktos gydymuisi ir moksliniam darbui, Krusensternas vėl grįžo į karinę tarnybą. Buvo paskirtas Jūros kadetų korpuso, kuriame pats mokėsi, direktoriumi ir Admiraliteto tarybos nariu. Į atsargą išėjo turėdamas admirolo laipsnį.
Paskutinius savo gyvenimo metus Krusensternas praleido Kiltsi dvare, kurį buvo nusipirkęs po kelionės aplink pasaulį. 1995 m., minint admirolo ir mokslininko gimimo 225-ąsias metines šiame dvare buvo įrengtas memorialinis kambarys „Adam Johann von Krusenstern“. Paskutinio poilsio admirolas taip pat atgulė Estijos žemėje. Su karine pagarba jis buvo palaidotas Talino katedroje (Tallinna Toomkirik) po balto marmuro antkapiu.
Visas Adamo Johano von Krusensterno gyvenimas buvo neatsiejamas nuo Estijos, todėl jo atminimas ir šiandien čia nėra pamirštas.
