Tai – lūkesčiai. Pirkėjai, vadovaudamiesi savo lūkesčiais artėjančio laikotarpio finansiniam stabilumui ir galimybėms, priima sprendimus ir planuoja įsigijimus; verslai – investicijas, veiklos intensyvumą, darbuotojų samdą ir biudžetus. Tai susisuka į priežasčių ir pasekmių spiralę, kuri daro poveikį net ekonominiams ciklams.

Lūkesčius atspindintis, Valstybės duomenų agentūros skaičiuojamas vartotojų pasitikėjimo rodiklis miestuose pakilo iki +2 ir yra aukščiausias nuo 2021 rugsėjo, kai siekė +3. 2022 m. spalį jis buvo nusiritęs iki -17, o vienintelį kartą virš nulinės atžymos pakilo pernai rugsėjį (+1). Pozityviau situaciją vertina jaunesni Lietuvos vartotojai (30–49 m. amžiaus grupė +1, 50–64 m. -4), dirbantys asmenys (+3), o aukščiausias jis – aukščiausių pajamų kategorijoje. Jaunesni, darbą turintys ir aukštesnes pajamas gaunantys vartotojai, potencialūs būsto pirkėjai, geriausiai ir atspindi situaciją. Kol kas jų lūkesčiai – pozityvūs.

Kūrybiškų NT projektų ir vietokūros kompanijos „Citus“ direktorius Mantas Galdikas. „Citus“ archyvo nuotr.

Lietuvos ekonomikos perspektyvas šiems metams ekonomistai piešia optimistines ir tai džiugina. Pasak Finansų ministerijos, kurios prognozės yra santūresnės nei Lietuvos banko, numato 1,7 proc. metinį BVP augimą, 7,6 proc. vidutinio bruto darbo užmokesčio (DU) prieaugį ir nedidėjantį nedarbą. Ne itin džiugina tai, kad didžiąją dalį darbo užmokesčio augimo sudarys minimalios mėnesinės algos (MMA) ir neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimas, o tai turės mažą įtaką šiuo metu galintiems įpirkti būstą. Tikėtina, realusis DU augimas dėl, sulėtėjusios ekonomikos, potencialiems būsto pirkėjams bus žemesnis.

Globaliame neapibrėžtume, panašu, judame „minkštojo“ ekonomikos nusileidimo kryptimi, nors mūsų kaimynės Latvija ir Estija patiria „kietąjį“ nusileidimą.

Labai tikiuosi, kad pavyks, kaip numatyta, suvaldyti infliaciją, kaip prognozuojama, darbo užmokestis augs ne tik dėl MMA augimo ir NPD padidinimo, o „Euribor“ mažės. Tai tikrai sukurtų gerą stimulą ekonomikos „atšokimui“.

NT rinkos „normalybė“ ir perspektyvos

Beveik dvejus metus nekilnojamojo turto rinka jau gyvena „dykumų maratono“ sąlygomis: kelias lygus, įkalnių ir nuokalnių mažai ir jos tolygios, tačiau ratai klimpsta smėlyje. Didžiųjų miestų pirminės būsto rinkos fiksuoja maždaug dvigubai ar net daugiau mažesnę paklausą nei ji galėtų būti, atsižvelgiant į būsto poreikį ir ankstesnių, „normalių“ metų statistiką.

Projektas „Visi savi“. „Citus“ archyvo nuotr.

Antrinė rinka susitraukė, kaip ir pirminė. Tiek paklausos, tiek pasiūlos prasme; kainos taip pat dreifuoja panašiame lygmenyje. Nuomos kainos kol kas kyla dėl paskutiniu metu rinką papildžiusios naujesnės ir kokybiškesnės pasiūlos bei aukštos paklausos. Todėl ir šios dvi opcijos nėra geresnė išeitis ieškantiems būsto.

