Trūksta sumanumo?

Skaitmenizuotų technologijų sklaida lėmė didelius pokyčius apmokant namų ūkių išlaidas. Pavyzdžiui, Švedijos gyventojai giliai nustebtų pamatę, kaip dalis lietuvių ranka pildo mokėjimų knygeles ir laukia pašto eilėse norėdami atsiskaityti už elektrą ar kitas paslaugas. Švedijoje bene anksčiausiai Europoje namų ūkiams priskirti išmanieji elektros skaitikliai, kurie patys perduoda tikslius suvartojimo rodmenis ir leidžia atsiskaityti be mokėjimo neatitikimų bei klaidų.

Vakarų Europoje šiandien įsitvirtinusi sumanaus atsiskaitymo (angl. „smart billing“) už komunalines paslaugas sąvoka. Ji apima: skirtingų sąskaitų sujungimą į vieną sąskaitą, nuotolinį skaitiklių parodymų nuskaitymą, mokėjimų balanso stebėjimą, automatinį tarifų ir paslaugų įkainių atnaujinimą, galimybę atsiskaityti mobiliuoju telefonu bei kitas vartotojams aktualias funkcijas. Prognozuojama, kad iki 2024 m. sumanaus atsiskaitymo sistemų rinka padvigubės.

Lietuvoje skaitmenizuoto atsiskaitymo už paslaugas infrastruktūra yra ankstyvoje vystymosi stadijoje. Kai kuriuose namų ūkiuose pamažu įvedinėjami skaitmenizuoti elektros ir  šilto vandens skaitikliai. Pozityvus pokytis – nuo 2005 m. Lietuvoje veikianti elektroninė atsiskaitymų už komunalines paslaugas sistema „Viena sąskaita“, sujungianti visų mėnesio paslaugų teikėjų sąskaitas į vieną.

Sistemos vadovo Šarūno Stanislovėno teigimu, „Viena sąskaita“ tobulinama atsižvelgiant į specifinius Lietuvos vartotojų poreikius. „Diegiame kitur pasiteisinusią sumanaus atsiskaitymo praktiką, tačiau stengiamės nepamiršti šalies konteksto. Pavyzdžiui, dalis lietuvių, ypač brandesnio amžiaus žmonių, nesinaudoja internetu ir iki šiol pageidauja gauti popierinę sąskaitą.“ Šiuo metu sistema leidžia apmokėti sąskaitas už 1700 teikėjų paslaugas. Iš 622 populiariausių teikėjų naujausius duomenis vietoje gyventojų surenka pati atsiskaitymo sistema. Pagal juos paruošiama viena sąskaita, kurią galima apmokėti vienu pavedimu.

Mokesčiais skųstis (ne)galima

Mėnesinių pajamų ir išlaidų santykis Lietuvoje daugeliui kelia nepasitenkinimą, tačiau panašu, kad būsto išlaikymo kaštai mūsų šalyje nėra patys didžiausi. Europos Sąjungos pajamų ir gyvenimo sąlygų statistika (EU-SILC) byloja, kad net 40.9 proc. graikų, 15.9 proc. rumunų ir 15.6 proc. vokiečių būsto išlaikymui 2015 m. išleido daugiau nei 40 proc. gaunamų pajamų. Lietuvoje šioje pavojingoje situacijoje yra atsidūrę beveik 10 proc. gyventojų, o tai bemaž atitinka bendrąjį ES vidurkį (11%). Tiesa, pastarasis būsto išlaidų ir pajamų palyginimo metodas kritikuojamas dėl duomenų nebendramatiškumo. Didelę įtaką galutiniams rodikliams daro nekilnojamojo turto įsigijimo ir nuomos kaštai, taip pat - NT mokesčiai. Atskirai vertinant išlaidas už komunalines paslaugas, Lietuva priklauso tai ES šalių kategorijai, kuriose namų ūkio išlaikymo išlaidos 2014-2016 m. augo sparčiausiai.

