Į senų daugiabučių renovaciją numatyta investuoti beveik 450 mln. eurų iš ES paramos fondų. Iš vietos sunkiai pajudėjęs procesas dabar kaip reikiant įsibėgėjo, skelbia Aplinkos ministerija.

Nuo 2013 m., kai atnaujinti daugiabučius pradėta pagal naują finansavimo būdą, paremtą aktyviu savivaldybių dalyvavimu, renovacijos rezultatai pranoksta lūkesčius. Per tuos beveik trejus metus modernizuota 410 namų, daugiau kaip pusė jų (246) – šiemet. Šiuo metu vykdoma 1250 namų atnaujinimo projektų. Mažiausiai trys šimtai iš jų bus baigti renovuoti dar šiemet, likusieji – 2016 metais.

„Atlikti darbų už tokią sumą – tai didžiulis iššūkis visam šalies statybų sektoriui. Renovacijos karštinė stiprėja. Modernizuojamus namus jau dabar skaičiuojame nebe dešimtimis, o šimtais“, – sako aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas.

Be dabar vykdomų projektų, netrukus įsibėgės dar 2 tūkst. projektų, kurie dabar yra pradinėje stadijoje, – artimiausiu metu bus organizuoti rangos darbų pirkimai jiems įgyvendinti. Šiems projektams finansuoti lapkričio mėnesį bus skelbiamas kvietimas bankams, kurie teiks lengvatinius kreditus daugiabučiams renovuoti, atrinkti. Vienas pagrindinių šio kvietimo tikslų – ne tik atrinkti tokius bankus ir paskirstyti jiems ES lėšų limitus, bet ir paskatinti juos finansuoti projektus savo lėšomis.

„Finansavimas tėra tik vienas iš klausimų, kuris, manau, bus sprendžiamas sėkmingai, – pažymi ministras. – Kur kas sudėtingiau vertinti ir prognozuoti statybos sektoriaus galimybes bei pajėgumus ne tik laiku, bet ir kokybiškai vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Kokybė yra pagrindinis tikslas, todėl visos statybos įmonės, norinčios renovuoti daugiabučius, turi atitikti nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, kurių mažinti neketiname.“

Viena statybos įmonė modernizuoja vidutiniškai po 4–5 daugiabučius, tačiau yra bendrovių, kurios „apžioja“ 10–15 namų, bet negali laiku įvykdyti sutartinių įsipareigojimų, nes trūksta ir darbo jėgos, ir administracinių gebėjimų. Didėjantys renovacijos mastai verčia gerokai pasitempti visą statybų sektorių.

Ėmė strigti atsiskaitymai statybininkams už daugiabučių renovavimą. Valdininkai sako, kad problema laikina, o skundžiasi tie statybininkai ir projektų administratoriai, kurie paskubėjo pradėti darbus, neturėdami sutarčių dėl finansavimo iš 2014-2020 metų struktūrinės paramos lėšų, rašo "Verslo žinios".

Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas teigė, kad nuo kovo statybų bendrovės siunčia signalus, jog negauna apmokėjimo. Kiek tiksliai įmonių negauna pinigų, tiksliai nežinoma, tačiau asociacija šiuo metu tai bando suskaičiuoti.

"Bendrijos, administratoriai stačia galva nėrė į darbus, neužsitikrinę finansavimo, todėl ir atsirado laikinų sutrikimų. Pinigai dideli, per metus - 230-250 mln. eurų, o tokį srautą suvaldyti reikia tam tikrų sprendimų, tai užtrunka. Tačiau niekur tie pinigai nedings, su rangovais bus atsiskaityta", - teigė aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas. Jo teigimu, problema turėtų būti išspręsta per artimiausias porą savaičių.

Europos Tarybos vystymo bankas (EVTB) Lietuvai suteikė ilgalaikę 100 mln. eurų paskolą, kuri bus naudojama investicijoms į socialinės infrastruktūros plėtros projektus.

Finansų ministerija trečiadienį pranešė su banku pasirašiusi 20 metų trukmės paskolos sutartį. Nurodoma, kad paskola bus teikiama dalimis ir bankas kiekvieną kartą nustatys konkrečią palūkanų normą.

Paskolos lėšomis ketinama finansuoti kultūros, sveikatos apsaugos, švietimo, sporto įstaigų pastatų statyba ar renovavimas. Iš viso numatoma įgyvendinti daugiau nei 160 projektų, kurių bendra vertė siekia 206 mln. eurų.

Lietuva ETVB nare yra nuo 1996 metų. Naudojant banko paskolų lėšas buvo įkurti reabilitacijos centrai pagyvenusiems asmenims, žmonėms su negalia ir beglobiams vaikams, renovuoti mokslo paskirties ir aukštųjų mokyklų pastatai, Vilniuje pastatyti specialieji globos namai „Tremtinių namai“.