Žvelgiant į horizonte prismaigstytų kranų mišką, ypač Vilniuje, atrodo, kad komercinio NT segmentas išgyvena gerus laikus. Tačiau čia irgi kyla iššūkių dėl nuomos sandorių bei finansavimo, o projektus, dėl užkontraktuotų didelių sumų, yra sunkiau nukelti, todėl statybos vyksta. Antrinė komercinio NT rinka traukiasi dėl išaugusio obligacijų ir kitų finansinių instrumentų pelningumo bei sumažėjusio užsienio investuotojų dėmesio.

Nors yra teigiančių, kad statyba atpigo, tai turėjo sumažėti savikaina, faktai rodo priešingai. Oficialus, Valstybės duomenų agentūros pateikiamas statybos sąnaudų indeksas, nuo atskaitinių 2015 m. iki 2023 m. pabaigos išaugo 52,5 proc. O jei lygintume su 2020 m. pradžia, kada, dėl pandemijos prasidėjo spartus medžiagų brangimas, indeksas išaugo 34,2 proc. Per praėjusius metus jis išaugo ne taip dramatiškai, 5,5 proc. punkto, tačiau augo, o ne mažėjo. Darbo jėga nepinga, atlyginimai nemažėja, o minimalus darbo užmokestis buvo didinamas.

Projektas „Visi savi“. „Citus“ archyvo nuotr.

Plėtros srityje, akivaizdu, tenka susitaikyti ir su teisės aktų pakeitimais, vis aukštesniais įėjimo į rinką barjerais ir mažesnėmis grąžomis, lėtesniais tempais projektavime ir projektų pridavimo procesuose. Deja, NT plėtra – tik viena perteklinio reguliavimo sritis.

Bendrai vertinant – nors yra įvairių aspektų, tiek gerų, tiek prastesnių – NT rinkos sveikata išlieka gera. Dauguma plėtotojų turi nedidelius, efektyviai kontroliuojamus turto „sandėlius“, todėl išlaiko stabilumą. Nedideli rizikos židiniai egzistuoja tik ten, kur „sandėliai“ – dideli, apyvartumas – mažas.

Pasitvirtinus prognozėms dėl Lietuvos ekonomikos augimo, „Euribor“ palūkanų nuosaikaus mažėjimo, stabilesnės geopolitinės situacijos ir pan., metų antroje pusėje turėtume stebėti suaktyvėjusią būsto rinką.

Iššūkiai ir galimybės būsto pirkėjams

Dabar – būsto pirkėjų laikas. Nuo aukščiausios savo reikšmės rugsėjį Euribor bazinė 6 mėn. palūkanų norma gruodžio pabaigoje sumažėjo beveik ketvirčiu punkto – nuo 4,143 iki 3,912 proc. Palūkanas būsto paskoloms jau ėmė mažinti ir komerciniai bankai, o tai leidžia manyti, kad nuo būsto „įperkamumo dugno“ jau atsispyrėme. Taip pat rinkoje, kaip niekad anksčiau, daug būstų plėtotojų pasiūlymų.

Bankų konkurencija ėmė augti sumažėjus būsto paskolų klientų skaičiui. Taip yra todėl, kad plėtotojų ir bankų aktyvumo ciklai „prasilenkia“ per projekto plėtros laikotarpį: pirkėjams preliminariuosius sandorius su plėtotojais sudarius projekto statybų pradžioje, į bankus dėl paskolos jie kreipiasi projektui pasiekus reikiamą baigtumo stadiją, prieš notarinius sandorius. Todėl dabar bankai pradeda jausti sumažėjusį klientų srautą, kurį plėtotojai pajuto dar 2022-aisiais, ir šiemet jau matome iki 1,5–1,6 proc. lygio sumažėjusias bankų būsto paskolų maržas.

Projektas „Visi savi“. „Citus“ archyvo nuotr.