Minėtuoju laikotarpiu daugiausiai už gamtines dujas ES mokėjo Švedijos gyventojai. Gamtinių dujų kaina čia siekė 0.113 EUR už kWh. Pigiausiai – 0.033 EUR už kWh mokėjo Rumunijos gyventojai. Elektra brangiausia Danijoje (0,309 EUR už kWh), Vokietijoje (0.297 EUR už kWh) ir Belgijoje (0,257 EUR už kWh). Mažiausią kainą už elektrą mokėjo bulgarai (0,096 EUR už kWh) ir vengrai (0,111 EUR už kWh). Palyginimui šiandien Lietuvos gyventojai už dujas moka po 0,034 EUR/m3, o už elektrą priklausomai nuo pasirinkto plano - 0.094-0.114 EUR už kWh.

Vilnius išleidžia daugiausiai

Sistemos „Viena sąskaita“ atstovų teigimu, lietuviai vis dažniau naudojasi moduliu, leidžiančiu stebėti sąskaitų balansą bei palyginti mėnesio išlaidas su sistemoje kaupiama kitų to paties regiono namų ūkių statistika: „Užsienio šalių patirtis rodo, kad elektros, dujų ir vandens suvartojimo stebėjimas ir palyginimas yra pirmas žingsnis link geresnio finansų planavimo ir sutaupymo.“

Bendrovės surinktais duomenimis, 2016 metais daugiausiai už komunalines paslaugas Lietuvoje mokėjo Vilniaus regiono gyventojai. Vidutinė vilniečių įmoka už dujas buvo 16.8 eurų, už elektrą – 21,86 eurų, už vandenį – 9,38 eurų. Vidutinė Kauno regiono gyventojų įmoka už dujas buvo 10.54 eurų, už elektrą – 17,18 eurų, už vandenį – 10,35 eurų.  „Vienos sąskaitos“ sistemoje registruoti Klaipėdos gyventojai už dujas per mėnesį išleisdavo vos po 6.12 eurų, už elektrą – 16,93 eurų, už vandenį – 11,69 eurų. Paradoksalu, jog vilniečių įmokos už pagrindines komunalines paslaugas buvo didžiausios, nors tiek vandens, tiek dujų, tiek elektros vidutinis sostinės namų ūkis per mėnesį suvartojo mažiau nei Kaune ar Klaipėdoje.

Lyginant Baltijos šalių namų ūkių išlaidas, būtiniausiems savo poreikiams lietuviai skiria daugiau pinigų nei estai, tačiau daugiausia šioms išlaidoms skiria Latvijos gyventojai. Keturių asmenų šeima, gyvenanti nuosavame senos statybos 70 kv. m. bute Vilniuje, maistui, būsto išlaikymui ir transportui skiria 513 eurų. Tai 14 eurų daugiau nei Taline (499 Eur), tačiau 78 eurais mažiau nei Rygoje (591 Eur). Šiuos duomenis atskleidžia Baltijos šalių namų ūkių pagrindinių išlaidų tyrimas, kurį atliko „Swedbank“ Asmeninių finansų institutas.

Tyrimas taip pat atskleidė, kad visose Baltijos šalyje būtiniausioms išlaidoms skiriama šeimos pajamų dalis per pastaruosius metus šiek tiek sumažėjo (3 proc. punktais). Šeima, gyvenanti nuosavame bute Vilniuje, maistui, būstui ir viešajam transportui šiemet skiria 41 proc. savo pajamų, Rygoje – 44 proc., Taline – 26 procentus.

„Baltijos šalių sostinėse pagrindinių išlaidų suma keitėsi nežymiai, tačiau didėjant vidutiniam darbo užmokesčiui,  šiemet gyventojai svarbiausiems poreikiams skiria mažesnę pajamų dalį nei pernai. Vadinasi, daugiau lėšų jie gali atsidėti taupymui arba skirti kitiems poreikiams – aprangai, sveikatos priežiūrai, laisvalaikiui. Tiesa, labiausiai šiose varžytuvėse vis dar sekasi estams – jie savo pajamomis gerokai lenkia ir lietuvius, ir latvius“, – tyrimo rezultatus komentuoja „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė.

Taline gyvenančios šeimos grynosios pajamos per mėnesį siekia 1 953 eurus – tai 31 proc. daugiau nei Rygoje (1 342 Eur) ir 37 proc. daugiau nei Vilniuje (1 236 Eur). Per pastaruosius metus pajamos beveik dešimtadaliu augo Rygoje ir Taline (atitinkamai 8 proc. ir 9 proc.), Vilniuje – 4 procentais.

Didžiausia išlaidų dalis – maistui

Visų Baltijos šalių sostinių gyventojai daugiausiai išlaidų skiria maistui. Vilniuje gyvenančiai keturių asmenų šeimai maisto produktų krepšelis kainuoja pigiausiai (291 eurus), Latvijoje – brangiausiai (312 Eur). Optimalaus maisto produktų krepšelio vertė Estijoje siekia 299 eurus. Per pastaruosius metus Rygoje ir Taline gyvenančių šeimų išlaidos maisto produktų krepšeliui sumažėjo beveik 6 proc., arba 20 eurų per mėnesį. Tuo tarpu Vilniuje lėšos maistui keitėsi nežymiai.

Susisiekimas Rygos gyventojams vis dar kainuoja brangiausiai, lyginant su kaimyninėmis šalimis. Skaičiuojant, jog šeimoje viešuoju transportu naudojasi du suaugusieji ir vienas moksleivis, jam išlaidos Rygoje kainuoja 100 eurų per mėnesį, Vilniuje – 64 eurai. Talino gyventojams viešasis transportas yra nemokamas, o tai jiems leidžia sutaupyti apie 5 proc. pajamų. 

Lietuvoje būsto išlaikymas pigo

Turint nuosavą būstą Vilniuje, jo išlaikymui reikalingos išlaidos per pastaruosius metus sumažėjo. Šeima, gyvenanti 70 kv. m. nuosavame senos statybos bute, jo išlaikymui per mėnesį skiria apie 158 eurus (8 Eur mažiau nei pernai). Tuo tarpu Rygoje nuosavo būsto išlaikymas pabrango iki 179 eurų (4 eurais daugiau nei pernai), Taline ši suma išliko apie 200 eurų.

„Nepaisant to, kad šildymo mokesčiai visose Baltijos šalių sostinėse sumažėjo 6,5-9 procentais, jie vis dar sudaro didžiausią dalį būsto išlaikymui skirtų pinigų. Tai ypač jaučia šeimos, gyvenančios didesniuose senos statybos butuose, kur šildymas pareikalauja apie pusę visų būsto išlaikymui skiriamų lėšų“, – skaičiuoja O. Bložienė.

Mokesčiai už elektrą Taline ir Vilniuje sumažėjo atitinkamai 7 proc. ir 8 proc., tuo tarpu Rygos gyventojai už šią paslaugą moka net ketvirtadaliu (25 proc.) daugiau nei pernai. Taip pat Vilniuje ir Rygoje pakilo mokesčiai už vandenį (atitinkamai 7 proc. ir 25 proc.).

Didžiausias išlaidas būsto išlaikymui Baltijos šalyse patiria šeimos, gyvenančios nuomojamame bute. O. Bložienė atkreipia dėmesį, kad keturių asmenų šeimai tokio būsto išlaikymas Vilniuje ir Rygoje kainuoja net trečdaliu daugiau nei gyvenant nuosavame bute ir kas mėnesį mokant kredito įmoką (Taline šis skirtumas nedidelis dėl didesnių nekilnojamojo turto kainų). Be to, nuomos kainos Vilniuje ir Rygoje gerokai išaugo – atitinkamai 5 proc. ir 15 proc. (Taline – mažėjo 2 proc.).