Įpirkti bus lengviau, bet klausimas, ar pavyks įsigyti tai, ko norima? Pasiūloje yra nemažai „užsistovėjusio“ asortimento, kuris pirkėjų nesulaukia jau gan seniai. Vilniuje yra bent 500–700 pirminės rinkos pasiūlos būstų (12–16 proc. viso asortimento), kurie nenuperkami 12 mėn. ir ilgiau. Miestuose, ypač didžiuosiuose, dėl augančių kainų, būstai mažėja. Per 2008–2009 m. finansų krizę buvo priimti teisės aktai, leidę sumažinti leistiną buto plotą ir pardavinėti mažesnius nei 35 kv. m ploto butus. O istorija, deja, linkusi kartotis. Vis daugiau plėtotojų projektuoja tai, ką klientai gali įpirkti – mažesnius butus.

Šiais metais vis dar bus aktualus projektų etapavimas, todėl pasiūla pildysis panašiais tempais, kaip tai vyko pernai. Kol kas su didesniais iššūkiais susiduria statybų įmonės – iš rangovų girdime, kad yra sumažėjęs darbų poreikis, smulkesni žaidėjai susiduria ir su apyvartinių lėšų trūkumu. Didėjant paklausai ir atsiradus poreikiui didinti pasiūlos pildymo tempą, rinka gali susidurti su darbuotojų trūkumu, nors savikainą dėl derybinės galios pusiausvyros pasikeitimo bent laikinai turėtų pavykti suvaldyti.

Iš kitos pusės, dabar yra galimybė klientams derėtis dėl būstų įrengimo kainos. Ekonomikos klasika sako, kad geriausi rangovai visada turi darbo, o su kitais šiuo metu galima išsiderėti geresnes kainas. Klientams rekomenduojame įsirengiant būstą įsivertinti rangovų finansinį stabilumą, atsiskaitymo sąlygas ir nemokėti neproporcingai didelių avansų.

Remiantis „Citus“ analitikų skaičiavimais, sostinėje ypač auga nerealizuota paklausa: reikšmingai augant miesto gyventojų skaičiui, o žmonėms būsto įsigijimo planus nukeliant vėlesniam laikui, būsto pirminėje rinkoje laukiančių žmonių skaičius gali siekti iki 10 tūkst. Tai daugiau nei dvigubai viršija esamą sostinės pasiūlą.

Sudėjus šias tendencijas ir darant prielaidą, kad Euribor 2024 m., kaip prognozuojama, tolydžio mažės ir įperkamumas gerės, tikėtina, kad sparčiau išaugs paklausa, o tai gali sustabdyti bankų palūkanų mažėjima ar net sukelti jų didėjimą bei greitesnį būsto kainų augimą. Tada įperkamumas vėl blogėtų, o augant pardavimams kyla klausimas, ar plėtotojai toliau bus linkę duoti tiek pat įvairių pasiūlymų. Taigi, artimiausi 6 mėn. ir gali būti tas pirkėjų „galimybių langas”.

Projektas „Miško ardai“. „Citus“ archyvo nuotr.

Globalūs horizontai

Lietuvos ekonomikos ateities vektoriai – lyg ir pozityvūs bei kylantys aukštyn. Jei jie realizuosis, bus tikrai neblogai ir antroje metų pusėje visa nekilnojamojo turto rinka, visi jos segmentai turėtų giliau įkvėpti gaivaus oro. Tačiau yra kita grupė faktorių, kurių išsipildymas gali turėti neigiamos įtakos.

Šiuo metu retas verslas įžvelgia šviesias perspektyvas – daugelis vertina nestabilią ekonominę ir geopolitinę padėtį. Visame pasaulyje įtampa neslūgsta, o pastaruoju metu – net auga. siekiama sudaryti kuo daugiau „karštų taškų“, kuriuose būtų išskirstomas Europos, JAV ar NATO dėmesys, Rusijai siekiant savo tikslų Ukrainoje.

To paties karo Ukrainoje, su visomis jo emocinėmis pasekmėmis (vartotojų pasitikėjimo rodiklis, investuotojų optimizmas rytų Europoje ir t. t.), galo kol kas nesimato ir prognozės labiau panašios į Lietuvos dangų – pilkos.

Vertinant sandorius visuose miestuose, kuriuose projektus kuria „Citus“, Lietuvos rinkoje esame aukštoje 3 pozicijoje.

 

Na, ir, lyg visko būtų negana, šiemet vyks kritiškai svarbių rinkimų JAV, Lietuvoje ir kitose šalyse, kurie nulems globalias nuotaikas ir lūkesčius į vieną arba kitą pusę, todėl ramu ir lengva, išties, nebus.

CITUS rezultatai

Metai atitiko rinkos tendencijas – vyraujant sumažėjusiai paklausai ir įsibėgėjus „Euribor“ kilimui, tikslus ir ambicijas teko susimažinti, tačiau pasiekėme išties daug. Iš vienos pusės, vertinant sandorius visuose miestuose, kuriuose projektus kuria „Citus“, Lietuvos rinkoje esame aukštoje 3 pozicijoje. Ir tai yra puikus rezultatas, nes pardavimų skaičių didžiausioje, Vilniaus rinkoje, pasiekėme aukštesnį nei, santykinai, turėjome pasiūlos (atitinkamai, 5 proc. rinkos pardavimų su 3 proc. rinkos pasiūlos) ir išlaikėme aukštą turtinių vienetų apyvartumą (CITUS metinis apyvartumas – 7,24 proc., Vilniaus apyvartumo vidurkis – 4,85 proc.).

Be to, nors sandorių skaičius pernai buvo penktadaliu mažesnis nei 2022 m. (211 ir 265), jų vertė buvo mažesnė vos 0,6 proc. (28,57 Mln. Eur ir 29,15 mln. Eur). Tai reiškia, kad radome pirkėjus brangesniems būstams, o tai labai svarbu įtemptu metu vertinant įmonės perspektyvas. Vilniuje 2023 m. sudaryti 124 sandoriai, Kaune – 51, Druskininkuose – 36.

Šiais metais planuojame intensyviai dirbti ir augti. Esame numatę investuoti apie 47,2 mln. Eur. Į šią sumą įskaičiuota ir numatomo įsigyti turto vertė. Ambicijos kitiems metams – nemažos: planuojame pradėti 5 naujus projektus, bent 3 naujus plėtojamų projektų etapus, taip pat užbaigti 2 projektus (viename jų – paskutinį etapą) ir vieną šiuo metu plėtojamo projekto etapą. Daugiausia investicijų – apie 36,8 mln. Eur – teks Vilniui, apie 4,8 mln. – Kaunui, likusi suma – Druskininkams.

Vilniuje, Kareivių g. pradėsime savo dydžiu išskirtinį CITUS portfelyje projektą „Mūnai by CITUS“, Žvėryne planuojame savo koncepcija unikalų „boutique“ verslo centrą, taip pat tęsime pradėtą, vieną didžiausių (pagal turtinių vienetų sk.) Kaune projektą „Radio City by CITUS“, o Druskininkuose – tiek koncepcija, tiek dydžiu išskirtinį „Nemuną by CITUS“.

Jei pasitvirtins prognozės dėl Lietuvos ekonomikos augimo, Euribor palūkanų nuosaikaus mažėjimo, geopolitinės situacijos stabilizavimosi ir pan., tai metų antroje pusėje turėtume stebėti suaktyvėjusią būsto rinką.

Tarp kitų gyventojams svarbių būsto tvarumo faktorių – energijos iš atsinaujinančių šaltinių naudojimas (51 proc.), įrengti kokybiški dviračių takai (46 proc.) ir natūralus pastato medžiagiškumas (41 proc.). Gyventojai taip pat išskyrė elektromobilių įkrovimo stoteles (27 proc.) ir name įrengtas erdvias dviračių saugyklas (23 proc.).