„Būsto įsigijimas, pasirašant būsto paskolos sutartį, šiuo metu būtų ekonomiškai naudingesnis sprendimas nei nuoma. Tai patvirtina ir pastaruoju metu mažėjančios būsto paskolų palūkanos. Kita vertus, dauguma šeimų yra nepajėgios įsigyti būsto, nes sudėtinga sukaupti lėšų pradiniam įnašui, ypač tuo pat metu būstą nuomojantis. Esant tokiai situacijai, svarbu ieškoti sprendimų, leidžiančių optimizuoti būtinąsias išlaidas, pavyzdžiui, keisti gyvenamąjį rajoną į pigesnį. O papildomas lėšas, susidariusias dėl padidėjusių atlyginimų ir mažesnių būsto išlaikymo kaštų, atidėti taupymui“, – pataria vertina O. Bložienė.

Apie atliktą tyrimą

Tyrimas atskleidžia, kokią dalį savo pajamų (pinigine išraiška ir procentais) vieno ir keturių asmenų namų ūkiai skiria pagrindinėms išlaidoms – maistui, būsto išlaikymui ir transportui. Tyrime naudojami namų ūkių modeliai yra parinkti, remiantis vidutiniu namų ūkio dydžiu, jo gyvenimo, uždarbio ir vartojimo sąlygomis, tačiau jie neturėtų būti traktuojami kaip statistiškai reprezentatyvūs Baltijos šalių namų ūkiai. Pagrindinių namų ūkių išlaidų tyrimas, pradėtas 2014 m., yra tęstinis ir apima metinius įvairių institucijų duomenis. Būsto išlaikymo, transporto ir maisto krepšelio išlaidų duomenis surinko „Swedbank“ Asmeninių finansų institutas, bendradarbiaudamas su tyrimų bendrove „AC Nielsen Baltics“.

Daugiausiai būsto išlaikymui 2013 m. vasarą išleido vilniečiai – kas mėnesį vidutiniškai po 376 litų.

Beveik 50 Lt mažiau (327 Lt) toms pačioms išlaidoms skyrė uostamiesčio gyventojai. Kauniečiai ir šiauliečiai šiems mokesčiams kas mėnesį vidutiniškai išleido atitinkamai po 309 Lt ir 308 Lt.

Nors Šiaulių miesto gyventojai šiems mokesčiams išleido mažiausią sumą pinigų, tačiau tai iš jų pareikalavo didžiausios uždarbio dalies. 2013 m. vasarą kiekvieną mėnesį būsto išlaikymui jie turėjo skirti po penktadalį (20 proc.) savo atlyginimo. 19 proc. darbo užmokesčio šioms paslaugoms sumokėdavo vilniečiai, o Klaipėdos ir Kauno gyventojai – po 18 proc.

Vilniaus gyventojai 2013 m. vasarą už šaltą, karštą vandenį ir dujas kas mėnesį vidutiniškai mokėjo po 140 Lt. Kitų Lietuvos didmiesčių gyventojai šiuos išteklius naudodavo taupiau – Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių gyventojai, atitinkamai mokėjo po 135 Lt, 128 Lt ir 126 Lt.

Vilniaus gyventojai, palyginti su kitais analizuojamais miestais, daugiausiai lėšų skyrė ne tik švarai ir vandeniui, bet ir telekomunikacijų paslaugoms. Ryšiams, mokamai televizijai ir internetui vidutinis namų ūkis Vilniuje 2013 m. vasarą išleido 94 Lt per mėnesį.

Laikinosios sostinės gyventojai šioms paslaugoms skyrė beveik dvigubai mažiau – 55 Lt per mėnesį. Gyvenantieji Klaipėdoje ir Šiauliuose už telekomunikacijos paslaugas sumokėdavo po 77-78 Lt.

2013 m. vasarą kiekvieną mėnesį būsto išlaikymui vilniečiai vidutiniškai turėjo skirti po 376 Lt.

Informacija pateikta remiantis bendrovės „Viena sąskaita“ indekso duomenimis.