„Gyventojų aplinkosauginis sąmoningumas auga, o tai atsispindi ir būsto pirkėjų prioritetuose. Tarp būsto pasirinkimo veiksnių atsiranda tokie faktoriai, kaip patogaus atliekų rūšiavimo galimybė, žaliosios energijos naudojimas ar pastato statyboms pasirenkamos tvaresnės medžiagos. Šiuo požiūriu Lietuvos gyventojų nuomonė apie būstą vis labiau primena skandinavų, kuriems tvarumas yra ypač svarbi tema. Ne veltui daugelis tvarumo tendencijų ir inovacijų statybų srityje atkeliauja būtent iš Šiaurės valstybių“, – sakė bendrovės „YIT Lietuva“ vadovas Kęstutis Vanagas.

K. Vanago teigimu, Skandinavijoje paplitusias gerąsias tvarios miestų plėtros praktikas „YIT Lietuva“ siekia pritaikyti vystydama savo projektus Lietuvoje. Draugiškumui aplinkai didelis dėmesys skiriamas tiek projektavimo, tiek statybų procese.

„YIT Lietuva“ archyvo nuotr.

„Visuose savo projektuose taikome pastato tvarumą didinančius sprendimus. Visų pirma, skaičiuojame projektų CO2 emisiją ir siekiame ją sumažinti pasitelkdami pažangius statybų metodus, rinkdamiesi poveikį aplinkai sumažinti leidžiančias medžiagas. Svarbu pastato poveikį aplinkai mažinti visame jo gyvavimo cikle, todėl diegiame modernius inžinerinius sprendimus, kurie įgalina efektyvesnę ir tvaresnę pastato eksploataciją, o tuo pačiu mažesnes jos išlaidas gyventojams. Daugelį savo projektų įgyvendiname pagal tarptautinio „Breeam“ tvarumo sertifikato standartus ir taikydami skaitmeninės statybos sprendimus, kurie leidžia pasiekti geresnių tvarumo rodiklių“, – sakė K. Vanagas.

Galiausiai, anot „YIT Lietuva“ vadovo, būsto projektuose pasirūpinama ir patiems gyventojams labiau pastebimais sprendimais, tokiais kaip saulės jėgainės žaliajai energijai bendrosioms namo reikmėms generuoti ar atliekų rūšiavimo konteineriai. Visuose naujuose bendrovės vystomuose gyvenamųjų namų kvartaluose planuojama įrengti elektromobilių įkrovimo stoteles arba sudaryti sąlygas gyventojams įsirengti nuosavas įkrovimo prieigas įprastų automobilių stovėjimo vietose.

Renkantis būstą labiausiai gyventojų vertinamas tvarumo aspektas yra atliekų rūšiavimo galimybės, kurias išskyrė 67 proc. respondentų.

 

K. Vanagas pažymi, kad vystant atskirus projektus siekiama, kad jie derėtų su tvarios miesto plėtros tikslais ir principais. Šiuo požiūriu yra svarbus harmoningas pastatų integravimas į supančią aplinką ir dėmesys žaliosioms erdvėms. Pastarąjį aspektą apklausos dalyviai išskyrė kaip patį svarbiausią tvaraus miesto atributą. Jį pažymėjo 71 proc. šalies didmiesčių gyventojų. Kiti dažniausiai gyventojų minimi tvaraus miesto aspektai yra rūšiavimo ir šiukšlių utilizavimo galimybės (58 proc.) bei patogus keliavimas viešuoju transportu (56 proc.).

Lietuvos didmiesčių gyventojų apklausą „YIT Lietuva“ iniciatyva KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų institutas atliko šių metų liepą. Iš viso apklausoje dalyvavo daugiau kaip tūkstantis 25–65 metų amžiaus Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos gyventojų.

Apie statytoją „YIT Lietuva“ įmonių grupę

Tvarių miestų plėtros bendrovė „YIT Lietuva“ šalyje veikia nuo 1966 metų ir priklauso vienam didžiausių Šiaurės Europoje statybos paslaugų koncernui „YIT Corporation“, esančiam devyniose šalyse. „YIT Lietuva“ sėkmingai vykdo rangos, būsto, komercinio nekilnojamojo turto projektus ir atlieka infrastruktūros kūrimo bei kelių tiesimo darbus.

Rugsėjį Vilniaus NT rinkoje taip pat buvo užfiksuoti 25 sutarčių nutraukimai.

Iš viso per pirmus devynis šių metų mėnesius parduoti 1 434 butai. 2022 metų sausio–rugsėjo mėnesiais buvo sudaryti 1 702 sandoriai.

Kainos išlieka stabilios jau 11 mėnesių – rugsėjo pabaigoje vidutinė laisvų butų 1 kv. metro kaina siekė 3 282 eurus.

Rugsėjo mėnesį Vilniaus rinkai buvo papildomai pasiūlyti 337 naujos statybos butai. Iš viso Vilniuje pirkėjai gali rinktis iš 3 847 butų, kuriuos pirminėje rinkoje siūlo vystytojai. Pasiūla išlieka stabili jau aštuonis mėnesius iš eilės.

„Hanner“ lentelė.

Spalio pradžioje didžiausia pasiūla yra vidutiniame segmente – 1 258 butai, kurių kainos nuo 3 150 eur/kv. m. iki 3 700 eur/kv. m., o mažiausia – prestižiniame segmente (1 027 butai), kurių kaina viršija 3 700 eur/kv. m. Ekonominio būsto pirkėjams siūlomi 1 562 butai, jų kainos rinkoje siekia iki 3 150 eur/kv. m.

„Hanner“ rugsėjo mėnesį savo projektuose „Ozo gama“, „Verkių sodas“, „Hill City“, „City Yard“, „Karoliniškių Namai“ ir „Šnipiškių Solo“ pardavė 18 butų, kurių vidutinė kaina 3 523 eurai už kv. metrą.

„Jau ne pirmus metus pastebima tendencija, kad pirkėjai itin domisi gyvenamuoju plotu Naujamiestyje, Šnipiškėse ir Pilaitėje. Remiantis 2016 m. duomenimis, minėtuose rajonuose įvyko didžiausia dalis būsto pirkimo sandorių, šiuose rajonuose yra vykdoma ir aktyviausia NT projektų plėtra, vystoma daugiausiai projektų“, – sako Ivona Sadovničaja, NT brokerė.

Naujausiais NT vystytojų duomenimis, Naujamiestyje siūloma įsigyti 644, Šnipiškėse – 560, o Pilaitėje – 493 butus. Tai yra didžiausia butų pasiūla palyginti su kitais sostinės rajonais. Nesiskiria ir sostinės rajonų trejetukas, kuriuose buvo nupirkta daugiausiai butų: per pirmąjį 2017 m. ketvirtį 173 butai nupirkti Šnipiškėse, 147 – Pilaitėje, 131 – Naujamiestyje.

Nekilnojamojo turto plėtros įmonės „Eika“ atlikta pirkėjų apklausa rodo, kad ieškant būsto, vis svarbesniu kriterijumi tampa vieta mieste. Naujausiais duomenimis, šis kriterijus buvo antras pagal svarbą renkantis būstą, jis tapo svarbesniu net už būsto kainą. O pagrindiniu kriterijumi išlieka statybos darbų kokybė.

Pasak NT ekspertų, Pilaitėje dauguma butų priskiriama ekonominei klasei, be to, ten patraukli vieta mėgstantiems gyventi kiek atokiau nuo miesto šurmulio, o statybų kokybė ir plėtotojų projektai yra sulaukę ekspertų įvertinimo.

Pilaitė yra vienas iš jauniausių sostinės rajonų su tvirta ir jauna bendruomene, kuri pati kuria savo taisykles.

„Pilaitė yra vienas iš jauniausių sostinės rajonų su tvirta ir jauna bendruomene, kuri pati kuria savo taisykles. Nenuostabu, kad į naują rajoną traukia 30-35 m. šeimos, kurios planuoja čia savo ateitį. Jų bendras interesas – kaimynystė ir aplinka, kurioje būtų jauku gyventi ne tik jiems, bet ir jų vaikams. Prie žinių siekiančio jauno žmogaus poreikių prisitaiko ir plėtotojai, kuriantys erdves su poilsio zonomis, krepšinio ir tinklinio aikštelėmis, medžiais ir želdiniais, kurie tiek puoštų aplinką, tiek formuotų rajono kraštovaizdį“, – teigia Martynas Žibūda, „Eika“ plėtros direktorius.  

Statistikos departamento portalo duomenimis, Pilaitė vienas iš sostinės rajonų, kuriame mažiausiai gyvena vyresnių nei 65 m. amžiaus žmonių. Be to, vienas iš rajonų, kuriame daugiausiai iki 14 m. vaikų.

Pasak I. Sadovničajos, Pilaitė yra vienas naujausių Vilniaus mikrorajonų,  ypač mėgiamas jaunų šeimų, kurioms labai svarbu gyventi jaunoje bendruomenėje, naujame rajone, naujuose daugiabučiuose.

„Čia puikiai sutvarkyta aplinka aktyviam laisvalaikiui: yra miškai, Salotės ir Gilužio ežerai, pušynai. Dažnai pirkėjai šį rajoną renkasi dėl puikiai sutvarkytos infrastruktūros: darželiai, mokyklos, prekybos centrai, sporto klubai, poliklinika, gerai sutvarkyti dviračių takai. Kaip didelį privalumą pirkėjai išskiria Vakarinį aplinkkelį, kuris pagerina susisiekimą su miesto centru ir kitais mikrorajonais“, – pasakoja „Capital“ brokerė.

Pilaitėje būsto ieško išsilavinę, aktyvūs žmonės, turintys vaikų arba planuojantys kurti šeimą bei mėgstantys kokybišką gyvenimą toliau nuo miesto šurmulio. „Taip pat dalis pirkėjų yra žmonės, užaugę Pilaitėje ir neįsivaizduojantys gyvenimo kitame mikrorajone“, – sako I.Sadovničaja.

Kiti du vilniečių mėgstami ir NT ekspertų išskiriami rajonai – Naujamiestis ir Šnipiškės – patrauklūs tuo, kad čia gali rasti būstą arti miesto centro už patrauklią kainą. Minėtus rajonus renkasi tie, kuriems aktualu gyvenimas netoli darbo vietos, nedidelis atstumas iki centre esančių lankytinų vietų, poilsio zonų ir ypač tai, kad šias vietas gali pasiekti pėsčiomis.

„Butai šiuose mikrorajonuose yra puiki investicija. Tiesa, Šnipiškės labiau kontrastingas rajonas, kur naujos statybos daugiabučiai susiduria su senaisiais mediniais namais. Naujamiestis vis labiau mėgstamas įdomesnių erdvių ieškančių vilniečių, kurie nori jausti miesto ritmą – čia populiarūs loftai. Šiuose rajonuose aktyviai tvarkomos apleistos teritorijos ir seni pastatai, o tai dar labiau didina šių rajonų patrauklumą“, – mano brokerė.

Per 2017 m. pirmuosius šešis mėnesius Vilniuje parduota apie 2000 butų. Vidutiniškai per metus naujo būsto kaina augo 2,5 proc. ir šiuo metu sudaro 1747 Eur/kv.m. 

Anot Aplinkos ministerijos, dokumentą, kuriuo pirkėjams užtikrinamas garantinio laikotarpio prievolių vykdymas, rangovams ir NT plėtotojams gali suteikti bankai arba draudimo bendrovės. O jeigu bankai ir draudikai tokių paslaugų neteiks, galimas mokėjimo atidėjimas, kuris priklauso tik nuo pardavėjo ir pirkėjo susitarimo.

"Banko pozicijos dar neišsiaiškinome, o su draudikais diskutuojame. Dabar galima draustis nuo įvairių rizikų, bet nėra produkto, kuris užtikrintų įsipareigojimų vykdymą bankroto atveju. Vienos draudimo bendrovės žada sukurti tokį produktą, kitos teigia, kad tai neįmanoma", - teigė Lietuvos nekilnojamojo turto plėtotojų asociacijos (LNTPA) direktorius Mindaugas Statulevičius.